donaldas tuskas

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį išskrido į Vašingtoną bandyti gelbėti derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl priešraketinio skydo, kurios stringa Varšuvai atmetus JAV pasiūlymą patobulinti lenkų ginkluotąsias pajėgas. Jungtinės Valstijos nori Lenkijos teritorijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, kurie būtų dalis priešraketinio skydo, turinčio apsaugoti nuo tos grėsmės, kurią, pasak Vašingtono, kelia "piktadarės valstybės", pirmiausia - Iranas.

Iš JAV sugrįžęs Premjeras sako, kad greičiausiai nuo kitų metų pradžios Lietuvos piliečiai į šią šalį vyks be vizų. Ministro Pirmininko teigimu, su Amerikos pareigūnais aptarta daug klausimų, taip pat ir derybų su Lenkija dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje eiga, tačiau Lietuva į jas nesikiša, praneša LTV naujienų tarnyba.

Lenkija tvirtai laikosi savo reikalavimų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pateiktų papildomų garantijų jos saugumui užtikrinti, tik tada Varšuva sutiks, jog Lenkijos teritorijoje būtų įrengta JAV priešraketinės gynybos (PRG) sistemos dalis, sakė penktadienį ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Vis dar norime kalbėtis su JAV dėl priešraketinio skydo įrengimo Lenkijoje, tačiau šiuo metu Amerikos siūlymai mūsų netenkina“, - penktadienį po pietų surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė jis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienio vakarą apie 40 minučių telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu Dicku Cheney (Diku Čeiniu) ir nors šio pokalbio detalės neskelbiamos, lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" rašo, kad derybos su JAV dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje stringa. Šaltiniai Vašingtone patvirtino tik tai, kad toks pokalbis įvyko.

JAV greičiausiai suteiks Lenkijai priimtinas sąlygas priešraketinės gynybos (PRG) elementams dislokuoti šios šalies teritorijoje, ir valstybės liepą pasirašys atitinkamą susitarimą, pareiškė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis). „Tai baigsis taip, kaip ir turėjo baigtis.

Vašingtonas ir Lenkija sutartį dėl priešraketinio skydo elementų statybos tikisi pasirašyti JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice (Kondolizos Rais) vizito Varšuvoje metu liepos 10 dieną, teigia dienraštis „Rzeczpospolita”. Amerikos derybininkas laikraščiui sakė, kad jeigu derybų baigtis nebūtų aiški, JAV valstybės sekretorė į Lenkiją nevyktų.

Balandį atrodė, kad JAV ir Rusija susitarė dėl PRG, tačiau priešprieša juntama ir šiandien. Maždaug prieš savaitę pasklido gandų, kad JAV gali pasirinkti Lietuvą kaip bazę priešraketinės gynybos (PRG) įrengimams. Kai kurie ekspertai mano, kad tai - apgavystė. JAV ir Lenkijos derybos dėl PRG sistemos elementų dislokacijos šioje valstybėje akivaizdžiai įstrigo dėl Varšuvos reikalavimų mainais suteikti išties milžinišką karinę pagalbą.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Deryboms su Lenkija dėl JAV priešraketinio skydo elementų dislokavimo įstrigus, nes lenkai už tai pareikalavo didžiulės karinės paramos, šią savaitę pasklido gandas, jog Vašingtonas laiko Lietuvą viena iš alternatyvų, rašo laikraštis „International Herald Tribune“. Vis dėlto Rytų Europos apžvalgininkai šį gandą vertina skeptiškai.

Lenkijos futbolo rinktinės gerbėjai vis dar negali susitaikyti su, jų nuomone, visiškai neteisingai rungtynėse su čempionato šeimininke Austrija į lenkų vartus paskirtu vienuolikos metrų baudiniu ir nusprendė surengti protesto akciją prieš Anglijos arbitrą Howardą Webbą, kuris kaip tik ir buvo tas niekdarys. Akcija vyko viename iš Austrijos stadionų Lenkijos rinktinės treniruotės metu. Sirgaliai rankose laikė plakatus su necenzūriniais užrašais ir įžeidimais.

Atrodo, kad Anglijos teisėjo Howardo Webbo gyvybei iškilo rimtas pavojus. Lenkiškos interneto svetainės knibždėte knibžda  kvietimais nužudyti arbitrą. Tokiu būdu lenkai siekia atsiteisti su teisėju už jau per pridėtą laiką į jų rinktinės vartus paskirtą vienuolikos metrų baudinį, kurio, jų giliu įsitikinimu, nebuvo nė kvapo ir kuris atėmė iš Lenkijos komandos pergalę. Kraujo trokštantys keršytojai jau paskelbė internete Howardo Webbo namų adresą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prisipažino, kad po Europos čempionato rungtynių, kuriose anglų teisėjas Howardas Webbas pavogė pergalę iš jo tėvynainių, jis tiesiog norėjo pasielgti paprastai – nužudyti teisėją. „Kaip premjeras aš turiu išlaikyti pusiausvyrą ir likti ramus. Tačiau vakar aš kalbėjau apie visa tai visiškai kitaip. Aš norėjau žudyti. Teisėjai daro klaidų, o tai buvo aiški klaida, kuri pakenkė mums visiems.

Lenkijos vyriausybė ir toliau nesutinka su dujotiekio „Nord Stream“ statyba Baltijos jūros dugnu, pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Marcinas Korolecas, ketvirtadienį kalbėdamas Seime. Pasak jo, Lenkija yra prieš bet kokius mėginimus siekti, kad šį projektą finansuotų ir Europos investicijų bankas, kurio akcininkė yra jo šalis. M.Korolecas nurodė, kad tokie siekiai prieštarauja nacionaliniams interesams ir pažeidžia Europos solidarumo principus.

„Nord Stream“ projektas turi tapti tikrove jau artimiausiais mėnesiais, pareiškė Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas. Trečiadienį Rygoje pasibaigus Baltijos jūros regiono valstybių tarybos sesijai jis pranešė žurnalistams, kad viršūnių susitikimo dalyviai svarstė ir dujotiekio „Nord Stream“ projektą. „Iš esmės partneriai teigiamai žiūri į šią idėją. Artimiausiais mėnesiais reikia pasirūpinti, kad šis projektas taptų tikrove“, - sakė I.Šuvalovas.

Penktadienį Lenkijos Seimas diskutuos dėl šalies pasiruošimo rengti 2012 metų Europos futbolo čempionatą. Kaip skelbia „Warsaw Business Journal“, diskusijos veikiausiai bus labai įtemptos, nes valdantieji sieks pristatyti jau padarytą pažangą, o tuo tarpu opozicija teigia, kad kol kas beveik niekas nepadaryta rengiantis senojo žemyno pirmenybėms.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ praneša, kad JAV diplomatai palaipsniui praranda viltį sėkmingai baigti derybas dėl dalies priešraketinio gynybos skydo dislokavimo Lenkijoje. Teigiama, kad JAV šiuo metu iškėlė reikalavimą, jog derybos dėl 10 raketų perėmėjų dislokavimo Lenkijoje būtų baigtos iki liepos vidurio. Jei susitarimo pasiekti nepavyks, Vašingtonas imsis žvalgytis kitos vietos, kurioje galėtų įkurdinti priešraketinio skydo dalį.

Tikėtina, kad Lietuva atšauks savo veto deryboms dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, teigia Lenkijos šaltiniai. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, tai pranešė artimas šiam klausimui Lenkijos diplomatas. Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų mandato.

Daugiau nei pusė visų Lenkijos gyventojų sutiktų apriboti Prezidento institucijos galias ir sustiprinti Vyriausybės vadovo postą, skelbia „Warsaw Business Journal“. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas neseniai užsiminė, kad jis norėtų papildyti Konstituciją ir taip apriboti prezidento galias. Į priešingą klausimą, ar norėtų, kad prezidento galios kaip tik būtų padidintos, net du trečdaliai lenkų atsakė neigiamai. Tačiau 74 proc.

Antradienį JAV delegacija atvyko į Varšuvą tęsti derybų su Lenkijos Vyriausybe dėl šioje šalyje planuojamo dislokuoti dalies priešraketinės gynybos skydo, skelbia „Warsaw Voice“. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija blokuos priešraketinės gynybos skydą tol, kol Vašingtonas nepatenkins Varšuvos reikalavimų, tarp kurių svarbiausias – pagalba modernizuojant Lenkijos oro gynybos sistemą.   „Mes laukiame praktinių pasiūlymų.

Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. „Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Dienraštis „Fakt“ paskelbė Lenkijos prezidento ir premjero pajamų deklaracijas, iš jų matyti, kad šalies vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) pernai per mėnesį uždirbo 20 076 zlotus (tiek pat litų), tuo tarpu vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas - beveik dvigubai mažiau - 11 015 zlotų. Metinis prezidento uždarbis - beveik 241 tūkst. zlotų, o kadangi L.Kaczynskis atsiskaitė su valstybe kartu su žmona, jam bus gražinta 10,5 tūkst. zlotų.

Lenkijos perėjimo prie euro perspektyvos tapo dar neaiškesnės, kai Lenkijos nacionalinio banko (NB) valdytojas Slawomiras Skrzypekas patarėju paskyrė Cezary Mechą, pagarsėjusį skeptišku požiūriu į bendrą Europos valiutą. Tokią nuomonę penktadienį žurnalistams išsakė Lenkijos ekonomistai. „Pono Mecho požiūris į Lenkijos prisijungimą prie euro zonos yra be galo neigiamas, radikalus, - pranešė Lenkijos banko BPH vyriausiasis ekonomistas Ryszardas Petru.

Lenkija – bene paskutinė pokomunistinė valstybė, kuri neišsprendė reprivatizacijos klausimo. Jau daugelį metų rengiamas ir vis atmetamas komunistinės valdžios nacionalizuoto turto grąžinimo arba kompensavimo įstatymas. Premjeras Donaldas Tuskas vizito Izraelyje metu pažadėjo, kad reprivatizacijos įstatymas bus priimtas dar šiais metais.

Rusijos oficialūs asmenys pavadino „skandalinga ir neturinčia prasmės“ Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio poziciją dėl derybų su Europos Sąjungos (ES) siejimo su NATO problemomis.

Tibeto okupacija vėl iškilo į pasaulinės politikos lygmenį. Primindami 49-ąsias okupacijos metines tibetiečiai išėjo į Lasos gatves protestuoti prieš kinų vykdomą politiką – modernizuojant kraštą naikinti vietinę kultūrą, papročius ir šventas vietas, o pačius tibetiečius paversti etnine mažuma, kurią galima pateikti pasaulinei turizmo rinkai kaip egzotišką reginį. Beje, jau kuris laikas norintys užsidaryti ilgoms meditacijoms olose vietiniai budistų vienuoliai turi mokėti mokestį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad JAV ir Rusijos lyderiai susitars dėl Vašingtono plano dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydą Lenkijoje, keliantį Maskvos pasipriešinimą. „Aš tikrai džiaugsiuosi, jeigu amerikiečiai ir rusai padarys pareiškimą, jog būsimi įrenginiai Čekijoje ir Lenkijoje nebekelia rusams nei emocingų reakcijų, nei jausmo, kad jiems kažkas gresia“, - sakė D.Tuskas žurnalistams.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis nėra linkęs dalyvauti Pekino Olimpiados atidarymo ceremonijoje dėl Kinijos vykdomos represinės politikos Tibete, skelbia BBC. Savo komentaruose dienraščiui „Dziennik“ prezidentas teigė, kad Lenkija tėra vidutinio dydžio valstybė ir pirmoji žengti šio žingsnio nesiryš. „Tačiau mano nuomonė yra labai tvirta: politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje nebūtų tinkamas poelgis“ – pridūrė D. Tuskas.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Lisabonos sutartis sulauks palaikymo visose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų - ir Lenkijoje. „Tai labai svarbi sutartis Lietuvai, regionui, visai Europai. Tikiuosi, kad ši sutartis bus ratifikuota ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose šalyse. Ji leis Europos Sąjungai tapti labiau konkurencinga, efektyvia ir matoma pasaulyje“, - trečiadienį kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (Kačynskiu) sakė V.Adamkus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad dėl kilusių nesutarimų su opozicijoje esančia „Teisės ir teisingumo“ partija bei valstybės prezidentu Lechu Kaczynskiu, Lenkija gali būti priversta rengti referendumą dėl ES Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia BBC.

Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo. Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta? ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.

Artėjant balandžio mėnesį Rumunijos sostinėje Bukarešte įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Lenkijos Vyriausybė pradeda diplomatinę kampaniją, kurios tikslas yra įtikinti Vokietiją, Prancūziją bei Italiją pakeisti savo neigiamą nuomonę Ukrainos narystės aljanse klausimu, skelbia „Warsaw Business Journal“. Lenkai tikisi, kad būtent Bukarešto viršūnių susitikime Ukrainai bus galima pasiūlyti pasirašyti Narystės veiksmų planą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad Georgas Bushas priėmė Lenkijos sąlygos dėl galimybės sukurti šalyje priešraketinės gynybos (PRG) kompleksą. „Po derybų abi šalys ramiau žvelgia į ateitį. Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos sprendėme, buvo priešraketinio skydo likimas Lenkijoje. Mes išsakėme savo sąlygas draugiškai, bet pakankamai kategoriškai. Su dideliu džiaugsmu pranešu, kad prezidentas Bushas mūsų sąlygas priėmė“, - pasakė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė neketinantis kliudyti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos deryboms dėl naujos bendradarbiavimo sutarties, kaip tai darė buvusi Jaroslawo Kaczynskio vyriausybė, praneša naujienų agentūra „Itar-Tass“ „Nematau problemų suteikti ES mandatą derėtis  su Rusija. Lenkija tikrai nekliudys deryboms naudodamasi veto teise“, - sakė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas švepluoja ir blogai taria raidę „r“, o prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo brolis dvynys, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis prastai artikuliuoja, rašo dienraštis „Dziennik Polski“. Panašių problemų turi kas trečias suaugęs lenkas ir pusė mokyklinio amžiaus vaikų. Pasak specialistų, per pastaruosius kelerius metus Lenkijoje vaikų, turinčių logopedinių problemų, padaugėjo net 60 procentų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas reikalauja pakeisti Konstituciją ir iš naujo apibrėžti galias, kurias turi Vyriausybei vadovaujantis ministras pirmininkas ir šalies prezidentas, skelbia „Warsaw Voice“. D. Tusko teigimu, Konstitucija turi būti papildyta taip, kad taptų aišku, kuris postas suteikia daugiau politinių galių.

Vasario 26 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jį lydinti delegacija atvyko į Kosovą, kur susitiks su čia NATO misijoje  KFOR (Kosovo Force) tarnaujančiais Lietuvos kariais ir operacijos vadovybe.

Po savaitę trukusių dvejonių Lenkija pagaliau pripažino nepriklausomą Kosovo valstybę, skelbia „Warsaw Business Journal“. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad oficialus sprendimas dėl Kosovo pripažinimo bus priimtas antradienio vakare. Tačiau premjeras pažymėjo, kad apsispręsti pripažinti jauniausią Europos valstybę nebuvo lengva, nes Lenkija esą jaučiasi glaudžiai susijusi su Serbija.

Vos prieš kelias savaites pažadėjusi, kad laikysis bendros derybinės pozicijos su Lenkija dėl JAV planuojamo priešraketinio gynybos skydo kūrimo Vidurio Europoje, Čekija atrodo žengia vienašališku keliu ir artėja prie susitarimo su Vašingtonu, skelbia „Warsaw Voice“. Čekijos ministras pirmininkas Mirikas Topolanekas šią savaitę lankysis Vašingtone, kur gali pasirašyti galutinį susitarimą dėl radarų sistemos Čekijoje kūrimo.

Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas šeštadienį dar kartą pakartojo, kad JAV Vidurio Europoje planuojamas priešraketinės gynybos skydas jo šalyje bus dislokuotas tik tuo atveju, jei Vašingtonas pagaliau sutiks modernizuoti Lenkijos karines pajėgas, skelbia „Warsaw Voice“. „Tol, kol mes negalime pasiekti susitarimo su JAV dėl jų įnašo modernizuojant mūsų karines pajėgas, mes negalime ir kalbėti apie dalies priešraketinio skydo įkurdinimą mūsų teritorijoje“ – teigė ministras.

Lietuvos bei Lenkijos politikai siekia užkirsti kelią Europos sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos bandymams kaip galima greičiau sutarti su Maskva dėl naujos ES bei Rusijos partnerystės sutarties pasirašymo. Skelbiama, kad nauja partnerystės sutartis gali būti pasirašyta jau kovo 10 dieną, kai vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, skelbia „European Voice“. „Niekas neskuba su šiomis derybomis“ – „European Voice“ žurnalui teigė Lietuvos ambasadorius prie ES Rytis Martikonis.

Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Johnas Roodas pareiškė, kad JAV derybos su Lenkija bei Čekija dėl šiose šalyse planuojamo priešraketinio gynybos skydo pasistūmėjo į priekį, skelbia „Warsaw Voice“. Tačiau dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranašauja derybų žlugimą. J. Roodas teigia, kad pagrindiniai ginčai dėl 10 raketų perėmėjų dislokavimo Lenkijoje bei radarų sistemos įkurdinimo Čekijoje jau išspręsti.

Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai  vasario 23-ąją sueina  šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas.

JAV priešraketinės gynybos planų tikslas – apsupti Rusiją, Lenkijos spaudai pasakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, PRGS elementų jau yra ir galėtų atsirasti Aliaskoje, Kalifornijoje, Šiaurės rytų Azijoje. „Šie elementai apjuostų Rusijos sienas, ir, ko gero, netrukus sužinotume apie įvairiuose regionuose, taip pat ir Europoje, išdygsiančius šimtus ir net tūkstančius raketų“, – pasakė S. Lavrovas. Šie nuogąstavimai nėra iš piršto laužti.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Bronislawas Geremekas pareiškė, kad premjeras Donaldas Tuskas per susitikimą su Vladimiru Putinu turėtų kelti Katynės žudynių klausimą. "Faktas, kad Rusija tiek metų neigia atsakomybę už Katynės nusikaltimą, rodo Stalinizmo sugrįžimą", - per radiją sakė B. Geremekas. Anot buvusio ministro, D. Tuskas Maskvoje turėtų atvirai išsakyti, ką lenkai mano apie Katynės problemą, rašo polskieradio.pl. "Šiuo klausimu negali būti jokių nutylėjimų.

Penktadienį Rusijoje lankysiantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad neplanuoja iš Rusijos reikalauti atsiprašymo už lenkų karo belaisvių sušaudymą Katynės miške 1940 metais, praneša Interfax. Anot Lenkijos premjero, komplikuotos istorijos problemos negali gadinti dabartinių abiejų šalių santykių. "Daug geresnis sprendimas - kantrus praeities problemų aiškinimasis. Lenkija turi sudėtingą, bet naudingą patirtį spręsdama istorines problemas su savo kaimynais.

Lietuvos premjeras G. Kirkilas, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus iš Europos Parlamento Peticijų komitete vykusių klausymų dėl Nord Stream dujotiekio, kurį planuojama nutiesti iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu iš Vyborgo Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje, pareiškė: „Man tokios kalbos kelia juoką. Ponia Andrikienė labai atitrūkusi nuo Lietuvos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prieš vasario 8 dieną įvyksiantį oficialų Maskvą antradienį pusantros valandos praleido diskutuodamas su šalies prezidentu Lechu Kaczynskiu, teigia „Warsaw Voice“. Teigiama, kad abu politikai siekė užglaistyti nesutarimu dėl tolimesnės Lenkijos užsienio politikos. Susitikimo metu diskutuotos temos visuomenei pateiktos nebuvo, tačiau spaudos konferencijoje abu politikai pasirodė plačiai besišypsodami.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.