darbo krūvis

Kinų dažytojas A'bao mirė po 104 dienų intensyvaus darbo be pertraukų, turėdamas tik vieną poilsio dieną. Darbdavys buvo pripažintas 20 proc. atsakingu už jo mirtį dėl pervargimo. 30 metų statybininkas mirė nuo organų nepakankamumo, kurį sukėlė ilgas ir įtemptas darbo krūvis. Kaip praneša laikraštis „South China Morning Post“, A'bao nuo 2023 m. vasario dirbo pagal griežtą darbo sutartį.

Jei darbe turite kolegų, kuriems nuolat reikia į tualetą, gali būti, kad jie dažnai ten lankosi tikrai ne dėl šlapimo pūslės problemų. Galbūt jie paprasčiausiai ieško protinio atokvėpio. Apklausa parodė, kad trečdalis darbuotojų lankosi tualete, kad atsikvėptų. Apklausus 2 tūkst.

Kai kolegos suserga ar išeina atostogų, neretai tenka juos pavaduoti – dirbti arba daugiau, arba ilgiau, arba atlikti papildomas, o kartais ir visai kitas darbo funkcijas. Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai turi būti sutarta formaliai: tiek dėl atlyginimo, tiek dėl darbo valandų, tiek dėl pareigų. Darbuotojui sutikus su naujomis, laikinomis sąlygomis, mokama ne tik didesnė alga, bet ir atostoginiai.

„Sodros“ duomenimis šį birželį vyrai uždirbo vidutiniškai 1 869 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, arba 229 eurais daugiau nei moterys, kurių vidutinės darbo pajamos – 1 640 eurų, tai yra moterų darbo užmokestis siekė 87,7 proc. vyrų darbo užmokesčio, rašoma asociacijos „Lyderė“ pranešime spaudai. Jei įsivaizduotume laikrodį, kuris matuoja atlygį už moterų ir vyrų dirbtą laiką nuo 9:00 iki 17:00 val., tai jis parodytų, kad moterims atlyginimas mokamas tik iki 16 val. 01 min.

Teisingumo ministerijos atlikta analizė atskleidžia, kad nuo 2021 m. įsigaliojusi naujoji antstolių parinkimo tvarka visiškai pasiteisino. Jau antrus metus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams automatiniu būdu paskirsto Antstolių informacinė sistema, o visi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš to paties skolininko pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Belgija pereina prie keturių dienų darbo savaitės. Tai reiškia, kad šalies gyventojai keturias dienas dirbs ilgiau ir turės viena laisva diena daugiau, o darbo užmokestis nesikeis. Tiesa, toks darbo grafikas neprivalomas – keturias dienas per savaitę dirbs tik tie, kurie nori. Šokoladu kvepiančios skanėstų parduotuvės darbuotojai Belgijoje jau netrukus galės dirbti nebe penkias, o keturias dienas per savaitę.

„Ukmergės žiniose“ neseniai rašėme apie gerėjančias darbo sąlygas ir didėjančius atlyginimus Lietuvos pašto darbuotojams. Tačiau į redakciją paskambinusi Ukmergėje dirbanti laiškininkė pasakojo, kad atlygimas jai nedidėja, o darbo daugėja. Pasakojo, kad iš darbo išeinanti, nes gerokai padidėjo darbo krūvis, o alga – ne. Moteris sakė pašte išdirbusi 20 metų ir išeinanti su skaudančia širdimi.

„Darboholikams“ iš tikrųjų labiau gresia tapti alkoholikais, tyrėjai paskelbė trečiadienį, perspėdami dėl pavojaus sveikatai, keliamo per didelio darbo krūvio ir alkoholio vartojimo. Išanalizavę ankstesnes studijas, per kurias buvo tirti daugiau negu 400 tūkst. žmonių, mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie per savaitę dirba ilgiau negu 48 valandas (Europos Sąjungoje rekomenduojama maksimali savaitinė darbo trukmė), labiau linkę vartoti „rizikingus“ alkoholio kiekius.

Anot vieno tyrimo, dėl streso darbe prasčiausiai jaučiasi didžiųjų miestų gyventojai – bloga psichologine savijauta skundžiasi net 69 proc. apklaustų Šiaulių gyventojų, 64 proc. vilniečių. Tačiau visiškai skaičiais nereikėtų kliautis – nors ir Šiauliai šiuose rezultatuose pirmauja, specialistai teigia, kad vis dėlto gyvename streso kasdienybėje, tik vieni jos ragauja mažiau, kiti – daugiau.

Laisvoji banga Už Sveikatos ministerijos vairo vos prieš savaitę stojusiai naujajai ministrei Rimantei Šalaševičiūtei – visuomenės dėmesys. Kokias pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio reformas ji tęs, o kokie darbai bus nukreipti kita linkme, ministrė atskleidė „Laisvosios bangos“ radijo eteryje. Abortai – moters pasirinkimo laisvė Apie visuomenėje ypač jautrias temas naujoji ministrė turi aiškią poziciją.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio viešai pateikti duomenys visuomenę, seniai susitaikiusią su „dovanėlėmis vargšams gydytojams“ privertė šiurptelėti: daugiau kaip 900 medikų dirba trijose ir daugiau įstaigų ir kas mėnesį susižeria daugiau kaip 10 tūkst. litų. Vidutiniškai šie medikai dirba 3-7 darbo vietose, o rekordininkas net 11-oje darboviečių: keturiose valstybinėse ir septyniose privačiose. Įvardintas didžiausias atlyginimas – 44 tūkst.litų.

Daugiau laiko dokumentams pildyti ir kitam papildomam darbui, o ne ligoniams gydyti sugaištantys šeimos gydytojai seniai prašo asistentų, tačiau didesnės pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos įdarbins tik koordinatorius. Ir tai iš pradžių tik po vieną du, o paskui spręs, ar apsimoka didinti tokių specialistų skaičių.

Dažnai darbuotojai skundžiasi ilgomis darbo valandomis. Danų mokslininkai išsiaiškino, kad tai gali būti priežastis, kodėl darbo vieta gali kelti daug streso.   Naujienų portalo qz.com teigimu, depresija ir darbo krūvis gali koreliuoti ir atvirkštiniu ryšiu. Jaučiant depresiją darbo krūvis gali atrodyti nepakeliamas.   Tyrimo metu buvo apklausta 3 tūkst. Danijos valstybės tarnautojų. Nustatyta, kad žmonės, turintys mažiau streso hormono kortizolio, gali lengviau susirgti depresija.

Kiek teisėjų darbo krūvį lemia dideli bylų srautai ir kiek, su teisingumo vykdymu nesusijusių funkcijų priskyrimas teismams, diskutavo Kauno apygardos teritorijoje dirbantys teisėjai ir Teisėjų tarybos nariai. Išvažiuojamąjį susitikimą su teisėjais, Teisėjų tarybos nariai surengė norėdami daugiau sužinoti, kaip yra vertinamas Teisėjų tarybos darbas, ir išgirsti teisėjų pasiūlymus dėl teismų sistemos veiklos tobulinimo.

Mėgstate ilgėliau padirbėti biure? Neretai paskutinis paliekate darbo vietą ir nešatės nepažiūrėtus dokumentus į namus? Savaitgaliais tikrinate elektroninę darbovietės pašto dėžutę ar skubate pasiruošti svarbiam pirmadienio susirinkimui? Tuomet reikėtų rimtai susirūpinti dėl savo sveikatos, rašo „Forbes“. Ne paslaptis, kad viršvalandžiai ilgainiui sukelia nuovargį, tačiau žurnale „American Journal of Epidemiology“ paskelbtame tyrime teigiama, jog pernelyg ilgos darbo valandos skatina stresą, au...

Jis išsunkia mūsų motyvaciją, sustabdo mus nuo tobulėjimo ir net gali mus priversti norėti daugiau darbo, rašo „Daily Mail“. Pasak naujų studijų, nuobodulys darbovietėse auga ir veikia visus nuo karjeristų iki paprastų darbininkų. Pasak Sandi Mann, psichologijos dėstytojos Lancashire universitete, nuobodulys, po pykčio, yra labiausiai užgniaužiama emocija darbovietėje.

Surinkę daugiau kaip 10 tūkstančių parašų mokytojai ketina streikuoti dvi valandas nevesdami pamokų. Šįkart nepasitenkinimas kilo dėl darbo valandų, mokyklų finansavimo ir žadamos priverstinės mokytojų atestacijos. Ministerija tikina, kad dėl visko su mokytojų profsąjunga yra tariamasi, tačiau sprendimai neatsiranda taip greitai, kaip pedagogai reikalauja, praneša LTV Naujeinų tarnyba. Mokytojai jau yra protestavę ir tūkstantiniais streikais, ir dainomis.

Švietimo ir mokslo ministras patvirtino visoms šalies aukštosioms mokykloms bendras rekomendacijas dėl dėstytojų darbo laiko trukmės ir krūvio sandaros. Rekomendacijose apibrėžtos į etatinio darbo krūvį įeinančios veiklos, nustatytas kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis.

Išskirtinis darbuotojas yra „ne tik, kad kažkiek geresnis už gerą darbuotoją, išskirtinis darbuotojas yra šimtą kartų geresnis“, kažkada pareiškė Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas. Kaip teigia „Telegraph.co.uk“, tyrimai rodo, kad Zuckerbergas šiek tiek perdėjo su savo „šimtą kartų“, bet esmė buvo nusakyta visai teisingai. 10 proc. pažangiausių darbuotojų atlieka vidutiniškai nuo 40 proc.  (operacinio lygmens veiksmų) iki 67 proc.

Šiaulių miesto politikai vakar paskelbė – jie susitarė irgi taupyti. Kerpa politinio pasitikėjimo etatus, priedus ir kanceliarines išmokas. Savivaldybės administracijoje mažės etatų. Meras aukoja du patarėjus „Politinį“ taupymo planą per spaudos konferenciją pagarsino meras Justinas Sartauskas. Vakar po valandą trukusių diskusijų jam pritarė frakcijų vadovai ir Tarybos komitetų pirmininkai. Tarybos nariams vadinamosios kanceliarinės išmokos būtų mažinamos 30 procentų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys rodo, kad bene labiausiai iš biudžetinių įstaigų „Sodrai“ skolingi teismai. Skolos „Sodrai“ ir ne tik jai neaplenkė ir kai kurių Šiauliuose veikiančių teismų. Vien tik Šiaulių rajono apylinkės teismas „Sodrai" skolingas daugiau kaip 18 tūkstančių litų. Vieni – skolingi, kiti – ne Šiaulių apygardos pirmos instancijos teismuose – finansinė situacija skirtinga.

Šie mokslo metai buvo tas slenkstis, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai.

„DnB Nord“ finansų analitikas Rimantas Rudzkis neslepia –  nuo gruodžio jo veikloje turėtų likti viena eilute mažiau darbų. Analitikas nori pasitraukti iš banke užimamų pareigų ir savo laiką skirti vien mokslinei veiklai Matematikos ir informatikos institute, kuriame dirba jau beveik keturiasdešimt metų. „Tai nėra galutinis sprendimas, daugiau pasišnekėjimai banko viduje.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva Seimui teikiamas siūlymas atsisakyti nelanksčios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo tvarkos ir pripažinti netekusiu galios įstatymą „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus“, o šio teismo teisėjų skaičių nustatyti Seimo nutarimu. Kartu šalies vadovė siūlo priimti nutarimą, sumažinantį teisėjų korpusą Aukščiausiajame Teisme. Tokį siūlymą Prezidentei pateikė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Artėjantis rugsėjis neša šiek tiek nerimo ieškantiems mokytojo darbo ir kai kuriems dirbantiems mokytojams. Pirmieji nežino, ar jų viltys išsipildys, antrieji nėra garantuoti, ar turės pakankamą darbo krūvį. Kokios galimybės nuo rugsėjo įsidarbinti miesto švietimo įstaigose, teiravomės Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Česlovos Mocevičienės.

Antroje dienos pusėje daugelis mūsų pasijunta taip išsekę, kad nebėra jėgų net paprasčiausiems darbams. Apima žiovulys, apsunksta akių vokai, šokinėjančios mintys neleidžia susikaupti... Tokią būseną paprastai pastebime apie 14–15 valandą, kai darbo diena – pačiame įkarštyje. Tada kaip tik mažiausiai norisi dirbti ir... tiesą sakant, apskritai nieko nebesinori.

Neseniai Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė vėl pareiškė, jog teismų savivaldos institucijos tarsi profesinės sąjungos gina savuosius, o ne iš tikrųjų apsivalo. „Reikėtų ne gintis nuo žmonių, o atvirkščiai – išsivalyti nuo blogų teisėjų, kad žmonės labiau pasitikėtų teismais“, – teigė prezidentė.

Sumažėjus finansavimui darželių auklėtojos verčiamos eiti nemokamų atostogų, joms tenka dirbti didesniu krūviu, prašinėti pinigų iš tėvų įvairioms reikmėms. Tokią situaciją atskleidė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų centro narės. „2009 metais darželių finansavimas dar buvo pusėtinas, bet šiemet jis buvo 30 proc. mažesnis.

Prieš porą metų į Apylinkių teismų teisėjų sąjungą (ATTS) susibūrę žemiausios grandies teisėjai dabar yra įsitikinę, jog idėja susiburti į atskirą organizaciją pasiteisino. Tą pripažino ir Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė, netikėtai atvykusi į visuotinį ATTS narių susirinkimą.

Lietuvos valstybinio sektoriaus darbuotojai mano, kad pagal daugelį kriterijų šiuo metu karjera privačiame sektoriuje yra patrauklesnė, tačiau tik mažuma dėl jos sutiktų palikti savo darbo vietą, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ sausio mėnesį atliktas tyrimas. Mano, kad gautų didesnį atlygį Beveik 80 proc. respondentų įsitikinę, kad dirbdami panašų darbą verslo bendrovėje gautų didesnes ar net gerokai didesnes pajamas, 49 proc.