deficitas

Europos Komisija (EK) šiandien paskelbė 2016 m. pavasario Europos Sąjungos (ES) šalių narių makroekonominius vertinimus, kuriuose Lietuvai prognozuojamas geresnis valdžios sektoriaus deficitas, didesnis investicijų augimas, mažesnis nedarbo lygis.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Šiandien valdantiesiems pasiūlius pataisas dėl lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) taikymo kai kuriems maisto produktams, o po to premjero siūlymo sumažinti bendrą PVM tarifą, pasisakė ir ekonomistai. Jie abejoja šių pasiūlymų naudingumu. „Mano nuomone, reikia įvertinti finansavimo šaltinius, kaip būtų kompensuojamos prarastos biudžeto pajamos.

 „Sodros“ biudžeto deficitas pernai siekė 162,7 mln. eurų - 20,2 mln. eurų, arba 11 proc. mažiau nei planuota. Pernai, palyginti su 2014 metais, „Sodros“ biudžeto deficitas sumažėjo 132,4 mln. eurų, arba 45 proc., pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Sodros“ pajamos pernai siekė 3,174 mlrd. eurų - 8,3 proc. (242,5 mln. eurų) daugiau nei 2014-aisiais ir daugiausia nuo 2008 metų.

Vilniaus savivaldybės planuojamos 2016-ųjų išlaidos siekia 474,2, planuojamos pajamos - 426,8 mln., dar 19,8 mln. sudaro pernai metų apyvartos lėšų likutis. Planuojamas biudžeto deficitas - 27,6 mln. eurų. Savivaldybės biudžeto projekte turtui įsigyti numatyta 73,7 mln. eurų, savivaldybės administracijos ir kitų įstaigų darbo užmokesčiui - 142,3 mln. eurų. Palyginus su 2015-ųjų biudžetu, planuojamas deficitas mažėja daugiau nei per pusę: 2015-ųjų plane jis siekė 63,1 mln. eurų.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė 2016 metų valstybės biudžetui su kiek sumažintu deficitu ir suplanuotu spartesniu finansinių išteklių atsargų kaupimu ateičiai. Už tai, kad biudžetą Seimas priimtų gruodžio 10-ąją, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 26 parlamentarai.

Europos Komisija antradienį paskelbė, kad Lietuvos biudžeto išlaidos kitąmet gali viršyti pajamas daugiau nei numatyta. Briuselio teigimu, Lietuva gali neįvykdyti įsipareigojimo, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektui (...) gresia pavojus neatitikti Stabilumo ir augumo pakto nuostatų“, - rašoma Europos Komisijos pranešime.

Metai iš metų kalbama apie siekį subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tai nepavyksta ir atkeliama vis ateinantiems metams. Susidaro vaizdas, kad tai Lietuvos valdžiai yra nepasiekiama. Net ir ne ekonomistai pastebi, kad priešrinkiminiai metai yra laikotarpis, kada žmonės yra lepinami įvairiomis lengvatomis, pensijų ir algų didinimais, o tuo pačiu didinama ir biudžeto skylė.

Seimui antradienį teikiamas kitų metų deficitinio „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame numatytos lėšos vidutinės pensijos nuo metų pradžios padidinimui vidutiniškai 8 eurais iki 265 eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė yra pareiškusi, kad pensijas kitais metais leidžia padidinti, nes į „Sodrą“ geriau surenkamos įmokos, didėja vidutinis atlyginimas. Bazinė pensija kitąmet turėtų didėti 4 eurais iki 112 eurų.

Valstybės kontrolė atstovė sako, kad norint pasirengti ateities demografinėms problemoms, valdžia turi turėti mažesnį deficitą. Anot jos, Finansų ministerija prognozuoja per didelį - 1 proc. BVP - 2016-2018 metų struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. „Finansų ministerija teigia, kad tvarumo rizika yra maža, bet mes manome, kad ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra vidutinė ir remiamės Europos Komisijos dokumentu, kuriuo ji įvertino Lietuvos stabilumo programą 2015 metų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėja, kad kitų metų biudžeto deficitui augant, gali būti pasiektos fiskalinės drausmės ribos. „Iš tiesų biudžetas yra sudėtingas produktas, ypač prieš rinkimus. Mes matome, kad išlieka prioritetai socialinėje srityje - tai yra gerai. Taip pat gynybos stiprinimo srityje papildomos lėšos - taip pat gerai.

 Lietuva turi sunerimti dėl didėjančio biudžeto deficito, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Europo Vadovų Taryboje (EVT) patvirtintos Europos Komisijos rekomendacijos dėl ekonomikos skatinimo kiekvienai šaliai narei. Lietuva susilaukė EK pastabų ir rekomendacijų dėl fiskalinės drausmės ir viešųjų finansų valdymo, dėl nelanksčios darbo rinkos bei dėl pensijų reformos įgyvendinimo ir socialinės atskirties mažinimo, pranešė Prezidentūra.

Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas eurokomisaras Valdis Dombovskis perspėja, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet neturėtų išaugti. Anot jo, EK prognozuoja, kad šiemet šalies deficitas bus 0,7-0,8 punkto didesnis nei šalis yra įsipareigojusi. „Visos valstybės, kurios yra pasirašiusios fiskalinės drausmės susitarimą, turi pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Lietuvos atveju tai yra, kad struktūrinio biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

 Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo penktadaliu mažesnis nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Iš viso sausį – gegužę į biudžetą gauta 1 mlrd. 209,2 mln. įplaukų. Tai yra 6,4 proc. (72,8 mln. Eur) daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį ir 1,1 proc. (13,5 mln. Eur) mažiau nei planuota. Biudžeto išlaidos pirmuosius penkis mėnesius buvo 1 mlrd. 375,9 mln. Eur. Tai yra 2,2 proc. (29,1 mln.

Rusijos recesija ir lėtėjantis Lietuvos ekonomikos augimas, kuris bus lėčiausias per pastaruosius penkerius metus, – kaip jis paveiks valdžios finansus? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad prognozuojamas Lietuvos biudžeto deficitas bus didesnis nei pernai ir didesnis nei prognozuoja finansų ministerija.

 Šiemet per dešimt mėnesių Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto deficitas buvo beveik 0,6 milijardo litų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – spalio mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 8 mlrd. 136,7 mln. Lt (2 mlrd. 356,5 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (550,2 mln. Lt arba 159,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (187,2 mln. Lt arba 54,2 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

  Vyriausybė, šiemet suplanavusi daugiau kaip 1 mlrd. litų didesnes išlaidas nei 2013 metais, tačiau nesugebėjusi sumažinti fiskalinio deficito, galėjo pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymą, teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius. A.Kubilius Valstybės kontrolės prašo išaiškinti, ar šiemet nebuvo pažeistas įstatymas ir ar Finansų ministerija bei Vyriausybė ėmėsi visų priemonių, pranešė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.

 Nuo metų pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos nuosekliai didėja, išlaidos lieka panašios, o deficitas – gerokai mažesnis už pernykštį. Sausio – liepos mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 5 mlrd. 692,5 mln. Lt (1 mlrd. 648,7 mln. €). Tai yra 2,9 proc. (162,4 mln. Lt arba 46 mln. €) daugiau nei planuota ir 7,8 proc. (413,4 mln. Lt arba 119,7mln. €) daugiau pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys.

2014 m. gegužės mėn. eksportuota prekių už 6,9 mlrd. litų, importuota – už 7,6 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,7 mlrd. litų. Per mėnesį (2014 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn.) eksportas padidėjo 0,2 procento, o importas – 1,8 procento.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos sausį – balandį toliau didėjo, o biudžeto deficitas mažėjo, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą per keturis šių metų mėnesius surinkta 3 mlrd. 63 mln. Lt įplaukų. Tai yra 7,9 proc. (223 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 3,1 proc. (93,5 mln. Lt) daugiau nei buvo planuota priimant šių metų biudžeto rodiklių įstatymą. 96,7 proc. (1 mlrd. 387,9 mln.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos metų pradžioje toliau didėjo, o išlaidos nežymiai sumažėjo. Dėl to pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas mažesnis deficitas nei prieš metus, rodo išankstiniai duomenys. Į „Sodros“ biudžetą šį metų ketvirtį surinkta 2 mlrd. 210,7 mln. Lt įplaukų (be sveikatos draudimo įmokų). Tai yra 7,7 proc. (158,0 mln. Lt) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir 2,9 proc. (62,7 mln.

Vyriausybė didelių skolų slegiamai "Sodrai" suteikė iki 1,298 mlrd. litų paskolą biudžeto deficitui finansuoti. Tam ministrų kabinetas pritarė trečiadienį posėdyje. Paskola iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų už nulines palūkanas suteikta iki 2024 metų gruodžio 20 dienos. "Sodra" prašo paskolinti dar 715,4 mln. litų refinansuoti iš valstybės gautas paskolas - dėl to ketinama svarstyti sausį.

Seimas iš naujo pradėjo svarstyti patikslintą kitų metų "Sodros" biudžeto projektą. Vyriausybė, tikslindama projektą, 400 tūkst. litų sumažino "Sodros" deficitą, tačiau neatsižvelgė į parlamentarų priekaištus dėl Darbo biržos finansavimo iš "Sodros", taip pat į tai, kad "Sodros" pervedimams į antros pakopos pensijų fondus lėšos skiriamos ne iš valstybės biudžeto, o iš "Sodros". Kitais metais planuojamos "Sodros" pajamos yra 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patikslintam 2014 metų „Sodros“ biudžeto projektui, kuriame numatytas dar 400 tūkst. litų mažesnis deficitas nei pradiniame projekte. „Vyriausybė pritarė biudžeto projektui, kuris labai panašus, kaip anksčiau. Ženklių pakeitimų neįvyko projekte, į Seimą eina su 1,2 mlrd. litų deficitu, kaip ir buvo planuota buvusiame projekte. Tai yra maži techniniai pataisymai, kurie nesudaro reikšmės - maždaug 400 tūkst.

Lietuvos fiskalinis deficitas kelia nerimą, nes yra arti 3 proc., teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu finansų ministras teigė, kad deficitas bus suvaldytas. „Tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, būtina išlaikyti žemesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą. Kol kas ekonominės prognozės yra pozityvios Lietuvai, tačiau 2013 metų biudžeto deficitas, pagal Europos Komisijos prognozes, yra artimas 3 proc., o tai kelia nerimą, ar jis tikrai bus suvaldytas.

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, stabilesnio gyvenimo užtikrinimą žmonėms, kalbėjo, kaip suderinti finansinę drausmę su ekonomikos skatinimu ir strateginių projektų įgyvendinimu. Pasak Prezidentės, svarbiausia, kad 2014 metų valstybės biudžetas būtų euro įvedimo ir socialiai orientuotas biudžetas.

„Kitame kieme žolė visada žalesnė“ - ar šį posakį būtų galima pritaikyti ir lietuviams, kurie nusipirkti maisto produktų ar buities prekių skuba ne į vietines parduotuves, bet į Lenkiją? Tuo tarpu kaimynai ne visada džiugiai reaguoja į tokius svečius.   Apsipirkimo keliones į Lenkiją organizuojančios įmonės „Želesa“ vadovas Leonidas Fedorenko teigia, kad šie apsipirkimai šiuo metu yra itin populiarūs ir tikėtina, kad tokiais išliks ir ateityje.

Valstybės kontrolė pateikė Seimui išvadą dėl 2014 m. valstybės biudžeto projekto. „2014 m. biudžeto projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas taisykles – ir toliau valdžios sektoriaus finansus planuojama konsoliduoti, deficitą kasmet mažinant 1 procentiniu punktu BVP, tačiau nerimą kelia 2013 metų numatomas rezultatas, kurio pagrindu ir suformuotas 2014 metų biudžetas“, – apibendrindama projekto vertinimo rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

Seimo nariai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti kitų metų "Sodros" biudžetą ir toliau dėl jo diskutuos lapkričio 26-ąją. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad 2014 metais pagrindiniai "Sodros" įmokų tarifai nesikeis: "Keičiasi tik įmokos dalies, pervedamos į pensijų kaupimo bendroves, tarifas - jis mažėja nuo 2,5 proc. iki 2 proc.". Pasak jos, kitų metų prognozuojamos "Sodros" išlaidos gali būti maždaug 0,7 proc. mažesnės, o pajamos planuojamos 0,5 proc.

Seimui antradienį pateikiamas 2014 metų biudžeto projektas - kitais metais į biudžetą pajamų numatoma surinkti apie 800 mln. litų daugiau negu šiais metais. Tačiau maždaug trečdaliu planuojamo pajamų augimo teks padengti išlaidas, atsirasiančias didinant algas valstybės tarnautojams, politikams ir pareigūnams - vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, jiems numatoma išmokėti papildomai apie 250 mln. litų.

 Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis patikslintais duomenimis, praneša, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3 692,4 mln. litų, arba 3,2 pro., palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP). Per metus valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2 156,5 mln. litų. 2011 m. šis rodiklis siekė 5,5 proc., palyginti su BVP. 2012 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 37 213,8 mln. litų, išlaidos – 40 906,2 mln.

 Planuojamas "Sodros" biudžeto deficitas 2014 metais - 1,227 mlrd. litų - 9,6 proc., arba 130,98 mln. litų mažesnis nei numatyta šiemet (1,378 mlrd. litų). Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2014 metų biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Fondo biudžetą galutinai tvirtins Seimas. Projekte numatyta, kad "Sodros" pajamos kitąmet bus 9,974 mlrd. litų, o išlaidos - 11,2 mlrd. litų, arba atitinkamai 0,5 proc. (52,871 mln. litų) daugiau ir 0,7 proc. (78,109 mln.

Valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, kitąmet turėtų siekti 25,84 mlrd. litų, o asignavimai – 26,692 mlrd. litų, o deficitas - 851,708 mln. litų, skelbiama pirmadienį Finansų ministerijos viešai paskelbtame 2014 metų biudžeto projekte. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos yra 0,6 proc. (143,828 mln. litų), o išlaidos – 1 proc. (255,225 mln. litų), deficitas – 15 proc. (111,397 mln.

Dabartinė situacija Lietuvai įstoti į euro zoną yra labai palanki, o Vyriausybės veiksmai didinant biudžeto deficitą kol kas didelio pavojaus nekelia, tačiau saugiau būtų turėti viešųjų finansų (fiskalinio) deficito rodiklio rezervą. Tai vienintelė sritis, kur reikėtų pasitempti, BNS sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT radijo žinios, LRT.lt Finansų ministerijai padidinus prognozuojamą šių metų viešųjų finansų deficitą, premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Lietuva toliau laikysis finansinės drausmės ir įsives eurą kaip planuota. Finansų ministerija pirmadienį paskelbė, kad šių metų viešųjų finansų deficito prognozė didinama nuo 2,5 proc. iki maždaug 3 proc. Tai yra beveik kritinė riba, siekiant įsivesti eurą. Norint tai padaryti, biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc.

Leidinys „All Things Digital“, remdamasis informuotais šaltiniais, praneša, kad „iPhone 5S“ debiuto pradžioje bus stebimas šio išmaniojo telefono deficitas.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijai stinga darbuotojų. Neseniai pasikeitus valstybės tarnautojų priėmimo tvarkai, dauguma kandidatų nesugeba įveikti kvalifikacinių barjerų. Administracijos vadovai teisinasi, kad tokią tvarką priėmė ministerija. Tačiau negali paaiškinti, kaip seniūno pareigoms tiko jokios darbo patirties neturintis jaunuolis. Konkursai žlunga Šiaulių miesto savivaldybės administracija šiuo metu ieško šešių valstybės tarnautojų, dalis pareigybių – vadovaujančios.

2008 metų krizė Vakaruose pakirto Kinijos eksporto rinkas, todėl šalis buvo priversta pradėti didžiausią ekonomikos skatinimo programą savo istorijoje. Bandymas išlaikyti aukštus augimo tempus kainavo brangiai. Kai kurių ekonomistų teigimu, bendros Kinijos namų ūkių, verslo ir nacionalinės skolos gali viršyti 200 proc. BVP, rašo „Financial Times“. Didžiausias Azijos ūkis yra ne vienintelė regiono ekonomika, kuri pastaraisiais metais augimą statė ant skolintų pamatų.

Indija rieda link finansinės krizės. Per pastaruosius dvejus metus rupijos vertė nukrito 44 proc. ir pirmadienį pasiekė rekordiškai žemą kursą JAV dolerio atžvilgiu. Šalies akcijų rinka išgyvena nuosmukį, obligacijų pelninigumas išaugo iki 10 proc., o kapitalas traukiasi į saugesnes šalis, rašo „The Guardian“. Šiandien Indijos ekonominė padėtis primena 1997-1998 metų Pietryčių Azijos krizę.

Nyderlandų parlamentas atostogauja, tačiau ketvirtadienį jo prieigose būriavosi nepatenkinti darbuotojai ir profsąjungų atstovai, rašo „The Financial Times“. Šie jau iš anksto protestuoja prieš planuojamą biudžetą. Nyderlandų valdžia turi išlaviruoti ir užtikrinti, kad šalies deficitas neviršytų 3 proc., tokį reikalavimą numato ES taisyklės. Kalvinistiški Nyderlandai visuomet pasisakė už taupymo politiką ir buvo vieni iš deficito lygio nustatymo iniciatorių.

Negalutiniais muitinės deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM deklaracijų duomenimis, 2013 metų birželio mėnesį eksportuota prekių už 6 802,9 mln. litų, importuota – už 6 857 mln. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 4 094,8 mln. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų. Per mėnesį (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn.) eksportas padidėjo 4,8 procento. Importas sumažėjo 0,8 procento.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

Pirmadienį Graikija sulaukė dar 1,7 mlrd. eurų paramos. Tačiau dabar TVF reikalauja, kad šalis sparčiau taikytų struktūrines reformas, kad šalyje pagaliau prasidėtų augimas ir būtų kuriamos darbo vietos, rašo BBC. TVF taip pat pažymėjo, kad per ateinančius du metus šalyje numatoma potenciali „finansinė spraga“, kuri sieks 10,9 mlrd. eurų.

Vyriausybė suteiks paskolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“), kad būtų užtikrintas antrojo šių metų pusmečio socialinio draudimo išmokų mokėjimas. Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta siūlymui suteikti „Sodrai“ iki 1 mlrd. 65 mln. litų paskolą pinigų srautams subalansuoti. Paskola bus suteikta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, taikant 2,733 proc. metinę palūkanų normą.