devalvacija

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

Daugelis šalių kovoja dėl stipriųjų, galingųjų ir kitokių pirmųjų titulų. Tačiau pasaulio valstybės vertinamos pagal daugybę kategorijų ir tikrai ne visose norima pirmauti. Listverse.com siūlo paskaityti apie 10 kategorijų, kuriose pirmą vietą užimančios valstybės ne tik tuo nesididžiuoja, bet ir siekia kuo greičiau pakeisti esamą situaciją... 10. Žmogžudysčių skaičius: Hondūras Niekur pasaulyje nėra didesnės tikimybės būti nužudytam nei Hondūre – čia iš asmens gyvybė atimama kas 75 minutes.

Kas įmanoma mažoms, atviroms ekonomikoms yra beveik neįmanoma didelėms ir santykinai uždaroms. Įsitikinimas, kad kentėjimas išeina į naudą sielai ir ekonomikai yra plačiai paplitęs. „Taupytojams“ finansinė krizė yra moralinės niekšybės ženklas, išperkamas tik kentėjimu. Tačiau ekonomika egzistuoja čia ir dabar, o ne pomirtiniame gyvenime. Pasisakantys už taupymo politiką, turi įrodyti, kad tai ne tik morališkai teisinga, bet ir efektyvu, „The Financial Times“ rašo Martinas Wolfas.

Vilniuje apsilankė lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Douglasas Casey, kuris tikina, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasmerkta žlugti. Beveik prieš metus apie tai yra pareiškęs ir žinomas Lietuvos politikas, Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, o Vyriausybės galva Andrius Kubilius, viešėdamas Kinijoje rugsėjo vidury, skaitė paskaitą Pekino universitete, kurios metu pastebėjo, kad Europa vystosi nuo vienos krizės iki kitos, ir iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Pagal eksporto augimą šių metų pirmą ketvirtį ES rinkoje Lietuva pakilo į ketvirtą vietą. Vis dėlto per daug tuo džiaugtis neverta – po gilaus kritimo turėjome, kur kilti. Tačiau dabar Lietuvos ekonomikos lokomotyvu vadinamo eksporto augimas pradėjo lėtėti. Kol kas eksportas auga, bet jau kur kas lėčiau. Realybė kitokia negu prognozės Naujausi statistikos duomenys rodo, kad eksporto augimas pradėjo lėtėti. „Priežastys paprastos – neigiamos pasaulio ekonomikos tendencijos.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) analitikų nuomone, Baltarusijos vyriausybės antikrizinės priemonės gali apsunkinti ekonominę situaciją šalyje. Kaip pastebima banko medžiagoje, Baltarusija išgyvena sunkią mokėjimo balanso krizę, kurią sukėlė didelės tiesioginio kreditavimo apimtys, sparčiai augančios pensijos ir atlyginimai valstybės sektoriuje bei švelni monetarinė politika.

Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą? Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių.

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos socialistinis „Saulės miestas“ griūna. Kitaip ir negalėjo būti. Buvęs tarybinio ūkio direktorius, pagarsėjęs tuo, jog traktoristus auklėjo kumščiais, bandė pritaikyti šį modelį visai valstybei. Baltarusija, kaip socialistinis tarybinis ūkis, galėjo gyvuoti tik iki tam tikros ribos. Ši riba atėjo dabar. Parduotuvės iššluotos, nacionalinė valiuta devalvuota, iždas tuščias.

Po Baltarusijos rublio devalvacijos ir pranešimų, kad baltarusiai nebeturi ko valgyti, nes parduotuvių lentynos tuščios, žiniasklaidoje pasirodė agitacinių reportažų, kurie paneigia visą informaciją apie krizę šalyje. Tuščios lentynos viename iš Minkso prekybos centrų (SCANPIX nuotr.) Baltarusijos kanalas ONT parodė filmuotą medžiagą, kurioje žmonės pasakoja apie tai, kad nejaučia jokių krizės padarinių, jų veikla ir laisvalaikis nė kiek nepasikeitė.

Kas ten kalba apie kažkokią krizę Baltarusijoje? Valiutos keityklų šturmus, tuščias parduotuves, šuoliuojančias kainas, užsidarinėjančias gamyklas, tapetais virstančius pinigus? Tik blogi, pavydūs žmonės, nežiūrintys nacionalinės Baltarusijos TV.  O ji viską paaiškina, išaiškina ir nuaiškina taip, kad paprasti žmonės suprastų pagrindinį  dalyką: „Batka" viskuo pasirūpins. Net ir krize, kurios TV tikrovėje nėra.

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.

Lietuviai pagaliau turi dėl ko atsikvėpti. Neseniai atrodžiusi pavyzdingai su krize besitvarkanti valstybė, masinusi nuo bankroto savo šalyje bėgančias įmones ir pigių odontologų paslaugų ieškančius bedančius, Baltarusija dabar dėl ateities panikuoja daugiau nei prie sunkmečio pančių jau įpratusi Lietuva.

Prieš porą mėnesių Baltarusijoje kilusi valiutos krizė perauga į degalų krizę. Po nacionalinės valiutos devalvacijos gegužės 24 d. degalų kainos šalyje šoktelėjo iškart 25 proc., o netrukus naftos perdirbimo įmonės apskritai nustojo tiekti benziną degalinėms, nes joms tai nebenaudinga. Kaip praneša degalinių tinklo „A–100“ direktorė Irina Voldoko, beveik visuose degalinių tinkluose trūksta benzino.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsitikinęs, kad šalis pajėgs įveikti ekonominę krizę. Apie tai, kaip praneša agentūra BELTA, Baltarusijos valstybės vadovas pareiškė Astanoje per susitikimą su Euroazijos nacionalinio L. N. Gumiliovo universiteto dėstytojais ir studentais, praneša „RIA Novosti“. Nuo kovo pradžios Baltarusijos ekonomika patyrė krizę - gyventojai masiškai supirkinėjo valiutą, prekes. Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc.

Autoritarizmo salelę Lietuvos pašonėje sukrėtė ne tik teroro išpuolis, bet ir išlaidavimo sukelta valiutų krizė. Ar Baltarusija atsilaikys? Baltarusijos ekonomika, jau ir taip paskendusi sovietinėje pelkėje, vis grimzta. Jei valdžia nepriims tinkamų sprendimų, kovą prasidėjusi šalies valiutos krizė, kuri jau nuvedė į aklavietę privatųjį sektorių, ją dar labiau priartins prie finansų žlugimo.

Baltarusijoje jau kurį laiką sklando gandai apie vyriausybės slapta ruošiamą nacionalinės valiutos nuvertinimą. Visoje šalyje labai sunku įsigyti užsienio valiutos. Žmonės kaip įmanydami stengiasi apsaugoti savo santaupas, tad tokie vaizdai Minske ir kituose šalies miestuose nieko nebestebina. Vaizdo įraše – valiutos keitimo punkto darbo pradžia.