darbo rinka

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Didžiausias nedarbas birželį Lietuvoje buvo Zarasuose, o mažiausias – Neringoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, Zarasuose bedarbiai sudarė 14,3 proc. visų gyventojų., o tai lėmė ne tik pasiūlos ir paklausos neatitikimas, bet ir sąlyginai mažas įmonių skaičius. „Vietos darbo rinkoje vyrauja labai mažos įmonės, kurios nekuria daug darbo vietų“, – rašoma tarnybos ataskaitoje. Aukštas nedarbas taip pat išlieka Ignalinoje (13,3 proc.), Kalvarijoje bei Kelmės rajone (po 13 proc.

Jau ne vienus metus politikai, žiniasklaida, neįgalieji itin karštai diskutuoja svarbiu klausimu – kaip gerinti negalią turinčių žmonių užimtumą, suteikti jiems realią galimybę dirbti ir užsidirbti? Socialinės įmonės ar atvira darbo rinka, subsidijuojamos neįgaliųjų darbo vietos, privalomos kvotos ar socialinis verslas? Jeigu verslas – tai koks, kas jame etiška ir kas ‒ ne? Atviros darbo rinkos idėją remia Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF), būtinybę išlaikyti apsaugotas (socialines)...

Šalyje vyksta institucinės globos pertvarka. Ar visi negalią turintys žmonės šiandien nori ir yra pajėgūs integruotis į darbo rinką ir gyventi savarankiškai? Kokios pagalbos labiausiai reikia globos institucijose gyvenantiems žmonėms, kad jie galėtų dirbti, tapti kuo savarankiškesni, gebėtų pasirūpinti savimi? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir VšĮ „Rastis“ kartu su kitais partneriais vykdo projektą „Įdarbinimo iniciatyvų žmonėms su negalia skatinima...

Kiekvienas jaunas žmogus savo gyvenime susiduria su abejonėmis ir klausimais, kokią profesiją rinktis, kad darbas ateityje būtų mielas širdžiai ir perspektyvus. Norint tai išsiaiškinti, tenka išspręsti daugybę uždavinių: pažinti savo gebėjimus ir lūkesčius, kuo anksčiau susipažinti su darbo rinka ir galimybėmis joje. Vis dėlto, universalaus atsakymo, kaip reikėtų planuoti savo karjerą – nėra, tai individualus procesas, tačiau tik bandant įvairius variantus ir galimybes, galima atrasti atsakymus.

Pasaulis keičiasi greičiau, nei dalis mūsų spėja prisitaikyti. Vos studentai baigia vieną specialybę ar spėja įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirodo, kad ši nebe patraukli. Galų gale, daugelis darbuotojų jau ir dabar (o ateityje dar labiau) susiduria su poreikiu nuolat tobulėti ir keistis, plėsti savo įgūdžius, prisitaikyti prie naujausių technologijų.

Prieš rugsėjį į darbo biržą plūsta absolventai. Galima daryti prielaidą, jog tai lemia tai, kad nuo pirmos rudens dienos jie nebegalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis. Tad norėdami jas turėti, absolventai į darbo rinką žengia per darbo biržą. Šios atstovai įvardino, kokios specialybės yra nepaklausiausios darbo rinkoje ir kurių profesijų atstovų trūksta.

Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio gyvenimo svetur ieškoję tautiečiai, o darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Specialistai prognozuoja, kad tokių migrantų kasmet sulauksime vis daugiau, o ekonomistai lietuvaičius ramina – dėl savo darbo vietos galite nesijaudinti.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Darbo rinkoje katastrofiškai trūksta virėjų, kepėjų ar restoranų darbuotojų. Ir tai ne vien dėl emigracijos, prie specialistų deficito prisideda ir žmonių nenoras persikvalifikuoti, ir tai, kad daugėja netradicinių virtuvių, kurioms reikia ir specialiai paruoštų žmonių. Daugelis tokių dabar brangiai samdomi užsienyje.

Darbdaviai atsikando jaunystės bei grožio kulto, ir katastrofiškai trūkstant darbo rankų, kaip skelbia Lietuvos darbo birža, į darbo vietas priima ne tik pusšimčio sulaukusius žmones, bet ir senjorus. Pastarieji sako iš valstybės nebesitikintys didesnių pensijų, tad dažnas nesėdi rankų sudėjęs ir imasi jau ne tik auklės darbo, bet ir siuvimo, moko vaikus kalbų, ar dirba socialiniais pedagogais. Vilnietė Rita – senjorė.

Kol vieniems specialistams šie metai nusimato itin geri – gausybė pasiūlymų dirbti, kitiems teks arba keisti specialybę, arba pasinerti į sunkias darbų paieškas. Lietuvos darbo birža pateikė 2018 metų darbo rinkos apžvalgą.

Būdamas paauglys ir dirbdamas savo tėvo statybų versle Noah Ready-Campbellas svajojo, kad robotai galėtų perimti jo darbo purvinąją ir varginančią dalį – pavyzdžiui, žemės kasimo ir lyginimo darbus statybų aikštelėse. Dabar šis buvęs interneto milžinės „Google“ inžinierius savo svajonę verčia tikrove, pasitelkęs startuolį „Built Robotics“, kuriantį technologiją, turinčią sudaryti galimybę buldozeriams, ekskavatoriams ir kitoms statybų mašinoms veikti autonomiškai.

  Europos Komisija (EK) tarp didžiausių Lietuvos iššūkių įvardija būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.   Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

Pagrindinės tendencijos, kokių profesijų atstovų labiausiai trūksta, išlieka visose Lietuvos apskrityse. Tačiau yra ir skirtumų, kuriuos lemia darbo krūvį neatitinkantis atlyginimas. Nors metinės ataskaitos dar nėra, tačiau panašių profesijų darbuotojų trūkumas turėtų atsispindėti ir antrajame pusmetyje bei kitų metų prognozėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2017 metų I pusmetį darbdaviai įregistravo 118,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

 Seime trečiadienį valdžios, verslo ir žmonių su negalia bendruomenės atstovai pasirašys memorandumą dėl neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką skatinimo. Kartu Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos iniciatyva rengiamoje diskusijoje įvairių ministerijų, verslo bendruomenės, žmonių su negalia organizacijų specialistai aptars galimybes skatinti pozityvius pokyčius žmonių su negalia įdarbinimo srityje. Šiuo metu Lietuvoje atviroje darbo rinkoje dirba apie 40 tūkst.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovės Baltijos šalims Ligos Bitės teigimu, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie skaitmeninės revoliucijos diktuojamų sąlygų ir iš anksto pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Šiemet jubiliejų švenčiantis Šiaulių universitetas išleidžia 20-ąją absolventų laidą. Netrukus šalies ir regiono darbo rinkos gretas sustiprins per 800 šimtus aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų, tarp kurių ir ypač paklausūs specialieji pedagogai ir logopedai ar mechanikos inžinieriai.

Šalies teritorinės darbo biržos šiemet per keturis mėnesius gavo 11 pranešimų apie numatomą 494 grupės darbuotojų atleidimą. Pernai buvo gauta 14 tokių pranešimų ir įspėti 597 darbuotojai. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS informavo, kad viena balandį gauti trys pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėti 52 darbuotojai.

Dabar daug kalbama apie atostogų moksleiviams trumpinimą, tačiau žvelgiant plačiau į visą švietimo sistemą siūloma, trumpinti ir studijų laikotarpį. Tikima, kad taip būtų suteikiama geresnė mokslo kokybė, o ir darbo rinka greičiau pasipildytų naujais darbuotojais. Visame pasaulyje matomi demografiniai pokyčiai – visuomenė vis labiau senėja, darbuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje. Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką.

Nuosekliai visus metus mažėjęs registruotas nedarbas, rudeniui baigiantis, dėl darbo rinkos sezoniškumo šiek tiek paaugo, bet palyginti su praėjusiais metais, bedarbių registruota 16,2 tūkst. (10,7 proc.) mažiau. Lietuvos darbo biržos duomenų registre gruodžio 1 d. buvo 135,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 7,6 proc. proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lapkritį darbo biržos specialistai nedirbantiems gyventojams galėjo pasiūlyti 26,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančio Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pabrėžia, kad viena didžiausių šalies darbo rinkos problemų yra kvalifikuotų specialistų trūkumas, taigi, anot jo, būtina įteisinti vadinamąsias darbo vizas užsieniečiams ilgesniems laikotarpiams. Tuo metu portalo tv3.lt kalbinti politikai abejoja tokia iniciatyva bei įžvelgia pavojų, kad tokiu atveju Lietuvoje gali padidėti dykaduonių. „Lietuviškas paradoksas, 45 proc.

Nedarbas Lietuvoje šių metų rugpjūčio pradžioje buvo 7,8 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,4 proc. punkto, o per metus sumažėjo 0,8 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo 139,4 tūkst. bedarbių - 6,5 tūkst. (4,8 proc.) daugiau nei liepos pradžioje ir 15,6 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei pernai rugpjūčio pradžioje. 50,2 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 49,8 proc. - moterys.

Pastaraisiais metais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybė ir jos ateitis kuriami ad hoc principu – vienkartiniais priepuoliais, trumpalaikiais priešokiais, be aiškių ilgalaikių tikslų ir priemonių. Darome kaip kam šauna į galvą, be gilesnės diskusijos ir konsensuso, pamiršdami, kas jau buvo planuota, žadėta ar bandyta daryti iki šiol.

Ar pastebėjote, kaip į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis mažiau ieško saugumo, užtikrintumo ir vis dažniau reikalauja lankstumo? Per pastarąjį dešimtmetį stačia galva pasinėrėme į laisvai samdomų darbuotojų erą ir kasdien grimztame vis giliau. Kas mūsų laukia ateityje? Ar kas nors dar sutiks dirbti „nuo 8 iki 5“? Tiesa ta, kad efektyviai dirbame tik maždaug 20 procentų savo darbo dienos. Būtent per tiek laiko pasiekiame rezultatus ir tiek laiko esame naudingi darbdaviui.

Vėl išaugus emigracijai darbą baigianti vyriausybė patvirtino emigracijos mažinimo ir reemigracijos skatinimo planą. Nepaisant kritikos dėl ketinimų permesti atsakomybę kitai vyriausybei, vėluojančios reakcijos, jau anksčiau girdėtų priemonių bei plane slypinčių grėsmių, jis visgi turi potencialo pakylėti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir pagerinti ilgalaikes Lietuvos darbo rinkos perspektyvas.

Žmonių išteklių vadybos (ŽIV) studijų programa, tikriausiai, viena iš nedaugelio tokį platų sričių spektrą apimančių studijų, kur ne vienas galėtų atrasti bent dalelę savęs. Vis dėlto, nors specialybė jungianti daug veiklų ir yra išskirtinai įdomi, mokslo rimtumu bei atsakingumu nenusileidžia kitoms. „Ši studijų programa yra labai patraukli, nes kaip ir buvo minėta, apima net keletą sričių - vadybą, teisę ir psichologiją.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį augo 6,9 proc. Tai buvo sparčiausias augimo tempas pokriziniais metais. Dėl sparčiai kuriamų darbo vietų šalyje ir toliau turėtų mažėti nedarbas, o tai savo ruožtu palaikys spaudimą darbo užmokesčiui augti. Lemia kaistanti darbo rinka ir MMA didinimas Tokį spartų atlyginimų augimą pastaruoju metu lėmė dvi pagrindinės priežastys.

Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spręsti darbo rinkos problemas, konkrečiai mažėjančią darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus problemą, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti technologijų kūrimą bei jų įsisavinimą.

Darbo rinka Lietuvoje plečiasi nepaisant prastos demografinės situacijos ir emigracijos. Tačiau struktūriniai pokyčiai, o tiksliau jų nebuvimas, gali greitai pakeisti situaciją. Tuomet darbo rinka ūkio augimo bures pavers ekonominiu inkaru. Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį buvo susitraukė iki 8,3 proc. – mažiausio lygio nuo 2008 m. Užimtumas irgi stiebiasi į viršų: dirbančiųjų skaičius pirmąjį ketvirtį viršijo 1,35 mln., t.y. pasiekė 2009 m. lygį.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Prancūzijos sostinėje 22 žmonės buvo suimti, kai per demonstraciją dėl darbo rinkos reformų, kurios, kaip teigiama, suvaržys darbuotojų teises, įvyko susirėmimų su policija, šeštadienį pranešė Prancūzijos policija. Maždaug 3000 žmonių vėlų penktadienio vakarą susirinko Respublikos aikštėje dar vienam „Nuit Debout“ („Nesitraukti naktį“) protestui, kurie rengiami nuo kovo 31 dienos, kuomet šalies valdžia priėmė pataisas, leisiančias sunkumų patiriančioms bendrovėms lengviau atleisti darbuotojus.

Penktadienį vykusioje tarptautinėje bitkoinų konferencijoje rinkosi verslininkai, politikai, bankininkai, investuotojai ir startuoliai besidomintys ne tik tendencijomis pasaulyje, bet ir Lietuvos galimybėmis tapti kripto–finansų centru. Anot ekspertų, šiuo metu tapti lydere, Lietuvai yra vienas palankiausių metų. Tai ne tik keltų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) bet ir pragyvenimo lygį.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.