ecb

Europos Centrinis Bankas dabar labiau priartėjo prie skaitmeninio euro sukūrimo, pritardamas kitam šio projekto etapui, nors vis dar kyla abejonių dėl galimų naudų ir rizikų. ECB valdančioji taryba trečiadienį pritarė, kad nuo ateinančio mėnesio būtų pradėtas dvejų metų „parengiamasis etapas“, sakoma banko pranešime, kuriame kartu pabrėžiama, jog galutinis sprendimas dėl virtualios valiutos įvedimo kol kas nepriimtas.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos narys ir vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane‘as (Filipas Leinas) sako, kad būtina išlaikyti pasiektą infliacijos lygį, o palūkanų normos bus stabilizuotos, kai Bendrija priartės prie 2 proc. infliacijos tikslo. „Noriu pabrėžti, kad mes esame priklausomi nuo duomenų.

Europos centrinio banko (ECB) Vykdomosios valdybos narys Frankas Eldersonas neatmeta galimybės, kad palūkanos gali būti pakeltos dar kartą. Nebūtinai reikėtų teigti, kad naujausiame bazinių palūkanų normų didinimo etape buvo pasiektas aukščiausias taškas, trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Market News International“ pareiškė F. Eldersonas. Jo teigimu, priimant sprendimus dėl palūkanų remiamasi ekonominiais duomenimis, tačiau esama neapibrėžtumo.

Grupė opozicijai priklausančių Seimo narių siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas.  Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant  paskoloms. Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą padidinęs palūkanų normas elgiasi „pagal vadovėlį“, tačiau tai gali turėti ir neigiamų pasekmių realiai ekonomikai. Tačiau ji nesiėmė prognozuoti, kokia bus tolimesnė ECB politika palūkanų normų klausimu. „Faktas tas, kad per labai trumpą laiką bazinių palūkanų kylimas buvo labai ženklus, spartus, bet tai Centrinio Banko pinigų politikos klasika.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams, teigia prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Jeigu palūkanų kilimas užsitęs, (...) akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tvirtina suprantanti Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą vėl padidinti palūkanų normas, nes, jos manymu, nėra kitų svertų, kaip suvaldyti aukštą infliaciją.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai jau dešimtas padidinimas iš eilės. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad infliacija euro zonoje, kuri išlieka didelė, greitai nesumažės iki Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto 2 proc. tikslo. „Žinome, kad grįžimas prie ECB vidutinės trukmės tikslo užtruks“, – sakė ji savo metiniame pranešime iš Strasbūro, tačiau pasidžiaugė mažėjančiomis energijos kainomis. Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje siekė 5,3 procento.

Europos Centrinis Bankas turėtų tęsti ribojančią pinigų politiką, kad euro zonoje tvariai sumažėtų infliacinis spaudimas. Vartojimo kainų augimas šiame valstybių bloke lėtėja, tačiau bazinė infliacija įsitvirtinusi pernelyg aukštai, skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). „ECB turėtų likti pasiryžęs didinti bazines palūkanas tiek, kiek reikės, sugrąžinti infliaciją iki 2 proc. tikslo, kad aukšti infliacijos lūkesčiai netaptų nuolatiniais“, – pažymima pranešime.

Frankfurtas, rugsėjo 5 d. (BNS). Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu antradienį pasiekė beveik trijų mėnesių žemumas – 1,08 dolerio už eurą, investuotojams tikintis, jog Europos Centrinis Bankas per artimiausią posėdį bazinių palūkanų nekeis, nes ekonominis aktyvumas euro zonoje silpsta, o bazinė infliacija lėtėja, skelbia „Trading Economics“. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as (Filipas Leinas) pažymėjo, kad prekių ir paslaugų kainų augimas sulėtėjo, tikėtina, jog bazinės infliacij...

Europos Centrinis Bankas (ECB) kitame posėdyje gali vėl padidinti palūkanų normas arba padaryti pertrauką, o bet koks sprendimas priklausys nuo naujausių duomenų, pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard).  Su nuolat didele infliacija vis kovojantis euro zonos centrinis bankas praėjusį ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidino skolinimosi kainas. Tačiau po minėto posėdžio Ch.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Euro zonos šalių privataus sektoriaus, apimančio namų ūkius ir nefinansines privačias įmones, skolinimosi augimas praėjusį mėnesį sumenko iki kukliausio nuo 2016-ųjų rugpjūčio – iki 2,0 proc., rodo Europos Centrinio Banko paskelbti duomenys. Namų ūkių skolinimas birželį augo lėčiausiai nuo 2016-ųjų gegužęs – 1,7 procento. Verslo kreditavimas didėjo 3,0 proc., tačiau visgi augimo tempas sulėtėjo iki kukliausio nuo 2021 metų lapkričio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Šiaulių bankas Europos Centriniam Bankui (ECB) grąžino 150 mln. eurų, pasiskolintų per trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo (TITRO-III) programą.  2020 metais birželio 24 dieną pasiskolintų lėšų galutinė palūkanų norma siekia minus 0,0442 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė bankas.  TITRO III programos tikslas – palaikyti ir didinti bankų skolinimą verslui ir privatiems asmenims ekonominio nestabilumo laikotarpiu.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį sukritikavo Europos Centrinio Banko vykdomą agresyvų bazinių palūkanų didinimą infliacijai nusmukdyti ir perspėjo, kad „kyla pavojus, jog vaistas gali būti žalingesnis už ligą“. „ECB supaprastintas palūkanų normų didinimo receptas daugeliui neatrodo teisingas kelias“, – sakė ji kalboje parlamente prieš vėliau šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Rinka neturėtų puoselėti vilčių, kad bazinės palūkanos euro zonoje artimiausius dvejus metus bus sparčiai mažinamos, pareiškė Europos Centrinio Banko vyriausias ekonomistas. „Manau, kad rinka turėtų susimąstyti apie ribojamosios politikos keitimo laiką ir spartą. 2 proc. infliacijos tikslo nepasieksime dar porą metų“, – Philipą R. Lane'ą cituoja CNBC. Anksčiau šį mėnesį ECB padidino bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto iki 3,5 proc. – iki aukščiausio per 22 metus lygio.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pareiškė, kad pinigų politikos formuotojai, kovojantys su nuolat didele infliacija, vargu ar galės artimiausiu metu pasakyti, kad palūkanų normos jau pasiekė aukščiausią lygį, ir pridūrė, kad liepos mėnesį palūkanų normos bus dar padidintos.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad euro zonoje pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, Lietuvoje ji kurį laiką išliktų didesnė.  Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį beveik neabejotinai padidins palūkanų normas ir toliau tęs savo kovą su infliacija, nepaisydamas to, kad euro zona smunka į recesiją. Analitikai prognozuoja, kad ECB pinigų politikos formuotojai pakartos gegužę žengtą žingsnį ir vėl padidins skolinimosi išlaidas 25 baziniais punktais, o atidžiai stebimą indėlių palūkanų normą naudojantis indėlių galimybėmis padidins iki 3,5 procento.

Euro zonoje metų infliacija vis dar yra „per didelė“, o Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau didins palūkanų normas, bet nuosaikesniu tempu, ketvirtadienį pareiškė banko vadovė Christine Lagarde. „Mes šiek tiek artėjame prie savo kreiserinio aukščio, tačiau dar nesame ten, o tai reiškia, kad turime toliau kopti, bet ne taip greitai“, – sakė Ch. Lagarde per bankininkų konferenciją Hanoveryje, Vokietijoje. Euro zonoje metų infliacija gegužę sumenko iki 6,1 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad toks sprendimas  nėra paskutinis. G. Šimkus sako, kad toks ECB sprendimas buvo tikėtas ir nenustebino. Anot jo, pakankamai ribojantis palūkanų normų lygis bus palaikomas tiek, kiek to reikės, ECB siekiant sugražinti infliaciją į 2 proc. lygį.

Europos Centrinis Bankas (ECB), manoma, ketvirtadienį vėl padidins palūkanų normas, siekdamas suvaržyti išaugusią infliacija, tačiau kukliau, nes skolinimosi kaštai didėja, o nerimas dėl bankų sektoriaus vėl atsinaujino. Euro zonos centrinis bankas nuo praėjusių metų didino bazines palūkanų normas beprecedenčiu tempu, kovodamas su didėjančiomis energijos ir maisto sąnaudomis, ir beveik neabejojama, kad šiandien žengs šį žingsnį septintą kartą iš eilės.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as antradienį pareiškė, kad šiuo metu yra „netinkamas laikas“ nutraukti bazinių palūkanų normų didinimą, nepaisant infliacijos mažėjimo euro zonoje. Nuo praėjusių metų liepos ECB pakėlė palūkanų normas 3,5 procentinio punkto, vykdydamas precedento neturinčią pinigų politikos griežtinimo kampaniją, skirtą suvaldyti sparčiai augančias vartotojų kainas.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad Vyriausybės siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali turėti neigiamų padarinių ekonomikai – bankai taptų mažiau atsparūs ekonomikos sukrėtimams. Finansų ministerijos prašymu ECB pateikė nuomonę dėl solidarumo įnašo – manoma, kad didesnės išlaidos ir sumažėjusi kreditų pasiūla gali daryti neigiamą poveikį ekonomikos augimui, rašoma ECB išvadoje.

Indėlininkai vis dar „stipriai pasitiki“ euro zonos bankais, antradienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) stebėtojų tarybos vadovas Andrea Enria (Andrėjas Enrija), siekdamas nuraminti rinkas po virtinės bankų problemų, sukėlusių neramumų bangą sektoriuje. „Net šiuo neramumų laikotarpiu Europos bankų įsipareigojimų vykdymas išlieka labai stabilus“, – per Europos Parlamento posėdį sakė A. Enria. „Šiuo metu turime stiprų indėlininkų pasitikėjimą Europos bankais.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pagrindines palūkanų normas padidinus 50 bazinių punktų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šis didinimas – dar ne paskutinis.  Anot jo, nepaisant tam tikrų įtampų finansų rinkose, infliacijos procesai euro zonoje nedingo.  „Turime matyti šiek tiek toliau už tokius staigius rinkos pokyčius, žvelgti į horizontą.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo, ir toliau skirdamas dėmesį kovai su aukšta infliacija, nepaisant bankų sektoriaus krizės sukeltos rinkos suirutės. Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pasak ECB pranešimo, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,50, 3,75 ir 3,00 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančiosios tarybos nariai renkasi į posėdį ketvirtadienį, o nuogąstavimai dėl didėjančios bankų krizės greičiausiai išbandys jų pasiryžimą vėl padidinti palūkanų normas reikšmingu puse procentinio punkto. Investuotojų manymu, ECB turėtų persvarstyti savo planus, atsižvelgdamas į bankų „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature Bank“ žlugimą – didžiausią šio sektoriaus nesėkmę nuo 2008 metų finansų krizės.

Europos Centrinis Bankas (ECB) atšaukė Latvijos centrinio banko prižiūrimo „Baltic International Bank“ licenciją. Pasak Latvijos centrinio banko pranešimo, sprendimas pagal Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos (FKRK), kuri nuo šių metų tapo Latvijos centrinio banko padaliniu, siūlymą buvo priimtas kovo 10-ąją, įsigaliojo kovo 11 dieną.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl padidins bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija, tačiau staigus JAV banko „Silicon Valley Bank“ (SVB) žlugimas pakurstė nerimą dėl bankų sistemos sveikatos, skolinimosi išlaidoms toliau augant. Praėjusią savaitę ECB prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, jog ECB Valdančioji taryba, turinti 26 narius, „labai, labai tikėtina“ posėdžio metu Frankfurte padidins palūkanų normas dar puse procentinio punkto.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad padarys viską, ko reikės, kad išaugusi infliacija sumažėtų, o kainų stabilumas būtų atkurtas. Kalbėdama Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje, Ch. Lagarde sakė, kad ECB negailės pastangų kovodamas su infliacija, slegiančia daugumą euro zonos šalių. „Atkursime kainų stabilumą ir darysime viską, ko reikės“, – sakė pareigūnė. „Labiausiai nuo didelės infliacijos nukentėjo nepasiturintys, pažeidžiami žmonės.

Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria sako, kad šiais iššūkių laikais Lietuvos ir visos Europos bankai išlieka atsparūs, todėl siekiama ir toliau juos išlaikyti saugiais ir patikimais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Bankų sektoriaus atsparumas šiais iššūkių laikais rodo, kad nuolatinės visos Europos priežiūros institucijų, įskaitant mūsų kolegų Lietuvos banke, pastangos duoda vaisių.

Europos Centriniam Bankui (ECB) veikiausiai teks toliau didinti bazines palūkanų normas ir po šį mėnesį įvyksiančio posėdžio, nes infliacija euro zonoje išlieka „atkakliai aukšta“, pareiškė jo vadovė Christine Lagarde. Praėjusį mėnesį euro zonos finansų reguliavimo institucija pakėlė visas tris palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir perspėjo, jog jas veikiausiai tiek pat kilstelės ir kovo mėnesį. Nuo pernai liepos mėnesio ECB bazines palūkanas jau padidino trimis procentiniais punktais.

Šiaulių bankas 2023 m. vasario 1 d. gavo Europos Centrinio banko (ECB) pranešimą, kad ECB valdančioji taryba nusprendė neprieštarauti Tomo Okmano paskyrimui AB Šiaulių banko nepriklausomu stebėtojų tarybos nariu, rašoma pranešime spaudai. „Nepriklausomo stebėtojų tarybos nario pareigos Šiaulių banke ir įkvepia, ir įpareigoja. Tai bankas, kuris turi užsibrėžęs aiškią modernios ateities viziją ir dėl savo teikiamų paslaugų kokybės yra pelnęs vartotojų pasitikėjimą.

Euro zonos bankai turi pakankamai kapitalo rezervų, kad atlaikytų sukrėtimus, ir jiems yra naudingos kylančios palūkanų normos, tačiau „išliekantys valdymo trūkumai“ turi būti pašalinti, trečiadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). 2023 metais ECB ketina tik šiek tiek padidinti kapitalo, kurį bankai turi turėti, reikalavimą – vidutiniškai iki 15 proc. pagal kylančias rizikas įvertinto turto, palyginti su 14,7 procento pernai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinant bazines palūkanų normas bei kartu augant Europos tarpbankinių palūkanų normai („Euribor“), Lietuvos banko vadovas sako, kad šiemet būsto kainos vis dar augs, tačiau augimas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.  „Manau, kad metinį (būsto kainų – BNS) augimą mes turėsime teigiamą, bet kad jis turėtų grįžti į labiau suprantamus dydžius – tai taip.

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde pirmadienį pareiškė, kad palūkanų normos ir toliau turi kilti „stabiliu tempu“, siekiant užkirsti kelią infliacijai įsitvirtinimui. Nors energijos kainos pastaruoju metu sumažėjo, Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagrindinė infliacija ir toliau auga. „Labai svarbu, kad infliacija, viršijanti ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, neįsitvirtintų ekonomikoje“, – teigė ji Frankfurto biržos operatorės surengtame renginyje.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Lietuvos bankas (LB) pripažino „Revolut Bank“ sisteminės svarbos finansų įstaiga ir nuo 2023 metų liepos jai taikys 1 proc. papildomo kapitalo rezervo reikalavimą – jį bankas jau dabar vykdo su atsarga.  Bankas pripažintas kaip turintis sisteminę svarbą atsižvelgus į tai, kad jis antrąjį šių metų ketvirtį tapo trečiuoju banku Lietuvoje pagal turtą ir antruoju pagal tarpvalstybinių įsipareigojimų ir turto dydį, pranešė LB.