darius vaičiulis

Profesionalus automobilių sportas pastaraisiais metais tapo nekrikščioniškai brangus. Norint grumtis dėl nugalėtojo karūnos tokio kalibro lenktynėse, koks yra Dakaras, reikia šešiaženklių sumų. Kadangi Lietuvoje tokius biudžetus sugeba surinkti ko gero vienintelis šios srities vadybos vunderkindas B. Vanagas, absoliuti dauguma kitų benzingalvių yra priversti investuoti nuosavas lėšas.

Lenktynių protokolai retai kada atspindi dramą, vykstančią trasoje. Finišo liniją kirtę šeštajame dešimtuke beveik visuomet gali papasakoti kur kas daugiau trilerio siužeto vertų istorijų, negu varžybų lyderiai. Dakaro komandos „Žalvaris“ pilotas Antanas Juknevičius, pirmąjį šiųmetinio maratono trečdalį tokiais nuotykiais dosnus, kaip Kalėdų senelis: tai dėl stabdžių kaprizų, tai dėl sankabos, tai dėl prakirstų ratų trasioje jis nuolat užtrukdavo iki visikas paskęsdavo aklinoje tamsoje.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duobą naują Dakaro ralio stovyklą pasiekė plačiai šypsodamiesi. Dėl to, kad finišo liniją kirto dar šviečiant saulei ir dėl to, kad penktajame greičio ruože neturėjo didelių problemų. „Na, tik užsidegė padanga“, – nusikvatojo šturmanas Edvardas Duoba. Dakaro ralyje svylančios ir net degančios padangos – dažnas reiškinys. Ratai pleška net maratono lyderiams.

Antanas Juknevičius nusiėmė smėlėtą šalmą ir smagiai nusijuokė. Už jo nugaros liko ne vienas varžovas, nors trečiajame greičio ruože ir nesisekė lėkti taip greitai, kaip norėjosi: stabdė ir aštrūs trasos akmenys, ir nesusipratėliai priešininkai. „Bet viskas gerai – Dakare taip dažnai būna“, – likimo nekeikė lietuvis.

Sausio 3-osios priešpietę, likus vos keturioms valandoms iki iškilmingo Dakaro maratono atidarymo ceremonijos, kurios metu visi lenktynių dalyviai pasisveikins nuo Buenos Aires centre sumontuoto podiumo, nutiko smagus dalykėlis: Techninės komisijos angare patikros laukiančias žvaigždes iš „Monster Energy Rally Raid Team“, „Qatar Rally Team“ ir „Team Peogeot Team“ komandų (joms suteikiama privilegija visus organizacinius formalumus sutvarkyti vėliausiai) aplenkė Antano Juknevičiaus ir Edvrado Duo...

Gruodžio 30-ąją už maždaug 80 kilometrų nuo Argentinos sostinės Buenos Aires esančiame transatlantiniame krovinių uoste „Euroamerica“ Dakaro maratono dalyviams buvo leista pasiimti savo techniką.

Šiandien visi Dakaro ralio dalyviai turės įveikti paskutinį greičio ruožą, kuris daugeliui bus tik formalus. Ar kas nors gali pasikeisti per 157 kilometrus? Visko gali būti, nes daugelis pilotų greičiausiai greičio ruožą bandys įveikti kuo didesniu greičiu. Tuo tarpu Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas toliau stebina savo ryžtu ir optimizmu. Pasibaigus dvyliktam greičio ruožui, Antanas Juknevičius iš automobilio išlipo pakilios nuotaikos.

Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažą toliau persekioja rimti mechaniniai gedimai.  Dienos metu nutrūko variklio pagalvės varžtai ir nusileidęs variklis nuspaudė elektros laidus. Pasekmės - automobilį teko remontuoti trasoje penkias valandas. Sutvarkius gedimą ir bandant važiuoti, toliau subyrėjo galinio tilto pusašis ir sulinko galinis tiltas. Antanas į biuvaką grįžo maždaug 2 valandą nakties tik tam, kad suremontuotų tiltą. Lenktynininkai į trasą sugrįžo tik šeštą valandą ryto.

Antano Juknevičiaus šturmanas Vytautas Obolevičius po ketvirtojo greičio ruožo neslėpė, kad šis etapas buvo sunkus. Kadangi ketvirtą greičio ruožą ekipažas turėjo įveikti su nepakeistu oro filtru, pastarąjį teko nuolatos valyti. Vis dėlto sportininkas nepraleido progos pagirti supančią gamtą. Kitaip negu Antanas, kuris turi vairuoti, Vytautas turi laiko pasigrožėti aplinka.

Ketvirtą greičio ruožą Antano Juknevičiaus ekipažas baigė 63-oje vietoje. Jo ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas atlaikė labai sunkų greičio ruožą, tačiau prarado nemažai laiko dėl smulkios mechanikų klaidos - jie pamiršo pakeisto oro filtrą. Ketvirtame greičio ruože daugiausiai sunkumų sukėlė sunkvežimiai. Kadangi dėl pirmadienį patirtų problemų ekipažas finišavo rikiuotės pabaigoje, šiomis dienomis jis turi startuoti kartu su sunkvežimiai.

Dar vienas lietuvių ekipažas baigė trečiąjį Dakaro ralio greičio ruožą. Kartu su Antano Juknevičiaus mechanikais ir komanda keliaujantis Tomas Tumalovčius po kiekvieno greičio ruožo pakalbina Antaną ir jo šturmaną. Pasibaigus trečiam greičio ruožui, Antanas kaip visada buvo pakilios nuotaikos ir nestokojo optimizmo.

Antano Juknevičiaus ir Vytauto Obolevičiaus ekipažas pagaliau baigė antrąjį Dakaro ralio greičio ruožą. Lietuviškasis ekipažas antrame greičio ruože patyrė avariją ir remontuodami automobilį sugaišo net aštuonias valandas. Tačiau optimizmo nestokojantys lietuviai nenusimena. Antanas Juknevičius teigia, kad pagavo tikrą argentiniešiką akmenį. „Važiavome dulkėse, lenkėme ir galiniu tiltu kliudėme akmenį. Gavosi taip, kad startavome jau naktį - aštuntą vakaro, o finišavo tik dabar.

Po pirmosios Dakaro ralio dienos, abiems lietuvių ekipažams sekėsi skirtingai. Benediktas Vanagas susidūrė su techniniais nesklandumais, o Antanas Juknevičius pirmąjį greičio ruožą pravažiavo be jokių nesklandumų. Nors visi puikiai žinome kaip sekėsi Benediktui Vanagui, paklausykime ką pasakys Antanas. Žiūrime interviu.

Už kelių dienų Prancūzijos uoste Le Havre susirinks šimtai Dakarui paruoštų automobilių, motociklų ir kitos technikos, kurią organizatoriai keltu gabens į Pietų Amerikos žemyną. Ne išimtis ir „Žalvaris – Dakar“ komandos automobilis Toyota FJ Cruiser, kurį vairuos patyręs dykumų lenktynininkas Antanas Juknevičius su šturmanu Vytautu Obelevičiumi.

Devynių lietuvių ekspedicija „Denali Lituanica 2011“ įveikė viršukalnę, apie kurią daugelis veikiausiai nedrįstų nė pasvajoti. Alpinistai pasiekė Denalio viršūnę, kitaip dar vadinamą Makinliu (McKinley) 6194 m aukštyje ir sėkmingai sugrįžo į tėvynę.

Darius Vaičiulis ir Aldas Baltutis pasiekė aukščiausio pasaulyje kalno – Everesto – viršūnę. Tuo metu su D. Vaičiuliu kopęs britas pasiekė pasaulio rekordą, paskambinęs mobiliuoju telefonu nuo Everesto viršūnės.