dalia grybauskaitė

Klausimas - laikė ar nelaikė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV)  Lietuvoje talibų teroristus - gvildenamas toliau. Į JAV žvalgybos bei žiniasklaidos, o taip pat JAV neokonų ir Vakarų Europos komunistuojančių pacifistų propagandos karus Lietuvą be jokios prasmės įvėlusi prezidentė Dalia Grybauskaitė į smėlio dėžę numetė degtukų. Dabar jais žaisti ėmėsi ne tik Seimo nariai, bet ir rimti politikos apžvalgininkai.

Sumažintos senatvės pensijos turi būti kompensuojamos ateityje – tą padaryti įpareigoja ir atitinkami Konstitucinio teismo nutarimai, ir Lietuvos konstitucinės teisės doktrina, taip pat kitų šalių patirtis. Tokios nuomonės – priešingai nei premjeras - laikosi prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė plečia savo patarėjų ratą. Socialinės politikos klausimais nuo antradienio jai patarinėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė. Darbo santykių ir apmokėjimo skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ji iškeitė į tarnystę prezidentei. Naujoji D. Grybauskaitės patarėja taip pat dėsto M. Romerio universitete - yra Darbo teisės ir socialinės saugos katedros lektorė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Justino Argusto staipsnis „Bankai veržia kilpą“. Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus – bankai scuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą. Rubrikoje „7 dienos“ – straipsnis „Pakritikavo ir užtilo“. Dalia Grybauskaitė, pažėrusi priekaištų Andriaus Kubiliaus teikiamam kitų metų biudžetui, atsiveria tylos siena.

Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.

Vyriausybė jau yra išsakiusi savo ketinimus mažinti bedarbių pašalpas. Sparčiai gausėjant bedarbių armijai rimtai svarstomi siūlymai sutaupyti kertant per bedarbių pašalpas. Tikėtina, kad didžiausia bedarbio pašalpa netrukus gali siekti tik 650 Lt. Seime svarstoma bedarbio pašalpą mažinti iki 650 Lt. Tiek dabar „į rankas“ gauna už minimalų atlyginimą dirbantys žmonės.

Dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ir netekimo jau keleri metai vyksta nei šis, nei tas. Iš pradžių keli Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai pasiklydo lietuvių kalbos žodyne, supainiojo žodžių "retas" ir "atskiras" reikšmes, nepiliečiais paversdami šimtus tūkstančių emigrantų. Dabar tokių daugės, nes ūkio krizė ir valdžios negebėjimas įkvėpti žmones pasitikėti valstybe prie to prisideda. Bet dar keistesni dalykai dedasi dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka.

Kalbos, jog visuomenės pasitikėjimą Temidės tarnais galėtų atstatyti prisiekusiųjų teismas ar tarėjų institutas, greičiausiai ir liks tik kalbomis. Bandymas reformuoti suplėkusią lietuviškos teisėtvarkos sistemą įtraukiant visuomenės atstovus į teisingumo vykdymą, šiandien mūsų valstybei būtų tiesiog nepakeliama našta. Taip dienraščiui teigė ir šios idėjos šalininkai, ir priešininkai.

Premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą kitų metų biudžetą kritikuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos patarėjai jokių konkrečių siūlymų, kaip jį taisyti, kol kas nepateikė. A. Kubilius sako jų lauksiąs iki savaitės pabaigos.

Projekto „Muzikos akademija“ naujokės 18-metės Goda ir Gabija ir atrodo vienodai, ir mąsto beveik taip pat. Dvi žavios tamsiaplaukės „Muzikos akademijoje“ dalyvauja kaip vienas vienetas. Pakviesti jas į šou prodiuseriams pasiūlė pernykščio projekto nugalėtojas Ruslanas Kirilkinas, susipažinęs su dvynėmis viename renginyje Kaune, kur ir jis, ir jos dainavo. Iš Tauragės kilusias, o dabar Kaune vokalą studijuojančias merginas kalbinome atskirai po vieną. Pateikėme tuos pačius klausimus.

Socialdemokratų nuomone, sunkmečiu šalį turėtų valdyti nacionalinė Vyriausybė, nes premjeras Andrius Kubilius ir jo suformuotas ministrų kabinetas neturi kompetencijos. Socialdemokratai, pristatę alternatyvią Vyriausybės programą, anot kadenciją baigusio prezidento Algirdo Brazausko, sunkmečiu  yra pasiryžę nustumti į šalį politines ambicijas ir valdžioje būti kad ir su konservatoriais. „Užtenka šito politinio žaidimo.

Kiekvienas iš mūsų žinome anekdotų, kurių herojės - kvailos, nenuovokios šviesiaplaukės moteriškės. Vis dėlto šis stereotipas atsirado palyginti neseniai - totaliam „blondinizmui“ tik šiek tiek daugiau nei 10 metų. Bet juk negalėjo nutikti taip, kad visos šviesiaplaukės merginos vieną dieną staiga nukvailėtų ir tokiu būdu užsitrauktų patyčias. Kas vis dėlto galėjo inspiruoti šiuos stereotipus? Pateikiame keletą hipotezių. Pirmoji hipotezė: anekdotus apie blondines „išrado“ įžeisti vyrai.

Danijos savaitraščio „Mandag Morgen“ Europos politikos skyriaus redaktorius Ole Ryborgas pareiškė, kad pačia geriausia kandidate į naujai kuriamą Europos Sąjungos prezidento postą yra dabartinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė. O. Ryborgas rašo, kad pagaliau visų ES valstybių ratifikuota Lisabonos sutartis yra ne kas daugiau, o tik naujas įrankių komplektas ES politikams.

Dalia Grybauskaitė pasigailėjo dviejų labai sunkius nusikaltimus padariusių nuteistųjų. Iš viso Lietuvos prezidentai malonę jau yra suteikę 2425 nuteistiesiems. Pagailėjo sunkių nusikaltimų vykdytojų Į prezidentę Dalią Grybauskaitę, tikėdamiesi jos malonės, šį kartą buvo kreipęsi 50 nuteistųjų.

Briuselyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovams sunkiausia buvo susitarti dėl būsimo valstybių finansinio indėlio kovoje su klimato kaita. Tačiau greitai sutarta, kad Čekijai bus padarytos išimtys, kad tik jos prezidentas pasirašytų Lisabonos sutartį. Pasiūlymą dėl valstybių indėlio kovoje su klimato kaita pateikė ne tik ES pirmininkaujanti Švedija, bet ir kitos šalys. Europos Komisija siūlė, kad nuo 2013 metų kasmet ES besivystančioms valstybėms skirtų po 15 mlrd.

Tas, kuris savo moralę dėvi kaip savo geriausią drabužį, geriau būtų nuogas. Kahlil Gibran „Pranašas“ Negyvai nusibodo politikų tarpusavio rietenos. Partijos kuriasi, skyla, vėl jungiasi… Nes vadų kartais daugiau nei eilinių partijos narių. Ir kiekvieno iš vadukų ambicijos dažnai tiesiog neišmatuojamos. Suskilo Tautos prisikėlimo partijos frakcija Seime, Kazimira Danutė Prunskienė kuria naują partiją, trenkusi durimis valstiečiams.

Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politika, ekspertų nuomone, kol kas neturi dramatiškų padarinių, tačiau atrodo nenuosekli ir kada nors gali sukelti problemų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė balotiruodamasi į prezidentės postą ir pradėdama eiti pareigas žadėjo vykdyti subalansuotą bei pragmatišką užsienio politiką. Dalies apžvalgininkų nuomone, kol kas ji dirba daugiau viešiesiems ryšiams ir daro tai rusišku stiliumi.

Valdančiųjų Viktoro Uspaskicho partijos viliojimas – tik politinis išskaičiavimas ar seniai brandintas planas, kurį laimina ir Prezidentūra? Tai Kėdainių „kniaziaus“ V. Uspaskicho UAB, besimaitinanti Rusijos pinigais, daranti gėdą Lietuvai. Daugmaž taip dar prieš Seimo rinkimus apie Darbo partiją (DP) kalbėjo Tėvynės sąjungos vadovybė.

Pabandysiu išplėtoti temas, apie kurias kalbėjau LRT radijo komentare spalio 23 d. (jis atspausdintas ir „Balsas.lt savaitė“ Nr. 36). Man rūpi, kaip veikia Lietuvos valdžios mechanizmas, kada valstybę ištinka viešųjų ryšių krizė – tokia, kaip žiniasklaidos skleidžiami įtarimai, jog Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos būta slapto CŽV kalėjimo.

Kalbos apie slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje iki 2005 metų, kaip uodega stipriai suvizgino mūsų valstybę. Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius kalba taip, tarsi šiuo klausimu semtųsi žinių vien iš žiniasklaidos. Gana įdomus būdas apsimesti, kad žinai tik kiek eilinis pilietis.

Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai? Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų pil...

Dalia Grybauskaitė: "Prisiėmiau didesnę atsakomybę, negu numato Konstitucija. To iš mūsų tikisi Lietuvos piliečiai. Tai darysiu ir ateityje". Kokių sankcijų turėtų sulaukti pareigūnas, kuris viršijo Konstitucijos nustatytus įgaliojimus? *** RSS...

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Opozicijai, besivaržančiai, kas vaizdingiau nupasakos aukštojo mokslo reformos žalą, pritrūko vos vieno balso iki apkaltos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui - Seimas patvirtino redakcinės komisijos parengtą nutarimo projektą, kuriame pritarta ministro atsakymams į interpeliaciją.

Lietuvoje nutiko negirdėtas dalykas – valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nepasirašyti po ambasadoriaus skyrimu, nors visi dėl visko jau buvo susitarę ir ambasadoriumi Ispanijoje Valteris Baliukonis turėjo būti išsiųstas rutinos tvarka. Prezidentė tik turėjo patvirtinti tai, kas buvo skubiai suderinta ir pakišta parašui. Koks „įžūlumas“ – ji pasielgė kitaip.

Kitą savaitę turėtų būti baigtas Generalinės prokuratūros tarnybinis patikrinimas dėl prokurorų darbo klaidų tiriant galimą pedofilijos bylą ir įvardinti kaltieji asmenys. Tiriama 5 Kauno ir 2-3 Vilniaus prokurorų veikla. Tai po susitikimo su Prezidente pirmadienio rytą pareiškė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dalyvavo Šv. Mykolo bažnyčioje duris atvėrusio Bažnytinio paveldo muziejaus atidaryme. „Lietuvai švenčiant Tūkstančio metų jubiliejų ir Vilniui esant Europos kultūros sostine, Bažnytinio paveldo muziejaus atidarymas išties praturtina svarbių visai Lietuvai įvykių plejadą“, - susirinkusiems sakė prezidentė. „Per istorines negandas ir sunkumus iki mūsų dienų atėjusią paguodos, supratimo ir meilės viltį žmonės įkūnydavo religiniame mene.

Susimažinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas pasiūliusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sukėlė daugelio kolegų politikų nepasitenkinimą, tačiau sulaukė audringo šalies visuomenės palaikymo. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, naujoji Seimo vadovė padarė ryškų šuolį į politinių lyderių reitingo viršūnę. „Politikoje konkurencija yra neišvengiama. Bet jeigu ji sveika, kaip ir versle, yra naudinga, verčia pasitempti. Kita vertus, negali išvengti ir nesveiko pavydo“,- sakė I.Degutienė.

Teisėjų tarybai vienbalsiai patarus Prezidentei teikti Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Prezidentė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti G. Kryževičių LAT pirmininku. Tokį pasirinkimą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pagrindė solidžia kandidato karjera, autoritetu ir patirtimi, įgyta dirbant įvairių pakopų ir kompetencijos teismuose.

Nors opozicija ragino prisiminti visas Algirdo Šemetos klaidas ir jo pašlijusį autoritetą visuomenės akyse, Seimas patvirtino jo kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir finansinio programavimo komisarus. 64 parlamentarai pritarė A. Šemetos siūlymui į Europos Komisijos (EK) narius, 28 pasisakė prieš, 21 Seimo narys susilaikė. Valdančiosios koalicijos partneriai - konservatoriai, „prisikėliečiai“, liberalcentristai ir liberalsąjūdiečiai - vienbalsiai pasisakė už.

Ar Seimas pritars Algirdo Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius, paaiškės tik kitame Seimo posėdyje, ketvirtadienį. Juolab vienas iš koalicijos partnerių LiCS Artūras Zuokas užsiminė, kad EK vietoje A. Šemetos norėtų matyti A. Kubilių. Tiesa, ši LiCS vadovo idėja nėra plačiai svarstoma ir aptarinėjama. Antradienį parlamentarai apsisprendė dėl A. Šemetos kandidatūros nebalsuoti ir padaryti pertrauką. Už tai buvo 56 Seimo nariai, prieš - 41, susilaikė 12 parlamentarų.

Į Vytauto Greičiaus įpėdinius prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių. Po pokalbių su trimis kandidatais prezidentė kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl jo kandidatūros teikimo Seimui.

Lietuva nemyli savo teisėsaugos ir pačios valstybės jau senokai.  Algimantas Valantinas, pvz., yra gyva ir pačiupinėjama tokios nemeilės prielaida. Kuo daugiau jo dabar tv ekrane, tuo daugiau narių Drąsiaus Kedžio fanų klube. Kuo daugiau valantinų ir šalaševičiūčių, tuo daugiau linčo šalininkų. Ar nuo to daugiau teisingumo? Kažin. O visgi – įdomu dar štai kas.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.

Europos Komisijos pastato vestibiulyje, šalia apsaugos posto, kabo plakatas, kuriame išspausdintos 27 komisarų nuotraukos. Plakato tikslai du: norima parodyti, kad tai - svarbūs Europos Sąjungos šalių siųsti politikai, taip pat siekiama, jog apsaugininkai nepatirtų nepatogumų paprašę komisarų pateikti asmens liudijimą. Europos Sąjungos (ES) komisarų pareigos keistos: jie - daugiau nei visuomeninė tarnyba, bet mažiau nei vyriausybė.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė konkretizavo savo nuomonę dėl VSD. Pasak jos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. Kaip jau buvo skelbta, VSD Seimo komitetui nepateikia informacijos apie tai, kaip vykdomos 2006 metais atlikto parlamento tyrimo išvados.

Baimė, jog konservatoriai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius pastatys saviškį, privertė atsitraukti „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį . Ar Tvarkos ir teisingumo frakcijos lyderis Seime, labai mėgstantis interpeliacijas ir nepasitikėjimus, dažnai agituojantis už moralę ir demokratiją, tapo pragmatiku? Aktyviai buvusį Seimo pirmininką Arūną Valinską ir kitus vadovaujančius personažus atakavęs politikas pripažįsta: parlamentinės VSD kontrolės šalyje nėra, tačiau nemanau, kad reikia a...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. D. Grybauskaitė leido suprasti, jog tada galima tikėtis ir VSD vadovo pakeitimo.

Opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis neskuba pritarti valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) inicijuojamam nepasitikėjimui Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku. Jis nuogąstauja, neva konservatoriai nori kontroliuoti ne tik Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriai vadovauja konservatorė Rasa Juknevičienė, bet ir perimti VSD kontrolę.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios. Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena.

Lietuva remia Gruzijos dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, tačiau Gruzija, siekianti integracijos į Europos struktūras, turi nemažai nuveikti kurdama savo teisinę bazę, sakė Lietuvos Prezidentė. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvaujanti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Niujorke susitiko su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu.

Nors ir neaišku, kodėl Lietuva ištiesė raudoną kilimą paskutiniam Europos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, bandykime ieškoti kokių nors teigiamų to įspūdingo darbo vizito rezultatų. Gal vertinga vien tai, kad mūsų jauni žurnalistai, iš A.Lukašenkos lūpų išgirdę vien melą ir patyčias, ims labiau vertinti demokratiją ir pagarbiau žiūrės į tuos nekenčiamus savus politikus? Baltarusijos prezidentas Lietuvoje jautėsi drąsiai.

Užsimota automobilių vairuotojams, kurie važiuoja įsijungę švyturėlius, leisti oficialiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET). Specialistai įspėja, kad toks sprendimas faktiškai įteisintų specialiųjų tarnybų ir kai kurių aukštas pareigas einančių politikų dominavimą keliuose. Specialiosios tarnybos, turinčios teisę naudotis automobiliais, turinčiais garso signalą ir švyturėlius, neretai kaltinamos įgaliojimų keliuose viršijimu.

Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka rugsėjo 16 dieną turėjo progą pažvelgti vienas kitam į akis. Dalis susitikimo vyko be liudininkų. Apie ką kalbėjo du nemažą politinę patirtį turintys žmonės? Apie abipusius verslo interesus? Apie demokratijos brandumą Lietuvoje ir Baltarusijoje? Apie rezonansines bylas? O gal patyręs Rusijos sulaikymo strategas A. Lukašenka aiškino valstybės kaimynės vadovei, kaip galima pasiekti pergalę prieš Rusiją „pieno kare“, mat vieną tokį Baltarusija šiemet la...

Neatvėsusioje lietuvių vežėjų problemų su Rusija istorijoje turbūt daugelis prisimena pasiūlymus, kaip derėtų oficialiajam Vilniui tinkamai elgtis su Maskva.  Intensyvesnių tarpžinybinių, diplomatinių derybų, tiesioginių kontaktų su Kremliumi, pagalbos Briuselyje bei Europos Sąjungos valstybių-narių sostinėse ir panašiuose paketuose nuskambėjo ir dar viena gaida.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.