demografija

Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja. Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei nekilnojamojo turto rinkai kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dėstytoju doc. dr. Ričardu Mileriu.

Metai iš metų mažėjantis Lietuvos gyventojų ir darbo jėgos skaičius prognozuoja liūdną ateitį – mažam darbuotojų skaičiui teks išlaikyti visą valstybę. Ar tai reikš didesnius mokesčius ir mažesnes socialines išmokas? Anaiptol, nes politikai ir ekonomistai siūlo imtis pramonės ir valstybinio sektoriaus robotizavimo. Finansų ministerijos pristatytame Ekonominės raidos scenarijuje 2017–2020 m. 0,2 proc. sumažintas dirbančiųjų skaičius.

Artimiausi dešimtmečiai smarkiai pakeis ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos demografinį veidą. Žvalgantis į šio amžiaus vidurio perspektyvas, apima jausmas, kad sutemos tirštėja. Tektoniniai lūžiai Nepaisant visų kalbų apie emigracijos stabdymą, Lietuvoje gyventojų ir toliau mažėja: išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, liepos 1 d. šalyje buvo 2 823 618 nuolatinių gyventojų, arba 48 677 mažiau, nei lygiai prieš metus.

Įvertinus praeitų metų situaciją paskelbta, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. 2016 m. apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Gyventojų mažėjimo problema persekioja visą Europą. Tačiau vienos šalys situaciją sprendžia didesniu gimstamumu, kitos imigrantais. Deja, Lietuvai šios problemos išspręsti nesiseka. „The Economist“ pasidalino Eurostato grafiku, kuriame pavaizduoti populiacijos pokyčiai tūkstančiui gyventojų. Pagal tai išskirtos šalys, kur gyventojų skaičius auga bei, kur mažėja. Tokių yra dešimt. Staigmena ar ne, bet pačioje apačioje atsiduria Lietuva, t.y. čia gyventojų sumažėjo daugiausia.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Žmonės žino, kad norint gerai jaustis, reikia derinti maisto produktus. Norint gražiai atrodyti, reikia derinti drabužius, spalvas. Dar juos reikia derinti prie savo figūros ir metų laiko. Politikams derėtų žinoti, kad norint pasiekti deklaruojamų tikslų, reformas irgi reikia derinti. Derinti tarpusavyje, derinti prie aplinkos. Nes nesuderintos reformos gali atnešti visai kitokių rezultatų, nei tikėtasi. Kartais – visai priešingų. Lietuvoje reformos derinamos prastai.

Prognozuojama, kad dirbančiųjų skaičius ateityje tik mažės, o tai reiškia, kad mažesniam skaičiui teks išlaikyti didesnį skaičių pensininkų. Dėl to teigiama, kad pensijų sistemos reforma – neišvengiama. Šiandien anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė, kad dabartinė pensijų sistema yra netvari, nes po 20 metų dirbančių žmonių sumažės nuo 1,7 iki 1,2 mln., todėl dešimčiai gyventojų teks išlaikyti nebe 3, o 6 pensininkus.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama. Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst.

Kas vyksta šalies darbo rinkoje ir kaip ją veikia demografiniai pokyčiai, gerai atsispindi prekybos centrų kolektyvuose. Vieno didžiausių šalies darbdavių, prekybos tinklo IKI vidutinis darbuotojo amžius nuo 2014-ųjų padidėjo trejais metais, padaugėjo ir čia dirbančių pensinio amžiaus žmonių.

Lietuva tirpsta kaip paskutinis žiemos sniegas. Vien per paskutinius metus emigravo 50 000 žmonių. Skaičiuojama, kad jau po trijų dešimtmečių mūsų nelik nė dviejų milijonų. Tam įtakos neabejotinai turės gimstamumo ir mirtingumo rodikliai, tačiau bene svarbiausias jų – emigracija. Specialistai sako, kad vis daugiau lietuvių iš šalies išvyksta ne dėl to, kad nesudurtų galo su galu, o dėl blogo psichologinio klimato.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Susirinkę didžiųjų Lietuvos įmonių atstovai įvardijo, kad pagrindinė šių ir ateinančių metų problema – demografija. Tačiau konkurencija dėl darbuotojų ir kylančios kainos turės teigiamą aspektą – visi iki vieno žada padidinti atlyginimus. „Man sunkiai suprantama, kaip žmogus dirba visą darbo dieną už MMA. Arba su žmogumi kažkas negerai, arba su darbdaviu“, – SEB banko konferencijos metu sakė AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Su gyventojų mažėjimu kovojančioms Baltijos šalims itin svarbu skatinti gimstamumą. Tačiau kol Latvijoje ir Estijoje tendencijos džiugios, Lietuvoje gimstamumas mažėja. Visose trijose Baltijos šalyse pirmąją šių metų pusę fiksuotas neigiamas gyventojų prieaugis, bet padėtis Estijoje buvo šiek tiek geresnė negu Latvijoje ir Lietuvoje, rodo Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,89 mln., Latvijoje – 1,97 mln., o Estijoje – 1,3 mln. žmonių.

Lietuvoje viena rimčiausių problemų – emigracija. Vienintelis Vilnius galėtų pasidžiaugti augančiu gyventojų skaičiumi, tačiau statistikoje duomenys kitokie. Čia netikėtai išsiveržia Neringa, Gargždai ir Šalčinininkai. Lietuvos emigracija pati didžiausia Europos Sąjungoje. Tą patvirtina ir Europos statistikos agentūros. Pasak jų, Lietuvoje 2016 metų sausio pirmąją buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų . Lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Šių metų pradžioje ekonomikos augimas spartėjo, vis daugiau namų ūkių gali džiaugtis augančiais atlyginimais ir didėjančiu darbo vietų skaičiumi. Visgi atlyginimų augimą skatina ne produktyvumo augimas, o didelis struktūrinis nedarbas ir neigiamos demografinės tendencijos. Artėjant prie „butelio kaklelio“ darbo rinkoje, tolesnis tvarus ekonomikos ir gyvenimo lygio augimas bus sunkiau pasiekiamas, o rezultatams daug įtakos turės ekonominės politikos sprendimai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje. „Turiu pasakyti, kad mes aiškiai esame priėmę sprendimą didinti žmonių realias pajamas ir ypač didinti pajamas žmonėms, kurių darbo užmokestis santykinai yra mažesnis. Keletą metų jau didinome NPD ir minimalią mėnesinę algą.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys siūlo minimalią pensiją susieti su vidutiniu atlyginimu. R.J.Dagys sako, kad nauja pensijų apskaičiavimo tvarka būtina, įvertinus sparčiai prastėjančią demografijos padėtį ir emigracijos mastą. „Toliau pensijų nuvertėjimo leisti negalime, pensijų perkamoji galia krenta (....) Ar norime išsaugoti esamą dabartinį pensijų dydžio santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, ar kelti kartelę aukščiau, ar ją nuleisti.

Kiekvienais metais tarp vasario 16 ir kovo 11 dienų Lietuva gyvena kiek labiau pakylėtai, nei kitais metų mėnesiais. Pro akis nepraslysta iškabintos trispalvės, girdime daugiau pokalbių apie šalies istoriją, ryžtą veikti kartu ir piliečių gebėjimą susitelkti. Pasididžiavimo savo šalimi jausmas turi ir realių ekonominių privalumų ‒ pasitikintys piliečiai tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais bei geba kurti vertę sau ir valstybei.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje gimusių vaikų skaičius augo sparčiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o vien liepos mėnesį gimė rekordiškai daug vaikų – 3,3 tūkst. Demografijos specialistė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė tv3.lt sakė, kad didesnį gimstamumą galėjo paskatinti pagerėjusios galimybės leisti vaikus į darželius ir rodomas žymių žmonių, auginančių daugiau vaikų pavyzdys.

Europos Komisija ragina Europos Sąjungos valstybes nares atsakingai įvertinti demografinius iššūkius ir strategiškai, sistemiškai bei kompleksiškai spręsti kylančias problemas. Mokslinių tyrimų ir plėtros (ang. R&D) darbams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasitelkė geriausius Lietuvos mokslininkus, kurie nešališkai turėjo peržiūrėti visą esamą socialinę sistemą ir pateikti racionaliausius siūlymus ilgalaikei perspektyvai. Minėto darbo ėmėsi prof.

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas 2000–2013 metais buvo intensyviausias Europos Sąjungoje (ES), sako Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. Vlada Stankūnienė. „Šį šimtmetį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas vyko sparčiausiais tempais tarp visų šalių. Jau dveji metai, kai mūsų mažiau kaip trys milijonai“, – Seime trečiadienį surengtoje diskusijoje demografijos klausimais sakė V. Stankūnienė. Pasak profesorės, Lietuva pastaraisiais metais labiausiai mažėjo dėl didelės emigracijos.

 Ramunė Dambrauskaitė Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos katedros lektorė, daktarė Janina Šeputienė Šiaulių miesto ekonominius ir demografinius statistinius duomenis lygino su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestais. Nors statistiniai skaičiai ir neturėtų gąsdinti, kadangi vidurkyje kartais slypi kone kraštutiniai skaičiai, vis dėl to girdint tokius rodiklius darosi ne itin malonu.

Etninių mažumų atstovai iki 2050 metų sudarys beveik trečdalį visų D. Britanijos gyventojų, liudija naujo „Policy Exchange“ tyrimo rezultatai. Šiuo metu šioje šalyje gyvena 8 mln. žmonių, atstovaujančių įvairias etnines mažumas. Tai sudaro 14 proc. visų šalies gyventojų. Ekspertų teigimu, po kelių dešimtmečių šie skaičiai padvigubės. „Policy Exchange“ tyrimo autoriai pabrėžia, kad etninėms mažumoms atiteks 80 proc.

JAV demografai prognozuoja, kad 2014 m. sausio 1 d. mūsų planetoje gyvens 7 milijardai 137 milijonai žmonių. Tokią prognozę paskelbė Jungtinių Valstijų Gyventojų surašymo biuras (Census Bureau). Lyginant su 2013 m. sausio 1 d., Žemės gyventojų skaičius padidės 77 630 563 žmonėmis, arba 1,1 proc., sakoma pranešime. Daugiausia gyventojų per vienerius metus atsirado Indijoje – 15,6 mln. Ji šiuo požiūriu aplenkė Kiniją, Nigeriją, Pakistaną ir Etiopiją.

Iki 2065 metų mirusių žmonių paskyrų skaičius socialiniame tinkle „Facebook“ viršys gyvų žmonių paskyrų skaičių, remdamasis dabartiniais šio socialinio tinklo vartotojų demografiniais duomenimis apskaičiavo tinklaraščio „What If“ autorius, praneša „CNet News“. Jo tyrimo rezultatus galima sužinoti šiame tinklalapyje.

Japonai taip nenusiteikę romantiškiems santykiams, kad šios šalies žiniasklaidoje jau naudojamas specialus terminas – „celibato sindromas“, rašo „The Washington Post“ tinklaraštininkas Maxas Fisheris. Pasak jo, ši seksualinė japonų apatija kelia grėsmę pasaulio ekonomikai. Japonų „celibato sindromas“ yra susijęs ne tik su Japonija ir jos kultūriniais ypatumaus, bet ir su pasaulio ekonomika.

Likus trejiems metams iki naujų Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ėmėsi iniciatyvos revizuoti rinkimų apygardų žemėlapį. Tikslinti apygardų ribas, o gal ir skaičių, skubina kintanti demografinė situacija - didėjanti migracija ir mažėjantis šalies gyventojų skaičius, rašo "Lietuvos žinios". VRK darbo grupė spalio mėnesį turėtų pateikti pirminius pertvarkos projektų variantus, kuriuos aptarti bus pasiūlyta ne tik politikams, bet ir plačiajai visuomenei.

Kelmės rajono demografinė, socialinė ir ekonominė situacija yra specifinė: rajone gyvena beveik dvigubai daugiau kaimo gyventojų negu vidutiniškai šalies savivaldybėse, beveik du kartus didesnis ir rajono socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Viena didžiausių problemų – netinkama gyvensena. Tokius faktus susitikime su Sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kalbėdama apie sveikatos apsaugą Kelmės rajone, pateikė Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Lina Balčiūnienė.

Rimvydas Ragauskas Kinijoje vyksta tyli demografinė revoliucija, kurios mastas, panašiai kaip ir Kinijos ekonominis augimas, neturi precedento – visuomenė sparčiai senėja, gimstamumas yra vienas žemiausių pasaulyje (nesiekia kartų kaitos ribos). Ši šalis, regis, žengia į demografinį rudenį, kurio keliamiems iššūkiams atremti veikiausiai prireiks nemenkų pastangų.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) gyventojų skaičius šiuo metu auga, o visuomenė senėja. 2012 m. sausio 1 d. ES gyveno 503,7 mln. gyventojų, t. y. 6 proc. daugiau nei 1992 metais. Per tą patį laikotarpį 65 metų ar vyresnio amžiaus gyventojų visuomenėje padaugėjo 14–18 proc. Santuokų skaičius mažėja, skyrybų – didėja, taip pat gimsta daugiau nesantuokinių vaikų. Tokius duomenis pateikia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Jaunimo iki 15-os metų nuo 28,5 proc.

Panašu, kad viduriniajai klasei priskirtini Lietuvos gyventojai migruoja dviem kryptimis: skurdo ribos link arba - iš Lietuvos. Vidurinioji klasė, paprastai laikoma stabilios ir stiprios ekonomikos garantu, Lietuvoje nebeužpildo prarajos tarp skurstančiųjų ir turtingųjų, nes darosi tam tiesiog per menka. Jeigu vidutinės gyventojų pajamos kiek ir paauga, tą padidėjimą „suvalgo" kylančios kainos. Per 2012 m. vidutinis bruto mėnesinis atlyginimas privačiame sektoriuje padidėjo 2,9 proc.

Praėjusiais metais alaus rinka mažėjo 6,4 proc. Pasak bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinio direktoriaus Rolando Viršilo, parduoto alaus kiekiai – mažiausi per visą dešimtmetį. 2012 metais alaus buteliuose Lietuvoje buvo parduota 274 mln. litrų, pilstomo alaus – 11,3 mln. litrų.

Senėjanti visuomenė bei daugelyje valstybių atitolinamas pensinis amžius reiškia, kad ateityje mums teks dirbti ilgiau nei mūsų tėvams. Tokia tendencija vis dažniau vadinama tiksinčia demografine laiko bomba. Šiandien rytojui Vokietijos gamintojai, konkrečiai tokios bendrovės kaip BMW, negarsėja ekscentriškais poelgiais, ypač kai tai kainuoja 40 tūkst. eurų.

1. Vidutinė afganų vyro gyvenimo trukmė yra mažiausia pasaulyje – 43,4 metų. Zimbabvėje moterys vidutiniškai gyvena 43,8 metų. Japonijos moterys gyvena beveik du kartu ilgiau – 86,2 metų. Nykštukinės valstybės Andoros vyrai vidutiniškai gyvena iki 80,3 metų. 2. Venesueloje alaus mėgėjų daugiausia visame pasaulyje. Per metus šioje šalyje vienas žmogus suvartoja 83 litrus alaus. Gvadelupėje dievina šampaną. Vidutiniškai vienas žmogus per metus ten išgeria 4,25 butelio šio gėrimo.

Pasak Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus, profesoriaus Boguslavo Gruževskio, didžiausiu Lietuvos žmonių nepasitenkinimo šaltiniu lieka žemas darbo užmokestis. Būtent ši problema ir toliau verčia žmones bėgti iš senėjančios Lietuvos, kuri greitu metu gali tapti seniausia ES valstybe. Pasak profesoriaus, skęstančiai Lietuvai reikalingi drastiški sprendimai.

Sulėtėjus pasaulio ekonomikos augimui vyriausybės ieško nebrangių priemonių šalims gaivinti. Šiuo laikotarpiu jos atkreipia dėmesį į vieną labai paprastą, bet itin veiksmingą ekonomikos paskatą – „demografinius dividendus“. „Demografiniai dividendai“ – tai proga gauti ekonominės naudos iš demografinės kaitos. Kai šalyje pradeda mažėti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat tėvams nebereikia turėti, tarkim, septynių vaikų, kad trys iš jų sugebėtų pasiekti darbingą amžių.

Progresinių darbo mokesčių įvedimas gali pakoreguoti biudžeto pajamas, teigia Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas. Tai, pasak specialisto, mažins pasitikėjimą finansų rinkose bei didins valstybės skolą. Turint omenyje, kad aukštesnes pajamas ganantys (per 3,5 tūkst. litų) Lietuvoje yra tik apie 3,7 proc., prograsiniai mokesčiai sukels daugiau rūpesčių nei duos naudos.