ekonomistai

Vakarų sankcijos Rusijai ir atsakomosios Rusijos sankcijos ekonomistams jau leidžia teigti, kad Rusija juda didelės finansų krizės link. Rublio kursas sparčiai krinta, užsienio kapitalas bėga, o nauji investuotojai nenori investuoti Rusijoje, kainos sparčiai kyla, ir buvęs Rusijos Premjeras Michailas Kasjanovas prognozuoja, kad po metų Rusiją ištiks krachas. Keletas skaičių: doleris kainuoja 40 rublių ir prognozuojama, kad kainuos 50 rublių.

Žinių radijas Nors Europos Sąjunga (ES) ir plečia sankcijas Rusijai, tačiau kritika šiai institucijai dėl neveiksnumo darosi vis smarkesnė. Užsienio naujienų žurnalistas Vykintas Pugačiauskas teigia, kad lėtas ES sprendimų priėmimas yra ne jos silpnybė, bet stiprybė. „Tas lėtumas daug kam kelia susierzinimą, bet, kita vertus, tas lėtumas yra Europos Sąjungos stiprybės veidrodinis atspindys.

Europos Komisijai (EK) leidus Lietuvai nuo 2015-ųjų įsivesti eurą, ekonomistai teigia, jog šalyje ir toliau išliks ilgalaikės finansinės problemos. „Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti, į ką dėmesį atkreipė EK, nes darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gan didelio masto“, - BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Norinčius emigruoti lietuvius stabdo ne Vyriausybė, portalui LRT.lt teigia ekonomistai Aušra Maldeikienė bei Romas Lazutka. „Mūsų Vyriausybė tikrai nedarė nieko, kad situacija pasikeistų. Gal ataskaitas ir rašė, bet realiai gyvenimas čia nesikeičia“, – sako A. Maldeikienė. Pasak R. Lazutkos, norinčius emigruoti lietuvius stabdo gerėjanti šalies ekonominė padėtis bei tai, kad vis sunkiau rasti, kur išvykti.

Politologai ir ekonomistai antradienį sakė buvę nustebinti socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimo, esą krizės metu buvo galima dar keliais milijardais litų padidinti valstybės skolą.

Kodėl ekonomistai nesugebėjo numatyti finansinės katastrofos? Šį garsiai nuskambėjusį klausimą uždavė karalienė Elizabeth II. Paaiškėjo, kad politikai, siekiantys suvaldyti ekonomikos ir finansų nuosmukį, turėjo mažai naudos iš daugumos ekonomistų patarimų. Vis dėl to ekonomikos mokslas nepatyrė krizės.

Didžiosios Britanijos ekonomistai teigia, kad šalies ekonomika "augs vangiai", jei finansų ministerija ir Anglijos centrinis bankas nepakeis požiūrio į ekonomiką. Tokios išvados pateikiamos naujausiame prognozių grupės "Ernst and Young Item Club" pranešime, skelbia BBC. Pranešime prognozuojama, kad Didžiosios Britanijos ekonomika 2013 m. augs 0,9 proc., o ne 1,2 proc., kaip teigė vyriausybės atstovai.

 2013 metais net 6 pasaulio šalys patirs recesiją, didžioji dalis jų – dėl skolų ir poreikio taupyti. Euro zonos skolų krizė dar neišspręsta ir tebeslėgs ekonomiką. Tačiau Lietuva ir Estija jau sugrįš į prieškrizinį lygį, o Latvijai tai pavyks ne anksčiau kaip 2015 metais. ,,Pernai buvome gana konservatyvūs, tačiau praėję metai buvo geresni, negu manėme jų pradžioje. Tikiuosi, taip bus ir šiemet. Tačiau visame pasaulyje kalbama apie kuklesnes augimo normas.

Šiuolaikiniai ekonomistai nesupranta, kaip finansai formuoja ekonominį aktyvumą. Jie mato pinigus kaip užuolaidą užtrauktą ant „tikros“ ekonomikos, teigia Edwardas Chancelloras iš investicijų valdymo grupės GMO. Karalienės Viktorijos laikais kredito ciklas atrodė natūrali kapitalizmo dalis. Šiandien jis yra daugiausia ignoruojamas, „Financial Times“ rašo E. Chancelloras.

2012-ieji pasaulio ekonomikai buvo permainingi – girdėjome daug kalbų, raginimų ir pažadų, finansų rinkos kaskart atitinkamai reaguodavo, bet esminiai namų darbai taip ir liko neatlikti. Dar 2011-ųjų pabaigoje žymiausi pasaulio ekonomistai žarstė niūrias perspektyvas. Europai prognozuota recesija pasitvirtino, JAV ekonomikos augimas, kaip ir buvo manyta, nesugebėjo įgauti pagreičio, o Kinijos ir daugumos kitų besivystančių ekonomikų kilimas sumažino apsukas.

Visuomenė laukia iš naujosios valdžios veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl labai svarbu, kad tai būtų realiai socialinę atskirtį mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai, teigia SEB banko analitikai.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Olimpinių žaidynių rezultatus prognozuoja ne tik sporto specialistai, bet ir ekonomikos ekspertai. Tris metus ekonomistai įvairiausiais pjūviais analizavo Olimpinių žaidynių rezultatus ir kūrė modelius, kuriais remiantis būtų galima nuspėti vienos ar kitos šalies pergalių skaičių, rašo „The Economist“. Iš pradžių buvo manoma, kad pergalių kiekį lemia šalies populiacija ir BVP dydis vienam gyventojui, tačiau netrukus teko atmesti šią prielaidą.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Tarp Baltijos šalių daugiausia darbo ieškančių asmenų yra Latvijoje. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų dalis sudaro 14,5 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų, Estijoje - 11,5 proc. Latvijoje darbo ieškančių asmenų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 166 tūkst. 700, arba 16,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įdarbintų asmenų skaičius Latvijoje padidėjo 2,6 proc.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Šių metų sausį Didžiojoje Britanijoje netikėtai smuktelėjo pramonės gamybos apimtys, kas didina nerimą dėl šalies ūkio atsigavimo po smuktelėjimo praėjusių metų pabaigoje, nes kylančios naftos kainos kelia grėsmę Britanijos ūkio atsigavimui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Penktadienį Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys padidins spaudimą iždo sekretoriui Džordžui Osbornui (George Osborne) ieškoti priemonių skatinti ekonomikos augimą.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos ir nusprendė toliau tęsti obligacijų pirkimo programas, informuoja BBC. Tokio banko sprendimo tikėjosi tiek rinkos, tiek ekonomistai. JAV centrinis bankas taip pat ganėtinai optimistiškai įvertino šalies ekonomiką, o analitikai tai priėmė kaip ženklą, kad bankas nejaučia poreikio imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

Ekonomistams, pasiūlysiantiems geriausią pasitraukimo iš euro zonos strategiją, siūloma 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) premija. Wolfsono ekonomikos premija atiteks ekonomistui, sugalvosiančiam geriausią būdą, kaip viena ar daugiau euro zonos narių galėtų „tvarkingai pasitraukti“ iš Europos pinigų sąjungos, praneša naujienų agentūra AFP. Teigiama, kad premija yra antra dosniausia, teikiama ekonomistams akademikams, po Nobelio ekonomikos premijos.

JAV federalinės rezervų sistemos (FRS) pirmininkas Benas Bernanke (Ben Bernanke), penktadienį kalbėdamas metinėje ekonomikos konferencijoje Džekson Houle (Vajomingo valstija), nepasiūlė naujų priemonių šalies ekonomikai skatinti, nors analitikai to tikėjosi. Pasak B. Bernanke, JAV ekonomika atsigauna po recesijos ir jos ilgalaikės perspektyvos nuteikia optimistiškai. „Mano manymu, ilgalaikės ekonomikos plėtros prognozės atrodo optimistiškai.

VU ekonomisto prof. P. Gylio teigimu,  žmonių nuotaikos rodo, kad per anksti išėjom iš krizės.  Krizė sisteminis reiškinys ir vieno BVP svyravimai nereiškia sistemo kitimo. „Jei žmonės neperka - verslas neparduoda“,– sakė ekonomistas. „Ekonomikoj visada yra jautrios priklausomybės, iš vienos pusės taupymas yra teigiama aplinkybė, bet tai vyksta vartojimo sąskaita.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano esantys viduriniosios ekonominės-socialinės visuomenės klasės atstovai, rodo balandį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 61 procentas apklaustųjų save priskiria viduriniajai klasei.

Graikijai gresia bankrotas, teigia 52 garsiausi Europos ekonomistai. Bankrotai gali pasiekti ir kitas šalis Apklausoje, kurią užsakė BBC,  du trečdaliai jos dalyvių pripažino, kad tikimybė, jog Graikija gali bankrutuoti – nemaža.

Kitų metų nacionaliniame biudžete bei valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) biudžete aiškiai atsispindintis deficitas bei nuo Nepriklausomybės atkūrimo praktiškai nepakitęs bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis ekonomikos analitikus verčia pripažinti, jog racionalių sprendimų tiek politinėje arenoje, tiek fiskaliniame sektoriuje trūkumas bei aiškios ateities strategijos neegzistavimas gramzdina tiek šalies ekonominį sektorių, tiek ir pačią valstybę.

JAV profesorius Nasimas Nikolas Talebas pareiškė, kad investuotojai, praradę lėšas per finansų krizę, turėtų pateikti ieškinį Švedijos centriniam bankui dėl to, kad šis 1990 m. Nobelio premiją skyrė trims ekonomistams už investicijų portfelio valdymo teoriją ir modelius, kurie išderino viso pasaulio ekonomiką. „Noriu, kad Nobelio komitetas prisiimtų atsakomybę, – pareiškė N.N.Talebas antradienį žurnalistams Londone.

Kas pasakė, kad ekonomistai nuobodūs? Vakar studentai ir dėstytojai šį mitą sugriovė švęsdami Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto 70-metį. Buvo dėstomos išradingos paskaitos, pavyzdžiui, apie alų, vyko sportinio pokerio turnyras su Lietuvos milijonieriumi Dominyku Karmazinu, bardų koncertas, kuriame švytėjo ir Bjelle žvaigždė, o viską vainikavo orientacinės varžybos automobiliais po naktinį Vilnių. Sužavėti alaus istorija Pirmiausia studentus nustebino dėstytojai.

Japonų ekonomistai tikino nustatę, jog internetu užsisakyti oro linijų bilietus prieš aštuonias savaites yra optimalu. Maža to, jie išsiaiškino, jog geriausia tai daryti ne ryte, o pusiaudienį. Visa ši informacija yra grįsta neseniai išvesta sudėtinga matematine formule ?A = gUG + min(k - g, (1 - g)(1 - r)). Ji buvo publikuota „The Royal Economic Society" žurnale. „Tam, kad priverstų klientus rizikuoti, iš anksto užsakomiems bilietams oro kompanijos taiko dideles nuolaidas.

Šią savaitę klausiame jūsų - ar pasitikite ekonomistų prognozėmis? Juk jie mums sako, kokie metai laukia mūsų šalies, pasaulio ekonomikos, kokiose srityse galima tikėtis augimo, taigi - ir kur vertėtų investuoti ir panašiai.

Nobelio premijos laureatas Michaelas Spence'as teigia, kad dėl sulėtėjusio Europos ir JAV ekonomikos augimo yra 50 proc. tikimybė, jog pasaulio ekonomiką ištiks dar viena krizė. „Esu ganėtinai sunerimęs. Esu beveik įsitikinęs, kad sulėtėjęs Europos ir JAV ekonomikų augimas neigiamai paveiks Kinijos augimą, o tada krizė pasklis ir po kitas besivystančias ekonomikas. Tikimybė, kad tai įvyks, siekia 50 proc.“, - „Bloomberg“ televizijai sakė M. Spence'as.