eglė kapočiūtė

Esant įtemptai ekonomikos situacijai, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia vis daugiau darbuotojų skundų ir dėl vėluojančių atlyginimų, ir dėl darbdavių nenoro mokėti išeitines išmokas. Praėjusiais metais Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo beveik 9 tūkst. skundų, prašymų ir paklausimų, susijusių su darbo santykiais - kone dvigubai daugiau nei 2007 metais. Didžiąją nusiskundimų dalį sudaro darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimai.

Jubiliejinės knygų mugės organizatoriai džiaugiasi, kad nepaisant šalies ūkį slegiančių sunkumų knygų mugė renginių, svečių ir dalyvių skaičiumi nenusileis ankstesniems metams. Pasak jų, leidyklos, net ir paliestos sunkmečio, prisistatymui knygų mugėje pinigų negaili. Šiandien prasidėjo jubiliejinė didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse ir vienas pagrindinių Lietuvos kultūros įvykių, mat šįmet ji organizuojama jau dešimtą kartą.

Mažėja klientų originalias spausdintuvų kasetes parduodančiose ir jas pildančiose įmonėse, rašoma „Lietuvos žiniose“. Tačiau labiausiai ir vienus, ir kitus baugina mintis, kad nė vieni jų neatsilaikys prieš plūstančią nelegalią pigią Kinijos produkciją. Kol valdžia per naktis kurpia naujus įstatymų projektus, paskui - jų pataisas ir pataisų pataisas, valstybės įstaigose nesiliauja dūzgę spausdintuvai.

Bedarbio pašalpas gaunantys žmonės teigia, kad darbo birža gerokai vėluoja pervesti jiems priklausančias lėšas. Tačiau biržos atstovai mušasi į krūtinę, neva pinigų pakanka ir išmokos gyventojus pasiekia laiku, nors bedarbių sparčiai daugėja rašoma „Lietuvos žiniose“. Vilnietė Laura, turinti 20 metų darbo stažą ir auginanti 2 paauglius sūnus, buvo atleista iš darbo prieš šv. Kalėdas. Ji LŽ pasakojo, kad Vilniaus darbo biržoje užsiregistravo gruodžio pabaigoje.

Verslininkų ir ekonomikos ekspertų nuomone, pernai lyg iš gausybės rago pasipylę bankrotai yra tik šio proceso pradžia. Jie mano, kad daugiausia bankrutuos prekeivių, perdirbėjų bei statybininkų, o vežėjams prognozuojama daugiau galimybių išlikti. Faktai Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais bankrotai buvo paskelbti 928 įmonėms. Palyginti su ankstesniais metais, tai 53 proc. daugiau. Bankrutavusių įmonių gerokai padaugėjo visose veiklos srityse, išskyrus žemės ūkį.

Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms po nacionalinio vežėjo „flyLAL“ skrydžių sustabdymo, vis dar neaišku, kas Vilniuje užpildys tuščią oro skrydžių nišą. Tuo metu Kaunas skuba išnaudoti progą ir tapti šalies skrydžių centru. Šią savaitę Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planą, kokios naujos oro bendrovės, kokiomis kryptimis ir kada pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus.

Vyriausybės kuriamą 4 mlrd. litų vertės verslo gaivinimo planą kritikuojantys verslininkai vis dėlto sutaria dėl prioriteto statybų sektoriui gaivinti, tačiau ragina valdžią greičiau apsispręsti ir veikti.

Didėjant nedarbui sukruto profesinio rengimo atstovai ir darbdaviai. Šie dar prieš gerus metus skambino varpais, kad trūksta kvalifikuotų darbininkų, o šiandien juos būriais atleidžia iš darbo. Dabar, kai tiek smulkusis, tiek stambusis verslas išgyvena sunkius laikus, kai įmones vieną po kitos šluoja bankrotų viesulas, skaudi profesinio rengimo tema tampa dar jautresnė. Visos šalys sutaria, kad šiandien viena didžiausių problemų yra menka mokinių motyvacija.

Kai kurio oro vežėjų kompanijos pasinaudojo sąmyšiu Vilniuje ir savo skrydžių bilietų kainas padidino šimtais litų. Prabėgus savaitei, kai oro bendrovė „flyLAL“ sustabdė skrydžius, Lietuvoje nebeliko tiesioginių skrydžių į didžiuosius Europos miestus, o gerų naujienų nežadama iki kovo mėnesio, tad kitos aviakompanijos pasinaudojusios situacija ir pakėlė bilietų kainas.

Norintieji parduoti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą šiuo metu privalo turėti to objekto energetinio naudingumo sertifikatą. Tačiau gyventojai neskuba vykdyti brangiai kainuojančių nelogiškų valdžios įpareigojimų. Jiems pritaria ir Teisingumo ministerija bei notarai.

Tuo metu, kai Europos šalių gyventojai šąla dėl politinių nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos bei negauna gamtinių dujų, kai kurie Lietuvos gyventojai palikti be elektros, šilumos ir karšto vandens dėl nesutramdomų vietinių monopolistų iš anksto suplanuotų veiksmų.

Universitetai neskuba džiaugtis Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūloma aukštojo mokslo reforma ir nesižavi pažadais, neva naujoji mokesčių už studijas sistema skatins lygiavertę aukštųjų mokyklų konkurenciją.

Viena po kitos bankrutuojančios šalies įmonės be darbo ir socialinių garantijų palieka dešimtis tūkstančių žmonių. Įmonių bankrotai plinta kaip virusas. Praeitais metais šalyje sparčiausiai daugėjo statybos veikla užsiimančių įmonių žlugimų, bet šį užkratą jau pagavo ir kitos ūkio šakos. Viena po kitos bankrutuojančios šalies įmonės be darbo ir socialinių garantijų palieka dešimtis tūkstančių žmonių.

Už komunalines paslaugas skolingų vartotojų kol kas žaibiškai nedaugėja, o jų skolos paprastai neviršija 7 tūkst. litų. Tačiau šių paslaugų tiekėjai ir antstoliai mano, kad kaip tik dabar dėl prastėjančios finansinės padėties pradės didėti ir skolininkų skaičius, ir skolų sumos.

Spaudžiant šalčiui daugelis šalies gyventojų gali likti ne tik be elektros, bet ir be šilumos bei karšto vandens. Mat bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) užsispyrusi įgyvendinti šį sausį suplanuotą elektros tinklų tvarkymą ir modernizavimą. Dėl to šiomis šaltomis dienomis kai kur nutrauks elektros tiekimą. Sostinės Grigiškių mikrorajono gyventojas Algimantas Lietuvos žinioms pasakojo, kad spaudoje perskaitė RST skelbimą, kuriame nurodyta, jog sausio 8-9 dienomis nuo 9 iki 17 val.

Prekeivių teigimu, 2008 metams baigiantis įmonės gerokai mažiau nei ankstesniais metais pirko puošnių naujų metų kalendorių. Sumažėjo ir vardinių kalendorių paklausa, o labiau perkami buvo pigūs stalo kalendoriai, rašo „Lietuvos žinios“. Dabar geras vadybininkas be kalendoriaus, pilno susitikimų planų, įvairių pastabų ar kokių smulkmenų net sunkiai įsivaizduojamas.

Suvilioti valdžios pažadų apie ilgalaikius milijardinius užsakymus, kelininkai prisipirko naujos įrangos už šimtus milijonų, įlindo į skolas. Tačiau sumažinus kelių finansavimą jie negalės panaudoti net ir Europos Sąjungos (ES) fondų skirtų lėšų. Šiose įmonėse tūkstančiai žmonių neteks darbo. Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą nuo 80 iki 55 proc. sumažinti iš akcizų surenkamų lėšų atskaitymus į Kelių priežiūros ir plėtros programą. Programai bus pervedama 55 proc.

Vakar „Bitė Lietuva“ pristatė ir pradėjo prekiauti išmaniaisiais „BlackBerry Bold“ telefonais, kuriais galima ne tik persiųsti prikabintus dokumentus, bet ir juos tvarkyti net važiuojant taksi.

Priėmus Aukštojo mokslo įstatymo pataisas dėl studijų įmokų atidėjimo pusmečiui, universitetai žlunga - jau trūksta lėšų dėstytojų atlyginimams mokėti, jų prašoma dirbti nemokamai. Vyriausybė, dalijusi pažadus išlaidas kompensuoti iš valstybės biudžeto, dabar siūlo universitetams skolintis patiems iš savęs. Šalį krečiant finansų krizei daug diskusijų sukėlusios ir skubotai priimtos įstatymo pataisos universitetams atsieis brangiai.

Savaitgalį paskelbta žinia, kad Latvijos vyriausybė už 2 latus įsigijo 51 proc. antro pagal dydį šalyje „Parex“ banko akcijų, privertė sunerimti šio banko klientus ir Lietuvoje. Mūsų šalies bankininkai primygtinai teigė, kad kaimynų vyriausybės sprendimas sveikintinas, o klientai pinigų iš šio banko jau vakar negalėjo pasiimti kada panorėję.

Esant nuliniam ekonomikos augimui bei skylėtam biudžetui, Lietuva turės skolintis daugiau pinigų ne tik paskoloms grąžinti, bet ir deficitui padengti. Pasiskolinti lėšų gali būti itin sudėtinga, tad Lietuva gali vėl papildyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos prašytojų gretas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip jau rašė LŽ, Šveicarijos žiniasklaida paskelbė, kad pasaulį apėmus finansinei krizei su TVF dėl pagalbos konsultuojasi ir Lietuva.

Kelionių agentūroms krizė neturi įtakos - jau spalio pradžioje jos pajuto naujamečių kelionių paklausą. Daugiausia Lietuvos gyventojų Naujuosius metus sutiks kaip ir pernai - Egipte ir Prahoje. Daugėja išvykstančiųjų ir į egzotines šalis. Kelionių agentūrų duomenimis, kasmet daugėja norinčiųjų sutikti Naujuosius metus kitoje šalyje.

Degalų pardavėjai tikisi, kad kainos ir toliau mažės, tačiau apie ateities prognozes kalba atsargiai. Pastarąsias savaites krentančios naftos kainos leidžia lengviau atsikvėpti ir Lietuvos gyventojams bei verslininkams. Brango dešimt kartų daugiau, nei atpigo „Lietuva Statoil“ duomenimis, per savaitę didmeninėje rinkoje litras benzino atpigo 4 centais, dyzelinas - 5 centais, o suskystintųjų dujų kaina išliko stabili.

Mikrokreditų laukiančio smulkiojo verslo projektams finansuoti bus skirta 275 mln. litų. Vakar finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir Europos investicijų fondui (EIF) atstovaujanti Eva Srejber pasirašė smulkiojo verslo finansavimo sutartį. ES struktūrinės paramos lėšos - 275 mln. litų - bus panaudotos kuriant fondą paskoloms ir paramai smulkiosioms bei vidutinėms įmonėms teikti. Mikrokreditams planuojama skirti 75 mln. litų, garantijoms - 100 mln.

Išankstiniai duomenys parodė, kad „Sodros“ biudžetas viršija ne tik planuotas įplaukas, bet ir išmokas. Apie lėtėjančios ekonomikos daromą poveikį socialinio draudimo biudžetui „Lietuvos žinios“ kalbėjosi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Mindaugu Mikaila. Pirminiais duomenimis, įplaukos į „Sodros“ biudžetą didesnės, nei buvo numatyta planuojant šių metų biudžetą.

Verslininkai pyksta, kad dėl painių ES paramos lėšų panaudojimo sąlygų jie patiria daugiau vargo nei naudos, ir todėl mieliau renkasi bankų kreditus. Paraiškų gauti ES paramą paduodama tris kartus mažiau nei prieš porą metų. Iš dešimties naujųjų ES šalių Lietuva gavo palyginti daugiausia ES paramos lėšų, tačiau nesugebėjo panaudoti net 50 procentų. Iš visų ES paramos fondų Lietuvai išmokėta beveik 800 mln. eurų, arba per 2,5 mlrd. litų.

Lietuva sparčiai vejasi kaimynes šalis pagal įrengtų golfo aikštynų skaičių, tačiau negali pasigirti priviliojantys daug žaidėjų. Daugelis užsienio verslininkų bei sportininkų nustemba sužinoję, kad Lietuvoje jau veikia net keletas aukštos klasės golfo aikštynų. Golfo žaidimas, pasaulyje turintis gilias tradicijas, šiandien yra neatsiejamas nuo verslo.

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Padidėjusios degalų kainos, varginantys sėdėjimas automobilių spūstyse, perpildytos stovėjimo aikštelės. Tai skatina vis daugiau miestų gyventojų sėstis ant dviračių bent jau vasarą. Dviračių pardavėjai skaičiuoja pelną, o nuomos punktų klientų mažėja. Nors didžiuosiuose Lietuvos miestuose infrastruktūra nėra pritaikyta dviratininkams, pastaraisiais metais dviračių paklausa didėja itin sparčiai. Daugiaaukščių namų balkonuose sustatyti dviračiai atspindi kylančią dviratininkų kultūrą.

Daugelis gyventojų įsitikinę, kad turguje perka lietuviškas daržoves. Tačiau ūkininkai teigia, kad ten klesti nelegali lenkiškų daržovių prekyba. Daržovių augintojų pirminiais duomenimis, šių metų derlius neblogas, tačiau daržoves neišvengiamai turės branginti dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų.

Didelis pašarinių grūdų derlius visose ES šalyse privertė sunerimti Lietuvos ūkininkus. Jie norėtų, kad valdžia muitais stabdytų grūdų importą. Grūdų perdirbėjai ramina, kad duonos gaminiai turėtų atpigti, nors aukštos kokybės javų prikulta mažai. Ūkininkų džiaugsmą dideliu šių metų grūdų derliumi temdo, jų nuomone, nelygios konkurencijos sąlygos su Rusija ir Ukraina. Aukštos kokybės grūdai sudaro vos 10-15 proc. viso Lietuvoje šiemet prikulto derliaus, taigi likusieji net 85 proc.

Tik maža dalis studentų turi galimybę apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose. Kai kuriuose jų gyvenimo sąlygos itin prastos - atnaujinta vos keletas bendrabučių. Valstybė tik prieš kelerius metus susivokė, kad skubiai rekalingos lėšos ne tik studentų būstui remontuoti, bet ir naujų patalpų statybai. „Studentai - Lietuvos ateitis“, - vakar aidėjo kalbos oficialiuose iškilminguose renginiuose.

Kai kurie verslininkai vis dar neprisipažįsta jaučiantys sumažėjusį gyventojų išlaidavimą, tačiau patys vartotojai tvirtina, kad teko gerokai pakoreguoti įvairias išlaidas, arbatpinigius - taip pat. Lietuvoje arbatpinigių kultūra jau įleido gilias šaknis. Restoranų lankytojams nebekyla abejonių, ar reikia palikti arbatpinigių padavėjui - už jo darbą dažniausiai atsidėkojama. Manoma, kad būtent iš užsienio šalių lietuviai parvežė tradiciją aptarnaujančiam personalui mokėti 10 proc.

Net ir gerokai sumažėjus statybų apimčiai, šios srities kvalifikuotos darbo jėgos trūksta labiausiai. Tokius specialistus rengiančios mokyklos jau nesutalpina visų, norinčių siekti populiarių diplomų. Padidėjus statybininkų paklausai, kvalifikuoti darbininkai pasijuto esą padėties šeimininkai ir pradėjo migruoti iš vienos darbovietės į kitą. Kiti įsigudrino dirbti pagal verslo liudijimą, kuris sudaro itin palankias sąlygas nemažai užsidirbti.

Lombardų savininkai tikisi klientų antplūdžio jau šį rudenį, nes brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus vis labiau spiečia į kampą, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Nepaliaujamai kylant pragyvenimo kainai, taupymo režimu pradėjo gyventi ir žmonės, uždirbantys daugiau nei siekia vidutinis atlyginimas. Mažas pajamas turintys gyventojai perka tik būtiniausias prekes, nes pinigų aprangai, buitinei technikai ar pramogoms lieka vis mažiau.

Nuo rudens už kelionę autobusu 100 km keleiviams gali tekti mokėti jau 7-9 litais brangiau. Vežėjai tarifų didinimą motyvuoja augančiomis degalų kainomis ir didėsiančiais atlyginimais. Vežėjų asociacija „Linava“ pateikė prašymą Kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl išaugusių degalų kainų bei darbo užmokesčio sąnaudų padidinti tolimojo susisiekimo maršrutais važiuojančių autobusų paslaugų maksimalius tarifus.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Prieš naujus mokslo metus mokinių tėvai palengvina savo piniginių turinį dėl mokyklinių prekių. Leidyklų atstovai prabyla apie neišvengiamą pratybų sąsiuvinių ir vadovėlių brangimą. Jau tampa įprasta kiekvieno naujo sezono pradžioje girdėti apie pabrangusias prekes ir paslaugas. Ne išimtis rugpjūčio mėnesį prasidėjusios mokyklinių prekių mugės. Netruko pasklisti žinia apie smarkiai pabrangusius mokyklinius leidinius ir kitas moksleiviams reikalingas prekes.

Mokslininkai ramina, kad uždarius Ignalinos AE energetinio bado Lietuvoje tikrai nebus, bet dvigubas kainų šuolis – neišvengiamas. 2009 metų pabaiga nenumaldomai artėja, o vilčių, kad ES sutiks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą, –mažai. Šalies Vyriausybė neskelbia, kad yra pasirašiusi kokias nors elektros energijos importo sutartis, elektros tiltų su Vakarais projektai stringa ir neguodžia.

Net 90 proc. mažųjų įmonių vadovų mato grėsmę savo verslui, tačiau jo apdrausti neskuba ir vadovaujasi logika: palauksim nelaimės - tada drausimės. Draudikai tokį smulkiųjų verslininkų elgesį vadina pamokomis iš klaidų. Lėtėjant ekonomikai, smulkieji verslininkai vis dažniau pareiškia, kad šiais metais pelno nesitiki. Pinigų vos užtenka mokesčiams sumokėti, o gaisro, vagystės, technikos gedimo ar kitos nenumatytos nelaimės atveju gali tekti ir atsisveikinti su verslu.

Lietuviai neskuba susivilioti kelionių išsimokėtinai siūlomomis paslaugomis - už keliones moka iš savo santaupų. Bankų ir kelionių agentūrų atstovai teigia, kad Lietuvos gyventojai nesiveržia skolintis pinigų kelionėms. Bankams sugriežtinus vartojamųjų paskolų išdavimo tvarką, norinčiųjų atostogauti „skolon“ dar labiau sumažėjo. Lietuvos banko (LB) duomenimis, vartojimo ir kitoms paskoloms taikomų standartų išdavimo sąlygas šį pusmetį bankai sugriežtino 64 procentais.