darbuotojai

Vilniaus statybos bendrovė „Adaktas“ atleidžia 30 darbuotojų iš 38. Beveik pusantrų metų veikianti įmonė apie tai pranešė Užimtumo tarnybai.  Bendrovė apie atleidimą įspėjo 30 darbuotojų: 14 apdailininkų, aštuonis stalius, šešis betonuotojus ir kitus. Jie atleidžiami darbdavio iniciatyva, BNS pranešė tarnyba.    Įmonės darbuotoja BNS patvirtino, kad planuojama atleisti darbuotojus, bet detalesnės informacijos nepateikė.    Įmonės skola „Sodrai“ siekia 25,8 tūkst.

Drabužių siuvimu užsiimanti bendrovė „Siulema“ šiuo metu likviduojama dėl bankroto ir ketina atleisti 23 darbuotojus. Apie tai informuota Užimtumo tarnyba. Nuo 2015 m. Telšiuose veikianti bendrovė užpernai gavo 410 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 2,5 tūkst. eurų nuostolį. Vienintelis įmonės akcininkas yra Romanas Dacys.

Užimtumo tarnybos atlikta Lietuvos įmonių ir organizacijų apklausa atskleidė, ryškėjančius personalo elgsenos pokyčius. Apklausos duomenimis, Lietuvoje mažėja darbuotojų lojalumas darbdaviui, darbuotojai linkę rinktis darbo vietas užsienyje. Skelbiama, kad kas antras (48,5 proc.) apklausoje dalyvavęs darbdavys pripažįsta, kad pastaraisiais metais vis sunkiau pavyksta prisikviesti kandidatų į darbo pokalbį. Kiek daugiau nei trečdalis (37,7 proc.

Bankrutuojanti dėvėtų drabužių parduotuves valdanti bendrovė „Prekių gausa“ planuoja atleisti 74 darbuotojus ir apie tai informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, vasario 20 d. joje dirbo tiek pat, t. y. 74 darbuotojai, kuriems gruodį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1178,38 euro (apie 837 eurai „į rankas“). Bendrovė turėjo 21258,18 euro skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Kauno vielos gamintoja „Mechel Nemunas“ numato atleisti 83, arba keturis penktadalius darbuotojų. Apie tai ji informavo Užimtumo tarnybą. „Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba 105 darbuotojai. Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonės pajamos mažėjo 40 proc. iki 19,957 mln. eurų, nuostoliai smuko 43 proc. iki 980 tūkst. eurų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numato atleisti 50 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įstaigoje dirba 897 žmonės.  Tarnyba šiuo metu pertvarko savo struktūrą. Įstaigos vadovė Audronė Mikalauskienė yra sakiusi, kad numatyta naikinti kai kurias pareigybes, tačiau visi atleidžiami darbuotojai gaus naujus darbo pasiūlymus.

Darbuotojų skaičiaus šiais metais keisti neketina 72 proc. apklaustų įmonių, o penktadalis tikisi didinti darbuotojų skaičių, steigdami darbo vietas ar užpildydami esamus etatus, rodo kasmetinė Užimtumo tarnybos apklausa. Šios apklausos duomenimis, personalo augimą daugiau (32,4 proc.) numato didžiausi šalies darbdaviai, kurių įmonėse dirba daugiau kaip 250 darbuotojų. „Apklausa rodo, kad optimistiškiau nusiteikę didesni darbdaviai.

Siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir skatinant darbdavius įdarbinti savo piliečius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą. Tačiau aukštos kvalifikacijos užsieniečiams galiotų kita tvarka.  Anot ministrės Monikos Navickienės, nekvalifikuotų darbuotojų virš šios ribos į šalį nebūtų įleidžiama.

Vieniems viršvalandžiai yra retenybė, o kitiems – įprasta norma. Dalis darbuotojų yra įsitikinę, kad norint uždirbti daugiau, tenka ilgiau ir dirbti. Tačiau darbuotojų atstovai ir teisininkai primena, kad ilgesnės darbo valandos turi būti kompensuojamos pinigais arba atostogomis, nesvarbu, kokį atlyginimą gauna darbuotojai. Štai viename iš socialinių tinklų vilnietė teiravosi, kur ir kaip susirasti aukštos kvalifikacijos darbą, kuriame darbdavys nereikalautų dirbti viršvalandžių.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ per artimiausius mėnesius ketina įdarbinti beveik dvi dešimtys specialistų, kurie prisidės prie puslaidininkių lustų pramonės kūrimo. Teigiama, kad ateityje jų skaičius gali išaugti iki kelių tūkstančių. 2023 metų pabaigoje „Teltonika“ su partneriais iš Taivano Pramonės technologijų tyrimų instituto (ITRI) užbaigė pirmąjį technologinio bendradarbiavimo etapą.

Pradėjus ar jau vystant individualią veiklą tenka įvertinti, kad su laisve kurti ir valdyti savo laiką atkeliauja didesnė atsakomybė. Dažnai pasineriama į veiklą, jos vystymą, paslaugų kokybės gerinimą, bet finansų valdymo sritis būna neliečiama keletą metų, kol išaušta diena, kai veikla nebegeneruoja užsibrėžtų pajamų.

Kol ekonomistai kalba apie vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje, kai kur siūlomas atlyginimas pribloškia ne vieną – už 5 ar 6 darbo dienų savaitę žada 100 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė socialiniame tinkle ironiškai įvertino viename iš darbo skelbimų nurodomą informaciją. „Laisva rinka laisvoj šaly ir neribotos galimybės tik už 100 eurų per mėnesį. Pristatau jums realius darbo skelbimus.

Kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Vis tik yra išimčių, kurias svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Apie tai – Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Naujienų portalas tv3.lt gavo pranešimą, kad į Klaipėdą dirbti atvykę penki vietnamiečiai iš tiesų nedirba, o klaidžioja uostamiesčio gatvėmis. Aiškėja, kad juos turėjusi priimti įmonė jų vis dėlto neįdarbino, todėl šie turės palikti Lietuvą.

Praėjusiais metais Vokietija tapo naujausiu keturių dienų savaitės išbandymo poligonu. Paskelbta apie naują bandomąjį projektą, kuriuo profesinės sąjungos ragina imtis pokyčių. Pokalbius apie keturių dienų darbo savaitę pirmą kartą paskatino COVID-19 pandemija, o darbuotojai ir darbdaviai iš naujo apsvarstė darbo vietos lankstumo ir lengvatų svarbą.

Per pastaruosius kelerius metus įmonių, kaip darbdavių, pasaulis itin pasikeitė – į darbo rinką įžengė Z kartos atstovai, kurie darbo kultūrai atnešė naujų vėjų, sparčiai tobulėjo dirbtinis intelektas, o darbą biuruose keitė hibridinis arba nuotolinis darbas. Kokių tendencijų tikėtis 2024 m. pasakoja ekspertė. „Kiekvieni metai atneša naujas tendencijas, kurias dažniausiai diktuoja potencialūs darbuotojai, o darbdaviams bei vadovams prie jų tenka prisitaikyti.

1996 metais įvykusio incidento metu berniukas įkrito į gorilų aptvarą Brookfieldo zoologijos sode Čikagoje (JAV). Berniuką išgelbėjo mama gorila Binti Jua, kuri jį nunešė į saugią vietą, nors ant nugaros laikė savo pačios kūdikį.   Berniukas paspruko nuo mamos ir nukrito į 6 metrų aptvarą, susilaužė ranką ir susižalojo veidą. Tačiau Binti jį išgelbėjo, užuot užpuolusi septynias teritorines gorilas, esančias aptvare, rašo mirror.co.uk.

Gamyba tradiciškai laikoma „vyrišku“ sektoriumi, o tokiose įmonėse dirbančių moterų dalis sudaro apie trečdalį visų darbuotojų. Tai iš dalies lemia stereotipas, kad gamybinės profesijos netinka moterims, tačiau pačios šiame sektoriuje dirbančios specialistės yra kitokios nuomonės, rašoma pranešime spaudai.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamento padalinys Kaune atnaujina darbą, tačiau jis veiks kitoje vietoje – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius. Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių.

Darbuotojai savo darbo vietose naudojasi įvairiais darbdaviui priklausančiais daiktais – telefonais, kompiuteriais, įvairiais įrenginiais. Taip pat darbdaviai savo darbuotojus siunčia į mokymus ar kursus. Tačiau jeigu tyčia sugadinsite darbe turtą arba po kursų išeisite iš darbo, darbdavys turės teisę jums iš atlyginimo išskaityti dalį pinigų. Štai portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis  Rimas teiravosi, ar darbdavys gali iš atlyginimo išskaityti dalį sumos.

2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Neretai tai paskatina vis aktyvesnes diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę pasaulyje bei Lietuvoje.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.  Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui.

2023-aisiais darbuotojai dirbo intensyviau ir daugiau, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „2023-ieji darbuotojams buvo ypatingai sunkūs, nes didėjo, intensyvėjo darbo krūvis, ilgėjo darbo valandos, nemažai darbuotojų susiduria su psichologine įtampa.

Primenama, kad 2024 m. sausio 1 d. darbuotojai praras galimybę pasinaudoti neišnaudotomis atostogomis, į kurias teisė buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus. Svarbu turėti omenyje, kad tokiu atveju už neišnaudotų kasmetinių atostogų perviršį darbuotojui nėra mokama jokia piniginė kompensacija. Tokia kompensacija nebūtų mokama nei tęsiantis darbo santykiams, nei išeinant iš darbo.

51 proc. Lietuvos gyventojų norėtų dirbti keturias dienas vietoj penkių, rodo LRT užsakymu atliktos apklausos rezultatai.  Penktadienį portalas LRT skelbia, kad tokiam siūlymui nepritaria maždaug kas trečias šalies gyventojas, o labiausiai trumpesne darbo savaite džiaugtųsi jaunimas. Keturioms darbo dienoms kiek labiau pritaria moterys (54 proc.) nei vyrai (48 proc.), jaunimas iki 30 metų (67 proc.) bei 30–49 metų žmonės (57 proc.

Pirmadienį „Kas vyksta Kaune“ redakcijai vaizdus iš K. Baršausko gatvės atsiuntęs skaitytojas metė akmenį į lietaus nuotekų kanalizacijas gatvėse prižiūrinčių darbuotojų daržą. „Kaip saugiai pereiti perėją?“ – retoriškai klausė pirmadienį nuotraukas atsiuntęs skaitytojas. Portale kaunas.kasvyksta.lt rašoma, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad K. Baršausko g. reguliuojamos pėsčiųjų perėjos prieigos skendi baloje.

Artėjant šventinėms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, teigiama pranešime žiniasklaidai. Valstybinė darbo inspekcija primena, ką būtina žinoti apie darbą per šventes.

Žiemos metu dėl prastų oro sąlygų ar spūsčių kelyje daugelis darbuotojų į darbą vyksta ilgiau ir kartais vėluoja. Tačiau ar žinojote, kad du kartus pavėlavę į darbą be svarbios priežasties galite būti atleisti be įspėjimo? Be kita ko, teisininkai primena, kad darbuotoją atleidęs dėl vėlavimo darbdavys gali nemokėti ir išeitinės išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad porą kartų pavėlavusi į darbą sulaukė darbdavio priekaištų.

Lietuvoje laisvų darbo vietų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,6 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2022 metais – šis rodiklis Lietuvoje augo 0,1 punkto, per ketvirtį nepakito.

Verslui baiminantis milžiniškų baudų už nelegalius darbuotojus, jas siūlant susieti su įmonės apyvarta, viceministras sako, kad tokios baudos būtų skiriamos itin retai.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad didelių baudų įmonės išvengtų, jeigu nustačius nelegalaus darbo atvejį dar iki baudos paskyrimo žmogus bus įdarbintas oficialiai sumokant jam trijų mėnesių minimalios algos (MMA) dydžio darbo užmokestį.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ Vilniuje, Liepkalnyje, ketvirtadienį oficialaii pradėjo statyti naują elektronikos surinkimo gamyklą, į kurią investuos apie 75 mln. eurų, pranešė grupė.   „Teltonikos“ grupės įkūrėjas ir prezidentas Arvydas Paukštys sako, kad nauja gamykla bus didesnė nei abi jos gamyklos Vilniuje ir Molėtuose, po gamybos pajėgumus padidins du kartus.   „Esami gamybos pajėgumai leidžia mums pasiekti iki 1 mlrd.

Pernai Lietuvoje filialą atidariusi Šveicarijos finansinių technologijų (fintech) bendrovė „Wallee“ planuoja daugiau nei dukart plėsti komandą – joje dirbs 20 aukštos kvalifikacijos specialistų, pranešė bendrovė. Vienas „Wallee“ įkūrėjų Thomas Hunzikeris (Tomas Huncikeris) sako, kad Lietuvoje įmonė kuria programinę įrangą. „Biuro įkūrimas Vilniuje buvo gerai apskaičiuotas žingsnis, siekiant pasitelkti Lietuvos talentus.

Lietuvos oro uostai jau ruošiasi kitų metų skrydžių pikui – siūlo darbą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Atsižvelgdama į augančių keleivių srautų tendencijas ir prognozes, bendrovė aktyviai ieško dar 35 keleivių patikros oro uosto saugumo specialisčių bei specialistų, taip pat prie komandos kviečia prisijungti tris terminalo asistentus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ateinantiems metams ruošiamės jau dabar, kad keleiviams užtikrintume geriausią patirtį ir sklandžias keliones.

Patvirtinta 2024 metų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvota – šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – 4,3 tūkst. daugiau nei anksčiau buvo numatyta šiems metams, tačiau tiek pat, kiek numato lapkričio pabaigoje padidinta šių metų kvota.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės praėjusį penktadienį pasirašytas įsakymas numato, kad 25,1 tūkst. užsieniečių kitądet galės dirbti vežėjų ir kitų paslaugų įmonėse, 9,8 tūkst.

Korupcija sostinės šiukšlių versle – teisėsauga įtaria, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro darbuotojai ėmė kyšius iš šiukšles tvarkančių įmonių už tai, kad jos į sąvartyną galėtų vežti atliekas nemokėdami mokesčių įmonei, o sumokėdami mažesnę kainą korumpuotiems darbuotojams. Darbuotojai vogdavo ir žmonių atvežtą išmesti metalą, o kyšių suma siekia apie 100 tūkstančių, be to, valstybei nesumokėta maždaug trečdalis milijono mokesčių.

Darbo paieškos nėra malonios daugeliui: įtempti darbo pokalbiai, atsakymo laukimas, stresas ir nežinia. Būna ir taip, kad atsakymo tenka laukti mėnesiais arba darbdavys, pažadėjęs darbo vietą, tiesiog apsigalvoja. Taip yra todėl, kad, pasirodo, darbdaviai iki sutarties pasirašymo turi visišką laisvę su kandidatais elgtis kaip tik nori. Anot pašnekovų, jų elgesio nereglamentuoja jokie įstatymai ir nėra taikomos jokios taisyklės, išskyrus draudimą diskriminuoti dėl lyties, rasės ir kt.

Dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, augo daugiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Per ketvirtį Lietuvoje, kaip ir Maltoje, darbuotojų padaugėjo 1,4 proc. – sparčiausiai visoje ES (0,2 proc.). Latvijoje jų skaičius per tris mėnesius nepakito, Estijoje – sumažėjo 0,9 proc. – tai prasčiausias rodiklis Bendrijoje.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Darbuotojus švenčių metu džiugina ne tik laisvadieniai, bet ir darbdavių dovanos ar piniginės premijos. Dosniausių darbdavių premija siekia ir 4,5 tūkst. eurų. Nemažai darbuotojų vietoje dovanų mieliau ir gautų pinigus, tačiau teisininkai įspėja apie mokesčius, kuriuos tektų susimokėti, tad piniginė premija taptų mažesnė.

„Ar pastebėjote, kad kai verslininkai kalba apie darbuotojų trūkumą, dažnai jiems išsprūsta, jog darbuotojų ne iš principo nėra, bet nėra tų, kurie NORĖTŲ dirbti. Čia kalba neina apie tas unikalias profesijas, kurioms reikalingas išties specifinis parengimas, o apie tuos sektorius, kur trūksta vairuotojų, padavėjų, virėjų, kambarinių, valytojų“, – rašoma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės komentare.

Technologijų gigantės „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas sako, kad idėja dėl 3 dienų darbo savaitės nėra bloga ir tai galima pasiekti. Pasak B. Gateso, mažai tikėtina, kad technologijos visiškai pakeis žmones, tačiau tai gali padėti įgyvendinti idėją, kad 3 darbo dienos per savaite taptų realybe, rašo „Business Insider“. Prognozuoja, ko galime tikėtis Milijardierius, tinklalaidėje „Kas Dabar?“ paklaustas, kokią grėsmę darbo vietoms ateityje gali kelti dirbtinio intelekto plėtojimas, pasa...

Lietuvos Caritas skelbia, kad neišgalintys susimokėti už teisines konsultacijas metų pabaigoje tai galės padaryti nemokamai. Aštuntus metus iš eilės rengiamos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Carito akcijos metu neatlygintinai savo teisines žinias žmonėms dovanos beveik 200 advokatų bei jų padėjėjų. Caritas pradeda registraciją į konsultacijas, kurios vyks nuo lapkričio 27 iki gruodžio 8 dienos visoje Lietuvoje.

Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Reemo Voltri (Remas Voltris) teigė, kad kai kurie politikai šiuo metu nenori įgyvendinti plataus socialinio ir tarppartinio susitarimo dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, todėl mokytojai yra pasirengę neterminuotam darbo sustabdymui.

Šiemet pertvarkius socialines įmones, maždaug ketvirtadalis buvusių jų darbuotojų – 1156 žmonės su negalia – buvo atleisti.   Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės teigimu, nuo sausio iki lapkričio atleista 29 proc. 2022 metų pabaigoje dirbusių tokių darbuotojų.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prekybos tinkle „Iki“ yra suburta viena didžiausių komandų šalyje – čia skirtinguose padaliniuose dirba per 5 tūkst. žmonių. Rūpinantis darbuotojų finansine, emocine gerove ir siekiant stiprinti jų motyvaciją, nuolat tobulinama papildomų naudų sistema. Gausiam kolektyvui siūlomi labiausiai šalyje pageidaujami papildomi privalumai – nuo didesnio uždarbio galimybės, lankstumo iki papildomo sveikatos draudimo bei plačių galimybių tobulėti karjeros srityje.

Darbdaviai skundžiasi, kad jiems neužtenka darbuotojų, todėl Lietuvos įmonėse daugėja įdarbintų užsieniečių. Anot darbdavių, darbuotojai iš trečiųjų šalių yra vienintelė išeitis, leidžianti vykdyti veiklą. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad darbuotojų darbdaviai rastų, jeigu mokėtų didesnius atlyginimus ir suteiktų normalias darbo sąlygas.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Dalis darbuotojų turi kelias darbovietes. Žmonės ieško galimybių užsidirbti papildomai. Tačiau darbdavys gali paprašyti darbuotojo pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kuri nebeleis  dirbti konkurentams. Darbdavys tokia sutartimi įsipareigoja mokėti kompensaciją, kuri gali siekti kelis šimtus ar dar daugiau eurų. „Glimstedt“ advokatas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris aiškino, kad nekonkuravimo susitarimo esmė yra darbuotojo teisės pasirinkti darbą, veiklą ir verslą ribojimas.