darbas

prekeszenklas.lt Atėjus pavasariui, metas pradėti žvalgytis, kur savo įgūdžius ir žinias būtų galima patobulinti ir panaudoti bėgant vasarai. Darbo praktika dažnam studentui – tai ne tik įgūdžių tobulinimas, bet ir puiki galimybė užmegzti naudingų kontaktų ar net pradėti karjerą tam tikroje srityje. Prekeszenklas.lt kviečia kartu pasidairyti, kur ir kaip galima palengvinti vasaros darbo praktikos paieškas. Pateikiame keturis paprastus, tačiau veiksmingus būdus vasaros praktikai ieškoti.

Nors Konstitucijoje numatyta, kad teismai turi vykdyti tik teisingumą, tačiau iki šiol jie atlieka ir nemažai teismams nebūdingų funkcijų. Teisingumo ministerijoje patvirtintas planas, kuriame yra numatyta, kokių teismams nebūdingų funkcijų ketinama atsisakyti perduodant jas kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams. „Teismams nebūdingų funkcijų atisakymas leis teisėjams labiau susikoncentruoti ties pagrindiniu darbu – teisingumo vykdymu.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune jaunimas siekė atkreipti valdžios problemą į jaunimo nedarbą. Pasak jų, darbdaviai dažnai nesuteikia socialinių garantijų. Tuo metu darbdaviai sako, kad geri jauni specialistai darbo randa, ir ragino atsakingiau rinktis profesiją. Eisenos per Laisvės alėją priekyje – kostiumuotą darbdavį vaidinantis mimas, kurį darbuotojas veža karutyje. O kaukės esą simbolizuoja, kad jaunimo niekas nenori girdėti.

Nesvarbu, ar esate jaunas ir ką tik baigėte studijas ar jau bandėte įsitvirtinti ne vienoje srityje. Niekada nevėlu siekti to, dėl ko esate pasiryžę sunkiai ir daug dirbti. Svajonių šalimi vis dar vadinama Amerika gali tapti sėkmingo gyvenimo pradžia. „Time“ pateikia 10 miestų, kurie jus pasitiks svetingiausiai ir ir suteiks galimybę karjeros pradžiai pakloti stabilius pamatus.

Šiandien pristatyta dvejų metų trukmės kampanija, skirta padėti darbdaviams ir darbuotojams sėkmingai valdyti ir mažinti stresą bei psichosocialinę riziką darbe. Naujausi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimai atskleidė, kad su stresu darbe susiduria 51 % darbuotojų, o keturi iš dešimties teigia, kad stresas jų organizacijoje nėra tinkamai valdomas. Dėl to lietuviai ir graikai yra vieni nelaimingiausių darbuotojų ES. Savo darbu nepatenkinti net 29 proc.

Darbe vėl jaučiatės mieguistas, nepavyksta susikaupti? Regis, labai nepervargote, bet kažkodėl svaigsta galva, jaučiate silpnumą? Mitybos specialistai teigia – tai gali lemti ir netinkamai pasirinktas maistas bei žalingi valgymo įpročiai.

Norite dirbti pas kurį nors iš lietuviams patraukliausių darbdavių? Tuomet turite ir pats būti geresnis savo srityje, kad jumis pakeistų esamą darbuotoją. Arba turėti su IT susijusią specialybę. Per trejus metus dirbančių pas tokius darbdavius sumažėjo daugiau nei tūkstančiu, teigia įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva analitikai, remdamiesi Sodros duomenimis.

Minint tarptautinę jaunimo solidarumo dieną, skirtą akreipti dėmesį į jaunimo problemas, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė teigė, kad požiūris į jaunimo nedarbą yra individualizuotas: „Nuo šiol pastangos nukreiptos į individualius jauno žmogaus poreikius. Atėjus į darbo biržą, išanalizuojami jo gebėjimai, išsiaiškinami norai. Į tai atsižvelgus, sudaromas individualus planas“ , — interviu radijui „Laisvoji banga“ teigė A. Pabedinskienė.

Viešojoje erdvėje euro tematika tampa vis dažnesnė. Vieni bendrąją Europos valiutą liaupsina, kiti jos bijo. Tačiau taip ir lieka neaišku, kaip euras galėtų padėti spręsti jau įsikerojusias šalies problemas – šiuo atveju struktūrinio nedarbo problemą. Kuo toliau, tuo aktualiau tampa kalbėti apie eurą.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Lietuvos valstybės saugumo srityje Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra prisiėmusi „paskutinio bastiono“ vaidmenį, tačiau jos mėginimas tvarkytis vienai pačiai daugiau saugumo Lietuvai gali ir neduoti, mano politologas Tomas Janeliūnas. Tarp politikų be D. Grybauskaitės itin sąmoningas valstybės saugumo klausimais turėtų būti Lietuvos premjeras. Jam vadovaujant arba koordinuojant vyksta visos kasdienės didelės ir mažos kovos, pavyzdžiui, dėl energetinės nepriklausomybės.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2012-2013 m. atlyginimus savo darbuotojams kėlė net 71 proc. įmonių. Šiais metais tai planuoja padarayti vos 2 proc. daugiau įmonių. Bendrovės „Hay Group“, atlikusios tyrimą, specialistai prognozuoja, kad atlyginimai šiemet gali kilti 2,6 proc. Didėjančios algos – mitas? Vis dėlto, nors tyrimai rodo, kad tų, kurių algų didėjimas nepalietė yra mažuma, retas kuris gatvėje sutiktas pasakytų, kad jam ar jo pažįstamam pernai alga augo.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

33-iose Europos šalyse veikiantis jaunimo informacijos tinklas „Eurodesk“ kviečia jaunimą jau dabar susirūpinti, ką veiks vasarą. Naudingos informacijos ir idėjų kviečiama pasisemti interneto portale www.zinauviska.lt. „Eurodesk Lietuva“ programos referentė Agnė Graikšaitė sako, kad Lietuvos jaunimas šiame portale dažniausiai ieško informacijos, kur dirbti arba savanoriauti.

Lietuva – sunkiai sveiku protu suvokiamų paradoksų šalis: ES skiriamų milijardų ir šalies biudžeto tvarkymas bei koordinavimas ne pirmus metus patikimas buvusiai Rusijos pilietei, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiai tik prieš septyniolika metų. Vaikystė – Rusijos Federacijoje, tuometinės Baškirijos, dabar vadinamos Baškortostanu, sostinėje Ufoje. Mokslai prestižinėje anksčiau buvusioje mergaičių gimnazijoje, vėliau – ekonomikos studijos garsiajame Maskvos M. Lomonosovo universitete.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia turėti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Suradus tinkamą darbo pasiūlymą, tenka atlikti keletą užduočių – parašyti motyvacinį laišką ir paruošti CV, sulaukti, kol darbdavys pakvies susitikti ir įvertinti, ar esate tinkamas darbuotojas siūlomai pozicijai. Ir tai – dar ne viskas. Dauguma darbuotojų supranta, kad kvietimas atvykti į pokalbį nereiškia, jog būsite priimtas į darbą, ir mano, kad prieš pokalbį reikia pasistengti ir atlikti dar keletą darbų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt. Praėjus metams, kai socialines pašalpas gaunantys klaipėdiečiai privalo dirbti ir visuomenei naudingus darbus, nustatyta, kad maždaug kas penktas to nedaro. Jiems pašalpa nebebus mokama. Padirbėti visuomenei naudingų darbų per metus Klaipėdoje turėjo 1050 socialines pašalpas gaunančių asmenų. Tačiau apie 300 paskirtose darbo vietose nepasirodė, arba neatidirbo tiek valandų, kiek priklausė.

Šiandien tūkstančiai žmonių svajoja ištrūkti iš savo ofisų ir išsilaisvinti iš nuobodaus darbo. Vienas iš būdų – sukurti savo verslą ir veikti gyvenime tai, kas malonu. Gera naujiena ta, kad kiekvienas, kuriam atsibodo dirbti nuo 9 iki 18 val., turi realią galimybę įkurti verslą tiesiog namuose, tereikia rasti nuo kelių iki keliolikos tūkst. litų.

Artėjant vasaros sezonui, vis daugiau jaunų asmenų nusprendžia pasinaudoti proga užsidirbti, išmėginant darbą užsienyje. Tačiau prieš išvykdamas kiekvienas jaunuolis turėtų pasidomėti ne tik darbo pobūdžiu ir atlyginimu, bet ir esminėmis darbo teisinius santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatomis, taikomomis atitinkamoje valstybėje, skelbiama Valstybinės darbo inspekcijos pranešime spaudai.

Tarptautinės personalo atrankos ir laikino įdarbinimo kompanijos „Manpower“ duomenimis, dviejų ir daugiau specialybinių kompetencijų turinčių darbuotojų poreikis darbo rinkoje nenumaldomai auga. 2012 m. šeštadalį visų „Manpower“ įdarbintų darbuotojų sudarė žmonės turintys daugiau nei vieną profesinę kompetenciją, 2013 m. tokie darbuotojai sudarė bene ketvirtadalį visų įdarbintųjų. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr.

Apklausų duomenys rodo, kad net pusė darbingo amžiaus žmonių dirba nemėgstamą darbą. Karjeros konsultantė Ramunė Vaičiulienė, dirbanti pagal fiziognomikos (kai tyrinėjamas veido bruožų ryšys su asmens būdo savybėmis) metodiką, teigia, kad tai atsitinka dėl finansų, prestižo ir neskiriamo laiko savęs pažinimui. „Mes dabar labai skubame, anksčiau viskas buvo žymiai lėčiau, pasirinkimas konkretesnis. Dabar visko tiek daug – tiek informacijos, tiek specialybių.

Tėvai neteko darbo. Šiandien tai – skaudi daugybės šeimų realybė. Ar ši neganda psichologiškai paveikia tik suaugusiuosius? Anaiptol. Tėvams tapus bedarbiais stresas įsiskverbia ir į jų atžalų pasaulį. Vaikai, kurių namuose bent vienas iš tėvų neteko darbo, tampa potencialiomis neigiamų emocijų aukomis: stresas, depresija, suprastėję mokymosi rezultatai ir elgesio problemos jiems artimesnės nei vaikams, kurių namiškių gyvenimas teka jau įprasta vaga.

Vis garsiau kalbama, kad gera emocinė savijauta – ne mažiau svarbi ir darbe. Laimingas žmogus ne tik sveikesnis, jis atsparesnis stresui, turi daugiau energijos. Bet kaip pasiekti tokio sunkiai apčiuopiamo dalyko kaip laimės jausmas darbe? Psichologas ir projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas Marius Daugelavičius vardija pagrindines klaidas, kurias darydami kasdien trukdome sau jaustis gerai ir būti sėkmingais.

Kiekvienas gyvenime ieško savo antrosios puselės. Vieni susitinka draugų vakarėlyje, kiti parke, treti kavinėse, o nemaža dalis santykius užmezga internetiniuose pažinčių portalų puslapiuose. Tiesa, čia susipažįstantys žmonės sako, kad didžiausia tokių pažinčių problema: ar tikrai galima patikėti visa pateikiama medžiaga? Viskonsino-Medisono universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad net 80 proc.

Praėjusį šeštadienį Plokščių miestelio (Šakių sav.) kapinėse artimieji palaidojo netolimame Būdelės kaime gyvenusį Ramūną Vosylių (47 m.). Jis žuvo labai apmaudžiomis aplinkybėmis – kai buvo kambaryje, kuriame Šakių policininkai siekė sulaikyti dėl plėšimo įtariamą R. Vosyliaus draugą. R. Vosylių pakirto šūvis iš policininko tarnybinio pistoleto. Aptarinėjama žinia Iškart po įvykio jis Plokščių apylinkėse (ir visoje Lietuvoje, kaip rodo interneto žinių komentatoriai) tapo itin skandalinga žinia.

Net 40 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse teigia dalį savo darbo dienos skiriantys tam, kad padarytų jiems pagal pareigas nepriklausančius darbus. Kas penkto darbo laiką ėda perteklinis popierizmas. „Netiesioginiai darbai dažniausiai atima iki 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje darbo laiko“, pažymi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Maži dirbančiųjų Lietuvoje atlyginimai ekonomistų neretai aiškinami ir nedideliu, palyginti su Vakarais, darbo našumu, - sako cvmarket.

Dirbdami skaičiuojame lėtai slenkančias minutes ir valandas, o leisdami pinigus nesugebame pajusti net akimirkos, kai sunkiai uždirbti pinigai tiesiog ištirpsta. Kiekvienas žodį „brangu“ matuoja skirtingai – pagal savo pajamas ir būtinąsias išlaidas, o kai kurie dar ir pagal gobšumą. Kartais nė nemirktelėję išleidžiame 50 litų skaniems, bet visai nebūtiniems maisto produktams ar alkoholiui bare, tačiau sakome, kad bilietas į teatrą už 30 litų yra brangus.

Verslo įmonės potencialių darbuotojų vis dažniau ieško universitetuose. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentai praėjusiais metais sulaukė 40 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei 2012-aisiais. Atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 proc. visų studijuojančiųjų pradeda dirbti jau studijų metais.

Astra Petkūnaitė | KelioniuManija.lt „Kai buvau dar vaikas, valandų valandas prasėdėdavau prie televizoriaus ekrano, žiūrėdama laidas apie tolimų kraštų gyvūniją, keliones, džiungles ir žmones, vis dar nepasiglemžtus civilizacijos.

Kaip yra sakoma, žvaigžde nėra gimstama. Ja tampama. Šių garsenybių darbas smarkokai skyrėsi nuo tos veiklos, kuria jie užsiima dabar. Tad kuo dirbo šios žvaigždės prieš pagaudamos savo laimės paukštę? Madonna Dirbo kasininke „Dunkin‘Donuts“ užkandinėje.     Eva Mendes Pardavinėjo dešrainius prekybos centre.     Orlando Bloomas Dirbo vienoje šaudymo mokykloje instruktoriumi.     Alecas Baldwinas Dirbo naktinio klubo apsauginiu.

Nors sveika gyvensena ir mityba rūpi daugeliui lietuvių, dažnas iš mūsų visas tiesas pamiršta vos peržengęs darbovietės slenkstį. Puodelis po puodelio kavos mieguistumui įveikti, darbas nuo ryto iki vakaro, nepakeliant galvos nuo kompiuterio, nereguliari mityba, piknaudžiavimas nesveikais užkandžiais – dažna biurų kasdienybė. Vis dar retas susimąsto apie realią būtinybę mankštintis, rūpintis tuo, ką valgo, ne tik laisvalaikiu, bet ir darbe.

Lietuvos apeliaciniame teisme penktadienį pradėta pagrindinės Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos liudytojos Nijolės Steponavičiūtės apklausa. Moterį į salę atlydėjo trys kaukėti policijos pareigūnai, N.Steponavičiūtės galvą dengė skraistė, moteris buvo užsidėjusi tamsius akinius. Teisėja Violeta Ražinskaitė sakė, kad Apeliacinis teismas bylos nuo pradžių nenagrinėja, teismą domina tik byloje esantis kasos išlaidų orderis labai dideliai sumai – vienam milijonui litų.

Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas į posėdį penktadienį kviečia pagrindinę bylos liudytoją Nijolę Steponavičiūtę. Valstybės saugomos N.Steponavičiūtės apklausa 2012 metais jau vyko Vilniaus apygardos teisme, dabar pagrindinės bylos liudytojos pasakojimo apie partijoje galbūt egzistavusią „juodąją buhalteriją“ nusprendė išklausyti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Svajonių darbdavio paieškos yra viena svarbiausių veiklų žmogaus gyvenime. Kiekvienas asmuo siekia dirbti mėgiamą darbą – juk darbe praleidžiama daugiausiai laiko. Todėl savybės, kuriomis turėtų pasižymėti svajonių darbdavys, yra nuolatinis diskusijų objektas.

Šią vasarą restoranų tinklas „McDonald‘s“ Lietuvoje ketina įdarbinti daugiau kaip 250 naujų darbuotojų, kurių amžius būtų nuo 18 iki 28 metų. Taip populiariausias restoranų tinklas Baltjos šalyse siekia prisidėti prie jaunimo nedarbo mažinimo šalyje, taip pat ugdyti jaunų žmonių profesinius gebėjimus, plėsti jų patirtį, ateityje galinčią praversti įsiliejant į darbo rinką. Tokios pat įdarbinimo kampanijas „McDonald‘s“ rengia Latvijoje bei Estijoje.

Nors pavasaris dar tik prasidėjo, tačiau Anykščių regioniniame parke sparčiu tempu vyksta darbai. Čia pradėtas įgyvendinti medžių lajų tako projektas. Parko teritorijoje, netoli garsiojo Puntuko akmens bus įrengtas pėsčiųjų takas, kuris vingiuos ties medžių viršūnėmis apie 300 metrų, o nuo iškilusio 36 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsivers nuostabi panorama – bus galima apžvelgti Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais ir vaizdingais slėniais. „Šis daugiau kaip 8 mln.

Kai Lietuva dar tik bandė atkurti savo nepriklausomybę, Vakarų Europos profsąjungos, pasikvietusios pas save, mokė mus, tuomet jaunus ir pradedančius profsąjungiečius: „valstybėje demokratijos turėsite tiek, kiek procentų visuomenėje bus profsąjungų narių“. Mums tuomet sunku buvo sieti profsąjungas su demokratija.

Mankšta biure? „Būtina, jei norite jaustis žvalūs ir energingi visą dieną“, – sako asmeninis treneris, projekto „1GO sėkmės biuras“ ekspertas Bronius Burneika, darbo dieną mankštintis kvietęs Vilniaus biurų darbuotojus. Sveika gyvensena ir mityba lietuviai domisi aktyviai, tačiau vis dar retas susimąsto apie būtinybę mankštintis, rūpintis tuo, ką valgo, ne tik laisvalaikiu, bet ir darbe. „Sėdimas darbas susijęs su per mažo aktyvumo keliamomis bėdomis – akių, kaklo, nugaros skausmais, migrena.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA. Lietuviai darbdaviai privengia bedarbių Paklausta, kaip į kurį laiką nedirbusius asmenis žiūri darbdaviai, psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė prisipažįsta apie tai kalbėjusi su daug darbdavių.

Nedirbantys muštruojami už tai, kad nenori ieškoti darbo ar juo labiau dirbti, ypač už nedidelę algą; kad gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra tinginiai. Tačiau tinginystė – toli gražu ne vienintelė nedirbimo priežastis. Išmokstama išgyventi Neseniai buvau savo noru tapusi bedarbe. Priežastis paprasta – nebesijaučiau laiminga ir išėjau iš darbo į niekur. Truputį pailsėjusi pradėjau aktyviai ieškoti darbo. Tačiau paaiškėjo nemaloni tiesa: norimos vietos užimtos, ir tikriausiai ilgam.

Tik 48 proc. dirbančiųjų Lietuvoje tikina, kad jiems gyvenimui pakanka pajamų iš vieno darbo. 32 proc. turi antrą, trečią ar dar daugiau darbų, likusieji prisiduria iš nuosavo verslo, turto nuomos ar pašalpų – teigia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. „Niekam ne paslaptis, kad atlyginimai, mokami didžiajai daliai Lietuvos dirbančiųjų, tikrai nėra dideli, o kainos parduotuvėse tikrai nėra mažos. Kaip gi tuomet mūsų žmonės suduria galą su galu? - klausia cvmarket.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Buhalteriai skundžiasi, kad darbo krūvis jiems padidėjo, o atlyginimai liko kaip buvę. Informacijos valstybei esą tenka teikti ir daugiau, ir dažniau, tuo metu elektroninės valdžios sistemos išnaudojamos neefektyviai.

Atėjęs pavasaris geras ne tik dėl šiltesnių ir šviesesnių dienų, bet ir dėl gausėjančio siūlomų darbų skaičiaus. Kasmet pastebima tendencija, jog šylant orui didėja tikimybė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigia, kad jau nuo vasario mėnesio įregistruojama daugiau darbo vietų. Darbo biržos duomenų bazėje šį vasarį buvo įregistruota 20,8 tūkst. laisvų darbo vietų (11,5 proc.

„Nėra daugiau apie ką ir šnekėti. Viską, ką norėjau, jau pasakiau. Tegul pats apie save pagalvoja, tegul mane vadina kaip tik nori. Man vienodai“, - taip sureagavo verslininkas Vilius Kaikaris į pirmadienį išsakyta konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus kritiką. Politikas pažėrė kritikos dėl prieš kelias dienas V. Kaikario raginimo iškelti baltą vėliavą prieš bet kokią Rusijos agresiją.

Šiandien vykstančio Pažangos forumo baigiamojo renginio „Lietuvos ir šiaurės šalių suartėjimo perspektyva: gerovės valstybės link“ metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Valstybės pažangos tarybos narė Algimanta Pabedinskienė ypatingą dėmesį skyrė socialinės gerovės kūrimo komponentams – užimtumui ir socialinei apsaugai. Renginio dalyviams ji pristatė Lietuvos darbo politikos ir šeimos politikos situaciją bei perspektyvas.

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami.

Tarptautinių kompanijų siekis įdarbinti daugumą Lietuvos informacinių technologijų (IT) specialistų sutapo su ekonomikos krize. Lietuviško kapitalo IT kompanijos „BlueBridge“ direktoriui Daliui Butkui abu veiksniai buvo akstinas tobulėti. Pats D. Butkus kompanijoje dirba jau 13 metų, o karjerą pradėjo nuo rinkodaros ir pardavimo direktoriaus pareigų. „Čia tuomet dirbo maždaug 30 žmonių ir buvo tik viena įmonė.

„Dabar asmeniniame gyvenime – pauzė, - atvirauja viena LNK „Šokių ant ledo“ lyderių Gintarė Gurevičiūtė. – Supratau, kad per šį laikotarpį liks tik tikri draugai. Tie, kurie kantrūs ir tikrai mane supranta. Esu tokia užsiėmusi, kad sakau: pasuk man po penkių dienų. Ne po penkių minučių, o penkių dienų. Ir draugai perskambina. Nes jie – tikri draugai“. Kai vyksta populiarios BTV pokalbių laidos „Yra kaip yra“ filmavimai, Gintarės gyvenimas pasidaro nesuvokiamai įtemptas.