darbas

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus. „Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Kai kurios profesijos sveikatai kelia didesnį pavojų nei kitos. Pavyzdžiui, stiuardese dirbanti ir artimai su keleiviais bendraujanti mergina turi didesnę tikimybę susirgti infekcine liga nei biure sėdinti advokatė. Sveikatai žalą daro ir kosminė radiacija, netaisyklingas miego režimas, nelabai švari darbo aplinka ir t.t. Amerikoje veikiančių darbo ir įdarbinimo organizacijų bei įmonių surinktų duomenų pagalba sudarytas šis sveikatai daugiausia žalos darančių darbų sąrašas.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

Vokietijoje dėl audros sutriko darbas judriausiame šalies Frankfurto oro uoste. Oro uosto operatorės kompanijos „Fraport“ atstovas Dieteris Hulickas (Diteris Hulikas) televizijai „n-tv“ sakė, kad darbas oro uosto lauko teritorijoje ketvirtadienį buvo laikinai sustabdytas dėl žaibo grėsmės. Pasak atstovo, dėl audros gali būti atšaukti arba vėluoti kai kurie skrydžiai, todėl keleiviai yra raginami pasitikrinti informaciją internete.

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti nuo liepos turinčio įsigalioti naujojo Darbo kodekso pakeitimus, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, antradienį balsavo 60, prieš - vienas, o susilaikė 47 parlamentarai. Toliau pataisas Seimas svarstys gegužės 23 dieną. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad pakeitimus pristato ne socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o viceministrė Eglė Radišauskienė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį pareiškė esąs patenkintas savo pasiekimais per pirmąsias šimtą prezidentavimo dienų. Vis dėlto savo prezidentavimo šimtadienio išvakarėse Amerikos lyderis pripažino, kad šis darbas yra sunkesnis, nei jis manė. „Turiu jums pasakyti, kad manau, jog niekas iki šiol nėra padaręs to, ką mes nuveikėme per šimtą dienų, todėl esu labai patenkintas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Valdžios, verslo ir švietimo institucijų atstovai sutartė bendromis pastangomis siekti geresnės į atsargą išėjusių karių integracijos į darbo rinką. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Ekonomikos komitetų iniciatyva verslo, valdžios ir švietimo institucijų atstovai pasirašė memorandumą dėl Lietuvos kariuomenės atsargos karių užimtumo didinimo.

Netrukus gyvensime taip, kaip tikėjosi marksistai. Tačiau taip nutiks tik dėl to, kad tuo pasirūpino kapitalistai. Skamba neįtikėtinai? Bet tai tiesa. „Komunistinėje visuomenėje, kur niekas neužsiima viena specifine veikla, bet kiekvienas gali realizuoti save kokioje nori srityje, visuomenė reguliuoja bendrąją gamybą ir leidžia man daryti vieną dalyką šiandien ir visai kitą dalyką rytoj, medžioti ryte, žvejoti po pietų, ganyti karves vakare, kritikuoti po vakarienės.

Seime svarstoma Socialinių įmonių įstatymo nauja redakcija gali lemti, kad didelė dalis socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų praras darbo vietas ir pablogės jų įdarbinimo galimybės. „Pagal dabar svarstomą projektą, numatyta, kad neįgalieji negalės dirbti kitos įmonės patalpose. Tai reiškia, kad valytojas valo kitos įmonės patalpas. Jis negalės dirbti. Dėl to valytojai turės būti atleisti. Darbo netekimas arba susvyravimas galimybei gauti darbą neįgaliems žmonėms yra labai skaudu.

Į „Sodros“ katilą krenta daugybės Lietuvos gyventojų mokesčiai, tačiau vienų sumokamos sumos sudaro didesnę dalį nei kitų. Kas įneša didžiausia indėlį, galima išskirti ir pagal amžiaus grupes. Štai vasario mėnesio „Sodros“ duomenimis, „Sodros“ įmokų vertės dalis pagal amžiaus grupes labai panaši į darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus dalį toje amžiaus grupėje. Visgi matyti, kad vienoje amžiaus grupėje nors apdraustųjų ir mažiau, jų sumokamų įmokų vertė didesnė. Tai 31–40 metų dirbantieji.

Po ilgojo velykinio savaitgalio toli gražu ne visi mūsų tautiečiai į darbus kibo blaivia galva. Valstybinė darbo inspekcija nusprendė patikrinti šalies statybvietes ir pagavo ne vieną vis dar nuo šventinės nuotaikos apsvaigusį darbininką. Atsirado ir tokių, kurie pamiršo, jog uždirbti pinigus reikia legaliai. Štai sostinės pašonėje dygsta namukas, o už jo slepiasi įtartinas vyrukas. Šiandien visoje šalyje darbo inspektoriai tikrina, ar statybininkai nepamiršo, kad šventės jau baigėsi.

Vokietijoje iki rekordinio lygio išaugo skaičių žmonių, kurie gyvena viename mieste, o dirba kitame ir kartais gana ilgai važiuoja į darbą. Tyrimų instituto BBSR duomenimis, 60 proc. samdomų darbuotojų šalyje dabar važiuoja dirbti į kitą miestą. Palyginimui 2000 metais ši dalis sudarė 53 proc.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti dalykai, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Anot statistikos departamento, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik milijonas asmenų (arba 35 proc. visų Lietuvos gyventojų), kuriems dabar nuo 40 iki 64 metų, - sako cvmarket.

Kas vyksta šalies darbo rinkoje ir kaip ją veikia demografiniai pokyčiai, gerai atsispindi prekybos centrų kolektyvuose. Vieno didžiausių šalies darbdavių, prekybos tinklo IKI vidutinis darbuotojo amžius nuo 2014-ųjų padidėjo trejais metais, padaugėjo ir čia dirbančių pensinio amžiaus žmonių.

Po kreipimųsi į teisėsaugą ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pradėto tyrimo buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė išėjo iš darbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. „Taip, tai yra tiesa. Jums nesuvokiama yra, kad taip dergti žmogų ant visos Lietuvos, kai aš negalvoju, kad aš kažką nusikaltusi. Kodėl aš turiu to klausytis, kam man šito reikia?“ – trečiadienio vakarą paklausta dėl ko išėjo iš darbo, naujienų portalui 15min.lt sakė A.Pitrėnienė.

Elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ statys gamyklą Kaune. Per trejus metus į naują gamybos kompleksą įmonė planuoja investuoti iki 30 mln. eurų ir įdarbinti iki 250 darbuotojų. „Inovatyvių elektronikos komponentų gamyba yra pagrindinis bendrovės strateginis tikslas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį susitiks su nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriais ir aptars vykdomus projektus. Taip pat bus kalbama, su kokiais iššūkiais susiduriama keliant ir sprendžiant socialines problemas visoje šalyje, pranešė Prezidentūra. Prieš metus startavusi D.Grybauskaitės inicijuota kampanija suvienijo daug organizacijų, įstaigų, pavienių asmenų.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Islandijos parlamentas antradienį pateikė įstatymo projektą, pagal kurį valstybinės ir privačios kompanijos turės įrodyti, kad siūlo vienodą darbo apmokėjimą savo darbuotojams. Toks reikalavimas būtų pirmas pasaulyje. „Įstatymo projektu nustatoma, kad tam tikro dydžio, 25 ar daugiau darbuotojų turinčios kompanijos ir institucijos gautų atestavimą dėl vienodų atlyginimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė socialinių reikalų ir lygybės ministras Thorsteinnas Viglundssonas.

Vaiko teisių apsaugos specialistai neatsisako dirbti savaitgaliais ir po darbo valandų, tačiau tai veiklai būtina skirti papildomų lėšų ir priimti daugiau darbuotojų, teigia Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė Regina Klevinskienė. „Nė vienas Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja dėl darbo visą parą ir tikrai nesiekia išvengti budėjimo visą parą, švenčių ar savaitgaliais.

Jaunimas dairosi, kuo baigę mokyklą norėtų tapti. Dešimtys šiauliečių panoro tapti policininkais. Juos žavi įsivaizduojama romantika ir adrenalinas. Dirbantys policininkai sako, kad tai darbas, toli gražu neprimenantis filmų apie Šerloką Holmsą. Gimnazistė Viktorija ima tikrą policininko ginklą. Mergina šauna. Šį kartą ginklas be šovinių ir į jokį nusikaltėlį nenukreiptas. Mergina, kaip ir kiti jaunuoliai atėjo pasidomėti policijos darbo paslaptimis ir gal pasirinkti profesiją.

Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia  darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo vietų, o tam tikrų sričių darbuotojų skaičius išaugo labiausiai. 2016 metais labiausiai padidėjo teisininkų, inžinierių ir mechanikų, pramonės ir gamybos, žiniasklaidos specialistų ir statybininkų paklausa. Skelbimų skaičius apie šių sričių darbuotojus portale CVbankas.

Priklausomybės gyvenime pasirodo įvairiausiuose pavidaluose. Kai kurie žmonės yra priklausomi nuo substancijų, o kiti pasitenkinimą gauna įsitraukdami į tam tikras veiklas – tai vadinama elgesio priklausomybe. Viena iš didžiausių priklausomybių yra lažybos ir lošimas: pradedant nuo lažinimosi futbolo varžybose, baigiant ženkliukų statymu ruletėje. 2012 m. daugiau kaip 60 proc. suaugusiųjų buvo dalyvavę tam tikrose lažybose per pastaruosius 12 mėnesių. Kava.

Valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirba toliau ir sieks sklandžiau bendradarbiauti, po koordinacinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, abiejų partijų atstovai sutarė dėl paramos miškų urėdijų reformai, tačiau ne jos turiniui - dėl jo abi partijos dar žada derėtis vėliau.  „Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti.

Finansų ir ekonominėms krizėms pasaulyje aprimus, darbdaviai ieško naujų dingsčių atlyginimų nedidinimui. Štai, Japonijos korporacijos bando įtikinti darbuotojus, jog algų kelti negali, nes joms esą kelia nerimą prognozėms nepasiduodanti padėtis tarptautinėse rinkose, rašo agentūra „Bloomberg“. Japonijos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, atlyginimai šalyje, pernai didėję vidutiniškai vos 0,44 proc., šiemet gali augti tiek pat niekingai kukliai – 0,43 procento.

Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ nepasirašius Trišalės tarybos narių susitarimo dėl ginčytinų naujojo Darbo kodekso nuostatų, tai netrukdys projekto svarstymui Vyriausybėje ir Seime. „Teisinę bazę Darbo kodekso paruošti ministerijoje gali užtrukti maždaug dvi savaites.

Ką išmoksi – ant pečių nenešiosi, byloja liaudies išmintis. Tai pasakytina ir apie užsienio kalbų mokėjimą – gebėjimas bendrauti kita kalba praverčia ne tik asmeniškai, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis, bet gali būti ir puikus raktas, ieškant darbo. Darbuotojų ieškantys darbdaviai prie kitų reikalavimų neretai nurodo, kad kandidatas turi mokėti užsienio kalbą. Darbdaviams labiausiai reikia anglų ir rusų kalbos žinių Darbo portalo CVbankas.

Valstybė neužtikrina visų galimybių šeimoms efektyviai derinti vaiko priežiūrą su darbu, nes nesudaromos sąlygos moterims arba vyrams grįžti į darbą, kol vaikui sueis vieni metai, teigia lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. Vertindama vaiko priežiūros atostogų tvarką, lygių galimybių kontrolierė pažymi, kad šiuo metu vaiko susilaukę tėvai gali rinktis iš dviejų alternatyvų: arba gauti 100 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog jei Trišalei tarybai laiku nepavyks susitarti dėl visų ginčus keliančių naujojo Darbo kodekso klausimų, jo įsigaliojimas gali būti dar kartą atidėtas. „Jei kas nors bus nespėta, tada bus svarstomas atidėjimas. Teoriškai, ne praktiškai. Jeigu nebus spėta, pasaulio pabaiga neateina, bus atidėta.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Trišalė taryba pradeda nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams. Anksčiau jau sutarta dėl kai kurių darbo laiko reglamentavimo klausimų ir dėl lengvesnių sąlygų gauti nedarbo išmoką, tačiau nepavyko sutarti dėl atostogų trukmės bei darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo.

Buvęs „Husarų“ narys Ernestas Urbonas perėjo prie solinės karjeros ir jau koncertuoja Jungtinėje Karalystėje, Londone. Tai padeda padaryti jo sužadėtinė, stilistė Agne Stumbrė. Bendri interesai suvedė šiuos du darbui atsidavusius žmones, kartu jie kuria įvaizdžius koncertams, domisi naujausiomis mados tendencijomis bei kartu organizuoja koncertus. Tai dar labiau artina juos kaip porą. „Toks „darbas“ suartina ir šalina mūsų atstumą, kai vienas yra Londone, kitas Vilniuje.

Verslininkai skaičiuoja pelnus, o darbuotojai – atlyginimus. Tai normalu ir suprantama, tačiau ar augant įmonių pelnams laimi ir darbuotojai? Pagal paskelbtus apklausos rezultatus, tikrai ne visi linkę išmokėti papildomas premijas ar kitaip paskatinti darbuotojus. Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė, kad mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, alkoholiu ir tabaku, apyvarta per metus, palyginamosios kainomis, padidėjo 3,7 proc.

Pagal naujausią Europos Sąjungos (ES) oficialią statistiką, pajamų nelygybė Lietuvoje yra didžiausia per pastaruosius vienuolika metų. Ją mažino darbo užmokesčio didėjimas 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, sudaręs 8,7 proc. Gana didelę šio augimo dalį lėmė pernai du kartus pakelta minimalioji mėnesinė alga (MMA). Tačiau, siekiant neprarasti šalies konkurencingumo, reikėtų apsvarstyti ir kitus būdus pajamų nelygybei mažinti.

Gausėjant Lietuvą aplankančių užsienio turistų srautams, auga gidų paslaugų paklausa. Specialistų teigimu, rusiškai ar angliškai kalbančių gidų Lietuvos didmiesčiuose ar kurortuose pakanka, tačiau mokančiųjų vokiečių, italų, prancūzų, švedų ar, pavyzdžiui, kinų kalbų stinga vis labiau, rašo „Verslo žinios“. „Darbo gidams tikrai yra. Nors yra tam tikrų problemų, kurių patiria šalis reklamuodamasi užsienyje, pastaraisiais metais turizmas į Lietuvą vis tiek auga.

Pernai daugiausia uždirbusių darbuotojų pagal darbo sritis penketukas nedaug pakito nuo 2015-ųjų – jame puikuojasi eksporto, vadovavimo ir valdymo, statybos ir informacinių technologijų specialistai. Vienintelė sritis, pernai nebepatekusi į sąrašo viršų – tai inžinerija ir mechanika, o jos vietą užėmė nekilnojamojo turto ir energetikos sritys. Kiek praėjusiais metais uždirbo į daugiausiai uždirbančiųjų sąrašą patekusių sričių darbuotojai, apžvelgiama remiantis darbo portalo CVbankas.

Stovėdama parduotuvėje prie kasos, nugirdau dviejų vyrų pokalbį. Jie, matyt, seni pažįstami, gal buvę bendradarbiai, štai susitiko apsipirkdami. „Kur tu dabar?“- klausia vienas. „Islandijoje“ – atsako. „Ką dirbi?“. „Aš apdailininkas, tai viską darau, glaistau, dažau. Netrukus vėl vyksiu į Islandiją. O tu kur?“. Sutiktasis jam atsako, kad dirba vienoje valstybinėje įmonėje viskuo – taiso, remontuoja, ką reikia, suprask – auksarankis.

Prasideda dar viena socialinės darbuotojos Jolantos darbo diena. Kompiuteryje suvedami reikalingi duomenys, ir ruošiamasi kelionei į socialinės rizikos šeimą. Drąsos, po to, kai prieš kelias dienas, peiliu buvo užpulta Vaiko teisių gynėja bei grasinta susidoroti ir su socialine darbuotoja, Jolanta sako ne itin daug. Moteris užgniaužusi kvapą stebėjo įvykius Mostiškėse ir prisiminė savo liūdną patirtį. Mat pati yra ne kartą žvelgusi mirčiai į akis.

Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos siūlymui ir leido lengviau įdarbinti įvairių sričių kvalifikuotus specialistus ne Europos Sąjungos piliečius. Sprendimas susilaukė kritikos – tokiu būdu galbūt tenkinami tik verslo interesai, gali būti slopinamas darbo užmokesčio augimas, didėtų įtampa visuomenėje. Sprendimas nėra tobulas, bet kritikos turėtų susilaukti ne dėl šių priežasčių.

Dvidešimt šešerių metų armėnas Surenas į Lietuvą atvyko ne tik mokytis, bet ir užsidirbti pinigų. Jaunuolis penkis mėnesius dirba armėniškame restorane, kaip pats sako, gauna didesnį nei vidutinį atlygį, ir tokiomis darbo sąlygomis yra visiškai patenkintas. Keliuose tokiuose restoranuose dirba ne tik trys armėnai, bet ir Bosnijos ir Hercogovinos bei Pakistano pilietis.

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje, kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris. Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.

Reikia ieškoti būdų, kaip į regionus pritraukti jaunus specialistus, tačiau prievarta dirbti į regionus tikrai niekas neveš, apie idėją jaunus specialistus įpareigoti atidirbti už valstybės lėšomis baigtas studijas sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Tikrai tokios pozicijos nėra, kad galima šiais laikais galvoti, kad kažkas prievarta bus kažkur vežamas. Bet nereikia ignoruoti, kad problema pritraukti jaunus žmones į regionus yra, ir reikia ieškoti būdų.

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ darbuotojai tęsia derybas dėl atlyginimų didinimo, tačiau sutarimas kol kas nepasiektas, sako „Orlen Lietuvos“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovė. Virginija Vilimienė teigia, jog nesiderama dėl kolektyvinės sutarties, todėl tikimasi tik pelningai dirbančios įmonės vadovų geranoriškumo skirti daugiau pinigų atlyginimams. „Orlen Lietuva“ diskusijų nekomentuoja. „Dabar vyksta derybos ir diskusijos su bendrove.

Vis dažniau girdimas terminas – dvi Lietuvos. Tai rodo didėjančią atskirtį tarp Vilniaus ir kitų regionų. Tačiau remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis matyti, kad nemažai ir panašumų. Skirtingos apskritys kovoja dėl tų pačių specialybių. Lietuvos darbo birža nuolatos sudaro sąrašą, kas turi didžiausias įsidarbinimo galimybes.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Programinės įrangos kūrimo paslaugas teikianti Nyderlandų bendrovė „Macaw“ kuriasi Vilniuje. Pirmajame bendrovės biure ne namų rinkoje planuojama įdarbinti daugiau nei 200 informacinių technologijų specialistų, kursiančių informacinių technologijų sprendimus. „Lietuva mums patraukli dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, geografinės padėties ir kultūrinių panašumų su Nyderlandais.

Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės kartu su užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pakvietė Stokholme gyvenančius lietuvius grįžti į Lietuvą ir supažindino su karjeros galimybėmis. Renginyje dalyvavo apie 40 galimybėmis grįžti į Lietuvą besidominčių Lietuvos piliečių. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje įvyko didelis pasikeitimas.