ekonomistai

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Mėnesio infliacijai kovą ir balandį pasiekus maždaug 1 proc., ekonomistai perspėja, jog žemos infliacijos laikai gali būti jau praeityje. Pasak jų, vartotojų kainas didina metalų, žemės ūkio žaliavų, transportavimo bei sveikatos paslaugų brangimas. Be to, prognozuojma, kad infliacija augs ir toliau, nes verslas, ypač paslaugų srityje, gali kelti kainas norėdamas atsigriebti už prarastą laiką. Visa tai ilgainiui didins ir maisto kainas.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek uždirba jūsų giminės draugai ir kaimynai? O ar sutiktumėte, kad jie taip pat galėtų sužinoti, kokio dydžio yra jūsų alga? Tokie duomenys kai kuriose Europos šalyse skelbiami jau seniai, o kai kur tai siekiama įteisinti netrukus. Vis dėlto Lietuvoje tokie pasiūlymai vertinami atsargiai. Suomiai svarsto siūlymą viešai skelbti visų gyventojų atlyginimus, tuo metu Lietuvoje toks siūlymas būtų sutiktas priešiškai, sako darbuotojų atstovai ir ekonomistai.

Vertindami prekių ir paslaugų kainų pokyčius 2021 metais finansų analitikai sako, kad sumažėjusią kai kurių vartojimo prekių kainą lėmė mažėjanti paklausa dėl Covid-19 pandemijos. Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet galima tikėtis žymaus kainų paslaugų sektoriuje augimo. Taigi, kokių kainų augimo galima tikėtis šiemet, kiek jis bus žymus ir kam mes turime ruoštis? Ekonominėmis prognozėmis dalijosi ekonomistė Jekaterina Rojaka ir finansų analitikas Marius Dubnikovas „Žinių radijo" laidoje.

Po sudėtingų 2020-ųjų, daugelis su viltimi žvelgia į 2021-uosius. Tą daro ir ekonomistai – šių teigimu, 2020 metų krizė Lietuvos ekonomikai neturėtų padaryti didelės žalos – maždaug pusė sektorių, naujausiais duomenimis, rodo teigiamą augimą. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai sako, kad ekonominis pagerėjimas jau matomas ir skirtingais 2020-ųjų laikotarpiais – antrąjį-trečiąjį metų ketvirčius, pagal visas ekonomines veiklos rūšis, įmonių pajamos iš viso augo net 17,5 proc.

Dalis Lietuvos ekonomistų mano, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje Vyriausybė galėtų skolintis daugiau, todėl ir valdžios deficitas 2021-aisiais galėtų būti didesnis nei 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, kai kurie jų pabrėžia, jog svarbiausia ne pats deficito dydis, o tai, kaip skolinti pinigai bus panaudoti.

Jau ne vienerius metus ekonomistai pastebi tendenciją, kad lietuviai investicijai renkasi nekilnojamą turtą (NT). Anot jų, ypač šiuo metu investuoti į būstą apsimoka. Tačiau verta pasidomėti ir kitais investicijų būdais, nes santaupas sudėti į vieną objektą yra pavojinga. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad investicijos priklauso nuo žmogaus pajamų ir galimybių sutaupyti kiekvieną mėnesį. „Žmogus turėtų sutaupyti 10 proc.

2020 metai nekilnojamo turto (NT) rinkai buvo įdomus laikas, sako ekspertai. Dar pavasarį, pirmojo karantino metu, labai atsargiai žiūrėta tiek į nuomos rinką, tiek į parduodamus būstus, tačiau, kaip pastebi ekspertai, kas buvo suplanavęs įsigyti būstą – įsigijo, o butų nuoma apskritai mušė rekordus. Tačiau kas laukia kitąmet? Specialistų teigimu, šių metų pandemija tik paspartino kai kuriuos NT rinkos procesus per daug jos nestabdydama.

Skurdas ir atskirtis lieka opiausios Lietuvos problemos. Tai vėl kartoja tarptautiniai ekspertai, šįkart – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, išanalizavusi, kaip atrodo Lietuvos ekonomika. Pasak organizacijos vadovo, Lietuva turėtų įsivesti ir didesnį taršos mokestį automobiliams. Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius kasdien auga, Vyriausybė įveda vis daugiau naujų ribojimų. Tačiau kalbėdami apie 2021 metus ekonomistai išlieka optimistiški. Anot jų, kitais metais ekonomika tik augs, nes jai skatinti skiriamos nemažos lėšos. Visgi svarbu jas tinkamai įdarbinti, nes kitu atveju galime įbristi į krizę. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad prognozuojant Lietuvos ekonominę situaciją svarbu žvelgti plačiau.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Valdančiųjų idėją apie tryliktąją pensiją ekonomistai vadina populizmu ir rinkėjų papirkinėjimu. Ekspertai netiki, kad 13-oji pensija pasieks gyventojus ir mano, kad po rinkimų ši idėja išnyks. „Tai rinkėjų papirkinėjimas ir rodo nesisteminį požiūrį į pačią pensijų sistemą kaip visumą. Tai savyje slepia ir ponišką požiūrį į pensininkus: „Štai, mes jums atkišime po 200 eurų ir būkite laimingi“. Geroji valdžia nori – duoda, nenori – neduoda.

Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami. Parduotuvėse tautiečiai pinigų palieka daugiau nei pernai. Prekybininkai džiaugiasi, o Lietuvos bankas jau atsisako savo ankstesnių pesimistinių ekonomikos prognozių ir pripažįsta, kad mūsų šalis pirmąją koronaviruso bangą atlaikė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje. Visgi, atsipalaiduoti žmonėms ekonomistai nepataria. Praėjus karantinui lietuviai vis plačiau praveria pinigines.

Ekonomistai ir valdžia nesutaria – Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet augs ar smuks. Kol ministerija ragina žmones atsakingai įvertinti būsimus rimtus pirkinius, dalis ekonomistų trimituoja, kad koronaviruso sukelta krizė Lietuvoje baigėsi nė neprasidėjusi. Esą net šie metai šalies ūkiui pliusiniai, o ne minusiniai. Esą kils ir algos. Tiesa, patys darbdaviai į tokias prognozes žiūri skeptiškai.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Šiemet, pavasarį buvo prognozuojama, kad atlyginimai šalyje mažės. Tačiau prabėgus 3 mėnesiams situaciją matome visiškai kitokią. Tautiečių pajamos auga greičiau negu buvo tikėtasi. Ekonomistai tikina, kad esant palankiai situacijai, metų pabaigoje galime tikėtis dar didesnių algų. „Sodros“ duomenimis birželį vidutinių darbo pajamų augimas vėl grįžo į vasario lygį – palyginti su pernai birželiu, jos didėjo 11,4 procentų. Be to, liepą 14 tūkst.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Ekonomistų teigimu, pastarųjų dienų įvykiai Baltarusijoje trumpuoju laikotarpiu neturės reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai, tačiau ilgesnėje perspektyvoje, jei Lietuvos ir Baltarusijos santykiai paaštrėtų iki ekonominio lygio, kyla rizikų kai kuriems nuo Baltarusijos rinkos priklausomiems Lietuvos sektoriams. „Gauname tiesioginių pinigų iš Baltarusijos, importuodami farmacijos, mašinų inžinerinius gaminius.

Dėl koronaviruso krizės antrasis metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus prasčiausias šiemet, tačiau geresnis nei manyta anksčiau, įsitikinę ekonomistai. Anot jų, teigiamai nuteikia atsigaunantis vidaus vartojimas, mažmeninė prekyba. BNS kalbintų ekonomistų vertinimu, antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis turėtų būti mažesnis nei 10 procentų.

Šalies sostinėje Vilniuje gyvenantys žmonės vidutiniškai uždirba maždaug ketvirtadaliu daugiau nei tie, kurie nusprendė gyventi, pavyzdžiui, Tauragėje arba Marijampolėje. Utenos apskrityje, kurią nuo sostinės skiria mažiau nei 100 kilometrų, nedarbo lygis yra didžiausias visoje Lietuvoje. Jau daugiau nei dešimtmetį analizuojamas regioninės atskirties klausimas tapo viena iš sudėtingiausių užduočių ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių politikams.

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai. Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Vyriausybės sprendimas atlaisvinti dalį suvaržymų mažmeninei prekybai ir paslaugų verslui yra žingsnis teigiama kryptimi, tačiau tai nepadės išvengti šio verslo nuosmukio, teigia ekonomistai. Anot jų, tam įtakos turi ir gyventojų elgsenos pokyčiai – jiems nerimą kelia tiek koronaviruso plitimas, tiek mažėjančios pajamos.

Koronaviruso įtaka pasaulio ekonomikai akivaizdi – užsidaro įmonės, krenta akcijų ir naftos kainos. Ekonomistų prognozės dėl ūkio traukimosi keičiasi labai greit, o Lietuva šiuo atveju – ne išimtis. Vos prasidėjus karantinui blogiausias prognozuojamas Lietuvos ekonomikos smukimo scenarijus buvo 3 proc., tačiau naujausiais duomenimis ekonomika gali susitraukti ir 7 kartus daugiau nei prognozuota. Iki paskelbto karantino, Lietuvai šiemet buvo prognozuojamas stabilus ekonomikos augimas.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Šiemet valdantieji užsimojo papurtyti vairuotojų kišenes registruojant mašinas. Daugiau tautiečių teks mokėti ir nekilnojamojo turto mokesčius. Tačiau ekonomistai pirštais beda į kitas sritis, kur slepiasi milijardai eurų. Daugiau kaip 1 mlrd. eurų į biudžetą kasmet nesurenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ekonomistai kaltina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad šios nesistengia susirinkti pinigų.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

Didesnių atlyginimų laukiantiems lietuviams žinia iš ekonomistų: teks susitaikyti su tuo, kad jei algos netrukus ir didės, tai labai nesmarkiai. Tiesa, ekspertai ramina, kad „Brexito‘“, prekybos karų ir menkstančio eksporto kontekste Lietuva laikosi kaip reta tvirtai.

Ekonomistai kalba, kad gyventojų pajamos pastaruoju metu auga. Kyla vidutinis darbo užmokestis. Nepaisant to, lietuviai neretai skundžiasi, kad prekių kainos parduotuvėse auga itin sparčiai. Specialistai teigia, kad kainų augimas priklauso nuo pačių gyventojų pajamų augimo.  Apie tai, kodėl kyla maisto produktų kainos ir kokia yra pagrindinė to priežastis TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

 Ekonomistė Jekaterina Rojaka palieka vieną didžiausių šalyje bankų „Luminor“. „Artimiausius kelis mėnesius intensyviai atidavinėsiu duoklę akademiniam pasauliui, o vėliau pradėsiu žvalgytis naujų iššūkių“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė J. Rojaka. Anot jos, paskutinė darbo diena „Luminor“ buvo trečiadienis. Prieš susijungiant „Nordea“ ir DNB bankams į „Luminor“, J. Rojaka buvo DNB vyriausioji ekonomistė.

Ekonomistai apskaičiavo, kiek pajamų turi gauti Lietuvos gyventojas, kad jį būtų galima priskirti viduriniajai klasei. Daugumai gyvenimo kelionė šia klase – ne pagal kišenę. Kiek kainuoja bilietėlis? Dažnam norisi skaičiuoti svetimus pinigus, bet dar įdomiau suskaičiuoti savus ir rezultatą palyginti su kitais.

Lietuva turi galimybių į mažmeninės prekybos rinką pritraukti vieną iš Lenkijos prekybos tinklų, tačiau tam reikia ir valdžios institucijų pastangų, o pats procesas tikriausiai užtruktų ne mažiau kaip dvejus metus, teigia rinkos dalyviai ir analitikai.

Apie Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą buvo kalbėta daug, vertinti juodraštiniai variantai, kuriuose buvo minimi nauji mokesčiai. Tačiau pasirodęs oficialus dokumentas maloniai nustebino ne vieną ekonomistą. Visgi nors pažadai ir tikslai gražūs, matomi ne vieni spąstai. Vyriausybės programoje nebeliko „Solidarumo“ mokesčio ir dyzelinių automobilių apmokestinimo. Visgi, konkretumo trūksta. Tačiau palaikymo 17–osios Vyriausybės planui netrūksta.

Ekonomistai prognozuoja: lietuvių kišenės šiemet patuštės dar labiau, nes infliacija bus net tris kartus didesnė nei pernai. Tai reiškia, kad kils maisto produktų, degalų kainos, o ypač pabrangs paslaugos. Tiesa, atlyginimai, žadama, kils sparčiau nei infliacija. Tačiau jis didės ne visiems ir žmonės dejuoja, kad bus neįmanoma gyventi. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis prognozių nesureikšmina. Kiekvienais metais sėstis į kirpėjo kėdę tampa vis brangiau.

Lietuvos ekonomistai mano, jog augant pasaulinėms naftos kainoms ir žmonių pajamoms, kitais metais turėtų brangti daugelis prekių ir paslaugų. Šio proceso pasekmė - auganti infliacija. Prognozuojama, kad ji svyruos nuo 2 iki 3 proc. „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas sako, kad kitais metais tikimasi tiek paslaugų, tiek prekių kainų augimo, bet paslaugų kainos augs sparčiau.

Kadenciją baigiantis premjeras Algirdas Butkevičius šalies ekonominę padėtį pirmadienį aptars su ekonomikos ir finansų ekspertais. Premjero atstovas Mindaugas Janulionis BNS teigė, kad tai tradicinis susitikimas, o jo metu bus aptariamos aktualijos ir ateities ekonomikos scenarijai. „Tai reguliarus susitikimas, premjeras paprastai juos darydavo maždaug kas pusmetį.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Lietuva trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu beveik nepajustų neigiamos įtakos, jei Didžiosios Britanijos piliečiai ketvirtadienį referendume nuspręstų pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), tačiau ilguoju laikotarpiu Lietuva galėtų pajusti neigiamas vadinamojo „Brexit“ pasekmes.

Šimtai ekonomistų ragina pasaulio lyderius padaryti galą mokesčių rojų, kurie naudingi tik turtuoliams ir tarptautinėms korporacijoms ir dėl kurių dar didėja nelygybė, erai. Trys šimtai ekonomistų tarpininkaujant aktyvistų grupei „Oxfam“ parengtame laiške pažymi, kad dėl mokesčių vengimo labiausiai nukenčia skurdesnės šalys.

Viešojoje erdvėje besitęsiančios batalijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) užvirė po premjero pareiškimo, kad reikia jį mažinti. Vieni teigia, jog tai dar vienas priešrinkiminis triukas, kuris realios naudos neatneš, o kiti gi tikina, kad šį sprendimą jau anksčiau reikėjo priimti ir tai padės sumažinti šešėlį. tv3.lt domėjosi, koks būtų ekonomistų sprendimas, jeigu šiems reikėtų spręsti ar mažinti PVM, ar ne.

 Pensininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti mažinti šešėlį Lietuvoje, nes žmonės, kurie nesumoka įmokų į „Sodrą“, taip atima tuos pinigus iš pensininkų, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Romas Lazutka. „Pensininkai gauna pajamas iš „Sodros“ ir todėl jiems turėtų būti labai svarbu, kad visi, kuriems priklauso, „Sodrai“ mokėtų.

2020 metai gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai, o tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti Europos Sąjungos (ES) parama ir gili demografinė duobė, rašo portalas 15min.lt. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.