ekonomika

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Defliacija Kinijoje lapkritį dar padidėjo, parodė savaitgalį paskelbti oficialūs duomenys, o tai rodo, su kokiais sunkumais susiduria antra pagal dydį pasaulio ekonomika, siekdama atgaivinti slūgstančią paklausą.

Estijos parlamentas praėjusios savaitės pabaigoje vykusiame papildomame posėdyje priėmė 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą.  Už kitų metų valstybės biudžetą 101 vietos parlamente balsavo 58 deputatai, o prieš – 31. Pagal 2024 metų valstybės biudžeto įstatymą, kurį inicijavo vyriausybė, kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 16,8 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, pajamos didės 7,7 proc., o išlaidos – 4,9 procento.

Jauni Lietuvos gyventojai taupo nepakankamai: penktadalis iš viso neturi santaupų, o beveik trečdalis sugebėtų iš santaupų išgyventi iki vieno mėnesio. Pasak naujausių ekonomistų apklausų, jauni žmonės vidutiniškai į rankas uždirba apie 1200 eurų per mėnesį, tačiau tam, kad galėtų taupyti, prie algos reikėtų pridėti dar beveik 600 eurų. Jaunimui kaupti trukdo brangi nuoma bei įprotis gyventi socialiniuose tinkluose, kurie esą skatina neatsakingai leisti pinigus.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Maskvoje dėl didėjančių kainų vištų kiaušiniai pradėti pardavinėti po vieną, skelbia rusų žiniasklaida. „The Moscow Times“, remdamasi dar vienu leidiniu, rašo, kad didmiesčiuose, įskaitant ir Maskvą, veikiantis prekybos tinklas „Verny“ pradėjo kiaušinius pardavinėti atskirai.  Pastebima, kad kiek anksčiau kiaušiniai po vieną buvo pradėti pardavinėti Orenburge, Novosibirske ir Kryme. „Rosstat“ duomenimis, spalio mėnesį mažmeninėje prekyboje kiaušiniai per metus pabrango 23,9 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Graikijoje lapkritį sumažėjo iki 3,0 proc. nuo 3,4 proc. spalį, kuri buvo didžiausia per daugiau nei pusmetį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Pranešime pažymima, jog didžiausios įtakos infliacijos lėtėjimui praėjusį mėnesį turėjo iki 9 proc. kritęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis prieaugis. Be to, sulėtėjo brangimas per metus visų grupių vartojimo prekių ir paslaugų, išskyrus drabužių ir avalynės.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį sulėtėjo iki 5,1 proc. nuo 5,3 proc. spalį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Šis infliacijos rodiklis išliko mažiausias nuo 2020-ųjų gruodžio. Vien tik praėjusį mėnesį vartojimas šalyje brango 0,5 procento. Bazinė infliacija, į kurią neįtraukiama kainų dinamika dėl sezoniškumo ir administracinio reguliavimo, lapkritį sudarė 0,3 proc. per mėnesį ir 5,7 proc. per metus.

Slovakija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 1,1 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas per metus sulėtėjo nuo 1,5 proc. balandį-birželį, tai yra nuo solidžiausio per pastaruosius penkis metų ketvirčius. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį menko 1,8 proc., valdžios sektoriaus išlaidos augo 2,9 proc., o investicijos į ilgalaikius aktyvus didėjo 2,8 procento.

Brazilijos ekonomika, didžiausia Lotynų Amerikoje, trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, paaugo 0,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos agentūra IBGE. Verslo dienraščio „Valor“ kalbinti analitikai prognozavo nuosmukį 0,2 procento. Pramonė augo 0,6 proc., paslaugų sektorius – taip pat 0,6 proc., tačiau žemės ūkio produkcijos apimtis sumenko 3,3 procento. Namų ūkių vartojimas didėjo 1,1 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Airijoje ekonomikos nuosmukis trečiąjį metų ketvirtį tęsėsi – liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 1,9 proc. menkesnis nei ankstesnių trijų mėnesių, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo ketvirtas iš eilės nuosmukis, kurį pirmiausia lėmė kritimas tarptautinio verslo sektoriuje. Be to, neigiamos įtakos trečiojo metų ketvirčio BVP turėjo eksporto susitraukimas 2,1 proc., importui mažėjus 1,7 procento.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Italija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodo nulinį BVP pokytį liepos-rugsėjo mėnesiais. Per antrąjį metų ketvirtį trečia pagal dydį euro zonoje ekonomika susitraukė 0,4 procento. Namų ūkių vartojimas trečiąjį metų ketvirtį didėjo 0,4 proc.

Belgijos bendrasis vidaus produktas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,4 proc., ketvirtadienį paskelbti oficialūs patikslinti, bet negalutiniais duomenys. Patikslintas įvertis – 0,1 proc. kuklesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,3 proc. antrąjį ketvirtį. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį didėjo 0,3 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., verslo investicijos – 1,5 procento. Eksportas traukėsi 1,9 proc.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 3,9 proc. kuklesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos metinis nuosmukis fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės. Patikslintas įvertis – net 1,4 procentinio punkto prastesnis už prieš mėnesį skelbtą išankstinį. Sausį-kovą Estijos ekonomika per metus susitraukė 3,2 proc., o balandį-birželį – 2,9 procento.

Prancūzija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,1 proc. kuklesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Insee“, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Tai pirmasis ekonomikos nuosmukis nuo 2022-ųjų pirmojo ketvirčio, o lemiamos įtakos jam turėjo eksporto sumažėjimas 1 proc., importui didėjus 0,1 procento. Naujų ūkių išlaidos liepą-rugsėjį augo 0,6 proc., valstybės išlaidos – 0,5 proc.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį - sumažėjo0,4 punkto ir spalį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 1,4 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,5 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 6,3 proc.

Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ negalutiniais duomenis, per tris metų ketvirčius šalies sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – 2,9 proc. solidesnis nei to paties laikotarpio pernai. Prieš dvi savaites „Rosstat“ skelbė pirmąjį ekonomikos raidos trečiąjį metų ketvirtį įvertį – metinis augimas siekė 5,5 proc., po prieaugio 4,9 proc. antrąjį ketvirtį ir nuosmukio 1,8 proc. pirmąjį.

Brangstančios paskolos ir prieštaringos žinios iš Vokietijos bei Kinijos ekonominkų pastaruoju metu gesino brėkštantį vartotojų optimizmą dėl ateinančių metų. Bet panašu, kad šviesa tunelio gale vis dėlto pasirodė.  Apie tai, kam ji šviečia, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Ar turite gerų žinių tiems, kurie kankinasi su didelėmis paskolomis? Taip, turiu gerų žinių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. eurų – 0,02 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – BVP augo 0,2 proc., antrąjį įvertį paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Metų infliacija Vokietijoje lapkritį sumažėjo iki 3,2 proc. nuo 3,8 proc. spalį, trečiadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Lapkritį užfiksuota 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija. Su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis suderintas vartotojų kainų indeksas lapkritį nukrito 0,7 proc. per mėnesį ir pakilo 2,3 proc. per metus.

Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 0,4 proc., o 2024 metais ji turėtų augti iki 1,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Tuo metu 2025 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,1 procento.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kiek pablogino pasaulio ekonomikos augimo šiemet prognozę, palyginti su rugsėjį skelbta, tačiau lūkesčių įverčio ateinantiems metams nepakeitė. „Pasaulio ekonomika ir toliau susiduria su iššūkiais dėl silpno augimo ir aukštos infliacijos. Tikėtina, kad kitąmet plėtra sulėtės, pirmiausia dėl išvengiamo pinigų politikos griežtinimo per pastaruosius dvejus metus.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas lapkritį pakilo iki 93,8 punkto nuo 93,5 punkto spalį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis nedaug viršijo „Trading Economics“ skelbiamą analitikų prognozių vidurkį – 93,7 punkto. Ekspertai pažymi, jog nors rezultatas atspindi laipsnišką ekonominių nuotaikų gerėjimą, bet tiek verslas, tiek ir vartotojai išlieka pesimistiški, daugiausia dėl išaugusių skolinimosi išlaidų bei nesibaigiančio infliacijos spaudimo.

Švedijos ekonomika traukėsi antrą metų ketvirtį iš eilės – recesija užfiksuota pirmąkart nuo 2020-ųjų. Nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais duomenimis, trečiadienį skelbia, jog liepą-rugsėjį sukurtas bendrasis vidaus produktas, įvertinus sezoniškumą – 0,3 proc. kuklesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Antrąjį metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,8 procento. Namų ūkių vartojimas liepos-rugsėjo mėnesiais menko 0,6 proc.

Maltos ekonomikos augimas per metus fiksuojamas jau 11-ą metų ketvirtį iš eilės. Nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys rodo, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – palyginamosiomis kainomis 7,1 proc. solidesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį per metus didėjo 7,6 proc., valstybės išlaidos – 0,7 proc., tuo tarpu verslo investicijos nyko 26,8 procento. Eksportas plėtėsi 5,6 proc., importas traukėsi 0,7 procento.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

Estijos pramonininkų ir paslaugų teikėjų nuotaikos šį mėnesį blogėjo, tuo tarpu statybininkų ir prekybininkų įmonių – gerėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito 5 punktais iki minus 31 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo minus 21 punktas. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo 1 punktu iki minus 25 punktų. Prieš metus jis buvo ties minus 14 punktų žyma.

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 procento. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės.  Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2022 metų lapkričiu, – siekė 2,3 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 10,2 proc. Abu rodikliai yra mažiausi per metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstiniais duomenimis, mėsa ir jos produktai per metus brango 8,8 proc.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje per tris metų ketvirčius, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 22,8 proc. iki 2,51 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 30 proc. iki 789 mln. eurų. Mediena ir jos gaminiai sudarė 87 proc. viso eksporto ir 56,4 proc. importo. Eksportas sumažėjo 22,7 proc.

Latvijoje per tris šių metų ketvirčius pagaminta 60,594 mln. litrų alaus – 13,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba. Jo importas išaugo 7,3 proc. iki 86,064 mln. litrų, eksportas – 16,4 proc. iki 46,011 mln. litrų. Alaus vartojimas Latvijoje (nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys) sumenko 6,8 proc. iki 99,114 mln. litrų. 2022-aisiais Latvija alaus gamybą padidino 13,3 proc. iki 87,279 mln. litrų, vartojimą sumažino 0,2 proc. iki 131,172 mln. litrų.

Šiemet trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 28,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – beveik tiek pat, kiek ir antrąjį ketvirtį, bet 1,9 tūkst., arba 7,2 proc., daugiau nei prieš metus. Laisvų darbo vietų nežymiai padaugėjo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklos įmonėse – jų buvo po 0,2 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį, pramonės bei transporto ir saugojimo įmonėse – po 0,1 tūkst.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Nedarbo lygis Latvijoje šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 6,5 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos reguliariai atliekamų darbo rinkos tyrimo naujausi duomenys. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbo lygis pakilo 0,1 procentinio punkto, o palyginti su 2022 metų pirmuoju ketvirčiu – nukrito 0,4 punkto. Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais Latvija turėjo vidutiniškai 61,5 tūkst. darbingų 15-74 metų amžiaus bedarbių – 0,9 tūkst. daugiau nei ankstesnį metų ketvirtį, bet 4,9 tūkst.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lenkijoje spalį sulėtėjo iki 6,6 proc. nuo 8,2 proc. rugsėjį, trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Galutinis įvertis 0,1 procentinio punkto viršijo praėjusio mėnesio pabaigoje skelbtą išankstinį, yra mažiausias nuo 2021-ųjų rugsėjo. Metų infliacija Lenkijoje lėtėja aštuntą mėnesį iš eilės. GUS nurodo, jog praėjusį mėnesį užfiksuotas metinio kainų prieaugio mažėjimas ar nuosmukio gilėjimas beveik visose vartojimo prekių ir paslaugų grupėse.

JAV gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, krito 0,5 proc. – stipriausiai nuo 2020-ųjų balandžio, rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Toks negalutinis įvertis prasilenkė su Volstrito analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 0,1 proc., pažymi „Trading Economics“. Rugsėjį gamintojai produkciją brangino vidutiniškai 0,4 proc., o ne 0,5 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo kitų metų  formuotų valstybės informacinių išteklių politiką, ji būtų atsakinga už patikimas elektroninės atpažinties ir e. operacijų paslaugas. Iki šiol už jas buvo atsakingos Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybės informacinių išteklių kūrimo, valdymo ir tvarkymo principai iš esmės nesikeitė nuo 2011 metų, juos būtina atnaujinti.

Europos Komisija trečiadienį sumažino euro zonos ekonomikos augimo šiais ir ateinančiais metais prognozes, pripažindama, jog „išaugusios pragyvenimo išlaidos padarė didesnės žalos nei tikėtasi“. Euro zonos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2023-asiais prognozė apkarpyta nuo 0,8 proc. iki 0,6 proc., o 2024 metais – nuo 1,3 proc iki 1,2 procento. Nors infliacija ir lėtėja, tebėra vis dar aukšta ir, EK nuomone, kitąmet vartojimas euro zonoje brangs vidutiniškai 3,2 proc., o ne 2,9 proc.

Metų infliacija Jungtinėse Valstijose spalį sulėtėjo iki 3,2 proc. nuo 3,7 proc. rugsėjį, rodo Darbo departamento antradienį paskelbti duomenys. Volstrito analitikų prognozių vidurkis pranašavo mažėjimą iki 3,3 procento. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos išteklių kainų kitimą, menko nuo 4,1 proc. rugsėjį iki 4,0 proc. spalį – iki mažiausio per pastaruosius dvejus metus lygio.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB bankas pablogino Latvijos ir Estijos ekonomikų raidos šiais ir ateinančiais metais prognozes, palyginti su rugpjūtį skelbtomis. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio 2023 metais prognozė pakeista iš didėjimo 0,4 proc. į mažėjimą 0,2 proc., o Estijos nuosmukio – pagilinta nuo 1,8 proc. iki 2,5 procento. Latvijos ekonomikos augimo ateinančiais metais prognozė apkarpyta nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc.

303,9 tūkst., arba 22,5 proc., Estijos gyventojų 2022-aisiais gyveno žemiau santykinės skurdo ribos. Palyginti su 2021 metais, santykinio skurdo lygis Estijoje sumažėjo 0,3 procentinio punkto. Tuo tarpu absoliutaus skurdo lygis šalyje dėl infliacijos šuolio pakilo nuo 1,4 proc. iki 3,5 proc., o žemiau šios ribos pernai buvo 48 tūkst. šalies gyventojų, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Didėjantis šalies įsiskolinimas ateityje gali turėti neigiamą poveikį šalies ekonomikai, įspėja Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Vis dėlto, pasak Vaidoto Tuziko, Lietuvos skolos ir BVP santykis, palyginti su kitomis euro zonos valstybėmis, yra nedidelis. Jis taip pat sako įžvelgiantis ženklų, kad padidėjo investuotojų pasitikėjimas Lietuva.  valstybės skola, numatoma, augs gerokai sparčiau nei planuota – kitąmet ji turėtų didėti nuo 37,9 iki 39,8 proc.

Jungtinių Valstijų eksportas rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, ūgtelėjo 5,7 mlrd. dolerių, arba 2,2 proc., iki 261,1 mlrd. dolerių, pasiekdamas didžiausią vertę nuo 2022-ųjų rugpjūčio, rodo Prekybos departamento antradienį paskelbti negalutiniai duomenys. Prekių eksporto augimą 5,3 mlrd. dolerių nulėmė padidėjęs naftos ir jos produktų, taip pat kai kurių maisto produktų, gėrimų ir pašarų tiekimas pirkėjams užsienyje. Paslaugų eksporto prieaugį 0,3 mlrd.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiųjų pajamų augimas per metų ketvirtį balandį-birželį sulėtėjo iki 0,5 proc. nuo 1,4 proc. sausį-kovą, pirmadienį skelbia organizacija. Jų didėjimas užfiksuotas ketvirtą metų ketvirtį iš eilės. Tuo tarpu sukurto bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui EBPO šalyse paaugo nuo 0,2 proc. pirmąjį šių metų ketvirtį iki 0,4 proc. antrąjį.