e. macronas

Penktadienį Prancūzijos vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas perspėjo dėl galimų neramumų Prancūzijoje po artėjančių parlamento rinkimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina.  Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos. „Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti.

Prancūzijos prezidento komentarai apie saugumo garantijų suteikimą Rusijai buvo „ištraukti iš konteksto“, penktadienį pareiškė jo padėjėjas po to, kai šios mintys sukėlė naują įtampą su Kyjivu prieš Paryžiuje vykstančią rekonstrukcijos konferenciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad subsidijos, mokamos JAV bendrovėms pagal didžiulį žaliosios energijos planą, gali „suskaldyti Vakarus“. Dėl prekybos kilusi įtampa temdo svarbų Prancūzijos lyderio valstybinį vizitą į JAV.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

Prancūzijos vyriausybė kitais metais pasiskolins rekordinę 270 mlrd. eurų (260 mlrd. JAV dolerių) sumą, skirtą finansuoti biudžetą, į kurį įtrauktos viršutinės energijos kainų, kurios, kaip tikimasi, išaugs per žiemą, ribos, pirmadienį pranešė pareigūnai. „Tai nėra ribojantis ar lengvas biudžetas – tai atsakingas ir saugus biudžetas didelio neapibrėžtumo metu“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministras Bruno Le Maire‘as.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tiekti dujas Vokietijai artėjančią žiemą, jei dėl energetikos krizės prireiktų tokio žingsnio.  Tai leistų Vokietijai gaminti daugiau elektros ir, atitinkamai, vokiečiai galėtų tiekti elektrą į Prancūzijos elektros tinklą piko valandomis, teigė prezidentas žurnalistams po vaizdo ryšio priemonėmis surengto pokalbio su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį lankėsi Rusijos pajėgų suniokotame Charkivo mieste, aplankė ir Ukrainos kariuomenę. Jis pripažįsta, kad padėtis Donbaso ir Charkivo srityse yra „labai sunki“. Sekmadienį rusų okupantai, tęsdami invaziją Ukrainos teritorijoje, žudo niekuo dėtus civilius. Pranešama, kad sekmadienį rusų kariai apšaudė Mykolajivo miestą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo ieškoti atsako į pyktį, jaučiamą rinkėjų, per rinkimus parėmusių jo varžovę Marine Le Pen, kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderę. Valstybės vadovas, kuriam prognozuojama likti Eliziejaus rūmų šeimininku dar penkerius metus, sakė, kad jo nauja kadencija skirsis nuo ankstesnės. „Privalu rasti atsakymą į pyktį ir nesutarimus, paskatinusius daugelį mūsų tėvynainių balsuoti už kraštutinius dešiniuosius.

Europos Sąjungos lyderiai susitarėm, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti Bendrijos bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). „Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį paragino skubiai parengti tarptautinį aprūpinimo maistu planą, siekiant išvengti „bado“ pažeidžiamose šalyse dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Kalbėdamas po NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų Briuselyje, E. Macronas paragino Rusiją parodyti atsakomybę ir leisti gaminti žemės ūkio produkciją Ukrainoje, kuri yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, Maskvai paskelbus, kad ji atvers humanitarinius koridorius evakuoti civiliams iš kelių apsiaustų Ukrainos miestų, tačiau tik į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją. „Visa tai nerimta, tai moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – sakė E. Macronas televizijai LCI.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu apie padėtį Ukrainoje, pranešė Eliziejaus rūmai.

Ramiojo vandenyno teritorijos Naujosios Kaledonijos gyventojai per sekmadienį vykusį trečiąjį ir galutinį referendumą triuškinama persvara nubalsavo prieš nepriklausomybę nuo Prancūzijos, rodo galutiniai balsų skaičiavimo rezultatai. Suskaičiavus visus balsalapius paaiškėjo, kad 96,49 proc. dalyvių balsavo prieš nepriklausomybę, o ją palaikė 3,51 proc., informavo Aukštoji komisija. Piliečių aktyvumas buvo menkas – savo balsą atidavė tik 43,9 proc. rinkėjų.

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui penktadienį pradėjus kelionę po Persijos įlankos šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai pasirašė rekordinę 14 mlrd. eurų vertės sutartį dėl 80 karinių lėktuvų „Rafale“ įsigijimo, taip pat įsipareigojo sudaryti kitų milijardinių sandorių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį apsilankė džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) buvusiame bastione Irake – Mosulo mieste. Diena anksčiau Prancūzijos lyderis pažadėjo ir toliau laikyti karių kontingentą šioje šalyje. Sekmadienį kalbėdamas nuniokotoje Mosulo Dievo Motinos bažnyčioje, kurią stengiasi atstatyti Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO, E. Macronas paragino Irako religines bendruomenes „drauge dirbti“ ir atstatyti šalį.

Prancūzijoje protesto akcijose prieš vadinamuosius sveikatos pasus 150 miestų dalyvavo mažiausiai 237 tūkst. žmonių, o vien Paryžiuje į gatves išėjo 17 tūkst. žmonių, pranešė televizijos kanalas BFM TV, remdamasis vidaus reikalų ministerijos duomenimis. Masiniai protestai prieš koronaviruso sveikatos pasus, kurių prireiks norint patekti į kavinę ar keliauti tarpmiestiniu traukiniu, vyko ketvirtą šeštadienį iš eilės. Savaitę anksčiau protestuose, VRM duomenimis, dalyvavo 204 tūkst. žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sakė, kad po kelių šalyje įvykdytų teroro atakų, įskaitant išpuolį Nicos bažnyčioje, dėl kurio kaltinamas imigrantas tunisietis, stiprins sienų apsaugą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį transliuotame interviu apkaltino Turkiją laikantis „karingos“ pozicijos NATO sąjungininkių atžvilgiu, pareiškęs, jog įtampa gali sumažėti tik tuo atveju, jeigu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas parodys pagarbą ir nustos meluoti. „Turkija laikosi priešiško požiūrio į savo sąjungininkes iš NATO“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas kanalui „Al-Jazeera“, pasmerkęs Turkijos elgesį Sirijoje, Libijoje ir Viduržemio jūroje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono politiką musulmonų atžvilgiu ir pareiškė, kad šiam lyderiui vertėtų „pasitikrinti psichiką“. „Ką galima pasakyti apie valstybės vadovą, šitaip besielgiantį su milijonais kitokio tikėjimo grupių narių: pirmiausiai – pasitikrinkit psichiką“, – kalbėdamas per televiziją sakė R. T. Erdoganas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį sakė, kad surengs derybas su pagrindine baltarusių opozicijos lydere, kuriai prieš kelias dienas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo padėti tarpininkauti sprendžiant Baltarusijos politinę krizę. „Netrukus susitiksiu su opozicijos lydere p. [Sviatlana] Cichanouskaja“, – parlamentui sakė A. Merkel. Kanclerė gyrė Baltarusijoje nuo ginčijamų rugpjūčio 9-osios rinkimų demonstracijose dalyvaujančių moterų drąsą.

Pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart oficialiai atvyko pirmoji Prancūzijos pora – prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo sutuoktinė Brigitte Macron. Porą pasitiko Gitanas Nausėda ir jo žmona Diana Nausėdienė. Tiesa, susitikimo metu daug dėmesio teko ir abiejų šalių pirmosioms damoms, mat visai netyčiomis jos pasipuošė ganėtinai panašiai – pasirinko mėlynos spalvos apdarus.

Šio pirmadienio vakarą į Lietuvą pirmąkart oficialiai atvyko pirmoji Prancūzijos pora – prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo sutuoktinė Brigitte Macron. Visą vakarą jie lankėsi oficialiuose renginiuose, o 21 valandą Gitano Nausėdos ir Dianos Nausėdienės buvo pakviesti apsilankyti šventinėje vakarienėje Valdovų rūmuose. Tiesa, renginys nepraėjo be netikėtumų – į Valdovų rūmų kiemą atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Vis dėlto kam jis iškviestas, aišku nebuvo.

Europos Sąjungai (ES) atsisakius pripažinti Aliaksandrą Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu, buvusios sovietinės respublikos lyderis privalo pasitraukti, sekmadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Akivaizdu, kad jis turi trauktis“, – pareiškė E. Macronas prancūzų savaitraščiui „Journal du Dimanche“ prieš vizitą į Lietuvą ir Latviją, kurios ribojasi su Baltarusija.

Vilniaus universiteto (VU) senatas nutarė garbės daktaro vardą suteikti Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Iškilminga ceremonija įvyks E. Macronui lankantis Vilniuje kitą savaitę, pranešė VU. Pasak universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko, garbės daktaro vardas Prancūzijos vadovui suteiktas už vizionierišką Europos universitetų aljanso idėją – sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiuntinys strateginiam dialogui su Rusija Pierre'as Vimont'as ketvirtadienį surengė konsultacijas su Lietuvos politikais ir diplomatais. Ambasadorius susitiko su prezidento patarėja užsienio politikai, lankėsi Vyriausybės kanceliarijoje, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijose ir pietavo su Seimo nariais, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.   Su Lietuvos žiniasklaida P. Vimont'as nebendravo.

NATO vadovas šeštadienį atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimus surengti Europos „strateginį dialogą“ dėl Prancūzijos branduolinių ginklų vaidmens, pareiškęs, jog „išbandyta ir patikrinta“ atgrasymo priemonė jau yra įdiegta. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad Europa jau yra saugi po ilgą laiką egzistuojančiu ir efektyviu branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Didžiosios Britanijos branduoliniai ginklai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį perspėjo, kad Rusija „toliau bandys destabilizuoti“ Vakarų demokratijas kišdamasi į rinkimus, manipuliuodama socialine žiniasklaida ir imdamasi kitų kibernetinio karo veiksmų. „Galvoju, kad Rusija toliau bandys destabilizuoti arba per privačius veikėjus, tiesiogiai per savo agentūras, arba kitų rankomis“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo šeštadienį atmetė europiečių nuogąstavimus, kad Vašingtonas traukiasi iš pasaulio scenos, ir tvirtino, jog kalbos apie transatlantinio aljanso mirtį yra „gerokai perdėtos“. „Vakarai laimi, mes laimime kartu“, –  Miuncheno saugumo konferencijoje sakė jis.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis per viršūnių susitikimą Paryžiuje akis į akį bendravo 10–15 minučių, bet vis dar nesutaria dėl ištisos virtinės klausimų, sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Galiu pasakyti, kad Putinas ir Zelenskis pradėjo kalbėtis vienas su kitu. Bet jie tebėra toli nuo sutarimo dėl ištisos virtinės klausimų. Jie, aišku, vartoja skirtingą terminologiją.

Prancūzijos policija per susirėmimus Paryžiuje ir kituose miestuose per pirmąsias „geltonųjų liemenių“ judėjimo metines suėmė 254 žmones, sekmadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras. Smurtavimo mastas Paryžiuje, kur policijos ir maištininkų priešprieša prie Italijos aikštės pietrytinėje miesto dalyje tęsėsi ne vieną valandą, buvo didžiausias per kelis mėnesius.

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žodžiai apie NATO smegenų mirtį sukėlė tikrą audrą tarp politikų ir ekspertų. Savo garsiajame interviu Macronas kalbėjo ir apie bendradarbiavimą su Rusija, taip papiktindamas daug ką Lietuvoje. Bet ar visos prancūzų vadovo mintys griežtai kritikuotinos? Apie tai kalbame su Rytų Europos studijų centro direktoriumi, politologu Linu Kojala. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas sudrebino Vakarų pasaulį savo pareiškimais apie NATO mirtį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sudrebino pasaulį, pareiškęs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“. Jis skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“.  „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu pareiškė manąs, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“, skundėsi dėl nepakankamo Europos ir JAV planų koordinavimo, taip pat Aljanso narės Turkijos agresyvių veiksmų Sirijoje. „Tai, ką šiuo metu patiriame, yra NATO smegenų mirtis“, – E. Macronas sakė savaitraščiui „The Economist“. „Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio.

Prancūzų policija kelis kartus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad Prancūzijos pietvakarių Tulūzos mieste šeštadienį išvaikytų beveik 1 tūkst. „geltonųjų liemenių“ protestuotojų. Taip pat būta susirėmimų Monpeljė mieste šalies pietuose, kur policijai teko vaikyti maždaug 300 protestuotojų. Policija pranešė, jog buvo nesunkiai sužeisti keturi pareigūnai. Už įvairius nusižengimus buvo suimti devyni demonstruotojai.

Pakvietimas į Eliziejaus rūmus – oficialią Prancūzijos prezidento rezidenciją – paprastai bet kokio rango svečią paskatina laikytis santūriai ir oficialiai. Išskyrus charizmatišką ir kontroversijų nevengiantį naująjį Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną.

Europos šalių lyderiams ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl kandidatų užimti svarbiausius Briuselio postus ir ateinančius penkerius metus vadovauti pastangoms reformuoti Europos Sąjungą. Lyderiai sprendimą šiuo klausimu atidėjo mažiausiai savaitei. 28 Bendrijos valstybių vadovai susitiko spręsti šio klausimo, Europos Parlamento frakcijoms nesutarus dėl paramos konkrečiam kandidatui į Europos Komisijos – pagrindinės Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos – vadovo postą.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Šeštadienį įvykusioje dvidešimt penktojoje „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijoje visoje šalyje, Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, dalyvavo 18,9 tūkst. žmonių – mažiausiai nuo 2018 metų lapkričio, kai buvo pradėta rengti šiuos protestus. Balandžio 27-ąją įvykusioje protesto akcijoje dalyvavo 23,6 tūkst. „geltonųjų liemenių“. Paryžiuje trijose skirtingose manifestacijose, per kurias buvo išvengta neramumų, dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad būtina pakeisti Šengeno zonos taisykles, įskaitant galimybę prireikus sumažinti ją sudarančių šalių skaičių. „Reikia pakeisti Šengeno zoną. Galime netgi padaryti, kad ją sudarytų mažiau valstybių“, – per spaudos konferenciją sakė prezidentas.

Pirmadienio gaisras, nuniokojęs garsiąją Paryžiaus katedrą, sukrėtė visą Prancūziją. Sudegė šventovės – labiausiai turistų lankomo Prancūzijos objekto – stogas, nugriuvo jos smailė, buvo prarasta vertybių ir meno kūrinių, apgadinti kone 8 tūkst. vamzdžių turintys vargonai. Nors kai kurie ekspertai sakė, kad atstatymas užtruks dešimtmečius, E. Macronas kreipdamasis į šalies gyventojus paskelbė trumpą terminą ir gyrė Prancūzijos sugebėjimą mobilizuotis bei susivienyti nelaimės akivaizdoje.

Net 15 valandų Paryžiuje trukęs pragaras liovėsi. Visą naktį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojęs gaisras pagaliau numalšintas. Visiškai sunaikintas medinis katedros stogas, sugriuvo garsioji šventovės smailė, negrįžtamai sunaikinti įspūdingi vitražai ir meno kūriniai. Tačiau blogiausio scenarijaus pavyko išvengti – pagrindinis pastatas ir du bokštai išsaugoti nesugriuvę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino puoselėti „stiprią Europos ir Kinijos partnerystę“ po derybų su Paryžiuje viešinčiu kinų lyderiu Xi Jinpingu. Ši partnerystė privalo būti paremta „stipriu daugiašališkumu“ ir „sąžininga bei subalansuota“ prekyba, žurnalistams sakė E. Macronas. Antradienį vyks tolesnės Prancūzijos prezidento derybos su Xi Jinpingu. Jose taip pat dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbs priemones kovai su pastaruoju metu šalyje suaktyvėjusiu antisemitizmu. Šias priemones jis pristatys per vakarienę su žydų bendruomenės lyderiais, rengiamą kitą dieną po demonstracijos Paryžiuje, per kurią tūkstančiai žmonių išėjo į gatves pasmerkti neapykantos nusikaltimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paskelbė, kad Lietuva pripažįsta Venesuelos opozicijos lyderį Juaną Guaido laikinuoju prezidentu. „Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, pagal Venesuelos konstituciją pripažįsta Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu“, – sakė D. Grybauskaitė. „Taip pat skatiname kuo greičiau sušaukti laisvus ir demokratinius prezidento rinkimus“, – pridūrė ji. D. Grybauskaitės poziciją BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba.

Po jau šeštą savaitgalį vykusių antivyriausybinių „geltonųjų liemenių“ protestų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino laikytis „tvarkos“. Šį savaitgalį protestuose dalyvavo mažiau žmonių nei anksčiau, tačiau Paryžiuje buvo užpulti policijos pareigūnai. Kalbėdamas Vidurio Afrikos valstybėje Čade, kur lankė antiteroristinėse pajėgose tarnaujančius prancūzų karius, E. Macronas pareiškė: „Dabar turi būti tvarka, ramybė ir santarvė. Mūsų šaliai to reikia.

Vertingi Paryžiaus monumentai ir paprastai žmonių gausiai lankomos prekybos vietos šeštadienį ruošiasi planuojamiems dar didesniems protestams nei vykę prieš savaitę, o visoje Prancūzijoje dislokuojamos dešimtys tūkstančių policijos pareigūnų, baiminantis naujos prieš vyriausybę nukreiptos demonstracijų bangos.