deficitas

Visą praėjusią savaitę Vyriausybė pykosi ir taikėsi, bet susitarė dėl 2012 metų biudžeto. Šią savaitę biudžetas pristatytas Seime. Dabar Seimo narių eilė tartis, pyktis, reikalauti, įtikinėti. Kadangi 2012 metai rinkimų metai, panašu, realių ir nelabai norų užteks į valias. 500 mln. litų Vyriausybė ketina skirti sumažintoms pensijoms atkurti. Pensininkai bene vieninteliai, kuriems į kišenes įkris daugiau pinigų.

Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet.

Mokesčių iš šešėlio nesistengianti ištraukti Šiaulių valdžia eina lengviausiu keliu – skolinasi, kelia mokesčius ir uždarinėja mokyklas. Pinigai mėtosi po kojomis, tačiau miesto valdžia brenda į skolas, planuoja didinti mokesčius ir uždarinėti mokyklas. Prieš pusę metų Šiaulių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba „atkasė“ neapmokestinto turto už pusę milijardo litų. Iš šešėlio ištrauktų mokesčių užtektų išlaikyti šešias pradines miesto mokyklas.

Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė pristatė kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurio deficitas siekia 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Planuojama, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos sudarys beveik 21,816 mlrd. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei faktiškai planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšos biudžetą dar papildys 7,241 mlrd. litų.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Baltarusija siekia gauti 3–7 mlrd. JAV dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), praneša „RIA Novosti“, remdamasi šalies ministrų taryba. Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius susitiko su Christopherio Jarviso vadovaujama TVF delegacija aptarti finansinę paramą krizės krečiamai šaliai. „Baltarusijos vyriausybė patvirtino, kad domisi nuo 3 iki 7 mlrd. JAV dolerių TVF paskola artimiausiu laikotarpiu“, – teigiama ministrų tarybos pranešime spaudai.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Vyriausybės patvirtintame 2012 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto projekte planuojama surinkti 11,9 mlrd. litų, biudžeto deficitas sudarys 2 mlrd. 71 mln. litų. Iš viso prognozuojama, kad „Sodros“ išlaidos sieks beveik 14 mlrd. litų. „Sodros“ biudžeto projekte numatytas sumažintų pensijų atkūrimas senatvės, netekto darbingumo pensijų gavėjams, dirbantiems pensininkams, nepriemokų grąžinimas 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams.

Prancūzijoje formuojasi pasipriešinimas milijardinei biudžeto deficito mažinimo programai. Daugelyje šalies miestų antradienį vyko demonstracijos ir protesto akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai prancūzų. Juos į gatves išvedė profsąjungos. Organizatorių duomenimis, visoje šalyje protestuose dalyvavo per 150 tūkst. žmonių. Tiesa, palyginti su protestais prieš pensijų reformą, šį kartą jie buvo mažesni. Profsąjungos vyriausybės taupymo planus kritikuoja kaip neteisingus ir neveiksmingus.

Bendras skirtumas, kurį reikia padengti siekiant norimo biudžeto deficito tikslo (2,8 proc.), yra 1 mlrd. litų. Dalį iš jų tikimasi padengti didinant valstybės pajamas, likusią dalį – mažinant ministerijų išlaidas, pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Finansų ministrė pažymėjo, kad „Sodros“ ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetų bendras deficitas sudaro 2,2 proc.

Penktadienio rytą, minint tarptautinę Oraus darbo dieną, sostinės V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės į protesto akciją susirinko kelios dešimtys šalies profesinių sąjungų atstovų. Protestuotojai reikalavo didinti minimalų pragyvenimo lygį ir visus su darbuotojais susijusius klausimus svarstyti Trišalėje taryboje.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gates'ų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Premjerą Andrių Kubilių stebina SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teiginiai, kad reikia labiau kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Bankininkai turėtų suprasti, kad šalies finansų stabilumas reikalauja labai apgalvotų sprendimų, ypač tokiomis nelabai ramiomis aplinkybėmis“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Trišalei tarybai siūlomo susitarimo projektui, kuriuo pabrėžiama, kad finansų stabilumas išlieka pirmaeiliu uždaviniu, todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuo 2012 m. viešųjų finansų deficitas neviršytų 3 procentų ir būtų sudarytos prielaidos mažinti valstybės skolą.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad liepą JAV eksportas išaugo iki rekordinio lygio ir sumažino šalies prekybos deficitą iki žemiausio lygio per tris mėnesius, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, liepą JAV eksportas išaugo 3,8 proc., iki 178 mlrd. JAV dolerių. Importas sumažėjo 0,2 proc. ir sudarė 222,8 mlrd. JAV dolerių, o prekybos deficitas sumažėjo 13,1 proc., iki 44,8 mlrd. JAV dolerių.

Pernai agurkų augintojams koją pakišo žemos supirkimo kainos, šįmet - ligos, todėl konservų fabrikams jau ėmė stigti žaliavos. „Rugpjūčio pradžioje dėl ligų ir mažesnių plotų trumpavaisių agurkų pasiūla sumažėjo ne tik mūsų šalyje, bet ir Lenkijoje“, - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos prezidentė Zofija Cironkienė. Dėl to pakilo ir agurkų kaina - jie šį sezoną apie 80 proc.

Viena stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) skolinimosi reitingą, skelbia BBC. Agentūra sumažino ilgalaikį JAV reitingą AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų. „S&P“ teigimu, antradienį JAV Kongrese priimto deficito mažinimo plano nepakanka. Vašingtonas keletą mėnesių buvo paralyžiuotas nesutarimų dėl įstatymo, leisiančio kelti šalies skolinimosi ribą.

JAV skola šiemet pasiekė rekordines aukštumas – ji perkopė 14 trilijonų JAV dolerių ribą. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį ji išaugo kone dvigubai ir dabar sudaro tik kiek mažiau nei 90 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Sunku įsivaizduoti, kokio dydžio suma  yra 14 trilijonų? „Balsas.lt“ siūlo pasižiūrėti vaizdo siužetą, kuriame vizualiai parodoma, kiek gi realiai JAV banknotų sudaro trilijoną.

Du žymūs kairiosios pakraipos Europos dienraščiai – Londono „Guardian“ ir Paryžiaus „Monde“ – paskelbė garsaus ekonomisto, Nobelio premijos laureato Amartya Seno dviejuose truputėlį skirtinguose straipsniuose išsakytus samprotavimus apie tai, ką jis laiko esant su euru susijusia grėsme Europos demokratijai.

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo apie didėjančias grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio ekonomika. Fondas teigia esantis sunerimęs dėl besitęsiančios skolų krizės Graikijoje, ginčų dėl JAV deficito planų ir būtinybės pažaboti augimą Azijoje, praneša BBC. Tačiau TVF prognozuoja, kad pasaulinis ūkio augimas iš kelio nenukryps. Anot fondo, per pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomika augo 4,3 proc.

Politiniai ginčai Graikijoje dar labiau blogina finansinę šalies padėtį, rašo „telegraph.co.uk“. Antradienį pagrindinis opozicijos lyderis pareiškė nepritariantis dar griežtesnėms taupymo priemonėms. Šio mėnesio pradžioje pagrindinės opozicijos partijos lyderis Antonis Samaras ragino persvarstyti 110 mlrd. eurų finansinės paramos paketo sąlygas, o antradienį pareiškė nepritariantis papildomoms taupymo priemonėms, kuriomis būtų stengiamasi 6 mlrd. eurų sumažinti šalies biudžeto deficitą.

„Europa ir jos trumparegiai vadovai“. Tokį straipsnį britų svetainėje „openDemocracy“ paskelbė portugalė žurnalistė, Richmondo universiteto Anglijoje profesorė Eunice Goes. Jame ji rašo, kad Europos vadovai nebedaro nei to, ką anksčiau darė gero, nei to, ko dabar iš jų tikimasi. Tačiau ar jos skundas pagrįstas? „Buvo laikai, kuomet žinojome, apie ką yra Europos Sąjunga (ES). Demokratija, kosmopolitizmas ir europietiškasis socialinis modelis buvo idealai, kuriuos dauguma europiečių siejo su ES.

Baltarusijoje jaučiamas importuotų prekių deficitas, tokios prekės kaip vaisių sultys, sauskelnės ir buitinės chemijos priemonės, sparčiai šluojamos iš parduotuvių lentynų, praneša „RIA Novosti“. Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje jaučiama įtampa dėl kilusios valiutos krizės. Nuo metų pradžios Baltarusija išnaudojo 20 proc. savo tvirtos valiutos atsargų, o nacionalinė valiuta kovo pabaigoje buvo stipriai nuvertinta. Internetinės parduotuvės nedirba, o anksčiau gauti užsakymai atšaukti.

Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovybė sunerimusi – dėl vis brangstančio kuro stygiaus bus atimta galimybė vykti į gaisravietes Per mėnesį Lietuvoje užfiksuoti 138 žolės deginimo atvejai. Ypač įsismarkauta per šventes, kai kilo daugiau nei 60 gaisrų. „Į visus iškvietimus privalome važiuoti, mat deganti žolė neretai tampa stambesnių gaisrų, pasiglemžiančių žmonių gyvybes, priežastimi.

Žemės drebėjimo nuniokotą Japoniją apėmus paniško pirkimo karštinei, parduotuvių lentynos ištuštėjo net tose vietose, kurių gamtos stichija nepalietė. Maistas skardinėse, baterijos, duona ir vanduo buteliuose išnyko iš parduotuvių lentynų, o daugybė mašinų suka ratus aplink degalines. Japonija grumiasi su nauja praėjusios savaitės žemės drebėjimo, cunamio ir po to kilusios branduolinės krizės sukelta grėsme – panišku pirkimu, praneša naujienų agentūra AP.

Nedarbas JAV į prieš krizę buvusį lygį sugrįš tik po keleto metų, praneša BBC. Taip pareiškė JAV federalinio rezervo banko valdybos pirmininkas Benas Bernanke. Jo teigimu,  apie tvirtą šalies ekonomikos atsigavimą nebus galima kalbėti tol, kol nuolat nebus sukuriama daug naujų darbo vietų.  Dėl mažo ekonomikos augimo ir darbdavių nenoro priimti naujų darbuotojų  nedarbo rodikliai ženkliai pagerės tik po kelerių  metų.

Pernai „Sodra“ išmokoms skyrė 615 milijonų litų daugiau nei planavo. Ar tai reiškia, kad jas gaunantieji džiaugiasi didesniais pinigais? Nieko panašaus. Atvirkščiai – „Sodros“ išmokų gavėjai skundžiasi, kad jos mažėja. Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) išmokos pernai viršijo 13 milijardų litų ir buvo daugiau nei 615 milijonų litų didesnės nei planuota, bet jas gaunantys piliečiai negali pasigirti sulaukę didesnės valstybės paramos. Paskelbtojo kilimo iš krizės jie nemato.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Sausio mėnesio 19 dienos Kinijos prezidento Hu Jintao vizitas artėja tuo metu, kai ekonominis konfliktas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų tapo vienas iš daugiausiai nerimo keliančių pasaulinių reiškinių. Visus praėjusius metus JAV spaudė Kiniją pervertinti savo valiutą, o Kinija kaltino JAV Federalinį Rezervų Banką (FED) dėl politikos „kiekybinio palengvinimo“. Abi pusės apkalba viena kitą, tačiau kartu abi pateikia svarių argumentų.

Pirmadienį Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis sakė manąs, kad makroekonomine prasme galima teigti, jog krizė Estijoje baigėsi, tačiau šalis dar gali sulaukti naujos krizės. „Makroekonomine prasme galime teigti, kad krizė baigėsi, nes ekonomikos augimas yra atstatytas. Nepaisant to, darbo rinkos žaizdos gyja lėtai, nedarbo lygis yra aukštas, o biudžete fiksuojamas deficitas, todėl bendri ekonomikos atkūrimo darbai dar tik prasidėjo“, - sakė J. Ligis.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Panevėžiečiai skundžiasi nebegaunantys nusipirkti kastuvų sniegui kasti. Medžiojant šią sniegingą žiemą deficitinę prekę tenka aplakstyti kone visą miestą – ir ne visada rezultatas būna sėkmingas.

Didžiosios Britanijos biudžeto deficitas šių metų lapkritį buvo didžiausias nuo 1993 metų, kai šie duomenys pradėti stebėti kas mėnesį, skelbia šalies žiniasklaida. Remiantis Britanijos nacionalinio statistikos biuro paskelbtais duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, šalies biudžeto deficitas padidėjo nuo 17,4 mlrd. iki 23,3 mlrd. svarų sterlingų. Analitikai prognozavo, kad deficitas sumažės iki 16,8 mlrd. svarų sterlingų.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Antradienį šalies vadovė, savo parašu tvirtindama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, pažymėjo, jog 2011 m. biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas. „Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.

Lietuva po krizės neatsigaus taip greitai, kaip trimituoja valdžioje esantys politikai. Ko iš tikrųjų tikimasi ekonomikoje, atskleidžia nelinksmos „Sodros“ deficito prognozės. Ne veltui dėl menkiausio ūkio atsigavimo požymio viešųjų ryšių akcijas rengiantis premjeras Andrius Kubilius piestu stoja prieš nusavintų pensijų grąžinimą. Neužlopomos skylės Šiemet „Sodros“ deficitas iki metų pabaigos pasieks 2,7 mlrd. litų. Seimo jau paliamintame kitų metų „Sodros“ biudžete žiojės beveik 2,6 mlrd.

Seimas priėmė kitų metų nacio nalinį (valstybės ir savivaldybių) biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 56, susilaikė 7. Patvirtintas ir „Sodros“ biudžetas. Bendras numatomas biudžeto defi citas – 5,8 proc. BVP. Kitų metų biudžetą vertina finansų analitikas Gitanas Nausėda. – Nesulauksime gėrybių – diržai lieka suveržti? – Biudžetas vis dar atitinka tą ekonominę situaciją, kurioje gyvename. Negalime su biudžetu užbėgti prieš ekonomikos traukinį.

Seimas patvirtino 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 2,56 mlrd. litų biudžeto deficitas. Iš balsavime dalyvavusių Seimo narių kitų metų „Sodros“ biudžeto projektui pritarė 70, jo nepalaikė 46, susilaikė 14 parlamentarų. 2011 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte, kuriam Vyriausybė pritarė spalio 14 d., numatyta per kitus metus surinkti 10,94 mlrd. litų pajamų, o išlaidos numatytos didesnės kaip 13,5 mlrd. litų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl sumažinto akcizo alkoholiui kitų metų valstybės biudžeto deficitas padidės 100 mln. litų. Dėl to biudžeto projektas bus teikiamas su didesniu valstybės biudžeto deficitu. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, kitų metų biudžeto projekte numatyta pusę pajamų prieaugio gauti įvairiomis priemonėmis mažinant šešėlinę ekonomiką ir nelegalų verslą.

Finansų ministerija (FM) išdidžiai kalba, kad šiemet į nacionalinį biudžetą bus surinkta 1 mlrd. litų daugiau, nei planuota. Nemažam skaičiui žmonių tokia sėkmė visuotinio nuosmukio metu atrodo keista. Iš kur biudžete atsiranda perviršis, jei ūkis metų pradžioje smuko, o dabar jo augimas yra tiktai sąlyginis? Analitikų nuomone, teigiamą įtaką biudžeto surinkimui padarė ne atsigaunantis ūkis, o įžvalgus jo sudarytojų atsargumas, taip pat – sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.

DnB NORD bankas, SEB bankas ir „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius suteiks 500 mln. Lt kredito liniją „Sodrai“, šiemet planuojančiai beveik 3 mlrd. Lt deficitą. Bankai laimėjo rugsėjį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbtą aštuonių kredito linijų pirkimo konkursą. „Sodra“ pageidavo 20 mln. Lt, 30 mln. Lt, 45 mln. Lt, 55 mln. Lt, 65 mln. Lt, 75 mln. Lt, 90 mln. Lt bei 120 mln. Lt kredito linijų. Fondo valdybos atstovai VZ.LT pranešė, kad DnB NORD bankas suteiks 20 mln.

Socialinėms pašalpoms išmokėti trūksta apie 92– 93 mln. litų. Tai jau trečias kartas, kai Vyriausybė socialinėms pašalpoms skiria papildomų pinigų – birželį tam buvo skirta 84 mln. litų, rugpjūtį – 150 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, pastaruoju metu labai išaugus socialinių pašalpų prašančių žmonių skaičiui, šiais metais socialinėms pašalpoms išmokėti neužteks lėšų, numatytų biudžete.

Kitų metų valstybės biudžetas nėra socialiai orientuotas, ir tikėtina, kad dėl to kitais metais šalyje išaugs skurstančiųjų skaičius. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje apie kitų metų biudžetą ir jo poveikį skurdui, Maisto banko konsultantas Vaidotas Ilgius pasakojo, jog per pastaruosius dvejus metus prašančiųjų paramos maistu išaugo daugiau nei du kartus. Šiuo metu apie 350 tūkst. gyventojų kartą per du mėnesius ateina pasiimti paketo su maisto produktais.

Lietuvos investuotojai, vertindami prieš metus pasirašytą Nacionalinį susitarimą, sako, jog jis padėjo užkrinti fiskalinę konsolidaciją ir suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Tiesa, darbo santykių srityje kardinalių pokyčių neįvyko. „Susitarimo tikslas buvo fiskalinis šalies finansų konsolidavimas. Manau, šis tikslas buvo pasiektas. Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, kad susitvarkė savo finansus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo rezultatas, remiantis prognozėmis, nemažinant išlaidų ir nedidinant tarifo, 2011 m. pabaigoje sudarys minus 8,3 mlrd. Lt, dar po metų išaugs iki 11,1 mlrd. Lt, o 2013 m. pabaigoje pasieks 13,2 mlrd. Lt, rašo „Verslo žinios". Česlava Zabulėnienė, laikinoji „Sodros" vadovė, aiškina, kad ateinančių trejų metų biudžetai bus nesubalansuoti, o deficitas kaupsis.

Didžiojoje Britanijoje skelbiamas valstybės išlaidų mažinimas, dėl kurio apie 0,5 mln. valstybės tarnautojų per artimiausius 4 metus neteks darbo.Valstybės įstaigų biudžetai sumažės kai kur net ketvirtadaliu. Tai radikaliausi biudžeto apkarpymai šalyje per 30 metų.

Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.

Šiandien Vyriausybės posėdyje patvirtintas ateinančių metų biudžeto projektas. Pagal įstatymą projektas Ministrų kabinetui turėjo būti pateiktas iki rugsėjo 20–osios, tačiau tai padaryta tik vakar. Vyriausybės nariams susipažinti su svarbiausiu valstybės finansiniu dokumentu buvo palikta vos viena naktis. Išlaidos didės, deficitas mažės Degantis biudžeto projektas numato didesnes nei pernai išlaidas, bet planuojama gauti ir daugiau pajamų.