danija

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tarsi politinės dramos „Valdžios tvirtovė“ epizode per antradienį vyksiančius parlamento rinkimus kovos dėl išlikimo valdžioje. Apklausos rodo, kad nė vienas iš dviejų pagrindinių blokų nesurinks daugumos 179 vietų Danijos parlamente. Kairiajam „raudonajam blokui“, kuriam vadovauja M. Frederiksen socialdemokratai, apklausos žada 49,1 proc. balsų arba 85 mandatus, o dešiniųjų partijų „mėlynajam“ blokui – 40,9 proc. balsų arba 72 mandatus.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Danijos futbolo rinktinės žaidėjai buvo įpratę, kad didžiųjų čempionatų metu juos iš arti palaiko širdies draugės, tačiau šių metų pirmenybėse Katare bus kitokios. Pranešama, kad Danijos futbolo asociacija nusprendė uždrausti futbolininkų žmonoms ir merginoms vykti stebėti planetos pirmenybių. Toks sprendimas – dalis protesto prieš Kataro valdžią, kuri neretai sulaukia kaltinimų dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį paskelbė šaukianti pirmalaikius rinkimus lapkričio 1 dieną, kai bus likę septyni mėnesiai iki jos ketverių metų kadencijos pabaigos. Rinkimuose jos valdančioji kairiojo sparno partija susirems su dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bloku. Apklausos rodo, kad rinkimų kova turėtų būti labai atkakli.

Princas Joachimas ir jo žmona, Danijos princesė Marie, kalbėdami apie savo santykius su kitais Danijos karališkosios šeimos nariais, atrodė emocingi ir vos sulaikė ašaras. Tai įvyko po to, kai praėjusią savaitę Danijos karalienė Margrethe II nusprendė poros vaikams pakeisti „princo“ ir „princesės“ titulus. Karalienės sprendimu, apie kurį ketvirtadienį paskelbta rūmų pranešime, antrojo monarchės sūnaus princo Joachimo vaikai nuo kitų metų gaus naujus titulus.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Danija trečiadienį pranešė, kad daugiau nei pusė Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekiuose „Nord Stream“ buvusių dujų jau išsiveržė į atmosferą įvykus nuotėkiams, sukeltiems, kaip manoma, sabotažo.  „Didžioji dalis dujų jau išsiveržė iš vamzdžių“, – spaudos konferencijoje pažymėjo Danijos energetikos agentūros direktoriaus Kristofferis Bottzauwas.  „Manome, kad likusios dujos išsiverš iki sekmadienio“, – pridūrė jis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį  pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo. Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis tęsis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol baigsis iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, spaudos konferencijoje sakė Danijos energetikos ir klimato ministras.

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“. „Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ iki 2025 metų pabaigos Lietuvoje žada investuoti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.  Įmonė pranešė ketinanti įrengti daugiau nei 1,8 tūkst. megavatų (MW) galios vėjo bei saulės parkų, taip pat statyti gamyklą, kuri atsinaujinančių išteklių energiją paverstų į žaliąjį vandenilį, e-metanolį ar amoniaką. „Tokia mūsų ambicija reiškia kur kas daugiau nei tik elektros gamybą.

Danija, didindama paramą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su Rusijos invazija, savo teritorijoje rengs ukrainiečių karių mokymus, antradienį pranešė danų gynybos ministras. Ši programa atrodo panaši į Jungtinės Karalystės nuo liepos vykdomą programą, pagal kurią turi būti apmokyta iki 10 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų be karo patirties. „Danijoje vyks mokymai.

Danija ketvirtadienį pranešė per ateinančius 20 metų investuosianti į savo jūrų pajėgas 40 mlrd. kronų (beveik 5,4 mlrd. eurų) ir atnaujinsianti karinį laivyną, kad atitiktų naujus saugumo standartus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Ši Skandinavijos šalis ketina pati statytis karo laivus, sakė gynybos ministras Mortenas Bodskovas (Mortenas Bioskovas), pristatydamas partnerystės su pramonės įmonėmis programą. „Susiduriame su rimta padėtimi Europoje. Europoje vyksta karas.

Jungtinių Valstijų būtiniausių prekių parduotuvių tinklas „7-Eleven“ antradienį pranešė, kad programišių išpuolį patyrusios tinklo parduotuvės Danijoje pamažu atnaujina darbą. „Vakar mes tapome programišių įsilaužimo aukomis. Kai kurių parduotuvių darbas atnaujintas per naktį“, – pranešė „7-Eleven“. „Tikimės, kad dienos metu bus atidaryta daugiau parduotuvių“, – teigiama bendrovės antradienio pranešime.

Atlikti paskutiniai suvirinimo darbai, priešinguose Baltijos jūros krantuose sujungę dujotiekio „Baltic Pipe“ elementus, pranešė Lenkijos magistralinių dujotiekių operatorė „Gaz System“, kurią cituoja Lenkijos visuomeninis radijas. Taigi dujotiekis sujungė Lenkijos ir Danijos nacionalinę dujų infrastruktūrą, užtikrinęs galimybę tiekti dujas tarp šių šalių.

Pramogų parkas antrajame pagal dydį Danijos Orhuso mieste penktadienį paskelbė uždaręs atrakcioną, kur ankstesnę dieną žuvo paauglė, o prieš 14 metų buvo sužeisti keturi žmonės. Amerikietiškųjų kalnelių atrakcionas „Cobra“, kuriuo adrenalino mėgėjai lėkdavo iki 70 km per val. greičiu, uždarytas visam laikui.

Danijos policija ketvirtadienį paskelbė, kad pramogų parke antrajame pagal dydį šalies mieste Orhuse sugedus atrakcionui žuvo paauglė. „Po tragiškos nelaimės [pramogų parke] „Tivoli Friheden“ Orhuse ketvirtadienį po pietų žuvo 14-metė mergaitė iš Kopenhagos“, – sakoma danų policijos pareiškime. Jame taip pat sakoma, kad buvo sužeistas 13 metų berniukas. Nelaimė įvyko prieš pat 13 val. (14 val.

Kopenhagos teismas pirmadienį nurodė į psichiatrijos kliniką uždaryti 22 metų įtariamąjį, kaltinamą savaitgalį prekybos centre nušovus tris žmones, pranešė policija. „Teismas nurodė išsiųsti 22-ejų metų jaunuolį į uždarą psichiatrijos skyrių“, – parašė Kopenhagos policija socialiniame tinkle „Twitter“ po dvi valandas trukusio įtariamojo teismo posėdžio. Danijos policija anksčiau pirmadienį pranešė, kad įtariamasis buvo žinomas psichiatrijos tarnyboms.

Danijos policija pirmadienį pranešė, kad 22 metų įtariamasis, ankstesnę dieną nušovęs tris žmones per išpuolį viename Kopenhagos parduotuvių centre, buvo žinomas psichiatrijos tarnyboms. „Mūsų įtariamasis taip pat buvo žinomas psichiatrijos tarnyboms, bet daugiau nenoriu komentuoti“, – per spaudos konferenciją sakė sostinės policijos vadovas Sorenas Thomassenas. Jis pridūrė, kad užpuolikas aukas veikiausiai rinkosi atsitiktinai ir kad nėra jokių požymių, kad tai buvo teroro aktas.

Danijos policija pranešė, kad sekmadienį viename sostinės Kopenhagos prekybos centre nuo šūvių nukentėjo keli žmonės, yra žuvusiųjų. Į šaudynes prekybos centre pateko lietuvė Rūta Jonuševičiūtė. Mergina pasakoja, kad buvo arti šaulio, kuris šaudė į žmones.  Apie tai ji rašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Kopenhagoje, prekybos centre, vyksta susišaudymas ir tik dėl atsitiktinumo aš likau gyva. Žmonės pradėjo bėgti (nuo šaulio, – red. past.

Trys žmonės žuvo ir dar keletas buvo sužeisti per sekmadienį įvykusias šaudynes viename Kopenhagos parduotuvių centre, pranešė Danijos policija. Pasak pareigūnų, 22 metų danų tautybės įtariamas užpuolikas buvo sulaikytas, bet jo motyvai – neaiškūs. Manoma, kad šaulys veikė vienas.

Danijos teismas ketvirtadienį pripažino 49 metų lietuvę kalta pinigų plovimo byloje, ketvirtadienį teigiama šios šalies prokuratūros pranešime. Pasak Danijos teismo, moteris bandė išplauti beveik keturis milijardus eurų. Tai – didžiausia suma pinigų plovimo byloje šios Skandinavijos šalies istorijoje.Padariusi nusikaltimą lietuvė prisipažino policijos apklausos metu. Nuo 2008 metų gruodžio iki 2016 metų kovo per kelias bendroves buvo pervesti beveik keturi milijardai eurų.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Danijos prokuratūra pirmadienį pranešė, kad trys asmenys buvo apkaltinti planavę „nežinomoje vietoje Danijoje arba užsienyje“ įvykdyti teroristinį išpuolį ir tuo tikslu įsigiję ginklų bei cheminių medžiagų bomboms gaminti. Pagal šalyje galiojančias asmens duomenų apsaugos taisykles dviejų ketvirtą dešimtį einančių vyrų ir moters pavardės neskelbiamos.

Mirė buvęs Danijos užsienio reikalų ministras Uffe Ellemann-Jensen, praneša Danijos žiniasklaida. Jis iki pat gyvenimo galo aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose. Pranešama, kad politikas sirgo vėžiu ir pralaimėjo kovą sunkiai ligai. Užuojautą „Facebook“ išreiškė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė su Danijos kolege Mette Frederiksen penktadienį aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Europoje bei būtinus bendrus sprendimus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. „Esame ypač dėkingi Danijai už ilgametį įsitraukimą stiprinant Baltijos regiono saugumą, kurio svarba tiek mums, tiek visam NATO blokui dar labiau išaugo Rusijai užpuolus Ukrainą.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Kopenhagoje dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje su Lietuvoje investuojančių Danijos bendrovių vadovais. Susitikimas vyko Danijos pramonės konfederacijoje, kuri vienija 19 tūkst. narių. „Mūsų šalis sieja intensyvi ir dinamiška dvišalė ekonominė partnerystė. Danija patenka į didžiausių investuotojų Lietuvoje dešimtuką, dvišalės prekybos apimtis artėja prie 1,5 mlrd. eurų.

Didžioji dauguma danų – kone 67 proc. – trečiadienį referendume balsavo už prisijungimą prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos, rodo suskaičiavus visus balsus paskelbti rezultatai. Danija, 30 metų nedalyvavusi Europos Sąjungos bendroje gynybos politikoje, tokios pozicijos atsisako po Rusijos invazijos į Ukrainą. Referendumas vyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO, karui Ukrainoje verčiant Europos šalis persvarstyti savo saugumo politiką.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ antradienį pranešė, kad Rusijos įmonė „Gazprom Export“ nutrauks dujų tiekimą Danijai nuo birželio 1 dienos, danų įmonei atsisakius mokėti už energijos išteklius rubliai. „Kadangi nėra jokio dujotiekio, tiesiogiai einančio iš Rusijos į Daniją, Rusija negalės tiesiogiai nutraukti dujų tiekimo Danijai, todėl Danijai gauti dujų vis tiek bus įmanoma.

Danijos energetikos grupė „Orsted“ pirmadienį išplatino pranešimą, kuriuo patvirtina atmetanti vienašališką Maskvos sprendimą dėl atsiskaitymų už rusiškas dujas tik rubliais ir perspėja apie išaugusį jų tiekimo nutraukimo pavojų. „Gazprom Export“ ir toliau reikalauja, kad „Orsted“ už dujas mokėtų rubliais. Pagal sutartį neturime teisinės prievolės tai daryti ir ne kartą informavome „Gazprom Export“, kad to nedarysime.

Danijos premjerė Mette Frederiksen antradienį paragino vizito atvykusį Indijos premjerą Narendrą Modi pabandyti paveikti Rusiją, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sustabdyti šį karą“, sakė M. Frederiksen ir iškart pridūrė: „Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas. Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

Danijos vyriausybė sekmadienį paskelbė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kadangi rusų lėktuvas šnipas pažeidė šalies oro erdvę. Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė. Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą paskelbė šeštadienį.

Ukrainos Mykolajivo mieste balandžio 26 dieną, kaip įtariama, žuvo 25 metų Danijos pilietis, kovojęs prieš Rusijos invaziją tarptautiniame užsieniečių legione Ukrainoje, pranešė danų transliuotojas TV2. Žuvusiojo tapatybė neatskleidžiama. Danijos užsienio reikalų ministerija pareiškime žiniasklaidai nurodė, kad negali patvirtinti šios informacijos ir dabar bando susisiekti su atitinkamais Ukrainos pareigūnais.

Danija, vasarį panaikinusi visus su koronaviruso pandemija susijusius suvaržymus, antradienį pranešė stabdanti plataus masto vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją. Danijos sveikatos apsaugos valdyba pabrėžė, kad epidemiologinė padėtis yra kontroliuojama, o vakcinacijos rodikliai yra aukšti, o šalyje „padėtis yra gera“. „Todėl mes baigiame masinės vakcinacijos nuo COVID-19 programą“, – sakoma valdybos Infekcinių ligų departamento direktorės Bolette Soborg (Boletės Soborg) pranešime.

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė. P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jo šalis išsiųs 15 Rusijos „žvalgybos pareigūnų“, užsiregistravusių šalyje diplomatais. Šį žingsnį Kopenhaga atliko po panašių Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių sprendimų. „Nustatėme, kad 15 išsiųstų žvalgybos pareigūnų užsiėmė šnipinėjimu Danijos teritorijoje“, – po susitikimo parlamente žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.

Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė. Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos. Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda, po susitikimo su Danijos premjere Mette Frederiksen, skatino visas Europoje esančias NATO valstybes didinti gynybos biudžetus. G. Nausėda tikino, kad būtina atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, nes iš šių Europos perkamų išteklių gaunamų lėšų Kremlius ir finansuoja agresiją prieš Ukrainą. G. Nausėda teigė, kad dabartinėmis saugumo aplinkybėmis partnerių ir sąjungininkų vienybė yra neįkainojama.

Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, teigė, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.

Danija antradienį paskelbė pasiruošusi atsiųsti 800 karių turintį batalioną į Baltijos šalis kaip šiame regione laikomų NATO priešakinių pajėgų dalį, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei dėl karo Ukrainoje. Ši šiaurės šalis jau yra pasiuntusi apie 200 karių ir naikintuvų į Estiją ir Lietuvą, o Baltijos jūros rytinėje dalyje budi viena danų fregata.

Danijos alaus darykla „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė visiškai pasitrauksianti iš Rusijos dėl pastarosios invazijos į Ukrainą. Panašų pranešimą paskelbė ir varžovė iš Nyderlandų „Heineken“. Kovo 9 dieną „Carlsberg“ pranešė atliksianti veiklos Rusijoje strateginę peržiūrą, kuri ir paskatino „sudėtingą ir neatidėliotiną sprendimą siekti visiškai atsisakyti verslo Rusijoje, kas, mūsų nuomone, yra teisinga dabartinėje aplinkoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Christianas Eriksenas vėl ruošiasi apsivilikti Danijos rinktinės marškinelius. Praėjus kiek daugiau nei devyniems mėnesiams po vos tragedija nesibaigusio epizodo Europos čempionate, saugas įtrauktas į preliminarų rinktinės sąrašą. Danai kovo pabaigoje sužais dvi draugiškas rungtyesu su Nyderlandais ir Serbija.  Ch. Eriksenas praėjusiame Europos čempionate vasarą mačo su suomiais metu patyrė širdies smūgį.

Danija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, birželio 1-ąją numatytame visuotiniame referendume spręs, ar atsisakyti Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties, sekmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė „Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“. Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ...

Danijos laivybos milžinė „Maersk“ antradienį pranešė nebepriimsianti naujų neesminių užsakymų dėl krovinių gabenimo į Rusiją ir iš jos, atsižvelgdama į sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Paminėdama sankcijų poveikį, bendrovė teigė, kad „užsakymų į Rusiją ir iš jos vykdymas bus laikinai sustabdyti, išskyrus maisto, medicinos ir humanitarinių prekių tiekimą“. „Maersk“ pridūrė, kad pamėgins įvykdyti užsakymus, gautus iki sankcijų įvedimo.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Danija yra pasiruošusi įsileisti JAV karinių pajėgų į savo teritoriją pagal naują dvišalį gynybos susitarimą su JAV, didėjant įtampai su Rusija. „Jungtinės Valstijos kreipėsi į Daniją ir pasiūlė dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje.

Danija pirmadienį nurodė pasiruošusi pasiųsti Ukrainai karinės įrangos, nors Vakarai intensyvina diplomatines pastangas ir grasina griežtomis ekonominėmis sankcijomis Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į kaimyninę šalį. „Esu pasiruošusi pasiųsti Ukrainai karinės įrangos. Mes jau konsultuojame“ Kijevą, per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. „Žinome, kad yra prašymas konsultuoti kibernetinio saugumo klausimais“, – pridūrė ji.

Sekmadienį Vengrijoje, Budapešto „MVM Dome“ arenoje vyko dramatiškos 15-ojo Europos vyrų rankinio čempionato mažojo finalo rungtynėse. Jose Danijos rankininkai po pratęsimo 35:32 (13:14, 29:29) palaužė prancūzų pasipriešinimą.

Penktadienį Danija priėmė ir paskelbė sprendimą, jog nesiųs savo oficialaus atstovo į Pekino žiemos olimpiadą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje. „Vyriausybė nusprendė, kad mes nedalyvausime žiemos olimpinėse žaidynėse Kinijoje... Ne paslaptis, kad mes Danijoje esame labai susirūpinę žmogaus teisių padėtimi Kinijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas.