darbo kodeksas

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Trišalėje taryboje pavyks sutarti dėl 22, o ne 20-ies darbo dienų kasmetinių atostogų. Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad tai svarbu visuomenės gerovei bei siekiui kovoti su smurtu šeimoje. „Viena iš priežasčių - dėl to, kad darbuotojai, dirbantys žmonės galėtų pabūti daugiau su savo vaikais. Kad nereikėtų tada jiems galvoti, ar reikia savo vaikus, kuriems trūksta dėmesio, laiko, auklėti lazda, diržu ir panašiai.

Seimas skubėdamas priimti biudžetininkų darbo užmokestį reguliuojantį įstatymą jame paliko „bombikę“, teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. Manau, kad didžiausias minusas šito įstatymo, kad bėgdami nuo subjektyvumo, ant jo dar labiau užlipome“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas. Jo teigimu, įstatymas nustatė galimybę darbuotojui 100 proc.

Naujojo Darbo kodekso nuostatų svarstymą tęsianti Trišalė taryba antradienį sutarė dėl darbo laiko reglamentavimo klausimų, tačiau tarybos nariams nepavyko sutarti dėl atostogų ilgumo. „Manau, kad turėtume suspėti iki kovo pradžios išnagrinėti Darbo kodeksą, o diskusijos tarp narių vyksta gana ramiai“, - BNS antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Lietuvoje vis nerimstant aistroms dėl naujojo Darbo kodekso neretai darbo santykius linkstama lyginti su kitų šalių praktika, diskutuojama, kokie darbo santykiai paplitęs įvairiose šalyse.

Su šešėline ekonomika kovojančios šalies institucijos per dvi savaites turėtų parengti tolimesnius šių metų planus bei įvertinti trūkstamas priemones, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Duotos yra dvi savaitės kiekvienai institucijai pristatyti konkrečius pagal savo kompetenciją veiklos planus, kur bus darbai, terminai - pagrindinis terminas yra šių metų gruodžio 31 diena - ir rezultatai.

Prieš kiekvienus rinkimus ir po jų, sudarinėjant Vyriausybės programą, netrūksta pažadų gerinti verslo aplinką. Naujoji valdžia jau imasi vieno sektoriaus pakeitimų, ar bus daugiau staigmenų? Daugiausia dėmesio jau sulaukė alkoholio rinkoje besidarbuojantys verslininkai, tačiau metų vinis bus darbo kodeksas, kuris palies ne tik kiekvieną verslininką, bet ir gyventoją.

2017-ieji prasidėjo su bent šešiolika padidėjusių mokesčių. Nuo pabrangintų verslo liudijimų, dar labiau apmokestintų autorinių sutarčių iki didesnių akcizų. Nuo eilinį kartą išaugusių valstybės rinkliavų iki bedarbio pašalpų, kurios bus apmokestintos jau nuo liepos. Mokesčių sumažėjimas? Pakeistas neapmokestinamasis pajamų dydis, kuris vidutinį atlyginimą gaunančiojo kišenę papildys 8 eurais.

2016 metai Lietuvos aktualijų ir politikos pasaulyje buvo pažymėtas keliais esminiais įvykiais – Seimo rinkimais ir Darbo kodeksu. Pastarasis vasarą išprovokavo visuomenės nepasitenkinimą ir kelias dienas trukusį visuomenės atstovų streiką ant Vyriausybės laiptų. Darbo kodeksas, kuris naujosios valdžios yra įšaldytas iki šių metų liepos pirmos dienos, yra Socialinio modelio dalis. Šis, klausimų kėlė ne vienam, jis buvo vienas iš esminių šių metų valstybės biudžeto formavimo aspektų.

Trišalė taryba, kurioje dirba profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, antradienį pradėjo iš naujo svarstyti naująjį Darbo kodeksą. Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, jog diskusijos dėl ginčytinų kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų. „Aš pasakiau, kad tai yra ypatingai svarbu.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad su socialiniais partneriais per pusmetį pavyks susitarti dėl daugiausiai ginčų keliančių Darbo kodekso straipsnių. „Šiandien pradėsime tą procesą, kuris turėjo įvykti. Seimas priėmė sprendimą dėl Darbo kodekso, socialinio modelio atidėjimo, reikia per artimiausius mėnesius sutarti dėl tų straipsnių, dėl kurių buvo daugiausiai įtampų. Turime terminą, iki liepos 1 dienos tie įstatymai turi įsigalioti.

Naujasis Darbo kodeksas, kuris yra naujojo socialinio modelio dalis, įsigalios nuo kitų metų liepos. Už tai antradienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30. Pemjeras Saulius Skvernelis patikino, kad Vyriausybė daro viską, jog susitartų su Europos Komisija dėl socialinio modelio pripažinimo struktūrine reforma, o tai leistų patvirtinti kiek didesnį viešųjų finansų deficitą. „Dirba su Briuseliu, dirba ir tuo klausimu, ar bus pripažinta struktūrine reforma, ar ne.

Seimas apsispręs dėl naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo nukėlimo iki kitų metų liepos ir dar dėl kelių socialinio modelio nuostatų atšaukimo. Parlamentarai balsuos, ar palikti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat spręs, ar atšaukti numatytas „Sodros“ įmokų lubas ir palikti valstybės įsipareigojimą kitąmet vienu procentiniu punktu mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, kuri dabar siekia 31 proc., o vėliau kasmet dėl to spręsti.

Seimas po svarstymo pritarė Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis numatoma atidėti dalies priimtų socialinio modelio įstatymų, tarp jų – ir naujojo Darbo kodekso, įsigaliojimą pusei metų.

Dialogas su socialiniais partneriai - profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais - leidžia teigti, kad po pusmečio taisymo socialinis modelis, numatantis darbo rinkos ir „Sodros“ pokyčius, bus „visiškai kitoks“, sako paskirtasis septynioliktosios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ komentuodamas ministrų kabineto kandidatūras ir nesibaigiančias teisingumo ministro paieškas teigė, jog pirmiausia reikia sulaukti nuveiktų darbų, o tuomet vertinti. „Paskelbtas ministrų sąrašas nepaliko daug erdvės kažkokiai kritikai.

Ketvirtadienį TV3 studijoje lankėsi naujasis susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Politikas kalbėjo ne tik apie būsimus darbus, bet ir apie laukiančias permainas. Energetikos ministro kėdę į susisiekimo keičiantis R. Masiulis tikrai turės darbo. Kaip vieną pagrindinių jo iššūkių ekspertai įvardija „Lietuvos geležinkelių“ pertvarką - čia R.Masiulis turėtų parodyti ir vadybininko, ir laviruoti sugebančio politiko bruožus. Svarbu ir tai, kad šiandien Vyriausybėje įvyko neskelbtas susitikimas.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma iki 2017 metų liepos 1-osios atidėti kai kurių socialinio modelio, kurio dalis yra Darbo kodeksas, įstatymų įsigaliojimą - tai leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.  Už tai, kad Seimas priimtų sprendimą dėl dalies darbo rinkos ir „Sodros“ reformos nuostatų įsigaliojimo ne nuo 2017 metų sausio, o nuo liepos, balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 19 parlamentarų. Prie pataisų Seimas grįš gruodžio 13-ąją, kai gaus komitetų išvadas.

Laikinai premjero pareigas einantis socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina, jog atidėjus socialinio modelio ir Darbo kodekso įsigaliojimą būtų pasiųstas neigiamas signalas investuotojams. „Aš balsuosiu tikrai prieš, nes man reikalingi argumentai. Aš Konsultacinėje taryboje prašiau, kad būti įvardinti penki argumentai dėl ko norima atidėti, nes pasiųsime labai neigiamą signalą investuotojams.

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis su darbdaviais aptarė galimybę pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriame būtų valstybės ir verslo įsipareigojimai susiję su naujuoju Darbo kodeksu ir visu socialiniu modeliu. Valdžia pažadėtų liberalizuoti darbo rinką, o darbdaviai įsipareigotų didinti darbuotojų atlyginimus. „Mes norime susitarimą padaryti, kad darbdaviai įsipareigotų algų kėlimą. Manome, kad mums pavyks pasirašyti ar nacionalinį susitarimą, ar kitokia forma.

Detalus naujojo Darbo kodekso, kurio įsigaliojimą siūloma nukelti iki vasaros, svarstymas įvyks pavasario sesijoje, sako Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė. „Detalus ir platesnis svarstymas pavasario sesijoje tikrai įvyks“, - parlamentarams antradienį pristatydama Seimo rudens sesijos darbų programos projektą teigė R.Baškienė.

Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis sako, jog Darbo kodekso įsigaliojimas gali būti atidėtas pusei metų, nes reikia pasiruošti jo įgyvendinimui. Anot jo, nuo to priklausys ir kitų metų biudžeto projekto pataisos. Darbo kodekso pakeitimai, pasak Seimo pirmininko, galėtų būti priimti dar šioje Seimo sesijoje arba iki kitų metų balandžio. „Tikėtina, kad turėsime Darbo kodeksą įgyvendinimą nukelti, kad galėtume pasiruošti jo įgyvendinimui. (...) Yra įvairios datos.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Mokesčių reforma, naujas Darbo kodeksas ir dėmesys regionų plėtrai pagyvintų Lietuvos ekonomiką bei skatintų investicijas, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Jis siūlo neatidėti Darbo kodekso ir viso naujojo socialinio modelio įsigaliojimo. „Turbūt tai galėtų būti mokesčių reforma, įtraukiant vieną labai svarbų elementą, tai yra nulinį procentą reinvestuotam pelnui - tai nepaprastai svarbu, mano akimis. To paties Darbo kodekso įgyvendinimas - jo taisymas eigoje ir žiūrėjimas, kaip jis veikia.

Prezidentės patarėjas sako, kad naują valdančiąją koaliciją formuojančių partijų susitarimas pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą padės dar geriau jį sustyguoti.

Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas  2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ragina Seimą leisti naujajam Darbo kodeksui pradėti veikti nuo kitų metų sausio pirmosios. Pasak asociacijos vadovų, vieši rinkimus laimėjusių politikų pareiškimai dėl galimybės pusmečiui atidėti naujojo įstatymo įsigaliojimą neišvengiamai turės neigiamos įtakos tiek verslui, tiek tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Seimui prieš antrąjį rinkimų turą dėl balsų trūkumo nepavykus patobulinti nuo kitų metų sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso, baigiantys kadenciją parlamentarai ketvirtadienį priėmė kelias pataisas. Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, o susilaikė 4 parlamentarai. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į prezidentės Dalios Grybauskaitės Darbo kodekso veto nurodytas pastabas.

„Western Union“ tarptautinė piniginių transakcijų kompanija Lietuvoje savo veiklą pradėjo prieš 6 metus. Prieš kelias dienas lankęsis šios kompanijos vykdantysis viceprezidentas Johnas R. Dye‘us neslėpė simpatijų Lietuvai ir jos žmonėms. Kompanijos jis be šios šalies neįsivaizduoja. Amerikietis Johnas R. Dye‘us turi ilgą darbo patirtį teisinėje sferoje, tačiau teigia, kad svarbiausias aspektas pritraukęs šią kompaniją į Lietuvą – kvalifikuoti darbuotojai.

Seimo rinkimus triuškinančia persvara laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sukėlė daugiau klausimų nei pateikė atsakymų, ko galime tikėtis ateinančius keturis metus. Koalicija vis dar neaiški, kurie punktai taps derybų objektais – taip pat. Tai kelia nerimą ir Lietuvos verslininkams. Arvydas Avulis: verslininkai tikrai susirūpinę Nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis neslepia, kad rinkimų rezultatai jį nustebino.

Užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančio Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė sako kol kas nežinanti, ko tikėtis iš Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), tačiau ji neigiamai vertina partijos lyderių kalbas apie galimybę stabdyti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. „Girdėjome pakankamai tokių kontroversiškų pasisakymų, taip pat labai sunku suvokti, kokia bus koalicija - gal jos apskritai nebus.

Analitikai ir ekonomistai sutaria, kad Lietuvoje reikia įgyvendinti esmines struktūrines švietimo, sveikatos apsaugos bei mokesčių reformas, tačiau jų įgyvendinimą naujoje Vyriausybėje gali apsunkinti valdančiųjų partijų nenoras priimti nepopuliarius sprendimus.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Kitais metais įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas sulaukė prieštaringų vertinimų – vieni kodeksą giria, kiti peikia dėl atostogų trukmės, darbo sutarčių pokyčių, viršvalandžių ir kt.

Seime nesurinkus kvorumo priimti Darbo kodekso pataisas, premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius reiškė apmaudą dėl posėdyje nedalyvavusių Seimo narių, ypač konservatorių. „Premjeras apgailestauja dėl Seimo narių aplaidumo, nedalyvaujant paskutinėje stadijoje priimant Darbo kodekso pataisas.

Seimui antradienį nepavyko patobulinti nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso. Pakeitimus buvo bandyta priimti skubos tvarka. Balsavime turėjo dalyvauti bent 71 parlamentaras, bet salėje Seimo narių buvo mažiau, todėl pataisų priimti nepavyko. Už siūlomas pataisas balsavo įvairioms frakcijoms priklausantys 63 Seimo nariai, įskaitant ir premjerą Algirdą Butkevičių, susilaikė vienintelis konservatorius Pranas Žeimys, balsuojančių prieš nebuvo.

Planuotas nuo sausio turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pataisų svarstymas Seime trečiadienį neįvyko - pertraukos parašė liberalai ir tam Seimas pritarė. Už pataisų nesvarstymą balsavo 31 parlamentarų, prieš - 12, o susilaikė 25 Seimo nariai. Tačiau už pataisų nesvarstymo balsavusiųjų užteko, kad diskusijos dėl jų vyktų kitą posėdį. „Ne laikas (svarstyti - BNS). Kas čia dega kam?“ - BNS sakė liberalė Dalia Kuodytė.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

  Seimo valdybai trečiadienį nutarus Vyriausybės išvados prašyti tik dėl kelių, o ne visų naujojo Darbo kodekso pataisų, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo pataisų svarstymą ir yra tikimybė, kad po pietų jos bus svarstomos ir Seimo plenariniame posėdyje - šis klausimas iš darbotvarkės neišbrauktas.

Seimo valdyba apsispręs, ar pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymui gauti Vyriausybės išvadą dėl nuo kitų metų įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų. Sprendimą valdyba priims trečiadienį. Tai BNS patvirtino Seimo vadovė Loreta Graužinienė. „Valdyboje svarstysime komiteto siūlymą“, - teigė ji. Jeigu valdyba nepritars komiteto norui, kad prieš svarstymą Seime pataisas dar įvertintų ir Vyriausybė, jas komitetas turės apsvarstyti ir teikti išvadą Seimui.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Seime šią savaitę numatytas nuo kitų metų galiosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas gali būti nukeltas į plenarinius posėdžius, kurie vyks jau po antrojo rinkimų turo. Seimas siūlomų pakeitimų negali imtis, nes jų dar neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis to padaryti negali, nes ten dirbantys parlamentarai dar rugsėjo pabaigoje nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad dėl pataisų būtų gauta Vyriausybės išvada. Tačiau valdyba šio klausimo dar nesvarstė.

Tradicinis vaidmenų pasiskirstymas šeimoje jau praeitis – šiandien reta moteris nusprendžia savo gyvenimą pašvęsti vien namams ir vaikų priežiūrai. Šiuolaikinės moterys neretai planuoja ne tik turėti gausią šeimą, bet tuo pačiu ir drąsiai kopti karjeros laiptais. Nors viešojoje erdvėje matome pavyzdžių, kai tą sėkmingai įgyvendina įžymybės – kasdienybėje viskas nėra taip paprasta.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Lietuvos darbo rinkoje nutinka ir taip, kad darbuotojas, įgijęs iš darbdavio pakankamai know-how, įkuria konkuruojantį verslą ar pereina dirbti pas darbdavio konkurentus. Iki šiol Darbo kodekse nebuvo numatytas nekonkuravimo susitarimo reglamentavimas, tačiau tokių atvejų tik daugėja. Tad neabejotinai viena svarbiausių nuo 2017 metų įsigaliosiančio Darbo kodekso (DK) naujienų – nekonkuravimo susitarimo reglamentavimo įtvirtinimas.

Kiekviena partija savo programoje pabrėžia ekonomikos ir verslo svarbą bei, kaip atėję į valdžią šiuose sektoriuose gerins sąlygas. Pasinaudodami abstrakčiais siūlymais politikai įsitaiso Seimo nario kėdėje ir balsuoja. Tačiau ne visad balsuoja taip, kaip buvo teigta programose. Naujienų portale tv3.lt apžvelgiami tam tikri partijų siūlymai prieš rinkimus ir, kaip pavyko juos įgyvendinti. Tiesa, verta prisiminti, kad 2012 metais partijų programose buvo daugiau bendrų nei konkrečių pažadų.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto siekis gauti Vyriausybės išvadą dėl naujojo Darbo kodekso pataisų - bandymas žaisti laiku, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Ji žada siūlyti Seimo valdybai nepritarti tokiam komiteto norui. „Siūlysiu valdybai nepritarti komiteto išvados prašymui, nes tai yra formalus prašymas, dirbtinai stabdant laiką ir bandymas žaisti laiku“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė L.Graužinienė.

Socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius mano, jog nuo kitų metų galiosiantis naujasis Darbo kodeksas turėtų gerokai pagerinti Lietuvos konkurencingumą. „Jeigu šitie rodikliai būtų labai geri, mes galėtume džiaugtis, kad Lietuva užimtų 10-12 vietą pasaulyje.