darius pocevičius

Sausio pabaigoje Vilniaus miesto vardą garsinantys miestiečiai ketvirtą kartą bus apdovanoti Šv. Kristoforo statulėlėmis. Visi vilniečiai kviečiami siūlyti kandidatus į šį prestižinį apdovanojimą. Įteikimo ceremonija įvyks sausio 25 dieną, švenčiant Vilniaus miesto 698-ąjį gimtadienį.  Šv. Kristoforo statulėlės kiekvienais metais teikiamos tiems, kas savo darbus skiria Vilniaus miestui ir prisideda prie jo garsinimo Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tarp kitų vilniečių, Šv.

Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka jau beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą „nusikaltimų–narkotikų–kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.

Sausio 12 d., ketvirtadienio popietę sostinėje buvo galima išvysti neįprastą reiškinį: visuomeninis judėjimas „Užimk Vilnių“, reaguodamas į savivaldybės draudimą elgetauti, surengė visuomeninę akciją, kuria kvietė pasipiktinusius žmones rinktis V. Kudirkos aikštėje ir elgetauti. Savivaldybės tarybos sprendimu, varguoliai ir juos šelpiantys geradariai gali būti baudžiami net 500-2000 litų bauda.

Žalieji ir visuomenės aktyvistai pirmadienį, Černobylio atominės elektrinės sprogimo dieną, rinkosi į piketus dėl planų statyti atomines elektrines (AE) Visagine, Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Piketai surengti prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų, prie Lietuvos Vyriausybės. Vakare dar bus rengiamos eitynės Gedimino prospektu nuo Odminių skvero iki V. Kudirkos aikštės.

Patikslinu mitą, kurį vienu ypu kaip koks prityręs mitų griovėjas iš „Discovery“ kanalo, sugriausiu: Antrajame pasauliniame kare nacistinė Vokietija, kartu su fašistine Italija bei Japonija kovojo prieš Sovietų Sąjungą bei Vakarų pasaulį. Mano surasti duomenys įrodo, kad buvo visai kitaip. Kaip? Ogi kariškiai skerdė civilius. Štai paskaičiavimai rodo, kad šio karo metu žuvo apie 70 milijonų žmonių, iš kurių dauguma buvo civiliai (Šaltinis: Dunnigan, James.

Praėjusią savaitę Laisvajame universitete (LUNI) įvyko, kaip jau įprasta šiais mokslo metais, du gana skirtingos tematikos užsiėmimai. Trečiadienį, spalio 28 d., kartu su ekonomistu, socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka diskutavome apie Lietuvą ištikusią ekonominę krizę ir jos švelninimo priemones.

Neseniai pasirodžiusi pakankamai kontroversiška istoriko Mindaugo Pociaus knyga „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944-1953 metais“ natūraliai išprovokavo diskusijas tarp visų neabejingų šalies istorijai. Portale „Balsas.

Prieš  metus, 2008-ųjų rugsėjį, Vilniuje duris atvėrė universitetas, kuris nebuvo panašus į visus iki tol veikusius universitetus. Jis neturėjo savo patalpų, vadinamų universiteto rūmais, neturėjo rektoriaus ir katedrų vedėjų, neturėjo jokių valstybės patvirtintų mokymo programų. Jame nebuvo egzaminų ir įskaitų, savo studentams jis nesiūlė ir studijų baigimo diplomų. Bet užtai jame buvo daug noro mokytis, iniciatyvos ir laisvės, todėl jis buvo pavadintas Laisvuoju.

Antradienio vakarą nesunkiai sumuštas ir apvogtas trisdešimtmetis „Naujosios kairės 95“ narys Domininkas Burba, vienas iš kovo 11-ąją rengtos akcijos „Demokratijos laidotuvės“ dalyvis, šiandien spaudos konferencijoje tvirtino neturįs abejonių, kad jį sumušė skinai - tokiam įsitikinimui esą pakanka, jog užpuolikų galvos buvo skustos, ir jie buvo atitinkamai apsirengę.

Piliečių grupės „Studentų pasipriešinimas“ atstovai Stanislovas Tomas ir Darius Pocevičius apskundė teismui Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą uždrausti vasario 19 dieną planuotą mitingą prie Seimo. Renginio metu buvo planuojama parodijuoti Lietuvos valstybės degradaciją Baltarusijos režimo link, kuris irgi draudžia bet kokius protesto mitingus ir leidžia tik pritarti prezidento Lukašenkos politikai.

Du Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys Seimo nariai kreipėsi į VSD dėl Lietuvai priešiškų lietuviškų interneto svetainių, ragindami ištirti ir imtis priemonių. Tokie kreipimaisi man visada atrodo įtartini ir atsiduoda noru įvesti cenzūrą. Nors, žinoma, įstatymų reikia laikytis ir, jeigu jie pažeidžiami labai akivaizdžiai, priemonių griebtis reikia.

2009 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą prašydami išsiaiškinti, ar keturi interneto tinklalapiai, tarp jų – ir anarchija.lt, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų.

Šalies knygų leidėjai ir rašytojai vakar palaidojo lietuvišką knygą. Surengę protestą menininkai piktinosi, kad naikinant lengvatas knygoms naikinama ir pati kultūra. „Kultūra nėra arkliukas, kuris atneša pagrindinį šalies pelną, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.

Tomas Šinkariukas. Šokis: novelės, dramos. – Kaunas: Kitos knygos, 2008. Ankstyvą 2008-ųjų pavasarį Tomos Šinkariuko knygos „Šokis“ anotatoriai – Gintaras Patackas ir Darius Pocevičius – bandė užsiimti literatūrinėmis pranašystėmis: „Leidykla „Kitos knygos“, išleidusi šią puritoniškos lietuvių kultūros paribių knygą, dar kartą rizikuoja suerzinti davatkiškąją visuomenės dalį, pagyvenusias dailiosios lyties atstoves ir patriotiškai nusiteikusius tautos dorovės cerberius.

Pasitaiko individų, kuriems nepakenčiamos, neįmanomos ir iki koktumo šlykščios tokios konservatyvios sąvokos, kaip tradicija ir hierarchija, šeima ir nuosavybė, tvarka ir organizacija, – šlykštūs ne tik patys žodžiai, bet ir su jais susiję institutai. Jie nenori ir negali pripažinti valstybės egzistavimo – tai organiška šių žmonių savybė, jų varomoji jėga, egzistencijos vektorius.

Jono Meko vizualiųjų menų centras, valdžios ir verslo struktūrų machinacijų dėka įkeltas į „Vilniaus vartus“, žymi FLUXUS legendos mirtį. Didysis George Maciunas (jo pavardės šiuo atveju nereikėtų lietuvinti protesto prieš buką lietuvišką konservatyvumą vardan), visą savo kančių ir vargų pilną gyvenimą stengęsis išplėšti nepriklausomą meną iš rinkos ir komercijos nagų, šiandien turbūt vartosi karste.

Spalio 12-13 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp: Vasaros 5“. Iš tiesų jokios klaidos čia nėra. Praėjusį savaitgalį ligoninėje, įsikūrusioje šiuo žinomu adresu, reiškėsi savotiški menininkai, besistengiantys sukimšti į viena vaizdą, garsą bei poeziją. Jau pats festivalio adresas yra ganėtinai iškalbingas, skatinantis kai kuriuos apmąstymus bei išvadas apie kūrėjų psichines galias bei negalias.

Spalio 12-13 dienomis Vilniuje vyko tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „Tarp: Vasaros 5“. Iš tiesų jokios klaidos čia nėra. Praėjusį savaitgalį ligoninėje, įsikūrusioje šiuo žinomu adresu, reiškėsi savotiški menininkai, besistengiantys sukimšti į viena vaizdą, garsą bei poeziją.Jau pats festivalio adresas yra ganėtinai iškalbingas, skatinantis kai kuriuos apmąstymus bei išvadas apie kūrėjų psichines galias bei negalias.

Pokalbis apie šį bei tą su rašytoju Tomu Arūnu Rudoku (nuotraukoje) naujutėlaitės knygos skambiu pavadinimu „Pornomūza“ pasirodymo proga Apie knygą Su Tomu A. Rudoku mudu seni bičiuliai, ir vienas kitą suprantame iš pusės žodžio. Todėl, sutarę susitikti jaukioje Vilniaus senamiesčio kavinėje, į susitikimą abu atėjome pusvalandžiu anksčiau. Tačiau išsiblaškę po skirtingus kavinės kampus nepamatėme vienas kito. Tiesiog kantriai lūkuriavome ir tiek.