darbo kodeksas

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Pastaruosius kelerius metus nelaimingų atsitikimų darbe skaičius nesikeitė, o metų pradžioje pastebimai padaugėjo mirtinų nelaimių. Siekiant pagerinti šią situaciją, siūloma kelis kartus padidinti baudas už darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis numatomos geresnės sąlygos darbuotojams, susidūrusiems su sveikatos problemomis, plečiamos galimybės pameistrystei, ilginamas laikotarpis, kuriam galima įdarbinti darbuotoją projektiniam darbui.  Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pataisos parengtos atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos, socialinių partnerių ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) siūlymus.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki 2020 metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite tik pusmetį.

Aišku, kaip dieną, kad atleidžiamas darbuotojas iš darbdavio gauna įstatymu nustatytą išeitinę išmoką arba sutartą kompensaciją. Tačiau retas darbuotojas žino, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, išeitinę išmoką iš darbdavio gali gauti ir tuomet, kai darbo sutartį nutraukia savo noru. Išeitinę išmoką darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva.

Liepos 27 d. įsigaliojo neseniai Seimo priimtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis darbdaviai buvo įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti darbuotojui siūlomą algą. Tačiau naujos taisyklės kol kas nesilaiko ne tik žinomos privačios, bet ir valstybės įmonės.

Įprastinė kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra 20 dienų. Kur kas ilgiau gali atostogauti ne tik mokytojai ar mokslininkai, bet ir daugelio kitų profesijų atstovai. Objektyvių tyrimų, pagrindžiančių ilgesnio poilsio būtinybę nėra, tačiau atšaukti nuo seno galiojančių privilegijų nepavyksta. Vis dėlto neatmetama, kad ateityje jų gali sumažėti. Naujasis Darbo kodeksas numato, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines atostogas.

Praėjo dveji metai, kai Lietuvoje įsigaliojo naujas darbo kodeksas. Jis numato lengvesnį darbuotojų atleidimą, naujas darbo sutarčių rūšis, išmokas ilgai vienoje darbovietėje dirbantiems asmenims. Darbuotojų ir darbdavių atstovai skirtingai vertina kodekso poveikį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo aptarta, kaip naujas dokumentas veikia realiai, ką jame reikėtų keisti, kokie dažniausi ginčai kyla tarp darbuotojų ir darbdavių.

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad šventinių arba nedarbo dienų sąrašas būtų papildytas lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šiuo metu nedarbo dienomis laikoma lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena. Be jos, nedarbo dienomis laikomos dar 14 dienų.

Šiuo metu darbo skelbimuose nebūtina nurodyti, kokio dydžio darbo užmokestis siūlomas laisvoje darbo vietoje. Tačiau Seime svarstomos Darbo kodekso pataisos, kurios įpareigos darbdavius tai daryti.

Jei jau pradėjote planuoti vasaros atostogas, nepamirškite, kad prieš porą metų pakeistas Darbo kodeksas įpareigoja ilgai kauptas atostogas išleisti iki kitų metų liepos 1 dienos. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, numatantis, kad darbuotojai, iki 2017 m. liepos 1 d. sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų už daugiau kaip trejus metus, jas gali išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Vadinasi, sunaudoti sukauptas atostogas turite kiek daugiau nei metus.

Už viršvalandžius ar darbą poilsio ir švenčių dienomis turėtų būti mokama 1,5–2,5 kartus daugiau nei įprastas atlygis. Darbuotojų atstovai teigia, kad tokio darbo apskaita nepakankama. Su tuo nesutinka darbdaviai ir ministerija. Tačiau jau svarstomas įstatymo projektas, kuriuo griežtinama darbo laiko apskaita.

Nuo Naujųjų metų sujungti darbuotojų ir darbdavių mokami mokesčiai – Valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo šiol moka darbuotojas. Todėl darbuotojo „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas auga 1,289 karto. Vis dėlto darbdavys laisvas nuspręsti, kaip ir ar informuoti darbuotojus apie jų pasikeitusius atlyginimus. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo tai įteisinančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos.

Keli tūkstančiai demonstrantų penktadienio vakarą vėl buvo išėję į Budapešto gatves protestuoti prieš darbo rinkos reformą, bet Vengrijos dešiniųjų nacionalistinių pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas šią protestų bangą atmetė kaip „isterišką šūkavimą“. Penktadienį vakare įvykusi demonstracija tikriausiai bus paskutinioji prieš kalėdines atostogas, bet opozicija viliasi tęsti šį judėjimą ateinančiais metais.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

Metų metus veikianti tolimųjų reisų vairuotojų mulkinimo schema tebeveši net ir įtvirtinus Darbo kodekso pakeitimus. Vairuotojai skundžiasi, kad apsukrūs darbdaviai nuo jų atlyginimo nurėžia po kelis šimtus eurų. Tuo metu vairuotojus ginančios profsąjungos reikalauja esminių pokyčių. Į portalą tv3.lt kreipėsi tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Vaidas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), prašantis paviešinti, kaip savo darbuotojus galimai apgaudinėja jį įdarbinusi įmonė.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija išplatino svarbų pranešimą tėvams. Šeimos įsipareigojimų ir darbo derinimas yra vienas sunkiausių iššūkių, tačiau ne visi žino, kad pagal Darbo kodeksą tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų ar vieną neįgalų vaiką iki 18 metų gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis. Šios apmokamos poilsio dienos vadinamos mamadieniais arba tėvadieniais. Jos priklauso abiems tėvams kiekvieną mėnesį.

Prasidėjus vasaros atostogoms jaunuoliai puola ieškotis darbo. Visų tikslas – užsidirbti, tačiau susirasti darbą lengviau tiems, kam jau sukako 18 metų. Darbdaviai 14–16 metų jaunuolius priima dirbti nenoriai, dažniausiai dėl teisinių priežasčių: tam reikia tėvų ar globėjų rašytinio sutikimo, medicininės pažymos. Taip pat nepilnamečiai neturi teisės dirbti tam tikrų darbų, kuriuos apriboja įstatymai.

Lojaliai dirbi vienai įmonei, tačiau negauni nė to, kas priklauso pagal įstatymą. Su tokia situacija susidūrusi moteris pradėjo svarstyti, ar darbdaviai patys gali spręsti kuriais Darbo kodekso nutarimais vadovautis, o kuriuos – tiesiog ignoruoti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Alina. Ji piktinosi, kad daug metų pradirbusi įmonėje, turėtų gauti papildomų atostogų dienų, tačiau kadangi tai neįrašyta Darbo kodekse, jos darbovietė šį reikalavimą ignoruoja.

Artėjant atostogų įkarščiui, specialistai primena, kaip suskaičiuoti kiek laisvų dienų jums priklauso, kada pats metas pateikti atostogų prašymą bei kaip suskaičiuoti, kokia išmoka jūsų laukia. Dirbantiesiems primenama ir apie galimą  laisvą laiką darbo metu.  Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui darbuotojų kasmetinės atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Anksčiau atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis.

Darbo kodekso subtilybės paprastam darbuotojui sunkiai įkandamos. Ne visi žino apie jiems priklausančias išmokas ar kompensacijas. Jos priklauso ne tik tuomet, kai darbuotojas yra atleidžiamas, apie tai jį įspėjus prieš mėnesį, bet ir kai kuriais atvejais, kai iš darbo jis nusprendė išeiti pats.  Naujasis darbo kodeksas numato, kad prieš mėnesį įspėtam ir atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka.

Darbo inspekcija antradienį ketina viešai pristatyti nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso stebėsenos rezultatus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Rūta Juršaitė BNS sakė, kad stebėsenos duomenys parodys, kaip pakeistas Darbo kodeksas veikia. Rezultatai bus naudojami ateityje svarstant, kaip toliau reikėtų tobulinti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Darbo kodekso stebėsenos rezultatai bus pristatomi Trišalei tarybai.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Pirmąją Naujųjų metų dieną sukanka pusmetis, kai Lietuvoje galioja naujasis darbo kodeksas. Jo rėmėjai džiaugiasi lankstesniais darbo santykiais. Tikimasi, jog tai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai tikina, kad darbuotojai tapo mažiau apsaugoti, o jų atleidimas iš darbo – kur kas lengvesnis. Tuo tarpu tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų atstovai jau laukia, kada darbo kodeksas bus koreguojamas. Nuo liepos 1-osisos, Lietuvoje priėmus naująjį darbo kodeksą, įsigaliojo naujovės.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su partneriais Lenkijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje Čekijoje ir Estijoje parengė Darbo lankstumo indeksą 2018. Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių indeksas sudarytas remiantis Pasaulio banko metodologija ir kasmet skelbiamais „Doing business” duomenimis. Lietuva bendrame 41 ES ir EBPO šalies Darbo lankstumo indekse užima 27 vietą pagal duomenis, kurie remiasi dar senuoju Darbo kodeksu.

Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau klausimų dėl DK nuostatų praktinio įgyvendinimo.

Naujas Darbo kodeksas – gerai, tačiau nepakankamai. Bent jau taip reformą įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų kapitalo įmonės. 71 proc. JAV kapitalo įmonių naująjį darbo kodeksą vertina palankiai, tačiau net 79 proc. apklaustųjų teigia, jog pakeitimai negarantuoja modernesnių darbo santykių.

Minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį nuo kitų metų siūloma sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokią Darbo kodekso pataisą Seime užregistravo „tvarkietis“ Petras Gražulis. P.Gražulis siūlo, kad MMA būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių trejų metų vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Jis siūlo MMA neleisti būti mažesnei negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje vidurkio, apskaičiuoto per paskutinius trejus metus.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Kartu su naujais mokslo metais prasidėjęs naujas darbuotojų ir darbų medžioklės sezonas atneša kozirių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Kaip ir kasmet, rugsėjo pirmoji žymi ne tik mokslo pradžią, tačiau ir vėl suaktyvinamas pastangas surasti reikiamų darbuotojų, įsidarbinti arba pakeisti vieną darbą kitu, - teigia cvmarket.

Darbo kodekse įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas gali būti naudingas tiek apie 100 tūkstančių Lietuvos darbuotojų, tiek darbdaviams, teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerė Vilija Viešūnaitė. Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui ir įtvirtinus galimybę pasirašyti nekonkuravimo susitarimą, darbdaviai jį įvertino skeptiškai.

Beveik vieša paslaptis – nors tai teisiškai nereglamentuota – Seimo nariai atostogauja. Todėl gana keista, kad trims Seimo nariams pasiūlius pagaliau įteisinti parlamentarų atostogų laiką, kitų frakcijų lyderiai tokį pasiūlymą pasitiko skeptiškai.

Prieš įsigaliojant naujajam darbo kodeksui birželį darbo neteko pusantro karto daugiau asmenų negu liepą, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Sodros“ duomenimis, birželį darbo sutartis nutraukė 61 tūkst. 894 darbuotojai, 4,4 tūkst. daugiau nei pernai tą patį mėnesį. Tačiau liepą darbo neteko beveik 21 tūkst. žmonių mažiau negu prieš mėnesį. Atsisveikinimų su darboviete skaičius birželį visuomet lenkia liepą, bet šiemet tas atotrūkis beveik triskart didesnis nei pernai.

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą Lietuvoje gali gauti tik nekvalifikuotą darbą dirbantys darbuotojai. Pagal Darbo kodeksą, nekvalifikuotu darbu laikomas toks darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai teigia, kad naujos sudėties Seimas pirmąjį darbo pusmetį pademonstravo sugebantis priimti ryžtingus sprendimus verslo aplinkai gerinti.

Lietuvoje darbo santykiai nuo liepos 1 dienos reguliuojami pagal naujo, liberalesnio Darbo kodekso nuostatas. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo. Naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atliktos apklausos duomenimis, gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc.

Nuo rytojaus poilsiaujantys ar darbus paliekantys lietuviai gaus mažiau atostoginių. Pagal naują Darbo kodeksą, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebebus įtraukiama dalis darbdavių mokamų priedų. Dėl to premijas gaunantiems tautiečiams atostogoms pinigų gali ir pritrūkti. Kaip skaičiuojama Darbdaviai ir Vyriausybė tokioje tvarkoje problemų nemato, tuo metu profsąjungos skundžiasi, kad naujas Darbo kodeksas naudingesnis verslininkams, bet ne dirbantiems lietuviams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad Vyriausybė vykdydama reformas demonstruoja politinę aroganciją, ir paragino taisyti Darbo kodeksą darbuotojų naudai. „Tai yra politinė arogancija, kurią demonstruoja tiek Vyriausybė, tiek valdančioji dauguma“, – žurnalistams sakė šalies vadovė. Pasak D.Grybauskaitės, svarstant Darbo kodeksą vyko tik derybų imitacija, o pažadai geriau apsaugoti darbuotoją liko neįgyvendinti.

Liepą įsigaliojus naująjam Darbo kodeksui, keičiasi atostoginių skaičiavimo tvarka. Bus kitaip apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, nuo kurio mokami atostoginiai, kompensacijos ir kitos išmokos. Į vidutinį darbo užmokestį nebus įtraukiamos premijos, kurias darbdavys savo nuožiūra skiria darbuotojams paskatinti. Todėl daliai darbuotojų atostoginiai bus skaičiuojami nuo mažesnio vidutinio atlyginimo.

Baigus diskutuoti apie Darbo kodeksą jau ruošiamasi kibti į kitus darbus. Vienas jų – minimalios algos kėlimas. Tačiau šiuo klausimu pasiekti kompromisą gali būti daug sunkiau nei Darbo kodeksu. Profesinės sąjungos siūlo minimalią algą (MMA) didinti nuo 380 iki 500 eurų, bet darbdaviai įsitikinę, kad toks kilimas būtų per daug drastiškas. Tai teigia ir ekonomistas.

Apie planus šiemet ketvirtadaliu sumažinti administraciją paskelbę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė galimybę darbuotojams savo noru išeiti iš darbo dar iki liepos 1 dienos, kai įsigalios naujas Darbo kodeksas, bei gauti išeitinę kompensaciją pagal dabartinį kodeksą. Be to, įmonėje sparčiai mažėja ir buvusių vadovų giminaičių. Profesinių sąjungų organizacijų vadovai tokius įmonės veiksmus vertina teigiamai.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Lietuvos gyventojai nepritaria naujajam Darbo kodeksui ir vis mažiau pasitiki „valstiečiais“ bei premjeru Sauliumi Skverneliu, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu gegužę Darbo kodeksui sakė pritariantys 10 proc. respondentų, 45 proc. teigė nepritariantys, likusieji neturėjo tvirtos nuomonės.

 Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas. „Prezidentė pataisas pasirašė trečiadienį“, - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Skaistė Plaušinytė. Motyvų prezidentės atstovai plačiau nekomentavo.   Nuo liepos 1 dienos įsigaliojančio naujojo Darbo kodekso pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę. Darbo kodekso rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą.

  Šalies vadovei sukritikavus valdančiųjų sprendimą permesti politinę atsakomybę Trišalei tarybai, svarstant naująjį Darbo kodeksą, profesinių sąjungų atstovė taryboje sako, kad toks sprendimas pasiteisino. Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė sako suprantanti, kodėl yra kritikuojamas sprendimas politinę atsakomybę perduoti Trišalei tarybai, bet tai, anot jos, išėjo tik į naudą.

 Šalies prezidentė kartoja, jog priimdami naują Darbo kodeksą, valdantieji, per rinkimus žadėję subalansuoti darbo santykius, vengė politinės atsakomybės ir ją permetė Trišalei tarybai. „Rinkimų įsipareigojimas subalansuoti darbo santykius taip, kad nenukentėtų darbuotojo saugumas, buvo deleguotas Trišalei tarybai, permetant politinę atsakomybę.

Priėmus naująjį Darbo kodeksą valstiečiai puolė girti savo darbą. Tačiau kiti politikai pastebėjo, kad veikiau šis pusmetis buvo politinis šou nei reikšmingų pokyčių Darbo kodekse metas. Naujienų portalas tv3.lt palygino reikšmingiausias Darbo kodekso pataisas priimtas premjeru būnant Algirdui Butkevičiui ir įsigaliojusias Vyriausybės galvai esant Sauliui Skverneliui.

Naujasis Darbo kodeksas gavo paskutinį Seimo patepimą – nuo liepos įsigalios naujos sąlygos tūkstančiams dirbančiųjų. Liberalus darbo kodeksas numato trumpesnes atostogas, ilgesniu viršvalandžius, lengvesnį darbuotojų atleidimą, terminuotų sutarčių sudarymą neterminuotam darbui. Šias ir kitas sąlygas kritikuoja darbuotojų profesinės sąjungos. Kai kurie pakeitimai palies visus dirbančiuosius, kiti aktualiausi tik tam tikrų sričių atstovams.

Po korekcijų naujasis Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams nei ankstesnis variantas, Seimui antradienį priėmus nuo liepos įsigaliojantį naująjį socialinį modelį sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. Kiti politikai – tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos – sako, jog dokumentas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio, dar pernai priimto ir atidėto varianto.