danutė budreikaitė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „danutė budreikaitė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „danutė budreikaitė“.
D. Budreikaitė: Ar energetinis skurdas - tai mūsų ateitis?
Dar šį pavasarį Europos Parlamente, diskutuojant Europos Komisijos pateiktą Energetikos dokumentų paketą, skirtą Europos Sąjungos elektros ir dujų vidaus rinkos sukūrimui, kilo minčių apie pasiūlytų dokumentų svarbą ir tikslą ir realią energetinę situaciją.
Juk energetikos vidaus rinka kuriama ne energetikos bendrovių patogumui, o vartotojų apsaugai ir jų saugiam aprūpinimui energija prieinamomis kainomis.
EP siūlo Lisabonos sutarties nuostatas taikyti jau šiemet
Pagal Lisabonos sutartį, kurios ratifikavimas dar nebaigtas, Europos Komisijos pirmininkas turi būti skiriamas atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Ši sutartis taip pat numato didesnį europarlamentarų skaičių negu jų bus naujosios EP kadencijos pradžioje. Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje siūloma taikyti naują tvarką jau dabar.
Aktyviausia europarlamentarė - Darbo partijos atstovė D.Budreikaitė
Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.
EP ragina pasirūpinti energetiniu saugumu
ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys.
Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.
EP ragina pasirūpinti energetiniu saugumu ir integruoti Baltijos šalis
ES turi parengti planą, kaip elgtis nutrūkus energijos išteklių tiekimui. Ji taip pat turi užtikrinti energetikos jungtis, ypač atkirstuose regionuose – tokiuose kaip Baltijos šalys. Taip pat svarbu įvertinti saugios branduolinės energetikos privalumus.
Europarlamentarė: „Dujų krizė – galimybė Ignalinai ir grėsmė Šiaurės dujotiekiui“
Europos vartotojus ir pramonę ištikusi dujų krizė, Rusijai nutraukus dujų tiekimą tranzitu per Ukrainą, skatina Europą ieškoti vidinių rezervų viduje.
„Rusijos veiksmai rodo, kad ši šalis neturi pakankamai dujų ir Šiaurės dujotiekis „NORDSTREAM“, kurio taip laukia Vokietija, iš viso gali būti neįgyvendintas“, – kalbėjo europarlamentarė Danutė Budreikaitė Briuselyje vykusiame pirmajame šiais metais Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos posėdyje.
Kiek valandų turėsime dirbti
Europos Parlamentas (EP) nutarė priimti Darbo laiko direktyvos pataisas, kurioms pritaria ne visi.
„Direktyvą, reglamentuojančią darbo laiką, prireikė keisti todėl, kad darbo rinkoje ėmė trūkti darbuotojų, sensta visuomenė, stiprėja konkurencija.
Ar pomidoras kvepės žuvimi?
Norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Sakysite, tai neįmanoma. Tačiau Europoje nesiliaujant diskusijoms dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir trūkstant tyrimų, visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas: „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti - įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.
Ar pomidoras kvepės žuvimi?
Norite pomidoro, kvepiančio žuvimi? Sakysite, tai neįmanoma. Tačiau Europoje nesiliaujant diskusijoms dėl paslapties skraiste apgaubtų genetiškai modifikuotų organizmų įteisinimo ir trūkstant tyrimų, visuomenė tebėra pasidalijusi į dvi stovyklas: „už“ ir „prieš“. Vieni garbina mokslo pasiekimus, kiti - įžvelgia įmanomas ir numanomas grėsmes aplinkai ir pačiam žmogui.
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 7 dieną
Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną.
Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą.
Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.
REKLAMA
REKLAMA
Sotūs kaimynai - saugesnis gyvenimas
Žmonės sako, kad badaujančiajam reikia duoti ne žuvies, bet meškerę, kuria jis pats galėtų pasigauti žuvį. Šis posakis pasitvirtina, kai kalbama apie išsivysčiusių valstybių pagalbą besivystančioms šalims. Kad ir kiek duotum skurstančiajam pinigų, jeigu jie bus netinkamai panaudoti arba skirti tik pravalgyti, teigiamo ilgalaikio rezultato nesulauksi.
Dar visai neseniai Lietuva pati gaudavo paramą.
Krizė suvalgys pensijas
Apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant palengvinti pasaulyje kilusios finansų krizės pasekmes Lietuvoje, valdžia kalba mažai ir nenoriai. Bet jau dabar aišku, kad bene labiausiai jas pajus pensininkai, rašo „Lietuvos žinios“.
Europos Parlamente nuolat diskutuojama apie pasaulinės finansų krizės poveikį ekonomikai.
„Darbiečiai“ – turtingiausi iš Lietuvos europarlamentarų
Penki iš šešių turtingiausių Lietuvos europarlamentarų į Europos Parlamentą išrinkti pagal Darbo partijos sąrašą.
Tai matyti išnagrinėjus į aukščiausias pareigas valstybėje einančių asmenų bei jų šeimų narių 2007 metų turto deklaracijų pagrindinius duomenis, kuriuos trečiadienį skelbia „Valstybės žinių“ portalas (www.valstybes-zinios.lt).
Turtingiausias iš Lietuvos europarlamentarų - „darbietis“ Šarūnas Birutis, kurio šeimos turto vertė paskutinę praėjusių metų dieną siekė bemaž 11,5 mln.
Energetinio skurdo grėsmė
Lietuvos gyventojai nėra vieninteliai Europos Sąjungoje (ES), su nerimu laukiantys naujo šildymo sezono pradžios. Energetinis skurdas - daugelio valstybių problema, kurią anksčiau ar vėliau reikės spręsti.
Statistikos duomenimis, net 56 proc. Lietuvos namų ūkių negali tinkamai apšildyti savo namų. Bulgarijoje tokių ūkių - 55, Graikijoje - 45, Estijoje - 32, o gretimoje Latvijoje - 25 procentai. Prognozuojama, kad Lietuvos gyventojai ateityje vis skaudžiau jaus didėjančias energetikos kainas.
EP įspėja neskatinti infliacijos pakilus energijos kainoms
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (491 balsas už, 91 prieš, 19 susilaikė) Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Vis dėlto, deputatų nuomone, infliaciją skatinančios priemonės nėra tinkamas atsakas.
EP nepatvirtino 2009 m. EK veiklos programos
EP frakcijos, nesutarusios dėl socialinės apsaugos teisės aktų ir Kroatijos bei Turkijos narystės, nepatvirtino 2009 m. EK veiklos programos.
Už bendrą kelių frakcijų paruoštą rezoliucijos projektą balsavo 102 europarlamentarai, prieš – 306, o susilaikė 207.
Tokį balsavimą nulėmė skirtingos frakcijų nuomonės dėl socialinės apsaugos teisės aktų, taip pat dėl siūlymo tęsti Kroatijos ir Turkijos stojimo į ES procesą.
Darbo partija
Darbo partija buvo įkurta 2003 metų spalio 18 dieną.
Pirmajame (steigiamajame) jos suvažiavime, vykusiame Vilniuje, dalyvavo per 1000 Lietuvos piliečių. Jame buvo išrinkta partijos vadovybė, patvirtinti veiklos programos prioritetai. Partijos pirmininku tapo Viktoras Uspaskich.
2003 m. lapkričio 25 d. Darbo partija buvo oficialiai įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje.
Nejaugi Lietuvai nereikia euro?
Lietuvoje įsisukus infliacijos smagračiui, vis augant maisto ir kuro kainoms, ekonominės situacijos rimtumą pajuto kone kiekvienas pilietis. Manoma, jog infliacija dar didės, o bendros Europos valiutos įsivedimo datą Lietuvos politikai nukėlė net į 2013 metus. Į klausimą, ką daryti, kad infliacija būtų pažabota ir Lietuva galėtų prisijungti prie euro zonos, bando atsakyti Europos Parlamento narė, ekonomikos mokslų daktarė Danutė BUDREIKAITĖ.
Europietiškoji svajonė – mėlynoji korta
Dar prieš dešimtį metų JAV žalioji korta lietuviams, o ir daugybei kitų tautų atstovų, buvo patikimiausias raktas, atveriantis vartus į svajonių pasaulį už Atlanto, nes leisdavo ten dirbti ir gyventi. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės: svajonių pasaulis lietuviams, ir ne tik jiems, atsirado čia pat - Europoje, rašo antradienio "Lietuvos žinios".
Migracija jau senokai kelia galvos skausmą laikantiesiems Bendrijos politikos vairą.
Tomas Baležentis: Ketveri EP darbo metai – jau istorija
Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą.
Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.
2010-ieji bus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai
Antradienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui paskelbti 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Ataskaitai šiuo klausimu pritarė 635 europarlamentarai, nepritarė 29, o susilaikė 10. Dėl jos pasiektas sutarimas su ES Taryba. Iš ES biudžeto šiam tikslui jau numatyta 17 mln. eurų – tai didžiausias kada nors Europos metams skirtas biudžetas. Tai rodo tvirtą ES politinį įsipareigojimą kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi.
Kiekvienas vairuotojas gali mažiau teršti aplinką
Ar pamenate, kokios buvo mūsų žiemos – šaltos, daug sniego. Mes vaikai visą laisvalaikį leisdavom kieme, statydavom sniego pilis, svaidėmės sniego gniūžtėmis, slidinėjom, čiuožinėjom, visus kalnus išbandydavom kas su rogutėmis, kas ant faneros gabalo. O dabar? Sniego turim vos kelias dienas, likusią žiemos dalį lyja, tamsu, drėgna. O vasaros? Jau ne pirmus metus skaitom, kaip nuo sausrų žūsta žmonės, nyksta augalija, gyvūnija. Visa tai pasekmė nuolatinės aplinkos taršos.
V. Uspaskichas tebėra Europos demokratų partijos vicepirmininkas
Lietuvoje visus valstybės postus praradęs ir problemų su teisėsauga tebeturintis Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas išlieka Europos demokratų partijos („European democratic party”) (EDP) vicepirmininkas. Juo V. Uspaskichas buvo išrinktas dar 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje vykusiame steigiamajame suvažiavime.
Ar padarėm ką nors, kad pasikeistų moterų padėtis kaime?
Mūsų žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie moterų ir vyrų lygias galimybes, didžiulę emigraciją bei vis didėjančią socialinę nelygybę.
Daugiausiai akcentuojamos bendros tendencijos, išryškinamos problemos tinkančios visoms socialinėms grupėms. Tuo tarpu ES senbuvės šalys, ypač paskutiniu metu, didelį dėmesį skiria moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, padėčiai.
Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl.
ES prioritetas – ekonomikos reformų tąsa
Trečiadienio rytą europarlamentarai aptarė pasirengimą kovo 13-14 d. Briuselyje vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio rengiamasi skirti ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui. Nors dauguma kalbėjusiųjų pritarė šiems prioritetams, buvo pateikta ir naujų siūlymų.
Lietuvos europarlamentarai - už alkoholio reklamos draudimą
Aštuoni europarlamentarai nuo Lietuvos paragino Seimą nepriimti įstatymo pataisų, kurios sugrąžintų į televizijos eterį dabar smarkiai apribotą alkoholio reklamą. Lietuvos atstovų Europos Parlamente ketvirtadienį paskelbtame bendrame pareiškime teigiama, esą Lietuvos visuomenėje bandoma sumenkinti reklamos įtaką alkoholio vartojimui, nors moksliniai tyrimai, rodo, kad jaunuoliai, kurie mato daugiau alkoholio reklamos, daugiau jų ir išgeria.
Ar Lietuvos balansavimas ant ES direktyvos pažeidimo ribos leis įveikti energetinio nuosmukio prarają?
Nuomonių ir interpretacijų dėl mūsų energetikos perspektyvų neapibrėžtumas, o kartais ir prieštaringumas paskatino mane užduoti klausimus tiesiogiai Europos Komisijai ir atsakingam už energetikos politiką Komisijos nariui A. Piebalgui. Jis dar neseniai, savo vizito Lietuvoje metu, mus „mokė“, ką turime kalbėti, o ką ne, išreikšdami savo nerimą dėl Lietuvos energetinio saugumo netolimoje ateityje.
Lietuvai gresia byla Europos Teisingumo Teisme
Ar žinote, kad nuo š.m. liepos 1 d. pagal ES Europos Parlamento ir Tarybos Elektros direktyvą (2003/54/EB), Jūs, kaip vartotojas, galite pasirinkti elektros tiekėją? O kaip manote, ar Lietuvoje įmanoma pasirinkti iš ko pirkti elektros energijos paslaugas? Panašu, kad atsakymas bus neigiamas. Deja, ir ateityje, mes negalėsime pasinaudoti šia ES mums suteikta teise.
Ar apsaugosim savo vaikus nuo kenksmingų maisto produktų?
Spauda knibždėte knibžda dietologų patarimais apie sveiką gyvenimo būdą, dailias kūno formas. Visi vienu balsu tvirtina, kad reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Ar kada susimąstėt, kad valgydami vaisius ir daržoves, ypač įvežamas iš užsienio, galit pakenkti savo sveikatai? O kaip šiuolaikiniais metodais apdorotas maistas paveiks mūsų vaikus? Vieną vakarą žiūrėjau Vokietijos TV paruoštą analitinę laidą apie pesticidų kiekį maisto produktuose, vandenyje.
Ar Vyriausybė išpildys, ką pažadėjo?
Penktadienį vakare žiūrėjau TV3 žinias ir išgirdau seniai lauktą naujieną – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas galų gale sutiko, kad reikia kreiptis į ES institucijas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Kaip sako liaudies išmintis, “geriau vėliau, nei niekad”, tikiuosi, kad šie viešai ištarti žodžiai virs realiais darbais.
Europarlamentarė klausia, ar Europoje aušta 1939 metai
Europos Parlamento narė iš Lietuvos paragino ES Tarybą derantis dėl naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties atsižvelgti į nedemokratišką Rusijos elgesį bei nedaryti jai nuolaidų. "Jėgos panaudojimas neseniai vykusiose demonstracijose Rusijoje, žurnalistų žudymai, Estijos ekonominė blokada bei bandymas nepriklausomoje šalyje tvarkytis kaip savoje, Rusijos karo laivyno stiprinimas Baltijos jūroje - ar tai ne naujo šaltojo karo pradžia?", - klausia europarlamentarė Danutė Budreikaitė.
Rusija parodė savo tikrąjį veidą
Jėgos panaudojimas neseniai vykusiose demonstracijose Rusijoje, žurnalistų žudimai, Estijos ekonominė blokada bei bandymas nepriklausomoje šalyje tvarkytis kaip savoje, Rusijos karo laivyno stiprinimas Baltijos jūroje – ar tai ne naujo šaltojo karo pradžia? Rusija, pajutusi energetikos ginklo politinę ir ekonominę galią, jau seniai ignoruoja tarptautinės bendruomenės nuomonę ir siunčiamus signalus dėl žmogaus teisų pažeidimų šalyje.
Paskutinė galimybė pasitarnauti Lietuvai
Seimas antradienį neapsisprendė ir atidėjo sprendimo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo priėmimą. Seimo nariai, turėję aiškią poziciją taikyti Lietuvos ekonomikos apsaugą ir pasinaudoti Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties suteikiamomis galimybėmis, suabejojo. Kokios jėgos taip atkakliai priešinais šio klausimo iškėlimui tarptautiniu lygiu?! Nesuvokiamas užsispyrimas, su kuriuo prieš IAE darbo pratęsimą agituoja Lietuvos ministrai, ambasadoriai.
Ankstyvos monstro laidotuvės brangiai kainuos Lietuvos žmonėms
„Sovietinė atgyvena“, „Černobilio konstrukcijos reaktoriai“, „nesaugus objektas“ – tokios frazės dažniausiai lydi visas viešas diskusijas apie Ignalinos atominę elektrinę. Įsipareigojusi uždaryti šį objektą Lietuva gavo bilietą į Europos Sąjungą, tačiau artėjant numatytai uždarymo datai vis dažniau nuskamba logiškas klausimas: o kas bus toliau? Ignalinos objektas iš tiesų baigia savo amžių ir jį anksčiau ar vėliau reikės uždaryti.
Turkija negirdi ES, o ES - akla Turkijos akibrokštams
Praėjusių metų pabaigoje ES valstybės nekantriai laukė Europos Ministrų Tarybos sprendimo dėl ES derybų su Turkija. Sprendimas sustabdyti derybas su Turkija pagal 8 iš 35 derybinių skyrių, be abejonės, labai nuvylė turkus, tačiau pradžiugino Turkijos narystei ES besipriešinančius prancūzus, austrus, suomius ir kitus europiečius.
“Nepageidaujami ES” turkai nesudėjo rankų ir parengė atsaką ES – paskelbė rengiantys savo pačios strategiją derybose su ES, kurios laikysis.
Ar skaitysim knygas pasišviesdami žvakėmis?
Kaip jums toks scenarijus – elektra tik tam tikromis valandomis, stabiliu jos tiekimu, geriausiu atveju, būtų aprūpinti vaikų darželiai, mokyklos, valstybinės įstaigos ir ligoninės? Déjà vu? Panašiai (tik dujų ir benzino tiekimų sutrikimų) turėjom blokados metais.
ES turi peržiūrėti savo nuostatas dėl ES naujųjų narių vertinimo
Energijos kainų augimas pastarąjį laikotarpį įgijo netikėtus mastus. Kainų augimą didina išaugęs naujų stambių rinkos dalyvių, ypač Kinijos energetinių išteklių poreikis. Be to, energetinius išteklius brangina jų gavybos brangimas bei geopolitinis naftą eksportuojančių regionų nestabilumas. Kainų augimą įtakoja ir Rusijos politika naudoti energetiką kaip ekonominio ir politinio spaudimo partneriams priemonę. Šiemet pasaulinės naftos kainos padidėjo beveik 15 procentų.
Didėjančios naftos kainos verčia reformuoti ES energetiką
Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas naftos kainų svyravimais bei jų didėjimu per pastaruosius keletą metų. Europarlamentarai ragina mažinti ES priklausomybę nuo naftos importo, sukurti bendrąją ES energetikos rinką bei skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą.
Dauguma Lietuvos europarlamentarų pasmerkė CŽV skrydžius Europos šalyse
Septyni iš dvylikos Lietuvai atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių trečiadienį pritarė ataskaitai, kurioje smerkiamas slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinių gabenimas, o Europos šalių vyriausybės ir slaptosios tarnybos kaltinamos tuo, kad taikstėsi su tokia praktika ir ją nuslėpė.Vašingtonas pripažįsta slaptą įtariamųjų teroristų perdavimą trečiosioms šalims, bet neigia, kad juos kankino ar perdavė toms šalims, kuriose jie buvo kankinami.
Genetiškai modifikuoti produktai augs ir Lietuvoje
Kas išeitų sukryžminus arbūzą ir tarakoną? Užaugtų arbūzas, kurio sėklos turėtų kojas ir išsilakstytų jį prapjovus. Šis anekdotas daugelyje šalių jau seniai niekam neatrodo juokingas, nes į augalus iš tiesų įterpiamos kitų gyvybės formų ląstelės taip kuriant vadinamuosius genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), pasakoja pirmadienio „Lietuvos rytas“.Kol kas egzotiškai skambanti naujovė netrukus bus auginama ir Lietuvoje.
Kodėl Lenkija diktuoja Lietuvai elektros tilto statybos sąlygas?
Pripažinkime pagaliau, kad Lenkija nenori praleisti Lietuvos AE gaminamos energijos į vakarus. Jos tikslas – už Europos pinigus, naudojantis mūsų elektra, aprūpinti vieną savo rytinį regioną. Taip ir pasakykime savo žmonėms ir nemaitinkime jų pasakomis, kurių naujausią versiją perskaičiau šią savaitę (2007.01.30d.) dienraščio “Lietuvos Rytas” straipsnyje “Elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis”. Anot naujų Lenkijos energetikų planų elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis ir pigesnis.
Kodėl Europos Komisija nemyli Lietuvos?
Lietuvos vadovai atsakingą sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo turėtų priimti tik vadovaudamiesi oficialiu ES atsakymu, o ne remdamiesi neoficialiomis eurobiurokratų kalbomis. Ignalinos AE klausimo blokavimas atspindi ES senbuvių polinkį dėl savo problemų kaltinti bloko šalis naujokes.
D.Budreikaitė: Ignalinos AE veiklos pratęsimas tebėra įmanomas
Europos Parlamento narė Danutė Budreikaitė tvirtina, kad vis dar išlieka galimybė, nors ir nedidelė, pratęsti Ignalinos atominės jėgainės veiklą.
Europarlamentarė kreipėsi į Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, prašydama naujai įvertinti susiklosčiusią padėtį Europos energetikos sektoriuje, pranešė D.Budreikaitės biuras.
D.Budreikaitė mano, jog esama formalių galimybių derėtis dėl Ignalinos AE eksploatacijos termino pratęsimo, kol bus pastatytas naujas branduolinis reaktorius.
Danutė Budreikaitė: Centralizuotas migracijos valdymas ES – kelias į sėkmingą vystymąsi
Migracija, ypač ekonominė migracija, jau turi ilgesnę nei trijų šimtmečių istoriją. Iš viso Europoje yra 56,1 milijono imigrantų. Jie sudaro apie 8 proc. Europos gyventojų.
Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos duomenimis, jei 1995-2000 m. laikotarpiu nebūtų buvę imigracijos, Europos gyventojų skaičius būtų sumažėjęs 4,4 mln. 1990-2000 m. tarptautinė migracija sudarė 89 proc. gyventojų skaičiaus augimo Europoje. Imigrantai vadinami Europos jaunystės eliksyru.
Danutė Budreikaitė: Ką duotų Lietuvai euras
Iki Europos Komisijos pranešimo apie Lietuvos pasirengimą narystei euro zonoje liko mažiau nei pora savaičių. Lietuvoje tvyro įtampa: bus leista ar ne Lietuvai tapti euro zonos nare, motyvuojant techniniais Mastrichto kriterijais, ar bus įgyvendintas jau seniai ore sklandantis galimas politinis sprendimas – neleisti naujosioms valstybėms narėms įsivesti euro.
Aistė Vasiliauskaitė: Kaip mums atstovauja europarlamentarai
Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.
Dr. D. Budreikaitė: ES miškų valdymo praktika vertinga Lietuvai
ES neturi bendros miškų politikos, nors yra viena didžiausių miško produkcijos gamintojų, prekiautojų ir vartotojų pasaulyje. Miškininkystėje ir su mišku susijusiose pramonės šakose dirba apie 3,4 milijonai žmonių.
Iš viso miškai ir kitokia miškinga žemė užima apie 160 milijonų hektarų arba 35 % ES žemės ploto. ES miškams, kurių 60% yra privatūs, būdinga didelė rūšių, dydžio, nuosavybės struktūros ir socialinių–ekonominių sąlygų įvairovė.
Danutė Budreikaitė: Senoji Europa prieš paslaugų laisvę
Briuselio plenarinėje sesijoje vasario 16 d. parlamentas pirmu skaitymu balsavo už paslaugų direktyvą (391 už, 213 prieš ir 34 susilaikė), kurios projektą lygiai prieš du metus pasiūlė Europos komisija, vadovaujama F. Bolkenšteino.
Komisijos pasiūlymas pakeistas neatpažįstamai. Direktyva buvo siekiama padėti teisinius pagrindus Europos Ekonominės Bendrijos sutartyje (1957m.) įteisintam laisvam paslaugų judėjimui ir laisvei nediskriminuojant įsisteigti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.
Danutė Budreikaitė: Ar grąžins Rusija skolas Afganistanui
Praėjusių metų gruodį Afganistanas žengė didžiulį žingsnį demokratinės valstybės kūrimo link – pirmą kartą per trisdešimt metų įvyko Afganistano Islamo Respublikos Nacionalinės Asamblėjos inauguracinė sesija. Demokratiškai išrinktų parlamentarų ir Afganistano piliečių pasveikinti atvyko svečiai iš Europos Parlamento ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Danutė Budreikaitė: Planuota taiki dokininkų demonstracija virto riaušėmis
Degančios mašinos, agresyviai nusiteikę demonstruotojai ir jų susirėmimai su policija, ašarinės dujos – tokia atmosfera užvakar tvyrojo prie Europos Parlamento rūmų. Europarlamentarai savo darbo vietas galėjo pasiekti tik per senojo Parlamento pastato įėjimą. Uostų darbininkai dokininkai piketavo prieš uostų direktyvą, protestavo, reikalavo visiškai ją atmesti. Apie demonstraciją buvo žinoma, tačiau visų nuostabai demonstracija nebuvo taiki.