dronai

Gelbėdami jūroje skęstančius žmones Ispanijos rytų pakrantės gelbėtojai vis dažniau pasiekia teigiamų rezultatų naudodamiesi bepiločių orlaivių pagalba. Dronų privalumas tas, kad jis pirmiau už gelbėtojus skęstančiajam gali atgabenti ir į vandenį įmesti gelbėjimosi liemenę, o kartais to ir užtenka, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Rugpjūčio 25 d. filmuotose dviejuose įrašuose matyti, kaip gelbėtojų valdomas dronas išgelbėjo du skirtinguose paplūdimiuose skendusius žmones.

Ginkluotos bepilotės skraidyklės atakavo Arbilio tarptautinį oro uostą, esantį netoli JAV konsulato šiame Irako šiauriniame mieste, pranešė kurdų saugumo pajėgos. „Per dviejų ginkluotų dronų įvykdytą ataką niekas nežuvo“, – nurodoma šeštadienio pareiškime. Oro uostas, kuris taip pat yra su džihadistais kovojančių karių bazė, nebuvo apgadintas, pareiškė jo direktorius Ahmedas Hochiaras.

Bepilotės skraidyklės arba dronai šiuolaikiniame pasaulyje naudojami praktiškai visuose konfliktuose ir paprastai atlieka keletą pagrindinių funkcijų – arba renka žvalgybinę informaciją, arba padeda koreguoti artilerijos ugnį, arba atakuoja objektą patys susinaikindami. Kalnų Karabache koviniai dronai pirmą kartą nulėmė pergalę – Azerbaidžanas dronais-savižudžiais iš oro sėkmingai naikino Armėnijos gynybinius pajėgumus.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos miestuose, kuriuose yra oro uostai, bus taikoma paprastesnė bepiločių orlaivių (dronų) skrydžių derinimo tvarka. Specialieji tokių skrydžių reikalavimai numatyti Susisiekimo ministerijos inicijuotuose Aviacijos įstatymo pakeitimuose, kuriuos priėmė Seimas, rašoma pranešime spaudai.

Vaizdai iš paukščio skrydžio – galbūt paskutiniai, kuriuos nufilmavo dronas, sukantis ratus virš Paryžiaus. Mat padangėmis skraidančių ir burzgiančių dronų dienos virš Prancūzijos sostinės suskaičiuotos – operatoriai ir dronų entuziastai skundžiasi, kad miesto policija atmeta jų prašymus skraidinti filmavimo prietaisus virš Paryžiaus.    Drono operatorius Xavieras Dupuy sako: „Penki filmavimai nutraukti, prarasta 15 tūkst. eurų. Ir nesu toks vienintelis.

Dronai pastaruoju metu tapo viena iš pagrindinių karybos priemonių. Naudojami faktiškai visuose kariniuose konfliktuose šie robotai dažnai tampa sunkiai įveikiama mįsle priešininkams. JAV kariuomenė praėjusiais metais pademonstravo, kaip veikia naujas lazerinis ginklas, įrengtas amfibiniame transportavimo laive „USS Portland“. 150 kilovatų klasės lazeris (LSWD, Laser Weapon System Demonstrator) buvo išbandytas praktikoje ir susitvarkė su užduotimi numušti droną.

Lietuvos policijai tenka aiškintis dėl Baltarusijos įsigytų dronų: kai kurie interneto portalai paskleidė melagingą informacija, neva dronus Baltarusijai perdavė Lietuvos policija, o juos Lukašenkos režimas naudoja prieš protestuotojus.

Policijos departamentas paneigė antradienį pasirodžiusią informaciją, kad Lietuvos policija rugsėjo 16 dieną Baltarusijos Valstybės teisminių tyrimų komitetui galėjo perduoti 15 dronų – teisėsauga tvirtina niekaip neprisidėjusi prie Europos Komisijos vykdomo projekto.

Ginklus, panaudotus per savaitgalį Saudo Arabijos naftos infrastruktūrai smogusių dronų atakas, parūpino senas karalystės priešas Iranas, pirmadienį pranešė Rijado vadovaujama koalicija, kovojanti Jemene. „Tyrimas tęsiasi ir visi požymiai rodo, kad per abi atakas panaudoti ginklai atkeliavo iš Irano“, – žurnalistams Rijade sakė koalicijos atstovas pulkininkas Turki al Maliki. Dabar atliekamas tyrimas siekiant išsiaiškinti, „iš kur jie buvo paleisti“, pridūrė jis.

Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonė ir Churaiso naftos gavybos kompleksas šalies rytuose anksti šeštadienį tapo bepiločių skraidyklių atakų taikiniais, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi vidaus reikalų ministro informacija. „Aramco“ pramonės saugos brigados ėmėsi gesinti gaisrus dviejuose jos objektuose – Abkaike ir Churaise – kilusius dėl... dronų“, - pranešė valstybinė naujienų agentūra SPA. „Abu gaisrai buvo suvaldyti“, – sakoma žinutėje.

 Lietuvos žvalgyba antradienį paskelbė, kad Rusija naudoja bepiločius orlaivius objektų stebėjimui šalyje. Anot pareigūnų, tai įrodo atvejis, kai 2016 metais Lietuvos teritorijoje buvo aptiktas su Rusija siejamas žvalgybinis bepilotis orlaivis. Pasak karinės žvalgybos vado pulkininko Remigijaus Baltrėno, šis orlaivis į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos. Toks pat lėktuvas prieš dvejus metus buvo rastas Lenkijos pasienyje.

Du asmenys buvo sulaikyti dėl „nusikalstamo bepiločių skraidyklių“ naudojimo prie Londono Gatviko oro uosto, šeštadienį pranešė policija. Ties šiuo oro uostu pastebėti dronai tris dienas iš eilės trikdė Gatviko darbą judriu šventiniu laikotarpiu ir sutrikdė dešimčių tūkstančių žmonių kelionių planus. „Tebevykstant mūsų tyrimams dėl bepiločių skraidyklių nusikalstamo naudojimo, smarkiai sutrikdžiusius skrydžius į Gatviko oro uostą ir iš jo, Sasekso policija gruodžio 21 dieną po 22 val.

Trečią kartą organizuojamas miesto festivalis „Inovacijų savaitė“ šiemet rugsėjo 24–30 dienomis grįžta į Vilnių ir Kauną. Čia visuomenės, mokslo ir verslo atstovai yra kviečiami ne tik nemokamai dalyvauti pirmą kartą rengiamose inovacijų palapinių diskusijose, bet ir įsitraukti į kitas interaktyvias veiklas – dronų skraidinimą, protmūšį, robotikos dirbtuves, pamatyti ir patiems išbandyti lietuviškas inovacijas.

Dronų naudojimas nėra naujiena fotografijoje, kino pramonėje, pramoginėje, laisvalaikio ar net sporto veikloje, tačiau, pasirodo, šie skraidantys robotai kelia nemažą perversmą statybos bei projektavimo sektoriuose. Dronai – neišnaudotas potencialas Esame įpratę girdėti ir matyti nedideles, virš savo galvų burzgiančias ir padebesiais skraidančias mašinas, kurios dažniausiai tapatinamos su nepaprasto grožio gamtos ir architektūros fotografijomis ar vaizdo filmais iš paukščio skrydžio.

Nemažai diskusijų kilo visame pasaulyje išpopuliarėjus bepilotėms skraidyklėms. Lietuviai neatsiliko ir greitai jau ne vienas ją naudojo asmeninėms reikmėms. Pagrindinis tokių diskusijų klausimas buvo, kaip užtikrinti saugumą oro erdvėje.

Didžiosios Britanijos pareigūnai šeštadienį paskelbė planus griežčiau reguliuoti bepiločių skraidyklių naudojimą, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ir grėsmių civilinei aviacijai. Naujų taisyklių projekte numatoma, kad 8 uncijas (226,79 gramo) ir daugiau sveriančios skraidyklės privalės būti registruojamos, o jų naudotojai registruojantis turės išlaikyti saugos egzaminą.

Marijampolės pataisos namuose pradėjo veikti radijo ryšio trukdymo įranga, skirta blokuoti bepiločių skraidyklių valdymą. Dronais į pataisos namus iš laisvės bandoma atgabenti nuteistiesiems turtėti draudžiamus daiktus – telefonus, jų priedus ir kt. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai jau prieš trejus metus atkreipė dėmesį, kad nuteistuosius įvairiuose pataisos namuose pasiekia bepilotės skraidyklės, tiekiančios draudžiamas medžiagas ir daiktus.

Klaipėdos apskrities policija ketvirtadienį panaudojo du turimus dronus padegėjui Neringoje išaiškinti. Vietovę žvalgė ir keletas policininkų. Neseniai kilo keli neaiškios kilmės gaisrai. Policijos pareigūnai kartu su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais ir Neringos bendruomene suskubo aiškintis galimų gaisro priežasčių. Keletą dienų tyrinėję gaisravietes pareigūnai rado tuo laiku netoliese buvusių liudininkų, kurie nupasakojo galimo įtariamojo požymius.

2009 metais reisu į Šarlotę Šiaurės Karolinoje JAV pakilo „US Airways“ lėktuvas „Airbus A320“. Netrukus pasigirdo smūgis ir pilotai skrydžio vadovams pranešė, kad užgeso abu lėktuvo varikliai. Iš Niujorko La Gvardijos oro uosto ką tik pakilęs lėktuvas susidūrė su žąsų būriu. „Airbus A320“ teko staigiai nuleisti avariniu būdu. Pilotas Chesley Sullenbergeris neprarado savitvardos ir sėkmingai nutupdė lėktuvą Hadsono upėje.

Kaip veikia tokia idėja, modernių technologijų ir verslumo renginyje SWITCH pristatė svečias iš Singapūro. Dalyviai neabejojo, kad ateityje skraidyklės papildys tikrų padavėjų gretas, o gal net juos apskritai pakeis. Mygtuko paspaudimu dronas pakyla ir desertus nuskraidina ant stalo, esančio už kelių metrų. Pirmieji Lietuvoje išbandę, kaip veikai ateities „padavėjai“ pripažįsta - toks maisto patiekimas restoranuose juos džiugintų. Bepilotis orlaivis yra valdomas nuotoliniu būdu.

Čia labai svarbu susikaupti – jei kils pašalinių minčių, „droną" gali nuvairuoti visai į šalį. Specialią elektroencefalograminę įrangą ant galvų užsidėję Floridos universiteto studentai dalyvauja pirmose mintimis valdomų skraidyklių varžybose. Tikslas – pakelti droną į orą ir priversti jį nuskrieti 10 jardų, tai yra maždaug 9 metrų trasą.

Seimas svarstys „darbiečių“ siūlymą įstatymu įpareigoti registruoti bepiločius orlaivius. Šią savaitę po pateikimo pritarta tokioms Aviacijos įstatymo pataisoms, jas toliau svarstys Seimo komitetai. Pagal projektą, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) nustatyta turėtų būti registruojami bepiločiai orlaiviai, turintys maksimalią kilimo masę nuo 300 gramų iki 25 kilogramų.

Šiąnakt virš Marijampolės pataisos namų sklandžiusi nuotolinio valdymo skraidyklė-dronas numetė nuteistiesiems dovaną – paketą su mobiliaisiais telefonais. Kalėjimų departamentas pripažįsta, kad dronai kelia rimtą pavojų kovoje su draudžiamų daiktų patekimu į įkalinimo įstaigas. Liepos 9-osios naktį Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojai tris kartus pastebėjo virš įstaigos skraidantį objektą.

Indrė Urbaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Bepiločiai orlaiviai, sukurti kariniams tikslams, vis dažniau naudojami ir civilių gyvenime: fotografuojami ir filmuojami renginiai, praverčia atliekant geodezinius darbus, stebimi transporto srautai ir keliai, sako Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas. „Nė kiek neabejoju, kad visa tai labai plėsis ir per kelerius metus įvyks didžiulis bumas skirtingose srityse.

Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai savo erą pradėjo XX a pradžioje. Šiandien dronais vadinami bepiločiai orlaiviai, sutrumpintai UAV (angl. unmanned aerial vehicles) arba UAS (angl. unmanned aircraft systems), yra naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant karine aviacija, baigiant ūkininkavimo darbais. 1922 m. įvykęs pirmasis bepiločio orlaivio „RAE 1921 Target“ pakilimas nuo lėktuvnešio atvertė naują puslapį aviacijos istorijoje.

Baracko Obamos planai smūgiuoti Sirijai neliko nepastebėti. Jeigu pernai metais kilusios krizės Šiaurės Korėjoje atveju internetinių pašaipų taikiniu buvo tapęs "blogiukas" Kim Jong-unas, tai šį sykį internetinė pašaipų mėsmalė nesigaili JAV prezidento Nobelio premijos laureato B. Obamos. Teisybės dėlei, reiktų pažymėti, kad demokratas vargu ar yra tiesiogiai kaltas dėl jam pažertų kritikos strėlių - labiau savo karinga retorika "prisidirbo" žemesnio rango JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnai.