dronai

Iranas laivais ir valstybinėmis oro linijomis į Rusiją nelegaliai gabeno naujus pažangius tolimojo nuotolio ginkluotus bepiločių orlaivių modelius, skirtus karui su Ukraina, remdamasis šaltiniais iš šios Artimųjų Rytų šalies rašo „The Guardian“. Vladimiro Putino kariniam jūrų laivynui buvo pristatyta mažiausiai 18 dronų, kai lapkritį Rusijos karininkai ir technikai lankėsi Teherane, kur jiems buvo pademonstruotas visas Irano technologijų spektras.

Skaičiuojama, kad pernai dronai internetu užsakytas prekes jau pristatė tūkstančiams amerikiečių, o šiemet siuntinius gabenančios skraidyklės netgi turėtų tapti visaverte alternatyva kurjeriams, rašoma „Telia“ pranešime spaudai. Ekspertų teigimu, šis siuntų pristatymo būdas turi daug potencialo, o jį netolimoje ateityje išvysime ir Lietuvoje.

15-metis Mykolas Davidonis iki šiol nerastas. Išėjęs iš gimtadienio, vaikinas pradingo, o pėdsakų, kur jis galėtų būti šiuo metu, vis dar nėra. Mykolo paieškoms sukurta speciali feisbuko grupė „Mykolo paieška“, kurioje operatyviai teikiama informacija apie numatomus planus. Kels dronus Naujausia žinia, kuria dalijasi savanoriai, yra tai, kad paieškos keliasi į Kauną, bus keliami dronai teritorijoms apžiūrėti.

Latvijoje užsidegė amerikiečių dronų gamykla, gaminusi ir siuntusi bepiločius orlaivius ir į Ukrainą. Netrukus pasigirdo ir versijos, kad tai – rusų sabotažas, mat vaizdo įrašai su pleškančia gamykla paplito ir prorusiškuose „Telegram“ kanaluose. Marupės regione, Latvijoje, pleška amerikiečių dronų gamykla „Edge Autonomy“. Jų pagaminti dronai turėjo keliauti į Ukrainą.

Po Lietuvą sukrėtusio 15-mečio dingimo gausios tarnybų pajėgos ir didžiulis savanorių būrys iš visos Lietuvos jungiasi į pagalbą. Policija ir savanoriai šukuoja Neries pakrantę, pasitelkti narai, kinologai su šunimis. Antradienį paieškos tęsiamos dar ir dronais, upe plaukia savanoris su specialiai apmokytu šunimi, kuris ieško po vandeniu. Aktyvius dingusio paauglio paieškos veiksmus antradienį policija, šauliai ir savanoriai vykdo nuo 10 val. ryto.

Vakarų sankcijų Iranui ir Rusijos Federacijai neveiksmingumas prisidėjo prie to, kad Kremliui pavyko įsigyti amerikietiškų komponentų bepiločiams orlaiviams Shahed-131, Shahed 136 ir Mohajer-6. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai. Jie pažymi, kad Rusija ir Iranas siekia Rusijoje statyti bepiločių iranietiškų orlaivių gamyklą. Kiek anksčiau tokia gamykla pradėjo veiklą Tadžikistane.

JAV gynybos korporacija „General Atomics“ pasiūlė Ukrainos vyriausybei už vieną JAV dolerį (0,92 euro centus) nupirkti du „Reaper“ bepiločius orlaivius prieš galimą Rusijos puolimą. Tačiau toks sandoris numato, kad Ukraina turėtų išleisti apie 10 mln. JAV dolerių (9,2 mln. eurų) jų paruošimui ir siuntimui, taip pat apie 8 mln. JAV dolerių (7,36 mln.

Teheranas sekmadienį pranešė, kad bepiločiai orlaiviai atakavo karinę gamyklą centriniame Irano mieste Isfahane, rašo CNN. Irano atstovai tvirtino, kad sprogimas įvyko viename iš karinių centrų, kuris priklauso šalies gynybos ministerijai.  „Ataka, įvykusi šeštadienį apie 23 val.30 min. vietos (22 val.

Dronai šeštadienį apšaudė karinį objektą Irano mieste Isfahane. Teheranas tvirtina, kad ataka nebuvo sėkminga. Isfahano valdžios atstovai teigia, kad sprogimai aidėjo viename Gynybos ministerijai priklausiančiame objekte, skelbia CNN. Pasak jų, sprogimai pridarė šiek tiek žalos, tačiau duomenų apie žuvusiuosius nėra. Valstybinė naujienų agentūra IRNA skelbia, kad sprogimus sukėlė maži dronai.

Virš Ukrainos ketvirtadienio naktį buvo numušti dvidešimt keturi Rusijos bepiločiai orlaiviai kamikadzės „Shahed-136-131“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. Bepiločiai orlaiviai buvo leidžiami iš rytinės Azovo jūros pakrantės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė bepiločių orlaivių skraidymo reglamentavimui numatant geografines zonas. Aviacijos įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.  „Esminis dalykas, prisitaikome prie naujų realijų.

Jungtinės Valstijos penktadienį šešiems iranietiškus dronus gaminančios įmonės vadovams ir valdybos nariams pritaikė sankcijas po to, kai bendrovė, kaip įtariama, tiekė Maskvai dronus, kuriais Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą. Įtariama, kad „Qods Aviation Industries“, kuriai anksčiau buvo taikomos sankcijos, yra atsakinga už bepiločių orlaivių, kurie buvo naudojami išpuoliams prieš civilius gyventojus Rusijos invazijos į Ukrainą metu, projektavimą ir gamybą.

Pietų Korėjos kariuomenė antradienį atsiprašė už tai, kad nesugebėjo numušti penkių Šiaurės Korėjos dronų, kirtusių bendrą sieną, po to, kai sulaukė nemažai kritikos dėl savo nepakankamos parengties.  Reaguodamas į pirmadienio incidentą Seulas paleido įspėjamuosius šūvius ir dislokavo naikintuvus bei kovinius sraigtasparnius, kad numuštų dronus, kurių vienas praskriejo netoli Pietų Korėjos sostinės.

Tai, kad Iranas perduoda bepiločius orlaivius Rusijai ir netgi padeda juos gaminti Rusijoje, jau gerai žinomas faktas. Tačiau šis dvišalis bendradarbiavimas neapsiribojo bepiločiais orlaiviais, o išsiplėtė ir apėmė Teherano ginklų tiekimus Maskvai, Rusijos ginklų perdavimą Iranui ir augančią glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje darbotvarkę. Kitaip tariant, mūsų akyse formuojasi tikra Antantė, rašo „Jamestown Foundation“ autoriai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irano gamyklas, gaminančias bepiločius orlaivius ir raketas, taip pat suimti jų tiekėjus, rašo „Sky news“. Jis apkaltino Teheraną planuojant tiekti daugiau ginklų Rusijai. Anot jo, Iranas „įžūliai žemina tarptautinių sankcijų institutą“, ir, atsakydamas į tai, paragino sunaikinti Irano ginklų gamyklas.

Iranas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiuntė įspėjimą. Kaip rašo CNN, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaani pareiškė, kad V. Zelenskio kalboje, skaitytoje JAV, buvo kartojami kaltinimai Iranui ir „nepadorūs pareiškimai“. „Mes visada gerbėme šalių, įskaitant Ukrainą, teritorinį vientisumą, ir ponas Zelenskis turėtų žinoti, kad Irano strateginė kantrybė nepagrįstiems kaltinimams yra ribota“, – cituojamas jis.

Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade“ įsigijimo iš Jungtinių Valstijų Vyriausybės, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak jos, kartu su koviniais dronais bus įsigyjama dronų paleidimo ir valdymo įranga, simuliatorius personalo rengimui bei priežiūros paketas. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Albanija nusipirko tris Turkijoje pagamintus dronus „Bayraktar TB2“, trečiadienį pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. Šie bepiločiai tampa vis paklausesni po to, kai Ukrainos pajėgos juos panaudojo prieš Rusijos okupantus. Vyriausybė nepranešė, kiek sumokėjo už dronus, gabenančius lengvas, lazeriu valdomas bombas. Sutartis buvo pasirašyta antradienį.

Lietuva artimiausiu metu pasirašys sutartį dėl naujų kovinių dronų iš JAV įsigijimo, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras. „Taip, artimiausiomis dienomis bus dar viena sutartis sudaryta su gamintoju šiuo atveju, Switchblade 600. Tai yra koviniai dronai, 40 kilometrų koviniu atstumu veikiantys ir mes būsime pirmoji šalis pasaulyje (be JAV – BNS), kuri juos įsigys kitais metais, “ – interviu LRT teigė Arvydas Anušauskas. Lietuva praėjusią savaitę pasirašė 495 mln.

Bet koks Rusijos raginimas nutraukti ugnį kare Ukrainoje yra visiškai beprasmis, sako Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas. Anot jo, tikras taikos derybas bus galima pradėti tik tada, kai rusai pasitrauks iš okupuotų Ukrainos teritorijų.

Ukrainos sostinę ankstų pirmadienio rytą sudrebino dronų smūgiai, pranešė Kyjivo karinė administracija ir paragino žmones paisyti oro pavojaus signalo.  „Priešas puola sostinę“, – parašė administracija socialiniame tinkle „Telegram“ bei pridūrė, kad virš Kyjivo oro erdvės buvo pastebėta daugiau kaip 20 Irane pagamintų dronų ir bent 15 iš jų buvo numušta. Miesto civilinė administracija 1 val. 56 min.

Rusijai pradėjus ir vėl naudoti iranietiškus dronus, teigiama, kad jie dabar yra modernizuoti. Kaip rašo UNIAN, po trijų savaičių pauzės Rusija ir vėl pradėjo naudoti iranietiškus dronus, kurios, kaip teigiama, Kremlius modernizavo.

Į Dniprą šiandien skridusios rusų raketos pataikė į daugiabučIUs. Taip sužeidė bent 13 žmonių – kaip tik tą dieną, kai Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro – sovietų dirbtinai sukelto bado, pražudžiusio milijonus ukrainiečių, metines. Šią dieną pagerbti mirusiųjų ir atvežti dovanų į Kyjivą atvyko Lietuvos, Lenkijos ir Belgijos premjerai. Pastarasis šaliai pažadėjo ir 10 itin pažangių dronų. Ukraina mini 90-ąsias Holodomoro metines.

Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje antradienį buvo surengta drono ataka, pranešė Kremliaus įsteigta valdžia ir pridūrė, kad Maskvos pajėgos šiame pusiasalyje yra „parengtyje“. Šis smūgis buvo surengtas Kyjivui paskelbus dar vieną teritorinę pergalę ir praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Maskva pareiškė stiprinanti savo pozicijas Krymo pusiasalyje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo Vakarams riboti dvigubos paskirties prekes, kurias Iranas galėtų panaudoti gamindamas dronus, tiekiamus Rusijai karui Ukrainoje. „Tikrai nekyla abejonių, kad dronai, kurie yra naudojami prieš Ukrainą, yra Irane gaminti. Dabar pasirodo informacijos, kad dronus gaminant yra naudojamos vakarietiškos technologijos.

Ukrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją. „Drono „Mohajer-6“ propeleris buvo pagamintas tik šių metų vasarį... O dar prireikė laiko pristatyti jį į Rusijos Federaciją.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje. Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.

Praėjusią savaitę Izraelio karinės oro pajėgos smogė Dimaso oro uoste įsikūrusiai Irano dronų gamyklai, o „New York Times“ atskleidė, kad žydai teikia Ukrainai reikalingus žvalgybos duomenis, padedančius sunaikinti Rusijos naudojamus iraniečių bepiločius.

Apžiūrėti dronų viename kariniame centre Baltarusijos vakaruose penktadienį atvykęs Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikino, kad Minskas nesirengia įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina. Artimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui buvo pademonstruoti Baltarusijoje pagaminti dronai, kurie, pasak A. Lukašenkos, potencialiai gali „uždengti“ pasienį su Ukraina.

Iranas paragino Ukrainoje esančius savo piliečius palikti šalį ir vengti kelionių į ją dėl „intensyvėjančių karinių susirėmimų ir didėjančių neramumų“, rašo CNN. „Dėl intensyvėjančių karinių susirėmimų ir padidėjusių neramumų Ukrainoje Irano piliečiams primygtinai rekomenduojama nevykti į šią šalį. Tuo pat metu visiems Ukrainoje gyvenantiems iraniečiams patariama išvykti iš šalies, kad būtų apsaugota jų gyvybė ir saugumas“, – cituojamas Irano užsienio reikalų ministerijos pranešimas.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. „Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė. Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas. Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį apkaltino „užsienio žvalgybos“ tarnybas dėl sąsajų su pastaruoju metu šalyje įvykusiais „nepriimtinais“ dronų skraidinimais, netiesiogiai besdamas pirštu į Maskvą. Anksčiau trečiadienį Norvegijos policija paskelbė sulaikiusi rusą – prezidento Vladimiro Putino artimo patikėtinio sūnų – ir apkaltino jį neteisėtu drono skraidinimu Svalbardo salyne, esančiame geopolitiškai svarbiame Arkties regione.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų. „Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Iranas Rusijai pažadėjo tiekti raketas ir daugiau bepiločių orlaivių, rašo „Reuters“. Anot naujienų agentūros, tai patvirtino du aukšto rango Irano pareigūnai ir du diplomatai. Kaip rašoma straipsnyje, Irano ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas spalio 6 d., kai Irano viceprezidentas Mohammadas Mokhberas ir keli kiti pareigūnai apsilankė Maskvoje.

Netoli Kyjivo per Irano gamybos dronų ataką buvo sužeistas žmogus, trečiadienį pranešė srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba. Dronų ataka įvykdyta prieš Bila Cerkvos miestą, esantį į pietvakarius nuo sostinės. „Naktį priešas smogė Bila Cerkvai „Shahed-136“ tipo dronais kamikazėmis“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė O. Kuleba. Per ataką buvo sužeistas žmogus, apgadinta infrastruktūra, sakė jis.

Dronai kamikadzės, kuriuos Iranas perdavė Rusijai, mūšio lauke patyrė daugybę gedimų, rašo „Ukrinform“, remdamasi JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja politikai teigimu. „Mes turime tam tikrų įrodymų, kad bepiločiai orlaiviai, kuriuos perdavė Iranas, patyrė daugybę gedimų mūšio lauke Ukrainoje“, – sakė Sasha Baker. Be to, ji pridūrė, kad nėra jokių detalių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Iranas pasiekė tam tikrų laimėjimų karinių technologijų srityje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį pasirašė sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo iš Lenkijos įmonės. Už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį su Lenkijos įmone pasirašys sutartį dėl Ukrainai skirtų dronų kamikadzių įsigijimo. Kaip teigia KAM, už Lietuvos piliečių suaukotus pinigus iš Lenkijos įmonės „WB Group“ bus įsigyjamos dronų sistemos „Warmate“, jos bus perduotos Ukrainai. Viceministras Vilius Semeška yra sakęs, jog iš Lenkijos bus nupirkti du pilni komplektai, sudarantys paleidimo sistemą ir 37 vienetus skraidančių šaudmenų, vadinamųjų dronų kamikadzių.

Ukrainiečiams kovoti su okupantais padeda ir lietuviai dronų kūrėjai. Prie Trakų lietuviai moko Ukrainos karius valdyti aparatus, kurie netrukus atsidurs fronte. Ten jie žvalgys priešų pozicijas ir padės juos naikinti. Ukrainietis karys Dmitrijus prie Trakų į dangų leidžia lietuvišką žvalgybinį droną. Vyras treniruojasi, kad greitai galėtų grįžti į frontą ir su naujais ginklais ir žiniomis pratęstų kovą su rusų okupantais Ukrainoje. „Bepiločiai – tai akys.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas Irano bendrovei, padėjusiai nusiųsti į Rusiją dronų jos karui prieš Ukrainą, ir perspėjo kitų šalių firmas neįsitraukti į tokią prekybą. JAV Iždo departamentas į „juodąjį“ sąrašą įtraukė Teherane įsikūrusią „Safiran Airport Services“, Baltiesiems rūmams prieš du mėnesius atskleidus žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Rusija siekė iranietiškų dronų savo karui Ukrainoje.

Taivano kariuomenė paleido perspėjamųjų šūvių į dronus, atskridusius iš Kinijos prie taivaniečių priešakinių postų netoli Kinijos žemyninės dalies pakrantės, trečiadienį pranešė kariškiai. Šis incidentas pabrėžė įtampą, tvyrančią tarp Taibėjaus ir Pekino bei autonominės salos ryžtą atsakyti į naujas provokacijas. Taivano pajėgų pranešime sakoma, kad kariai ėmėsi veiksmų antradienį, aptikę dronus, skraidančius virš ginčijamų Dzinmeno salų.

Su Lenkijos bendrove pasiektas susitarimas dėl skraidančio šaudmens sistemos „Warmate“ įsigijimo, šie dronai kamikadzės bus perkami Ukrainai, penktadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška dėl to Varšuvoje sutarė su Lenkijos įmonės „WB Group“ atstovais. KAM tarpininkaus perkant šiuos dronus Ukrainai už Lietuvos piliečių surinktus pinigus.

Lietuva turi gaminti savo kovinius dronus, įsitikinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Todėl Vilniaus rajone ministerija surengė dronų dieną, kurioje šalies įmonės ir komandos demonstravo, kuo galėtų aprūpinti Lietuvos kariuomenę. Dalis gamintojų galėtų pradėti gamybą vos ne rytoj, kiti rodo tik projektus. Anušauskas svarsto: reikėtų įmonėms susiburti, tada ir dronų gamyba ir mums ir Ukrainai bus greitesnė.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstravo, kaip dronai pritaikomi krašto gynybai. Dronų gamintojai pasakojo, kokie orlaiviai reikalingi Lietuvos kariuomenei: rodė ir žvalgybinius dronus, ir kamikadzes.  Dronai gali būti gaminami čia pat, Lietuvoje. Gamintojai pristatė visiškai naujus modelius ir tuos orlaivius, kurie jau parduodami užsienio šalims, įskaitant Europos valstybes ir Ukrainą.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojai demonstruos, kaip jų gaminamą įrangą galima pritaikyti gynybos reikmėms. Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kvietimu „Dronų dienoje 2022“ apie 20 Lietuvos bepiločių orlaivių ir jų sistemų vystytojų pristatys savo įrangą krašto apsaugos sistemos atstovams. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, skirtas susipažinti su lietuviškos pramonės gamintojų potencialu žvelgiant iš gynybos perspektyvos.

JAV pareigūnai teigia, kad Rusijos kariai pradėjo pratybas, kaip reikia tinkamai valdyti Irane pagamintus karinius dronus, rašo CNN. Dar liepos mėnesį Baltieji rūmai sakė, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog rusai aplankė oro uostą, esantį Irano centrinėje dalyje, bent du kartus, siekiant apžiūrėti Irane pagamintus karinius dronus, kuriuos ketino pradėti naudoti karo metu Ukrainoje.

Iš Jungtinių Valstijų kovinių dronų „Switchblade“ perkanti Lietuva jų papildomai gaus kaip paramą, portalui „Delfi“ sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška. „Dėl „Switchblade“ sprendimai jau priimti ir mes laukiame JAV sutarties. Sutikimą gauti technologiją mes jau turime ir labai džiaugiamės. Dar daugiau – amerikiečiai žada remti mus koviniais dronais ir kovinius dronus, kaip paramą, mes papildomai gausime“, – antradienį paskelbtame interviu portalui sakė viceministras.