ekologinė nelaimė

Latvijos mieste Liepojoje nutikus ekologinei nelaimei ir į Baltijos jūrą išsiliejus nevalytoms atliekoms, kilo daug diskusijų, ar lietuviams saugu maudytis Baltijos jūroje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, ar jūros vanduo užterštas. Socialiniuose tinkluose „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino įrašu, kuriame patvirtino, kad jūros vanduo švarus.

Skelbiama, kad sekmadienį Latvijoje, Liepojos mieste, įvykusi ekologinė nelaimė suvaldyta, tačiau ekspertai vis dar atlieka tyrimus Baltijos jūroje. Jos vanduo užterštas didžiuliu kiekiu nuotekų, o krantas nuklotas dumblu. Gyventojams patariama nesimaudyti, taupiai vartoti vandenį vonioje ir tualete.  Sekmadienio vakarą Latvijoje įvyko ekologinė nelaimė. 70 tūkst.

Ekologinė katastrofa Kamčiatkoje. Kol kas dėl nežinomų priežasčių didelėje teritorijoje ten nugaišo beveik visi jūriniai gyvūnai, o paplūdimiuose lankęsi vietos gyventojai skundžiasi karščiavimu, vėmimu, bėrimais. Rusija žada aiškintis, kas tapo pražūtingu taršos šaltiniu. Nesuskaičiuojama daugybė nugaišusių jūros gyvių – aštuonkojų, žuvų, jūrų žvaigždžių, jūrų ežių, medūzų, net ruonių – nuklojo Kamčiatkos paplūdimius daugiau nei 40-ies kilometrų ruože nuo Nalyčevo kyšulio iki Avačios įlankos.

Ramiojo vandenyno užteršimas prie Rusijos atokaus Kamčiatkos pusiasalio krantų nulėmė masinį jūros gyvūnų išgaišimą, antradienį paskelbė rusų mokslininkai. Apie vandens užterštumą pradėta kalbėti praėjusio mėnesio pabaigoje, vietos banglentininkams pradėjus skųstis akių perštėjimu ir pastebėjus negyvų į krantą išmestų gyvūnų, įskaitant ruonius, aštuonkojus ir jūrų ežius. Pasak Kamčiatkos gubernatoriaus Vladimiro Solodovo, banglentininkai patyrė nežymių ragenos nudegimų.

Rytą Vilniaus vairuotojai sunerimo dėl ant Gariūnų tilto dirbančių ugniagesių. Jie čia iškviesti dėl avarijos, tačiau ne dėl čia per rytines spūstis susidūrusių automobilių, o dėl antradienį Vakariniame aplinkkelyje įvykusios avarijos. „Su specialiomis servetėlėmis ir nuo paviršiaus tiesiog surinkinėjam semtuvo pagalba, nes teršalai yra dabar susiskaidę į tokias granules. Ir mes jas ir surinkinėjam“, - įvykio vietoje sakė gelbėtojai.

Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – susipliekė Marijampolės atliekų tvarkymo centras ir vos prieš metus už 10 milijonų eurų pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos vadovai. Dvi įstaigos niekaip nesusitaria, kuri turi išvežti deginti perdirbti netinkamas atliekas. Konfliktas peraugo į tai, kad penkių savivaldybių šiukšlės, o tai yra po 140 tonų kasdien, šiuo metu visai nerūšiuojamos, o pilamos tiesiai į sąvartyną.

Naktį Vilniaus pakraštyje prie pat Vokės hidrografinio draustinio kilo gaisras. 22.42 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad atvira liepsna dega angaras Sandėlių g. 16. Čia įsikūrusios net kelios antrinių žaliavų perdirbimu užsiimančios įmonės. Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos – atvažiavo bent šešios cisternos, operatyvaus valdymo štabo vadovai.

Po ekologinės avarijos Upės gatvėje Vilniuje praėjusių metų gruodį į Nerį pateko apie 30 tūkst. kubinių metrų nuotekų, pranešė „Vilniaus vandenys“. Tokio kiekio pakanka, kad būtų padaryta žala lašišų populiacijai ir kitai gyvajai gamtai. Nukentėjo lašišos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys sako, kad kol kas sunku pasakyti, kiek lašišų populiacijos neteks Neris. „Avarija galėjo turėti įtakos lašišų nerštaviečių vietoms.

Radviliškyje ir toliau nesibaigia ekologinė nelaimė – po gaisro užteršto vandens netrūksta ir visas jis teka į aplinkinius vandens telkinius. Nuo gesinimo medžiagų ir suodžių vandens rūgštingumas toks, kad pati gamta vargu ar išsivalys. Nuspręsta vandenį šarminti kalkėmis. ,,Yra rūgštus vanduo, deguonies mažiau ir kenkia aplinkai. Ir valymo įrenginiams. Tai pasiūlyta aplinkos ministerijos, kad pirmoj eilėj reikia nurūgštinti vandenį.

Naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojas pranešė apie ekologinę nelaimę Kazlų Rudoje tarp Antanavo ir Pilviškių. Anot pašnekovo, Šešupės ruožas yra virtęs putų baseinu. Į ją neva iš netoli esančios įmonės ištekėjo 2 tonos teršalų. Incidentas įvyko praėjusį ketvirtadienį, liepos 16 d., tačiau aplinkosaugininkai apie tai visuomenės perspėti neskubėjo. „Praėjo jau trys dienos, nes viskas nutiko ketvirtadienį, o niekas apie tai nežino. Visi kas vakarą laukia, kad gal per žinias parodys.

Po Kėdainių rajoną sklinda baisiai aštrūs ir nosiai nemalonūs kvapai, tačiau šį kartą iš kur skilnda šie aromatai buvo galima ir plika akimi pamatyti. Vaizdas - tiesiog šokiruojantis. Aristavos kaimo bei apylinkių gyventojams trūko kantrybė.

Kinų laivui užplaukus ant seklumos netoli pietrytinės Australijos krantų, aplinkosaugininkai suskubo skambinti pavojaus varpais. Jie baiminasi, kad iš laivo ant didžiojo barjerinio rifo gali ištekėti nafta. 950 naftos gabenantis tanklaivis „Shen Neng I“, kaip pranešama, seklumoje įstrigo per 70 kilometrų nuo Australijos krantų. Iškart po nelaimės vandenyje buvo matyti naftos šleifas. Aplinkosaugininkai nerimauja, kad laivas gali lūžti pusiau ir taip išlieti dar daugiau naftos.

Kėdainių rajono Apytalaukio kaime iš nenaudojamos katilinės į aplinką išsiliejo skalūno alyva. Avarija likviduojama. Ekologinė nelaimė įvyko pirmadienį. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, siurblinėje nuo šalčio trūko vienas iš ventilių vamzdyno, sujungto su keturiais 50 kubinių metrų talpos rezervuarais. Du rezervuarai buvo nenaudojami, tušti. Iš siurblinės pastato pro duris apie 30 kubinių metrų naftos produktų išsiliejo į kiemą ir tvenkinį.

Pietų Korėjos vakarinės pakrantės gyventojai ir pagalbos darbuotojai bando išvalyti Geltonosios Jūros skalaujamos krantus nuo naftos. Tuo tarpu pakrančių apsaugos tarnybos jūroje galynėjasi su aukštomis bangomis ir stipriu vėju, mėgindamos sustabdyti naftos plitimą po itin didelės ekologinės nelaimės, skelbia CNN. Ekologinė Nelaimė įvyko penktadienį Geltonojoje jūroje susidūrus baržai ir naftą gabenusiam tanklaiviui. Kaip pranešama, aukų nebuvo, tačiau į jūrą išsiliejo apie 10,5 tūkst.