ekonomika

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Per kelerius metus Lietuva turi pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   „Per ilgus metus viso labo tik 4 proc. žiedinės ekonomikos sudaro ekonomikos struktūroje. Turime viziją per keletą metų pasiekti, kad bent 12 proc. ekonomikos taptų žiedine“, – penktadienį Seime vykstančiame socialinio verslo ir inovacijų forume apie socialinio verslo plėtrą sakė A. Armonaitė.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Ryškėjant Lietuvos ekonomikos nuosmukiui, socialdemokratai ragina ruoštis sunkmečiui, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tie, kurių optimistinės prognozės skandalingai neišsipildė, dabar vėl žada šviesų rytojų“, – įspėja Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė. „2023 m. šalies ekonomika sumenko 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.

Recesiją Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, bet mano, kad  Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.  „Nėra pagrindo kalbėti apie, na, tokius jau niūriausius scenarijus. (...) Nėra pagrindo gąsdinti vieni kitų, turėtume žiūrėti į ateitį pakankamai ramiai“, – lrt radijui penktadienį sakė V Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos ekonomikai patiriant techninę recesiją finansų viceministras teigia, kad metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis šiemet turėtų būti teigiamas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.  „Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus.

„Luminor“ bankas pirmąjį ketvirtį trijose Baltijos šalyse uždirbo 60,3 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pat metu, kai jo pelnas buvo 15 mln. eurų.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – vartotojų kainų indeksas (Personal consumption expenditure, PCE) – kovo mėnesį gerokai sulėtėjo, suteikdamas palengvėjimo pojūtį JAV centriniam bankui, planuojančiam dar vieną palūkanų normų didinimą šią savaitę, skirtą stabdyti kainų kilimą. Remiantis Ekonominės analizės biuro penktadienį paskelbtais duomenimis, metinis vartotojų kainų indeksas  kovo mėnesį sumažėjo iki 4,2 proc.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,4 proc., antradienį pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“), remdamasi negalutiniais duomenimis. „Trading Economics“ kalbinti analitikai prognozavo augimą vidutiniškai 0,4 procento. Patikslintais duomenimis, vasarį mažmeninė prekyba didžioje Europos ekonomikoje susitraukė 0,3 proc., o ne 1,3 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

JAV finansų institucijos pirmadienį perėmė su sunkumais susidūrusio Kalifornijos banko „First Republic Bank“ valdymą ir pardavė banką varžovui „JPMorgan Chase“, tikėdamosi užbaigti du mėnesius trunkančią bankų krizę, sukėlusią nerimo dėl finansų sistemos būklės.  Pagal susitarimą „JPMorgan Chase“, didžiausias JAV bankas, perims visus „First Republic Bank“ indėlius, taip pat „beveik“ visą jo turtą, teigiama Federalinės indėlių draudimo korporacijos (FDIC) pranešime.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 15,8 mlrd. eurų to meto kainomis – 3,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, pirmąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.  Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP smuko 3 proc.

Praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas krykštavo: „Rublio vertė smuko, Rusijos akcijų rinka užsidarė, nes išaugo kapitalo nutekėjimo baimė, palūkanų normos išaugo daugiau nei dvigubai, Rusijos kredito reitingas sumažėjo iki šiukšlių lygio“. JAV valdžia aiškiai tikėjosi, kad „didžiulės, precedento neturinčios pasekmės“, kurias jie ir jų sąjungininkai sukėlė Rusijai, įskaitant ir „dideles ir ilgalaikes ek...

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Valdžiai ketinant įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kuris mažėtų bankams mažinant grynąsias palūkanų pajamas, visi bankai skubiai ėmėsi veiksmų ir padėjo kelti indėlių kainą. Tačiau piginti paskolų neskubama.  Bene pirmasis „ledus“ teigia pralaužęs nedidelis Medicinos bankas, pranešęs, kad šiemet naujoms būsto paskoloms 12 mėnesių netaikys savo maržos. Kiti bankai tokiu pavyzdžiu kol kas neseka ir teigia stebintys situaciją.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Mažmenini prekybai jau kurį laiką mažėjant panikuoti dėl to nereikėtų – žmonės šiuo metu taupo dėl išaugusių išlaidų būsto paskoloms ir energetikos ištekliams, tačiau vartojimo nestabdo Lietuvoje sparčiai augantys atlyginimai, sako ekonomistai. Kai kurie prognozuoja, kad prekyba į augimo kelią grįš pavasario pabaigoje arba vasarą.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Prezidentūroje aptartos gynybos pramonės galimybės ir perspektyvos. Politikai ir verslo atstovai sutarė, kad skubiai reikia šalinti kliūtis šiai pramonei klestėti ir skinti kelią į didžiąsias rinkas. Pasak jų, pats laikas nustoti stigmatizuoti šią pramonės šaką.

Eksportas vasarį iš Baltijos šalių šiemet augo tik Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 6 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, Latvijos – 10 proc. iki 3,5 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3 mlrd. eurų. Lietuvos importas augo 6 proc. iki 7,3 mlrd. eurų, Latvijos – 11 proc. iki 4 mlrd. eurų, o Estijos mažėjo 4 proc. iki 3,4 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos vasarį deficitas siekė 0,9 mlrd.

Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.  Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį su Lietuvos verslo delegacija lankosi Lenkijoje, kur daug dėmesio bus skirta bendradarbiavimui gyvybės mokslų srityje stiprinti, skaitmeninimo ir kibernetinio saugumo klausimams. Anot ministerijos pranešimo, Lenkijoje ministrė lankosi su Lietuvos biotechnologijų įmonių, asociacijų, tyrimų centrų atstovais.

Baltieji rūmai pirmadienį apkaltino Atstovų Rūmų pirmininką respublikoną Keviną McCarthy, pavertus Jungtinių Valstijų ekonomiką įkaite, po to, kai jis nustatė sąlygas bet kokiam šalies skolos viršutinės ribos pratęsimui. „Pirmininkas McCarthy nesilaiko dvipartinės normos.

Jungtinėse Valstijose mažmeninės prekybos apimtys kovo mėnesį sumenko daugiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. JAV centrinis bankas nuo praėjusių metų pradžios ėmė staigiai didinti bazines  palūkanų normas, siekdamas sumažinti paklausą ir suvaldyti aukštą infliaciją, taigi esama ženklų, kad ši politika pradeda duoti vaisių. Prekybos departamentas nurodė, kad mažmeninės prekybos pardavimai kovo mėnesį sumažėjo 1 proc., palyginti su vasariu, iki 691,7 mlrd.

Euro zonos ekonomikos augimas šiais metais „staigiai sulėtės“, bet dauguma šalių išvengs nuosmukio, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris. Kiek anksčiau šią savaitę paskelbtose TVF prognozėse vertinama, kad šiemet euro zona augs 0,8 proc., nors kartu prognozuojama, kad Vokietija panirs į negilią recesiją.

Lyčių atotrūkio panaikinimas žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose, kur moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai, pasaulio ekonomiką papildytų 1 trln. JAV dolerių, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje JT ataskaitoje. Ataskaitoje, atnaujinančioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 2011 metais atliktą tyrimą šiuo klausimu, nustatyta, kad moterys ir toliau užima „ribinę“ vietą žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose.

Kinijos eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, netikėtai išaugo 14,8 proc. ir pasiekė didžiausią vertę per pastaruosius aštuonis mėnesius – 315,6 mlrd. JAV dolerių, skelbia „Trading Economics“, remdamasi Kinijos oficialiąja statistika. Pažymima, jog antros pagal dydį pasaulyje ekonomikos eksportas kovą smarkiai atsigavo po nuosmukio 6,8 proc. sausį-vasarį kartu sudėjus ir gerokai pranoko ekonomistų lūkesčius, kurie pranašavo nuosmukį 7 procentais.

Pramonės smukimas Lietuvoje vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo didžiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 6,9 proc., visoje ES ji augo 2,1 procento. Tuo metu Latvijoje pramonė smuko 2,2 proc., o Estijoje – 7,4 procento.  Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – pramonė Lietuvoje augo 0,8 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 1,4 procento.

Ukrainos ekonomika 2022 metais susitraukė 29,1 proc., pranešė valstybinė karo niokojamos šalies statistikos agentūra. Palyginimui, 2021-aisiais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,4 proc., prieš 2022 metų vasarį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius pradėti puolimą. Maskvos puolimas nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų buvo priverst bėgti iš šalies. Visa tai turėjo griaunamąjį poveikį ir Ukrainos ekonomikai.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį šiek tiek sumažino savo pasaulinės ekonomikos augimo prognozę, kartu numatydamas, jog dauguma šalių šiemet išvengs nuosmukio, nepaisant ekonominių problemų ir geopolitinės įtampos. Atnaujinant prognozes, atsižvelgta į tokius veiksnius kaip aukšta infliacija, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir grėsmės finansiniam stabilumui, tuo metu karas Ukrainoje poveikis ir toliau stabdo augimą ir didina vartotojų kainas daugelyje šalių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Besitęsiantis beveik visų išsivysčiusių pasaulio ekonomikų lėtėjimas šiemet neleis pasauliniam augimui perlipti 3 proc. ribą, ketvirtadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė. „Didėjant geopolitinei įtampai ir tebesant vis dar aukštai infliacijai, tvirtas atsigavimas nelabai tikėtinas“, – pareiškė Kristalina Georgieva savo pastabose, parengtose artėjant TVF ir Pasaulio banko pavasariams susitikimams kitą savaitę.

Aviacijos sektorius pandemijos laikotarpiu patyrė beprecedentį sulėtėjimą. Jis privertė daugybę specialistų išeiti į pensiją ar persikvalifikuoti. Dabar, kai gyvenimas vėl grįžo į įprastas vėžes, o skrydžių apimtys beveik pasiekė priešpandeminį lygį, atsirado milžiniškas kvalifikuotų aviacijos sektoriaus darbuotojų, galinčių prižiūrėti ir remontuoti lėktuvus, stygius.

Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus padidėjo 4,4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė 10,6 mlrd. eurų. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes siekė 53,7 proc., į euro zonos šalis – 43,6, į JAV – 40,4 proc. visų Lietuvos TI užsienyje, išankstinius duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos bankas. Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (49,4 proc., arba 5,2 mlrd. eurų) įmonėms.

Rusijos federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“) pranešė vasarį užfiksavusi nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais šalyje neregėtą nedarbo lygį – 3,5 proc., 0,1 procentinio punkto mažesnį nei ankstesnį mėnesį. Naujasis rodiklis atitiko Rusijos centrinio banko vertinimus, jog mobilizacija karui Ukrainoje padidino darbo jėgos trūkumą, nors ir sumažino ekonomikos pajėgumus, pažymi „Trading Economics“. „Rosstat“ duomenimis, bedarbių šalyje per mėnesį sumažėjo 99 tūkst. iki 2,635 milijono.

Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės skola išaugo iki rekordinio lygio – 2022-ųjų  pabaigoje federalinio, federalinių žemių ir savivaldybių biudžetų bei socialinės draudimo fondo įsiskolinimų suma pasiekė 237 mlrd. eurų, skelbia „Deutsche Welle“, remdamasi nacionaline statistikos tarnyba „Destatis“. Per metus Vokietijos valstybės skola padidėjo 2 procentais.

Estijos centrinio banko atnaujintomis prognozėmis, sąlygos ekonomikos augimui atsinaujinti gerėja, visgi šių metų bendrasis vidaus produktas (BVP) veikiausiai bus 0,6 proc. kuklesnis nei 2022-ųjų. Bankas pažymi, jog ateinančiais metais ekonomikos augimas sieks apie 3 proc., o jį lems užsienio rinkų atsigavimas, pigesnė energija, sumažėjusi infliacija, padidėjusi vartotojų perkamoji galia, išaugęs verslo bei namų ūkių pasitikėjimas.

Europos Sąjunga (ES) turės instrumentą, leidžiantį sustabdyti autoritarinių režimų ekonominį spaudimą, antradienį paskelbus apie pasiektą politinį susitarimą dėl ES ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos (EU Anti-coercion instrument – angl.) sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, tikėtina, sulėtins pasaulinės ekonomikos augimą iki žemiausio lygio šiame amžiuje, pirmadienį pareiškė Pasaulio bankas, pasiūlydamas priemonių užkirsti kelią „prarastam augimo dešimtmečiui“. Pasaulio banko pranešime teigiama, kad potencialus pasaulinės ekonomikos augimas – maksimalus ilgalaikis augimo tempas, nesukeliantis infliacijos – šį dešimtmetį sulėtės iki vidutinio metinio vos 2,2 proc. rodiklio.

Tradicinių angliškų pusryčių kaina vasarį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 22 proc. ir pirmą kartą viršijo 35 svarus sterlingų (35,1 svaro, arba beveik 40 eurų), skelbia „Bloomberg“. Tai apima 10 produktų, kurie sudaro klasikinius angliškus pusryčius – dešrelių, kiaulienos šoninės, kiaušinių, duonos, sviesto, pomidorų, grybų, pieno, arbatos ir kavos. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai metinis jų kainų prieaugis viršija 20 proc.

Darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais gali augti greičiau nei infliacija, dėl to gyventojų perkamoji galia augs, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prognozuojame, kad nedarbo lygis išliks stabilus, o darbo užmokesčio augimas, pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų, turėtų pranokti vidutinės metinės infliacijos dydį, kuris 2023 metams numatomas.