darbo birža

Vieniems darbo praradimas prilygsta sunkiai depresijai ir pasitikėjimo savimi praradimu, o kiti ieško visų įmanomų pasiteisinimų, kad tik negrįžtų į darbo rinką. Ir vieniems, ir antriems stengiasi padėti psichologas, dirbantis Panevėžio darbo biržoje. Deja, konservatyvūs panevėžiečiai vis dar skeptiškai žiūri į tokio specialisto teikiamą pagalbą.

Toks už­ra­šas jau me­tus „puo­šia“ Šiau­lių uni­ver­si­te­to sie­ną. Kaž­kas pa­juo­ka­vo, bet min­tis – ver­čian­ti su­si­mąs­ty­ti: ar tik­rai nau­jai iš­kep­ti stu­den­tai kar­tu su dip­lo­mu gau­na ir bū­si­mo be­dar­bio sta­tu­są? Šimtai ab­sol­ven­tų ieško darbo Kas­met Lie­tu­vos aukš­tą­sias mo­kyk­las pa­lie­ka dau­giau nei 300 tūks­tan­čių dip­lo­muo­tų ab­sol­ven­tų.

Ar ver­ta im­tis vers­lo, kai vos ne kas­dien kal­ba­ma apie eko­no­mi­kos są­stin­gį, įmo­nių bank­ro­tus, ma­žė­jan­tį per­ka­mu­mą? Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis įsi­ti­ki­no, kad Pak­ruo­jy­je as­me­niniam vers­lui ni­šų su­ras­tų bet ku­ris darbš­tes­nis vy­ras. Į dar­bą – sau­lei te­kant Pak­ruo­jie­tis Vir­gi­ni­jus Ze­mec­kis kiek­vie­ną dar­bo die­ną ke­lia­si sau­lei te­kant ir ge­ro­kai prieš pen­kias iš­va­žiuo­ja į dar­bą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo įgyvendinti permainas Lietuvos darbo biržos sistemoje. Nuo liepos 1 dienos darbo biržos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su darbo ieškančiais žmonėmis, bus vertinami pagal tiesioginius savo darbo rezultatus – sėkmingai darbintus bedarbius. Už savo pastangas darbo biržos darbuotojai gali tikėtis didesnio atlyginimo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 28 d. šalyje buvo registruota 205,8 tūkst. bedarbių – 9,95 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Birželio 22-28 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,8 tūkst. arba beveik 30 proc. – jaunesni nei 25 metų amžiaus Per savaitę užimtumas suteiktas 6,1 tūkst. bedarbių: teritorinių darbo biržų specialistai jiems padėjo įsidarbinti, pasiūlė dalyvauti laikino užimtumo priemonėse, įsigyti verslo liudijimą.

Ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 207,2 tūkst. bedarbių, jie sudarė 10,02 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Darbo birža. Per savaitę darbdaviai pateikė informaciją apie 4 tūkst. laisvų darbo vietų. Beveik trečdalį visų darbo pasiūlymų registravo Vilniaus (32,1 proc.), Kauno (14,6 proc.) ir Šiaulių (12,9 proc.) teritorinės darbo biržos.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Nors pastaruoju metu šalyje pastebimos nedarbo mažėjimo tendencijos, yra tų, kas šį faktą priskiria bedarbių emigrantų srautams į Vakarų valstybes. Kita vertus, šis skaičius nemažai priklauso ir nuo sėkmingo Darbo biržos bendradarbiavimo su darbdaviais. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus Paslaugų darbdaviams poskyrio vedėjos Janinos Šiaulienės, šiuo metu aptarnaujama 70,5 proc. realiai veikiančios darbdavių rinkos.

Per savaitę teritorinės darbo biržos padėjo įsidarbinti daugiau nei 4,5 tūkst. bedarbių, dar 4 tūkst. dalyvaus laikino užimtumo rėmimo priemonėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai įregistravo 4,7 tūkst. laisvų darbo vietų.

Prieš pusmetį įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisoms, Druskininkų savivaldybė pati sprendžia, kam labiausiai reikalinga socialinė parama. Kurorte  3 proc. sumažėjo nedarbas ir beveik 200 gyventojų  sustabdytos socialinės pašalpos.

Per savaitę Lietuva darbo birža bedarbio statusą suteikė 5 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai 500 mažiau nei savaitę prieš, skelbiama Lietuvos darbo biržos pranešime. Iš viso ketvirtadienį Lietuvos darbo biržos registre bvo 217,3 tūkst. bedarbių arba 10,51 šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp naujųjų registruotų bedarbių daugiausiai be profesinio pasirengimo – 43,3 proc., turinčių didesnę nei dvejų metų pertrauką – 26,2 proc.

Kaip šnipas ir programišius pagarsėjęs klaipėdietis Pavelas Iljinas laimėjo bylą prieš Klaipėdos teritorinę darbo biržą ir nesiruošia nurimti. P. Iljinas įsitikinęs, kad šis jo triumfas turėtų palengvinti ir kitų bedarbių, dažnai besiskundžiančių Darbo birža, gyvenimą.

Lietuvos darbo biržos (LDB) teikiamos paslaugos nuo pernai metų sėkmingai perkeliamos į elektroninę erdvę. Lietuvos gyventojai naudodamiesi e. Dbiržos informacine sistema ir LDB paslaugomis internete gali greičiau gauti naujausią reikiamą informaciją įvairiais darbo rinkos klausimais, patys aktyviai dalyvauti procesuose, priimant darbuotojus ar ieškant darbo, tiesiogiai komunikuojant su darbo biržos specialistais.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje parlamentarai socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko klausė, kas daroma, kad nepasikartotų situacija, kai buvo neteisėtai atleistas, o vėliau grąžintas į darbą Lietuvos darbo biržos vadovas V. Šlekaitis, ir kas atlygins dėl to patirtus nuostolius. Ministras D. Jankauskas teigė, kad remiantis audito išvadomis imtasi atitinkamų priemonių dėl nekompetentingai savo darbą atlikusių darbuotojų.

Kovo mėnesį darbdaviai registravo 19,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 44 proc. daugiau nei vasarį, praneša Lietuvos darbo birža. Šių metų balandžio 1 dieną šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 244 tūkst. bedarbių, arba 11,8 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tarp jų – jaunesnių kaip 25 metų amžiaus bedarbių buvo beveik 32,9 tūkst. Registruotas jaunimo nedarbas sudarė 7,5 proc. šalies 16–24 metų amžiaus gyventojų.

Įdarbinimo specialistai teigia, kad dabartinė situacija, kai nedarbas Lietuvoje auga, o darbdaviai neranda reikalingų specialistų, yra ekonominės krizės pasekmė. Tam tikrą poveikį turėjo ir didelė emigracija bei tarptautinių bendrovių filialų atsidarymas mūsų šalyje. „Prasidėjus ekonominei krizei, kaip ir išpūstas nekilnojamojo turto burbulas, sprogo ir darbo rinkos burbulas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Kasmet Darbo biržos atliekamos darbdavių apklausos šįsyk rodo, kad 2012-aisiais bus įsteigta daugiau naujų darbo vietų nei likviduota, tiesa, lauks ir nemažai iššūkių. Ir šiemet padėtis darbo rinkoje išliks sudėtinga – dėl to specialistai turi mažai abejonių. Vien tik Panevėžio apskrityje bus daugiau nei 20 tūkstančių bedarbių. Tačiau bus steigiamos naujos darbo vietos ir nedarbas po truputį mažės.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Per pastarąją savaitę šalies teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 1,4 tūkst. mažiau nei ankstesnę. Gerokai sumažėjo ir besiregistruojančio jaunimo iki 25 metų amžiaus. Daugiausia tarp naujųjų bedarbių yra įregistruoti pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 65,2 proc., neturintys profesinio pasirengimo – 45 proc., turintys didesnę nei dviejų metų pertrauką - 30 proc.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Įsidarbinti Panevėžyje šįmet didžiausias galimybes turės vadybininkai, draudimo agentai, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai ir mėsininkai – skelbia Darbo biržos parengtas 2012-ųjų darbo rinkos barometras. Paklausiausių specialybių atstovų paslaugas darbdaviai Aukštaitijos sostinėje vertina vidutiniškai 800–1500 litų per mėnesį. Potencialiais bedarbiais įvardijami kirpėjai, kosmetologai, padavėjai, administratoriai, socialiniai darbuotojai, kompiuterių technikai, ekonomistai.

Teritorinės darbo biržos vasario 10-17 d. bedarbio statusą suteikė 6,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per tą pačią savaitę jos padėjo įsidarbinti 2,3 tūkst. bedarbių, dar 575 bedarbiai pradėjo veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Kas penktas (21,5 proc.) įregistruotas bedarbis yra jaunesnis kaip 25 metų. 44,2 proc. bedarbių neturi profesinio pasirengimo. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia yra įregistruotų pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 66,1 proc.

Dirbti norinčių vyresnio amžiaus žmonių netrūksta, tačiau jiems įsidarbinti būna neretai sunkiau nei kitų amžiaus grupių bedarbiams. Jau ne vienus metus gyventojai, kuriems iki pensijos būna likę keletas metų, skundžiasi, kad įsidarbinti būna nepaprastai sunku. Dar sunkiau darbą rasti dirbti norintiems pensininkams – niekam ne paslaptis, kad darbdaviai ne visada noriai priima tokius darbuotojus.

Nuo metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį darbo biržoje užsiregistravusieji tą pačią dieną gali kreiptis į socialinės paramos skyrių prašyti kompensacijos už šildymą ir ją gauti, savivaldybes ėmė atakuoti ant skurdo ribos gyvenantys asmenys.

Praėjusią savaitę prasidėjus diskusijoms apie drastišką būklę darbo rinkoje, „Ekonomika.lt“ kalbina vyriausiąjį valstybinio darbo inspektorių Vilių Mačiulaitį. Kaip vertinate Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo kalbas, neva vos 200–250 tūkst.

Į perkvalifikavimo kursus bedarbius vilioja ne noras išmokti amato, o gera stipendija. Kai gatvėje sutiktas vaikystės draugas Viktoras pasigyrė grįžtąs iš mokesčių inspekcijos su nauju verslo liudijimu ir paprašė pavaišinti alumi, nori nenori teko jam prikišti, kad juk verslininkas turėtų vaišinti seną draugą – eilinį samdinį, o ne atvirkščiai. „Verslininkas? Tai keičiam tą šiukšlę į bokalą alaus, – pamojavęs man prieš nosį dokumentu pasiūlė Viktoras.

Šiaulių darbo biržoje sparčiai mažėja bedarbių. Tik džiaugtis nėra kuo – darbingi žmonės toliau emigruoja, o dauguma registruotų bedarbių gyvena iš pašalpų ir dirbti neskuba. Specialistai sako, kad susirasti gerų darbuotojų ateityje bus tiesiog neįmanoma, jų nebeliks. „Šiaulių darbo rinka traukiasi, sensta ir praranda kvalifikaciją, o norintys dirbti ir uždirbti – emigruoja“, – sako Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.

Savivaldybės administracijai nesiimant siųsti gaunančiųjų socialines pašalpas padirbėti, ją įpareigoti tai padaryti bando Tarybos narys. Jau kurį laiką nemažai šalies savivaldybių gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą, privalo už ją atidirbti. Panevėžio mieste tokia tvarka kol kas negalioja – tik rajone.

Pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiesiems tapo daug lengviau išprašyti išankstinę pensiją – nebereikalaujama Darbo biržos registracijos. Maždaug septyni šimtai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra išankstinės pensijos gavėjai. Sąvoka „išankstinė pensija“ į mūsų gyvenimą atėjo 2004 metais, kai po aktyvios pilietinės iniciatyvos ir „Sąjungos 55“ veiklos valdžia suteikė tokią galimybę. Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Gerokai pabrangusius verslo liudijimus galima įsigyti su solidžiomis nuolaidomis - tereikia užsiregistruoti darbo biržoje. Verslininkai sausį užplūdo darbo biržas, o valdžia jau karštligiškai ieško būdų, kaip užtaisyti šią atsivėrusią spragą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Gyventojai visoje Lietuvoje įsigudrino gauti nuolaidas, kurios jiems nepriklauso. Pirmąją šių metų savaitę prie darbo biržų išsirikiavo kur kas ilgesnės eilės nei pernai.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

Sausio 12 d. šalyje buvo 233,8 tūkst. bedarbių – tai sudaro 11,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, pranešė Lietuvos darbo birža. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 8,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 2,7 tūkst. daugiau nei ankstesnę savaitę. Dauguma naujųjų bedarbių planuoja savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus. Per savaitę darbdaviai įregistravo 2,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

Vyriausybė nusprendė, kad smulkiajam verslui ekonominis nuosmukis baigėsi ir nuo šių metų pradžios dvylika kartų pabrangino mokestį už verslo liudijimus. Panaikinus pernai galiojusias lengvatas vadinamiesiems patentininkams, šiemet verslo liudijimai pabrango nuo 120 Lt iki mažiausiai 1 440 Lt metams. Verslininkai bėdoja, kad šie ir kiti pokyčiai privers gyventojus krautis lagaminus ir taip padidinti emigrantų skaičių arba trauktis į šešėlį.

Spaudoje mirga skelbimai – reikalingi šėrikai, melžėjos, pagalbiniai darbininkai ūkyje. Kas verčia lietuvius lenkti nugarą Lietuvos ūkiuose, kur atlyginimai ne tokie dideli, kaip svetur? “Valstiečių laikraščio” kalbinti ūkininkai neslėpė: jei ūkio darbininkas užsienyje gertų tiek, kiek geria Lietuvoje, su tuo europiečiai iš viso nesitaikstytų ir tokius darbininkus be kalbų vytų lauk.

Vyriausybės nurodymu šalies savivaldybėms nuo šių metų net keliolika kartų pabranginus verslo liudijimus, darbo biržose laukiama smulkiųjų verslininkų antplūdžio.Nors dienai tapę bedarbiais, verslo liudijimus jie gali įsigyti perpus pigiau ir dar tikėtis subsidijų iš „Sodros“, praneša LTV „Panorama“. Panevėžyje verslo liudijimas beveik šimtui verslo rūšių, nesvarbu, ar žmogus taiso batus, ar mūrija namus, kainuoja 1440 Lt, o bedarbiams – perpus pigiau.

Panevėžio darbo biržoje šiomis dienomis laukiama smulkiųjų verslininkų antplūdžio. Nuo šių metų sausio 1-osios individualia veikla su verslo liudijimais besiverčiantiems panevėžiečiams vadinamieji patentai kainuoja apie 12 kartų brangiau, palyginti su praėjusiais metais. Smulkieji verslininkai, nors vienai dienai tapę bedarbiais, verslo liudijimus gali įsigyti per pusę pigiau.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos bus ilginamas pensinis amžius, dėl to senatvės pensijas vėliau gaus apie 60 tūkst. žmonių. „Nuo sausio 1 dienos pensinis amžius vyrams bus ilginamas 2 mėnesiais, moterims – 4 mėnesiais ir iki 2026 metų bus pasiektas vienodas 65 metų amžius abiems lytims“, – šią ir kitas pensinio amžiaus žmones paliesiančias reformas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 22 d. šalyje buvo registruota 221,9 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,73 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, rodo Lietuvos darbo biržos duomenys. Teritorinės darbo biržos per savaitę bedarbio statusą suteikė 5,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų – 21,9 proc. sudaro jaunesni kaip 25 metų amžiaus bedarbiai. Per savaitę darbdaviai registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 900 daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, teritorinės darbo biržos gruodžio 9–15 dienomis padėjo įsidarbinti 3,4 tūkst. bedarbių – per 400 daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu. Daugiau nei 0,7 tūkst. bedarbių pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus. Praėjusią savaitę darbdaviai įregistravo 700 daugiau laisvų darbo vietų – 2,4 tūkst., palyginti su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse sutiko dalyvauti 1,2 tūkst. bedarbių.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 8 d. šalyje buvo registruota 218,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,56 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę registruotų bedarbių padaugėjo 0,27 proc. punkto. Pirmąją gruodžio savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų - 18,9 proc. sudaro bedarbiai, jaunesni kaip 25 metų amžiaus.

Nedarbas, nors kiek sumažėjęs, vis dar kiša koją Lietuvos ekonomikai. Netylant kalboms apie naująją krizės bangą pasidomėjome, kokių profesijų atstovai gali jaustis ramiausiai ir kokių sričių specialistai Lietuvoje bus reikalingi ateityje. Pasak tinklalapio cvmarket.lt vadovo Povilo Kytros, ekonominiu sunkmečiu nominalaus atlyginimų kritimo nepatyrė informacinių technologijų (IT) ir finansų specialistai: jų darbo užmokestis ir sunkmečiu, ir ekonominio pakilimo laikotarpiu buvo pastoviausias.

Dėl gerokai praretintų bedarbių gretų keiksmų dažnai sulaukiančiai Panevėžio teritorinei darbo biržai šįkart kliuvo ne nuo valstybės išlaikytinių, o nuo šiuos išvariusių darbdavių. Biržos direktoriaus sprendimą sugrąžinti bedarbio statusą aštuonioms moterims, neįtikusioms bandelių kepėjai bendrovei „Prekija“, įmonės vadovas įvertino kaip didžiausią nesąmonę.

Atėjus rudeniui, nemaža dalis gyventojų, dar neseniai šiaip ne taip besivertusių sezonine veikla, vėl priversti ieškotis darbo. Darbo biržos specialistų, kartais per dieną sulaukiančių ir daugiau norinčiųjų užsiregistruoti, tokia padėtis nestebina – esą panaši situacija prognozuota dar pavasarį. Panevėžio darbo birža pastaruoju metu kasdien užregistruoja vis daugiau bedarbių, tačiau tai aiškina situacijos darbo rinkoje stabilizavimusi.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius siūlo drausti įdarbinti Darbo biržos subsidijuojamus asmenis toje pačioje įmonėje į tą pačią darbo vietą, jeigu nėra praėję 6 mėnesiai nuo jų darbo sutarties nutraukimo dienos. Tai reglamentuojantis Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimas užregistruotas Seime. Pasak parlamentaro, rengti įstatymo pakeitimus paskatino išaiškėjusi ydinga praktika įmonėse, kai, pasinaudojus įstatymų nuostatomis, nepagrįstai piktnaudžiaujama Darbo biržos subsidijomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis yra vykdoma - Vidas Šlekaitis grąžinamas į Lietuvos darbo biržos (LDB) direktoriaus pareigas, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuo metu dabartinis LDB vadovas Mindaugas Petras Balašaitis iš einamų pareigų yra atleidžiamas. Su juo esą yra aptartos kelios galimybės toliau dirbti socialinės apsaugos sistemoje. Jis pats DELFI tvirtino kol kas nežinąs, kokias pareigas toliau sutiks eiti.

Lietuvoje registruotas nedarbas siekė 10,37 proc. Darbo biržos duomenų registre buvo 214,4 tūkst. bedarbių - 3,9 tūkst. daugiau nei prieš savaitę, kuomet registruotas nedarbas sudarė 10,18 proc. Per savaitę bedarbio statusas buvo suteiktas 4,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 22,4 proc. sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus. Per savaitę padėta įsidarbinti 4,4 tūkst. bedarbių - tiek pat kaip ir praėjusiąją. Darbdaviai spalio 28 - lapkričio 4 dienomis registravo 2,9 tūkst.