ekonomika

Turkijos centrinis bankas savo bazinių palūkanų nekeitė ir ketvirtadienį paliko galioti šiuo metu nustatytą 45 proc. normą, tuo užbaigdamas aštuonis mėnesius trukusį pinigų politikos priemonių griežtinimo ir palūkanų normos didinimo ciklą. Tai pirmas sprendimas dėl palūkanų normos, kurį priėmė naujai paskirtas banko valdytojas Fatih Karahanas – buvęs Niujorko Federalinio rezervo banko ir JAV internetinės prekybos milžinės „Amazon“ ekonomistas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, negalutiniais duomenimis, padidėjo 0,4 proc., trečiadienį pranešė organizacija. Augimas sulėtėjo nuo 0,5 proc. trečiąjį ketvirtį. Sparčiausiai BVP spalį-gruodį didėjo Kosta Rikoje (1,8 proc.) ir Norvegijoje (1,5 proc.), o labiausiai susitraukė Airijoje (0,7 proc.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu, nukrito 8,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas septintą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 11,3 proc. pigesnė nei pernai sausį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 4,9 proc. (euro zonos – 5,8 proc., kitoms – 4,2 proc.

Nedarbas Suomijoje sausį pasiekė aukščiausią lygį nuo praėjusių metų gegužės – 8,3 proc., antradienį skelbia vyriausybė, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Praėjusio mėnesio pabaigoje šalyje buvo 231 tūkst. bedarbių, 2,561 mln. dirbančiųjų. Darbo jėgos aktyvumo lygis praėjusį mėnesį sudarė 67,3 proc., užimtumo lygis – 61,8 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu) nedarbo lygis Suomijoje pakilo 0,7 procentinio punkto.

Izraelis per praėjusius metus sukūrė palyginamosios kainomis 2,0 proc. solidesnį bei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Užpernai ekonomika augo 6,5 proc., nurodo „Trading Economics“. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį karo su palestiniečių grupuote „Hamas“ sąlygomis Izraelio BVP buvo 19,4 proc. kuklesnis nei prieš metus. Tai buvo giliausias ekonomikos nuosmukis nuo 2020-ųjų antrojo ketvirčio.

Vidutinis nedarbas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gruodį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, nepakito ir sudarė 4,8 proc., pranešė organizacija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Vidutinis moterų ir vyrų nedarbas paskutinį praėjusių metų mėnesį nepakito – atitinkamai 5,0 proc. iki 4,7 procento. 2023-aisiais EBPO narėse darbo neturėjo vidutiniškai 33,2 mln. žmonių – mažiausiai nuo tokio rodiklio skaičiavimo pradžios 2001-aisiais.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Suomijoje sausį lėtėjo iki 3,3 proc. nuo 3,6 proc. gruodį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų spalio. Anot pranešimo, vartotojų kainų indekso dinamiką pirmąjį metų mėnesį nulėmė sumenkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 1,6 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 4,3 proc.), viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų (iki 4,4 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su bendrovėmis „JPackaging“, „JPresswood“ ir „Vengast Investment Limited“ pasirašė sutartis, kurioms suteiktas stambaus investicinio projekto statusas. „Dar trys įmonės investuos daugiau kaip 189,6 mln. eurų į naujus projektus, kurie prisidės stiprinant mūsų šalies regionus. Šiuo metu iš viso esame pasirašę sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti 3951 darbo vietą ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd.

Europos Komisija (EK) blogina pernai lapkritį paskelbtą Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę ir mano, kad augimas sieks 2,1 procento. Lapkritį prognozuota, kad BVP augs 2,5 procento.

Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą žemiau Vokietijos, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nors prognozuojama, kad vėliau šį dešimtmetį abi šias šalis aplenks Indija. Nepaisant to, kad Japonijos nominalusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 1,9 proc., jis sudarė 4,2 trln. JAV dolerių, rodo vyriausybės duomenys.

Metinė infliacija sausį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) siekė 1,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo 0,4 proc. mažesnė, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Mėnesio – sausį, palyginti su gruodžiu – pagal VKI apskaičiuota infliacija siekė 0,1 proc, pagal VKI – 0,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija, apskai2iuota pagal SVKI, siekė 7,3 proc.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse sausį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 0,7 proc. brangesnės nei pernai sausį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 0,9 proc., Estijoje – 4,7 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo vidutiniškai 0,3 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 1,4 procento.

Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.

Lietuvoje šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario (0,6 proc.).  Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė Rusijos atsparumu tarptautinėms sankcijoms ir tariama ekonomine stiprybe. Viename renginyje V. Putinas, šaipydamasis iš Europos ekonomikos, sakė: „Jie visi turi problemų, kurių net negalima palyginti su mūsų problemomis“. Tiesa, artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija vis dar puikiai užsidirba iš naftos ir deimantų eksporto, jos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu, o daugelis Rusijos bankų vis dar gali naudotis tarptautine...

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje sausio mėnesį buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje. Kaip socialiniame tinkle rašė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, tik Lietuvoje ir Lenkijoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo teigiamoje zonoje. „Lietuviai optimistiškiausiai visoje ES vertina savo šeimos finansinės padėties perspektyvas: 32 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius metus jų šeimos finansinė padėtis pagerės, ir vos 10 proc.

Šiaurės Korėjos marionetinis parlamentas balsavo už įstatymų dėl ekonominio bendradarbiavimo su Pietų Korėja panaikinimo, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida – taip abiejų kaimynių santykiai pasiekė naujas žemumas. Ryšiai tarp abiejų Korėjų yra visiškai įšaldyti, nes Pchenjanas spartina ginklų kūrimo programas, o Seulas stiprina karinį bendradarbiavimą su Vašingtonu ir Tokijumi, be to, pagrindiniai abiejų Korėjų ekonominio bendradarbiavimo projektai jau daugelį metų yra sustabdyti.

Kinijoje, kurioje veikia antra pagal dydį ekonomika, tačiau pastaraisiais mėnesiais buvo fiksuojami vieni iš prasčiausių rezultatų pasaulyje, iš pareigų atleistas vyriausiosios finansų priežiūros institucijos vadovas, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pekinui vis didesnį nerimą kelia Šanchajaus ir Honkongo rinkose vykdomi privatizavimo sandoriai, dėl kurių buvo patirta trilijoninių akcijų vertės nuostolių, todėl buvo pristatyta eilė priemonių šiai netvarkai sustabdyti.

2023 metais Lietuvai patyrus švelnų ekonomikos nuosmukį, šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). „2023 metais atlaikiusi iššūkius, šiemet Lietuvos ekonomika atsigaus. Infliacijos piką palikus už nugaros, darbo rinkai išliekant atspariai, o atlyginimų augimui tęsiantis, numatome, kad žmonių perkamoji galia 2024 m. stiprės.

Užsienio lietuvių organizacijų projektai gali pretenduoti į 50 tūkst. eurų paramą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 10 tūkst. eurų. Pirmenybė bus teikiama informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, inžinerinės pramonės projektams. „Užsienio lietuviai ir ten veikiančios organizacijos svariai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Kinijos gamyklų aktyvumas sausį traukėsi ketvirtą mėnesį iš eilės, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, Pekinui stengiantis rasti būdų paskatinti savo vangią ekonomiką. Pasak Kinijos Nacionalinio statistikos biuro, pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) – svarbus gamyklų našumo rodiklis – sausį sudarė 49,2 punkto. Tai kiek didesnis įvertis, palyginti su 49 punktais gruodį, tačiau jis vis vien nesiekia 50 punktų ribos, kuri skiria ekspansiją nuo traukimosi.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pagerino pasaulio ekonomikos augimo 2024-aisiais prognozę iki 3,1 proc. nuo 2,9 proc., kuri buvo skelbta pernai spalį. Prognozė 2025 metams liko nepakeista – plėtra 3,2 procento.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai. „Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Praėjusių metų gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais bei pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 3,4 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumažėjo 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 23,4 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 18,4 proc.

Vienas didžiausių komercinių šalies bankų „Swedbank“ pagerino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – anot jo, ekonomika augs 1,8 proc. Pernai lapkritį skelbta, kad augimas sieks 1,2 procento. Banko ekonomistų vertinimu, pernai ekonomika išvengė nuosmukio dėl spartaus verslo, ypač dėl valstybės investicijų augimo ir metų pabaigoje kiek atsigavusio gyventojų vartojimo.  Bankas tikisi, kad 2025 metais šalies ekonomika augs 2,5 proc.

Kinija trečiadienį pranešė, kad, valdžiai ieškant būdų paspartinti stringantį ekonomikos augimą, paskolų išdavimui paskatinti šalyje kitą mėnesį bus mažinamas bankų privalomųjų rezervų dydis. Toks sprendimas priimtas, antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai susiduriant su įvairiais sunkumais, tokiais, kaip užsitęsusi krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, vangus vartojimas vidaus rinkoje ir mažėjanti užsienio paklausa.

Finansinių ataskaitų už 2022 metus dar nėra pateikę beveik 40 tūkst. juridinių asmenų iš maždaug 156 tūkst. tokią prievolę turinčių įmonių bei organizacijų, remdamasis Registrų centro duomenimis, skelbia portalas „Verslo žinios“. Tarp didžiausių įmonių, patekusių į tokį sąrašą – „Darius Zubas Holding“, kontroliuojanti žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę „Akola Group“ (buvusi „Linas Agro Group“), toliau rikiuojasi e. prekybos įmonė „Pigu“, vienas didžiausių Lietuvoje malūnų ir miltų produk...

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti. „Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Vokietija nėra dar kartą tapusi „Europos ligoniu“ – ji yra pavargusi ir jai reikia struktūrinių reformų. Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio. Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nepaisant Rusijos invazijos jo šalies ekonomika pernai išaugo 5 proc. lyginant su 2022 metais. Tiek pat išaugo ir mokestinės pajamos, ketvirtadienio vakarą per kasdienį vaizdo kreipimąsi sakė šalies vadovas. „Tai aiškus Ukrainos stiprybės ženklas“, – sakė jis Kyjive. Premjeras Denysas Šmyhalas jam pranešė, kad padėtis finansų sistemoje yra stabili. Pasak V.  Zelenskio, visos socialinės išmokos pilnai išmokamos.

Pasaulio ekonomikos augimas 2024 metais sulėtės, mano daugiau kaip pusė (56 proc.) Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Davose dalyvaujančių kompanijų vyriausiųjų ekonomistų. Likusi dalis respondentų tikisi, kad pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet didės tiek pat kiek ir pernai arba sparčiau. Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, pernai pasaulio ekonomika augo 3 proc., o šiemet augs 2,9 procento.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Pasaulinė ekonomika yra pasiruošusi vadinamajam „minkštam nusileidimui“, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio valiuto fondo (TVF) atstovė. „Minkštas nusileidimas“ yra scenarijus, pagal kurį infliacija sumažėja neužfiksavus recesijos. Praėjusiais metais buvo stebimas „didesnis, nei tikėtasi, atsparumas“, Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje sakė TVF atstovė Julie Kozack. Ji kalbėjo prieš būsimą fondo ekonominių prognozių atnaujinimą.

Lietuvos eksporto apimtims nuo 2023 metų kovo smunkant, ekspertai sako, kad tam įtakos turėjo pandemijos padariniai, karas Ukrainoje, augusi infliacija bei ekonominis neapibrėžtumas. Visgi dabar tikimasi pozityvesnių tendencijų – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį eksportas galėtų augti. Naujausia statistika rodo, jog praėjusių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais, Lietuvos prekių eksportas mažėjo 17,2 proc., o importas – 12,2 proc.

Infliacija grįžta prie įprastų tendencijų, tačiau sausį ar dar kelis artimiausius mėnesius dėl padidėjusių akcizų, minimalios algos bei išaugusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo verslui ji, tikėtina, vėl šoktels į viršų, sako ekonomistai. Pasak jų, labiausiai turėtų brangti paslaugos, todėl sausį defliaciją, tikėtina, keis 0,5 proc. infliacija.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Valstybės kontrolė, (VK) kaip ir Finansų ministerija, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs beveik 2 procentais.  „2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika praėjusiais metais, nepaisant tam tikro stabtelėjimo, atsilaikė neblogai ir demonstravo atsparumą, šiemet tikimasi augimo. Pasak G. Skaistės, sudėtingiausias laikas šalies ekonomikai buvo 2022 metų pabaiga – 2023 metų pradžia, vėliau stebėtas tam tikras atsistatymas. „Vertinant bendrame kontekste, regiono, lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos ekonomika atsilaikė santykinai neblogai, buvo tam tikras stabtelėjimas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Turkijoje gruodį spartėjo iki 64,8 proc. nuo 62,0 proc. lapkritį, pasiekdama aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų lapkričio, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Mėnesio infliacija sumažėjo nuo 3,3 proc. lapkritį iki 2,9 proc. gruodį. Artėjant kovo pabaigoje numatytiems savivaldos rinkimams, minimalus mėnesio atlyginimas šalyje nuo 2024-ųjų buvo pakeltas net 49 proc.

Prasidėjus naujiems 2024 metams, BNS pristato svarbiausias numatomas ekonomikos prognozes, verslo įvykius bei įgyvendinamus strateginius projektus šiais metais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, EBPO, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiemet turėtų augti nuo 1,2 iki 1,8 proc. Optimistiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas vertina Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analitikai – jie  prognozuoja atitinkamai 2,5 proc.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Estijoje nuo sausio mėnesio padidėjo 13 proc. – nuo 725 eurų iki 820 eurų,. Minimalus valandos darbo atlygis pakilo nuo 4,30 euro iki 4,86 euro. Pernai gegužę Ekonomikos ministerija, Darbdavių konfederacija ir Centrinė profesinė sąjunga pasirašė susitarimą dėl MMA ir vidutinio mėnesio darbo užmokesčio santykio didinimo per ketverius metus iki 50 procentų.

Gerinant verslo aplinką ir sudarant palankesnes konkurencines sąlygas prekybininkams, parduodantiems skirtingus alkoholinius gėrimus mugėse ir įvairiuose renginiuose, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti licencijų reglamentavimą ir išplėsti parduodamų gėrimų rūšis. Anot ministerijos, dabar Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, iškreipiančių konkurenciją, pavyzdžiui, kai kuriose vietose ar renginiuose galima prekiauti tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais.