darbo birža

Dar gerokai iki didžiųjų šių metų švenčių pasienyje su Lenkija esančio Lazdijų miestelio degalinių lankytojai ir darbuotojai pastebėjo padidėjusį mikroautobusų srautą valstybės sienos link vedančia gatve, rašo „Lietuvos rytas“. Nesustabdė šio srauto nei kalėdinės nuotaikos, nei šventiniai renginiai, nei tarpušventis, nei pirmosios naujųjų metų dienos – daugybė automobilių lietuviškais valstybiniais numeriais kasdien važiuoja į Vakarus. Lietuva išvažiuoja.

Praėjusių metų gruodžio 30 dieną Lietuvoje buvo registruota 311,2 tūkst. bedarbių arba 14,39 proc. šalies darbingo ažmiaus gyventojų. Tai 6,3 tūkst. daugiau nei gruodžio 23 d., kada bedarbių skaičius siekė 304,9 tūkst. Anot Lietuvos darbo biržos, kaip ir kasmet tokiu laikotarpiu, jaučiamas sąstingis darbo rinkoje dėl sumažėjusių sezoninių, terminuotų ir viešųjų darbų. Tačiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nebuvo drastiško nedarbo augimo.

Gyventojams, norintiems įsigyti verslo liudijimą pasinaudojant bedarbiams taikomomis lengvatomis, bedarbio pažymos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti nebereikia. Pasak VMI viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės, VMI su Lietuvos darbo birža (LDB) sudarė duomenų teikimo sutartį, todėl informacija apie tai, jog gyventojas yra įregistruotas bedarbiu VMI yra perduodami automatiškai.

Iš viso gruodžio 23 d. šalyje buvo registruota 304,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,1 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,14 procentinių punktų daugiau negu prieš savaitę, praneša Darbo birža. Šalies teritorinės darbo biržos gruodžio 17 – 23 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,8 tūkst. asmenų, t.y. 8,26 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite. Jaunesnių kaip 25 m. amžiaus bedarbių įregistruota 381. Praėjusią savaitę padėta įsidarbinti beveik 2,9 tūkst. asmenų.

Šalies teritorinėse darbo biržose gruodžio 13–16 dienomis registruota 301,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 13,96 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusią savaitę darbdaviai registravo net 322 vietomis daugiau nei prieš savaitę – daugiau kaip 2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvoje nedarbas jau tuoj tuoj išnyks. Tuo įsitikinęs premjeras Andrius Kubilius. Tik metus darbo biržos duris varstantys žmonės nemato iš dangaus krintančių darbo pasiūlymų. Ekspertai tvirtina, kad nedarbas tikrai sumažės, tik kaip paprastai – popierinėse valdžios ataskaitose. Nedarbas šaus žemyn Premjeras A.Kubilius jau tikisi, kad Lietuvoje kitąmet įvyks stebuklas – nedarbas kris žemiau nei 10 proc. Nors dar gruodžio 1-ąją nedarbo rodiklis visoje Lietuvoje siekė 13,9 proc.

Lietuvos darbo birža nusprendė atsisakyti prieš keletą mėnesių bedarbių atmintinėje atsiradusios taisyklės, kad tris kartus per dvi dienas neatsiliepęs telefonu bedarbis braukiamas iš sąrašų ir netenka socialinių garantijų. Šie pakeitimai įsigaliojo lapkričio pabaigoje. Taip pat nuspręsta, kad bedarbis nesulauks sankcijų, jei į darbo biržą neatvyks sutartu laiku dėl pateisinamos priežasties. Anksčiau nebuvo taikomos jokios išlygos ir neatvykusysis laiku buvo braukiamas iš sąrašų.

Socialinės atskirties mažinimas – politikų demagogijose dažnas žodis. Valdžia, vis kalbėdama apie pažeidžiamas visuomenės grupes, nepamiršta pasipuikuoti milijonais litų, skirtų efektyvesnei integracijai. Tačiau didžioji dalis jų, pasak ekspertų, yra iššvaistoma veltui. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama virš ketvirčio milijonų piliečių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus. Per trejus pastaruosius metus įvairioms neįgaliųjų integracijos programoms buvo skirta 75 milijonai litų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių arba 13,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – lygiai tiek pat buvo registruota šių metų pradžioje. Bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų lapkritį mažėjo 0,3 proc. punkto. „Palaipsniui nuo liepos kas mėnesį mažėjantis nedarbas rodo, kad po truputį stabilizuojasi situacija darbo rinkoje.

Realaus nedarbo lygio Lietuvoje niekas neskaičiuoja. Šviežiausiais Darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje – 14,2 procento, Statistikos departamento – 17,8 procento. Šie skaičiai nelabai ką turi bendro su realiu nedarbu. Darbo birža skaičiuodama darbingais laiko net mokyklos suole sėdinčius 16-mečius, o statistikai procentus išveda apklausę 0,5 procento gyventojų.

30 tūkstančių žmonių, dabar gyvenančių iš socialinių pašalpų, nebegautų nė lito paramos, jeigu būtų pritarta pateiktam Vyriausybės siūlymui mažinti išmokas ilgalaikiams bedarbiams. Siūloma trejus metus darbo nesusirandantiems žmonėms socialinę pašalpą mažinti penktadaliu, po metų – perpus, rašo "Lietuvos rytas".. Nedirbantys 5 ir daugiau metų visai negautų jokių pašalpų. Tokių žmonių yra apie 30 tūkst.

Valdžia svarsto ilgalaikiams bedarbiams sumažinti socialines pašalpas, o paskui ir visai nutraukti jas mokėti. Tačiau šaiposi iš darbo nevengiančių žmonių, kuriems sunkmečiu pavyko įsidarbinti bent puse etato. Mat tokioms šeimoms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių dirba puse etato, užkertamas kelias gauti socialines pašalpas ir kompensaciją už šildymą. Ir visai nesvarbu, kad pajamos atitinka įstatymų numatytas sąlygas gauti šias išmokas, t. y. neviršija nustatytų dydžių vienam šeimos nariui.

Buvęs Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorius Vidas Šlekaitis pernai nepagrįstai gavo tuomečio socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio papeikimą ir be pagrindo buvo atleistas iš darbo, paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). V. Šlekaitis prašė teismo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2009 m. kovo 3 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro R. Dagio įsakymu jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Iš pareigų pasitraukus ilgametei Šiaulių darbo biržos vadovei socialdemokratei Genovaitei Kuprevičienei, paskelbtas konkursas naujam direktoriui parinkti. Nors dar galima šio konkurso rezultatus apskųsti, išankstiniais duomenimis, jį laimėjo buvęs Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas.

Laikraščių išnešiojimas rytais savo mikrorajone, kaimynų šuns vedžiojimas, žolės pjovimas, lapų grėbimas ar sniego kasimas už simbolinį alygį – tokius papildomus darbus dirbančius moksleivius galima išvysti amerikiečių filmuose.

Spalio 14 d. šalyje buvo registruota 308,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,28 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,03 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Pastarąją savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti 4,5 tūkst. asmenų. Darbdaviai įregistravo 2590 laisvų darbo vietų – vidutiniškai 518 per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1496 asmenys. Daugiausia bedarbių – 805 (53,8 proc.) nusiųsta į viešuosius darbus, 435 (29,1 proc.

Vakar iš Vilniaus, kur vyko konkursas Panevėžio darbo biržos direktoriaus pareigoms užimti, premjero Andriaus Kubiliaus patarėju dirbantis Viktoras Trofimovas grįžo triumfuodamas. Jis gavo norimą kėdę. Bandė išlaikyti paslaptyje Po konkurso buvęs Panevėžio apskrities viršininkas užsuko į Vyriausybę pasidalinti savo džiaugsmu su ministru pirmininku ir patikino jį, kad prie Panevėžio darbo biržos vairo stos tik baigęs visus jam pavestus darbus.

Skęstantysis, sakoma, stveriasi ir šiaudo. Akivaizdu, jog bedarbiui tuo šiaudu dažnai tampa gydytojo pažyma, kurios jis siekia, kai nori įrodyti, jog negalės dirbti Darbo biržos siūlomo darbo. Po to, kai biržoje bedarbiui pasiūlomas darbas, reakcijų būna įvairių. Bedarbių nuotaikų skalė svyruoja nuo džiaugsmo, kad gavo darbą, iki visiško nusivylimo. Kiti –„Aš negaliu lankstytis“, –aiškina vienas. „Aš negaliu dirbti šaltyje... Mano regėjimas silpnas... Negaliu dirbti fizinio darbo.

„Vien per pirmąją spalio savaitę verslo liudijimus įsigijo beveik 1600 bedarbių“, – savaitės pradžioje džiaugėsi Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis ir darė išvadą, kad tai akivaizdus rodiklis, kalbantis apie bedarbių verslumo augimą. Vis dėlto, „Respublikos“ duomenimis, džiūgauti dar ankstoka.

Spalio 7 d. šalyje buvo registruota 309,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,31 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,03 procentiniais punktais mažiau nei praėjusią savaitę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad beveik 1,6 tūkst. bedarbių įsigijo verslo liudijimus.

Darbo birža tampa universitetus šiemet baigusių diplomuotų absolventų prieglauda - šiuo metu laukiama naujo nedirbančių jaunuolių antplūdžio. Nuo spalio 1 d. valstybė savo lėšomis nebedraudžia privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) abiturientų, kurie baigę mokyklą nestudijuoja, rašo „Lietuvos žinios". Rugsėjo pradžioje teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 50,5 tūkst. bedarbių iki 25 metų, iš jų beveik kas ketvirtas - aukštosios arba profesinės mokyklos absolventas.

Rugsėjo 23 d. šalyje buvo registruota 314,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,54 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų - 0,08 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę padėta įsidarbinti 4,5 tūkst. asmenų – panašiai kaip ankstesniąją savaitę. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst. asmenų. Daugiausia bedarbių atliko viešuosius darbus ar buvo įdarbinti subsidijuojant, 252 asmenys įsigijo verslo liudijimus.

Rugsėjo 9 d. šalyje buvo registruota 318,7 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,74 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,19 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę. Darbo biržoms tarpininkaujant per savaitę įdarbinta 5,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų, tai yra vidutiniškai 1058 (praeitą – 973) bedarbiai per dieną. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 2,1 tūkst. asmenų, iš jų beveik 40 proc.

Šiaulių darbo biržos direktorės Genovaitės Kuprevičienės duomenimis, darbo neturintys šiauliečiai neskuba įsidarbinti prekybos centruose. Darbo ieškančius žmones gąsdina ilgos darbo valandos, sunkus ir atsakingas darbas. Be to, didieji prekybos centrai ieško kvalifikuotų darbuotojų. O tokių bedarbių – mažuma.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17,8 tūkst. bedarbių – 30,6 proc. mažiau negu liepą. „Mėnesio statistikos duomenys parodė, kad pasirinkome teisingą kelią, intensyvindami integravimą į darbo rinką ir griežtindami bedarbių aptarnavimo tvarką.

Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis pats yra ragavęs bedarbio duonos. Jis žino, kad senkant santaupoms, mažėja ir ambicijos. Jau mėnesį šalies darbo biržose taikoma nauja bedarbių registracijos ir darbo su jais tvarka. Tris kartus neatsakęs į konsultanto skambutį ar nesutikęs dirbti jam siūlomo darbo, bedarbis pusmečiui braukiamas iš darbo biržos sąrašų. Tačiau M. P. Balašaitis tikino, kad tokiu būdu tik atsikratoma tų, kuriems darbas nereikalingas.

Statistikos departamentui fiksuojant didžiausią bedarbių skaičių Lietuvoje nuo 1998-ųjų, viena iš naujų priemonių mažinti nedarbą, kurios ėmėsi valdžia, – nesuteikti bedarbio statuso asmenims, turintiems nors kiek įregistruotos žemės ūkio ar kaimo valdos žemės. Darbo biržos atstovai teigia, kad esama tvarka dar bus tobulinama. Žmonės, turintys hektarą kitą pievos, o gal ir dar mažiau, braškyno ar kitų pasėlių, įregistruotų kaip žemės ūkio ar kaimo valda, nebegali oficialiai tapti bedarbiais.

Rugpjūčio 26 d. šalyje buvo registruota 323,6 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,97 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,07 procentinio punkto mažiau negu prieš savaitę ir 0,32 procentiniais punktais mažiau negu rugpjūčio 1 dieną. „Liepos pabaigoje nedarbas šalyje buvo pasiekęs aukščiausią tašką - Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje registruota 330,6 tūkst. bedarbių.

Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną, rašo "Lietuvos rytas". Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą. Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje. O kaip dėl darbo paieškų? „Yra tiesiog profesionalių bedarbių.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Pastaruoju metu situacija darbo rinkoje pamažu gerėja - darbdaviai kuria naujų darbo vietų, o darbuotojai teigia, kad rimtai dalyvaujant atrankose darbą tikrai galima surasti.Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutinius vienerius metus beveik visi darbdaviai ieškojo naujų darbuotojų. Dauguma jų siūlė nuolatinį darbą, o kiti ieškojo dirbančiųjų, kurie galėtų atlikti konkretų laikiną darbą. CVbankas.

Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą. Pamažu pramėtys iš Darbo biržos Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje. Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio.

Teritorinės darbo biržos rugpjūčio 13–19 dienomis įregistravo 3,6 tūkst. bedarbių (vidutiniškai per dieną 724, praeitą savaitę – 1112). Atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius sudarė 5,3 proc. Daugiausia (82,3 proc.) registravosi asmenys, nedirbę nuo pusės iki dvejų metų. Per savaitę darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 3,4 tūkst. asmenų. Darbdaviai registravo 2,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,4 tūkst.

Po miškus išguldžiusios ir namus griovusios audros į pagalbą seniūnijoms masiškai siunčiami ir Darbo biržos klientai. Tik kai kurie netikėtai suserga jau pirmomis dienomis ar eina grybauti, nei pjausto nuvirtusius medžius. Valdžios atstovai “simuliantams" ketina nukirpti pašalpas, nes darbo jėgos itin trūksta. Nukonkuravo grybai Jau šią savaitę be kariškių ir savanorių į talką tvarkant audros padarinius pasitelkti ir bedarbiai.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Vyriausybė rado gudrų būdą sumažinti sparčiai augantį bedarbių skaičių - išbraukti kuo daugiau bedarbių ir darbo ieškančių žmonių iš bedarbių sąrašų. Tokį sprendimą priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nuo liepos 27 dienos pakeisdama Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašą, rašo „Vakarų ekspresas“. Iki šiol Darbo biržoje užsiregistravęs žmogus gaudavo atmintinę, kurioje būdavo išdėstytos jo pareigos.

Išsirikiavusios prie jau galima sakyti buvusios kavinės „Seklyčia" durų, kavinės virėjos, virtuvės darbininkės, padavėjos laukė bendrovių  „EP1 Investicija" vadovų, kurie žadėjo atvykti iš  Vilniaus ir paaiškinti, kodėl staiga uždaroma kavinė, kurioje dirbo apie 15 žmonių, kodėl žmonės į gatvę išvaromi ne tik be pragyvenimo šaltinio, bet ir be galimybės kreiptis į Darbo biržą, nes nežinia kokiomis sąlygomis nutraukiama darbo sutartis, o atlygis už darbą nemokamas jau trečią mėnesį.

Užpraėjusį sekmadienį Pietryčių ir Vidurio Lietuvos savivaldybes nusiaubusios vėtros padarinių likvidavimo darbai bus vykdomi iš Europos socialinio fondo programos “Neprarask darbo įgūdžių". Skirta vos 410 tūkst.

Teritorinės darbo biržos per savaitę, rugpjūčio 6–12 dienomis, įregistravo 5,6 tūkst. bedarbių, iš jų – 0,5 tūkst., arba kas dešimtas (praeitą savaitę kas trečias) jaunesnis kaip 25 m. amžiaus. Atleisti iš darbo per paskutiniuosius šešis mėnesius sudarė 0,6 tūkst. Skirtingai nei praeitomis savaitėmis, mažiau registravosi anksčiau nedirbusių pagal darbo sutartis asmenų - 10,5 proc. visų bedarbių. Didžiausią dalį sudaro nedirbę laikotarpį nuo pusės iki dvejų metų bedarbiai – 72,3 proc.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimams, pakoreguotas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Darbo birža praneša, kad bus labiau kontroliuojama, kaip suteikiamas bedarbio statusas, nedirbančiam asmeniui nesilaikant nustatytų pareigų bus taikomos sankcijos. Tokie pakoregavimai atlikti atsiradus daugiau asmenų, kurie biržose registruojasi, norėdami išvengti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Šią savaitę įregistruota beveik 3,4 tūkst. bedarbių, tai yra 42,2 proc. mažiau nei ankstesniąją. Vidutiniškai per dieną buvo registruojami 847 bedarbiai (ankstesniąją savaitę - 977). Šalyje yra užregistruota 324 tūkst. bedarbių - tai sudaro 15,04 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas per savaitę sumažėjo 0,04 procentinio punkto. Tai pirmas kartas šiais metais, kai dvi savaites iš eilės registruotas nedarbas mažėjo.

84 milijonus litų Vyriausybė papildomai skyrė socialinei paramai ir kompensacijoms už šildymą bei vandenį. Sunkmečiu, išaugus paramos gavėjų skaičiui, lėšų pritrūko beveik visos šalies savivaldybės. Tačiau ir po šios piniginės injekcijos savivaldos atstovai sako, kad jos iki metų galo neužteks. Alytaus miesto savivaldybei Vyriausybė skyrė per 5 milijonus litų – daugiau negu Klaipėdos miestui, kuris kone triskart didesnis.

Persitvarkanti Lietuvos darbo birža planuoja sutaupyti per metus apie 15 milijonų litų. Tai bus pasiekta radikaliai pertvarkant struktūrą masiškai atleidžiant darbuotojus, praneša "LNK žinios". Vykdant reformą, nuo spalio mėnesio vietoje dabar esančių 46 teritorinių darbo biržų liks tik 10 su struktūriniais padaliniais (skyriais), veikiančiais savivaldybėse.

Didžiausią bedarbių skaičių turinčiame Panevėžyje kartu su pavasariu jaučiamas ir darbo rinkos pagyvėjimas – ieškoma kvalifikuotų specialistų. Tačiau verslininkai sako, kad siųstieji iš darbo biržos dirbti nenori ir prašo rašyti, kad jie netinkami. Anot darbo biržos vadovų, bedarbių galbūt netenkina maži atlyginimai ir terminuotos darbo sutartys, praneša LTV „Panorama“. Bedarbių sostine vadinamame Panevėžyje darbo biržos koridoriai tuštėja.

Pastarųjų savaičių statistiniai duomenys rodo, kad registruoto nedarbo lygis stabilizavosi. Pirmą kartą šiais metais registruotų bedarbių skaičius sumažėjo nuo 327 758 iki 326 114. Tai yra 0,08 proc. mažiau bedarbių, nei buvo praėjusią savaitę. Tokie pokyčiai darbo rinkoje rodo, kad situacija gerėja. „Tokio lygio nedarbo sumažėjimas šalyje fiksuotas pirmą kartą per pastaruosius pora metų - nuo 2008–ųjų spalio, kai bedarbių registracijos kreivė pradėjo sparčiai kilti aukštyn.

Lietuvoje nedarbo lygis ir toliau pamažu auga. Registruotas nedarbas per savaitę padidėjo 0,26 procentinio punkto. Lietuvos Darbo birža ramina, kad yra ir gerų naujienų - balandžio 16 – 22 dienomis didėjo savaitiniai įdarbinimo ir laisvų darbo vietų registravimo rodikliai. Per savaitę darbo biržoms tarpininkaujant padėta įsidarbinti 4530 asmenų – tai jau antroji savaitė iš eilės, kada įdarbinama daugiau nei 4 tūkstančiai darbo biržos klientų.

Ekonominio sunkmečio metu organizuojant viešuosius darbus siekiama suteikti galimybę kuo daugiau bedarbių laikinai padirbėti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų, atliekant vietos bendruomenėms naudingus darbus. Per šių metų sausio-kovo mėnesius viešųjų darbų priemonėje dalyvavo 1200 bedarbių. Nuo sausio mėnesio buvo pradėti viešieji darbai 46 savivaldybėse, kitos savivaldybės yra numačiusios viešuosius darbus pradėti nuo 2010 m. antrojo ketvirčio.

Per savaitę, kovo 26-balandžio 1 dienomis, į šalies darbo biržas norėdami užsiregistruoti kreipėsi gerokai daugiau šalies gyventojų. Darbo rinkos analitikų nuomone, registraciją darbo biržoje lėmė ne darbuotojų atleidimai, o plačiai paviešinta informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą. Tai paskatino ilgesnį laiką nedirbusiuosius pasirūpinti valstybės teikiamomis garantijomis darbo biržoje registruotiems asmenims.