ekonomika

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2018 metų Lietuvos ekonominius įvykius. SAUSIS 1 d. Minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 20 eurų iki 400 eurų. 2 d. Didžiausio Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“ valdomai Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo įmonei „Orlen Lietuva“ pradėjo vadovauti buvęs „Orlen“ valdomo Lietuvos degalinių tinklo „Ventus-nafta“ vadovas Michalas Rudnickis.

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins dirbančiųjų pajamas, tačiau ateityje valstybė turi ieškoti naujų pajamų šaltinių ir reformuoti viešąjį sektorių.

Lietuvos verslas yra gerai pasiruošęs lėtėjančiam ekonomikos augimui, sako ūkio ministras. Tačiau Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad vis dėlto būtina didinti darbo našumą, diegti naujas technologijas. „Verslas sukaupęs labai neblogus rezervus, kalbant apie finansinius, tai jeigu ir būtų ekonomikos sulėtėjimas, finansine prasme mūsų verslas yra pasirengęs daug stipriau nei prieš dešimtmetį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius. Pasak jo, šalies ekonomikos augimas pamažu lėtėja.

Lietuvių atlyginimai ateinančiais metais kils. Tokią gerąją prieššventinę naujieną Lietuvos bankas paskelbė trečiadienį, pristatydamas kasmetinę šalies ekonomikos apžvalgą. Dirbančiuosius ateinančiais metais turėtų džiuginti ir už algų augimą mažesnė infliacija. Tiesa, įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas, bankas sumažino šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozę nuo 3,4 iki 3,2 proc. Kitais metais numatoma, kad ūkis augs 2,8 proc.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą dešimtadalius šiemet daugiausia lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau tam turėjo įtakos ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesio algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų,sako Lietuvos banko analitikas Tomas Šiaudvytis. LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas teigia, jog mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Šią vasarą Rusijoje vykęs 2018 metų pasaulio futbolo čempionatas turnyro organizatoriams atnešė didelę naudą. Tai paaiškėjo po pirmenybių organizacinio komiteto pateiktų galutinių išvadų. Paskaičiuota, jog Rusijos ekonomiką papildė 14,5 milijardo JAV dolerių, nors surengti šią futbolo šventę organizatoriams prireikė maždaug 10,5 milijardo JAV dolerių.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių ir kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet jis augs 3,4 proc. (anksčiau prognozuota 3,2 proc.), o 2019-aisiais – 2,8 proc. (2,7 proc.). LB pranešė, kad ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį esą vėsina lėčiau augantis eksportas.

Vyriausybė trečiadienį svarsto priemones, kaip padidinti konkurenciją prekyboje maisto produktais ir geriau apsaugoti žmonių perkamąją galią. Be to, numatoma iki 2019-ųjų sausio išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis bei kitų metų vasarį pateikti išvadas. BNS pateikia pagrindines siūlomas priemones. Ministerijos vertinimą ir būtinus teisės aktų pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Rusijos sociologai pažymi stiprų įtampos gyventojų tarpe augimą ir lygina jį su rodikliais, kurie buvo užfiksuoti prieš 1998-ųjų finansų krizę. Pasak „Levada Centr“ direktoriaus Levo Gudkovo, tai nėra susiję su kažkokia konkrečia problema – išauga bendra nerimas ir nepasitenkinimas. Apklausa apie rusus jaudinančias problemas buvo atlikta šių metų rugpjūčio pabaigoje. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų periodu, apklausos dalyviai negatyviau žvelgė faktiškai į visus klausimus anketose.

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.

Tarptautiniai stambūs verslo ir informacijos centrai, pasaulio bankai ir užsienio investicijos, nauji dygstantys stikliniai dangoraižiai – visa tai vilniečiams ir sostinės svečiams jau tapo įprastu reginiu bei neatsiejama miesto dalimi. Tačiau prieš 20 metų Vilnius tokio dėmesio neturėjo ir viltingai siekė užsitarnauti užsieniečiams patrauklaus bei investuotojų akį traukiančio miesto vardą.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pasibaigus Buenos Airiuose savaitgalį įvykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui įspėjo, kad „padidėjusi įtampa pasaulio prekyboje ir geopolitinė įtampa“ kelia naują riziką pasaulio ekonomikos augimui.

Rusijos valdžia rengia naujas sankcijas Ukrainai, kurios gali paveikti keli šimtus asmenų ir apie šimtą įmonių, rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais vyriausybėje. Jo duomenimis, į Finansų, Ekonomikos ir Prekybos ministerijų rengiamą sankcijų sąrašą gali patekti keli šimtai Ukrainos verslininkų, politikų ir valstybės tarnautojų, taip pat apie šimtą juridinių asmenų.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Europos Komisija (EK) nekeičia šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi kiek lėtesnio ekonomikos augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,6 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK vasaros prognozėse. „Pagrindinė ekonomikos augimo priežastis – geri pramonės ir statybos sektoriaus rezultatai.

Antrasis pagal dydį JAV bankas „Bank of America“ perspėjo apie 1998-ųjų finansų krizės galimo pasikartojimo grėsmę. Pasaulinių rinkų požymiai yra panašūs į praėjusio amžiaus globalios ekonomikos būklę, mano „Bank of America“ analitikai. Anot jų, tai gali būti artėjančios naujos krizės, panašios į 1997-1998 metų sukrėtimus, požymiai.

Saudo Arabijos vyriausybės sprendimas atšaukti draudimą moterims vairuoti automobilį padarys teigiamą poveikį ekonomikos augimo tempui ir iki 2030 metų šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) papildys iš viso 90 mlrd.

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms - su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininku skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva.

Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, ar galiausiai mokesčių sistema, ar pensijų sistema – visi reikalai einasi sklandžiau, jei vartotojas gana paprastai gali ir naudotis jam siūlomomis paslaugomis, ir įvykdyti jam priderančias prievoles.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas, pernai siekęs 3,9 proc., šiemet sumažės iki 3,2 proc. ir bus mažiausias Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Naujausioje SEB pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Latvijos ekonomikos augimas šiemet sieks 3,7 proc., o Estijos BVP augs 3,5 procento. 2019 metais Lietuvos ir Estijos BVP augs po 3 proc., tuo metu Latvijos ekonomikos plėtra išliks sparčiausia ir sieks 3,5 procento.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Europos Komisija (EK) didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,7 procento. Prognozė Lietuvai: BVP augimą skatins didesnės investicijos Europos Komisijos teigimu, augančios investicijos, klestintis eksportas ir nuolat didėjantis gyventojų vartojimas 2017 m. lėmė, kad Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas pasiekė 3,8 proc.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Vyriausybė Seime atsiskaitė už pirmuosius pilnus savo veiklos metus. Premjero pristatymas man labai patiko. Jei negyvenčiau Lietuvoje, imčiau ir patikėčiau visu tuo, kas buvo pasakyta. Metai buvo geri, judama teisinga kryptimi, padėti pagrindai būsimoms reformoms, pokyčiai vyko „sisteminiai“.  Didžiausias Vyriausybės ekonominis prioritetas – kova su pajamų nelygybe ir skurdu. Iš tikro – pasirūpinti gaunančiais mažiausias pajamas – svarbi valstybės funkcija.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

 Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad augant ekonomikai pamažu turėtų didėti ir būsto paskolų palūkanos. „Būsto paskolų palūkanos kol kas yra žemumose, bet palyginti pernai metų sausį su pernai metų gruodžiu, šioks toks pakylėjimas yra įvykęs.

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Gitanas Nausėda – visiems puikiai žinomas ekonomikos ekspertas, mokslininkas ir dėstytojas. Tačiau, kaip pats teigia, gyvenime pirmiausia jis mylintis vyras ir tėtis. Retai apie asmeninį gyvenimą atviraujantis vyras jau šiandien TV3 gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ pasidalins neeiliniu pasakojimu apie ilgaamžės santuokos paslaptį, brangiausią hobį ir artėjančius prezidento rinkimus.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

Įvertinęs teigiamus tarptautinės aplinkos pokyčius ir atsigaunančias investicijas, Lietuvos bankas didina šalies ūkio augimo prognozes. „Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Baltieji rūmai trečiadienį davė suprasti, kad ketinama švelninti planus dėl plieno ir aliuminio importo muitų ir jų netaikyti kai kurioms šalims. Skelbiama, kad sprendimas dėl muitų gali būti priimtas jau ketvirtadienį, tačiau galimos išimtys pasipiktinusiems sąjungininkams. „Potencialiai gali būti taikomos išimtys Meksikai ir Kanadai, remiantis nacionaliniu saugumu.