dalia grybauskaitė

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politika, ekspertų nuomone, kol kas neturi dramatiškų padarinių, tačiau atrodo nenuosekli ir kada nors gali sukelti problemų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė balotiruodamasi į prezidentės postą ir pradėdama eiti pareigas žadėjo vykdyti subalansuotą bei pragmatišką užsienio politiką. Dalies apžvalgininkų nuomone, kol kas ji dirba daugiau viešiesiems ryšiams ir daro tai rusišku stiliumi.

Valdančiųjų Viktoro Uspaskicho partijos viliojimas – tik politinis išskaičiavimas ar seniai brandintas planas, kurį laimina ir Prezidentūra? Tai Kėdainių „kniaziaus“ V. Uspaskicho UAB, besimaitinanti Rusijos pinigais, daranti gėdą Lietuvai. Daugmaž taip dar prieš Seimo rinkimus apie Darbo partiją (DP) kalbėjo Tėvynės sąjungos vadovybė.

Pabandysiu išplėtoti temas, apie kurias kalbėjau LRT radijo komentare spalio 23 d. (jis atspausdintas ir „Balsas.lt savaitė“ Nr. 36). Man rūpi, kaip veikia Lietuvos valdžios mechanizmas, kada valstybę ištinka viešųjų ryšių krizė – tokia, kaip žiniasklaidos skleidžiami įtarimai, jog Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos būta slapto CŽV kalėjimo.

Kalbos apie slaptą JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimą, neva veikusį Lietuvoje iki 2005 metų, kaip uodega stipriai suvizgino mūsų valstybę. Ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius kalba taip, tarsi šiuo klausimu semtųsi žinių vien iš žiniasklaidos. Gana įdomus būdas apsimesti, kad žinai tik kiek eilinis pilietis.

Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai? Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų pil...

Dalia Grybauskaitė: "Prisiėmiau didesnę atsakomybę, negu numato Konstitucija. To iš mūsų tikisi Lietuvos piliečiai. Tai darysiu ir ateityje". Kokių sankcijų turėtų sulaukti pareigūnas, kuris viršijo Konstitucijos nustatytus įgaliojimus? *** RSS...

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Opozicijai, besivaržančiai, kas vaizdingiau nupasakos aukštojo mokslo reformos žalą, pritrūko vos vieno balso iki apkaltos švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui - Seimas patvirtino redakcinės komisijos parengtą nutarimo projektą, kuriame pritarta ministro atsakymams į interpeliaciją.

Lietuvoje nutiko negirdėtas dalykas – valstybės prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nepasirašyti po ambasadoriaus skyrimu, nors visi dėl visko jau buvo susitarę ir ambasadoriumi Ispanijoje Valteris Baliukonis turėjo būti išsiųstas rutinos tvarka. Prezidentė tik turėjo patvirtinti tai, kas buvo skubiai suderinta ir pakišta parašui. Koks „įžūlumas“ – ji pasielgė kitaip.

Kitą savaitę turėtų būti baigtas Generalinės prokuratūros tarnybinis patikrinimas dėl prokurorų darbo klaidų tiriant galimą pedofilijos bylą ir įvardinti kaltieji asmenys. Tiriama 5 Kauno ir 2-3 Vilniaus prokurorų veikla. Tai po susitikimo su Prezidente pirmadienio rytą pareiškė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien dalyvavo Šv. Mykolo bažnyčioje duris atvėrusio Bažnytinio paveldo muziejaus atidaryme. „Lietuvai švenčiant Tūkstančio metų jubiliejų ir Vilniui esant Europos kultūros sostine, Bažnytinio paveldo muziejaus atidarymas išties praturtina svarbių visai Lietuvai įvykių plejadą“, - susirinkusiems sakė prezidentė. „Per istorines negandas ir sunkumus iki mūsų dienų atėjusią paguodos, supratimo ir meilės viltį žmonės įkūnydavo religiniame mene.

Susimažinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas pasiūliusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sukėlė daugelio kolegų politikų nepasitenkinimą, tačiau sulaukė audringo šalies visuomenės palaikymo. Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, naujoji Seimo vadovė padarė ryškų šuolį į politinių lyderių reitingo viršūnę. „Politikoje konkurencija yra neišvengiama. Bet jeigu ji sveika, kaip ir versle, yra naudinga, verčia pasitempti. Kita vertus, negali išvengti ir nesveiko pavydo“,- sakė I.Degutienė.

Teisėjų tarybai vienbalsiai patarus Prezidentei teikti Gintaro Kryževičiaus kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, Prezidentė penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui skirti G. Kryževičių LAT pirmininku. Tokį pasirinkimą šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pagrindė solidžia kandidato karjera, autoritetu ir patirtimi, įgyta dirbant įvairių pakopų ir kompetencijos teismuose.

Nors opozicija ragino prisiminti visas Algirdo Šemetos klaidas ir jo pašlijusį autoritetą visuomenės akyse, Seimas patvirtino jo kandidatūrą į Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir finansinio programavimo komisarus. 64 parlamentarai pritarė A. Šemetos siūlymui į Europos Komisijos (EK) narius, 28 pasisakė prieš, 21 Seimo narys susilaikė. Valdančiosios koalicijos partneriai - konservatoriai, „prisikėliečiai“, liberalcentristai ir liberalsąjūdiečiai - vienbalsiai pasisakė už.

Ar Seimas pritars Algirdo Šemetos kandidatūros siūlymui į Europos Komisijos narius, paaiškės tik kitame Seimo posėdyje, ketvirtadienį. Juolab vienas iš koalicijos partnerių LiCS Artūras Zuokas užsiminė, kad EK vietoje A. Šemetos norėtų matyti A. Kubilių. Tiesa, ši LiCS vadovo idėja nėra plačiai svarstoma ir aptarinėjama. Antradienį parlamentarai apsisprendė dėl A. Šemetos kandidatūros nebalsuoti ir padaryti pertrauką. Už tai buvo 56 Seimo nariai, prieš - 41, susilaikė 12 parlamentarų.

Į Vytauto Greičiaus įpėdinius prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių. Po pokalbių su trimis kandidatais prezidentė kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl jo kandidatūros teikimo Seimui.

Lietuva nemyli savo teisėsaugos ir pačios valstybės jau senokai.  Algimantas Valantinas, pvz., yra gyva ir pačiupinėjama tokios nemeilės prielaida. Kuo daugiau jo dabar tv ekrane, tuo daugiau narių Drąsiaus Kedžio fanų klube. Kuo daugiau valantinų ir šalaševičiūčių, tuo daugiau linčo šalininkų. Ar nuo to daugiau teisingumo? Kažin. O visgi – įdomu dar štai kas.

Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį viešai pasidžiaugė, kad Lietuvos skolinimosi galimybės tarptautinėse rinkose pagerėjo. Tuo tarpu finansų analitikai perspėja: reikia liautis skolintis, kol dar nevėlu. O gal jau ir vėlu? Keistas požiūris Vakar Lietuvos visuomenė spėliojo: pasiekė A. Kubilius cinizmo viršūnę ar dar ne. Vakar, duodamas interviu radijui, ministras pirmininkas, kurio vadovaujama Vyriausybė pasiskolino jau apie 7 mlrd.

Europos Komisijos pastato vestibiulyje, šalia apsaugos posto, kabo plakatas, kuriame išspausdintos 27 komisarų nuotraukos. Plakato tikslai du: norima parodyti, kad tai - svarbūs Europos Sąjungos šalių siųsti politikai, taip pat siekiama, jog apsaugininkai nepatirtų nepatogumų paprašę komisarų pateikti asmens liudijimą. Europos Sąjungos (ES) komisarų pareigos keistos: jie - daugiau nei visuomeninė tarnyba, bet mažiau nei vyriausybė.

Šiandien šalies vadovė Dalia Grybauskaitė konkretizavo savo nuomonę dėl VSD. Pasak jos, Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. Kaip jau buvo skelbta, VSD Seimo komitetui nepateikia informacijos apie tai, kaip vykdomos 2006 metais atlikto parlamento tyrimo išvados.

Baimė, jog konservatoriai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius pastatys saviškį, privertė atsitraukti „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį . Ar Tvarkos ir teisingumo frakcijos lyderis Seime, labai mėgstantis interpeliacijas ir nepasitikėjimus, dažnai agituojantis už moralę ir demokratiją, tapo pragmatiku? Aktyviai buvusį Seimo pirmininką Arūną Valinską ir kitus vadovaujančius personažus atakavęs politikas pripažįsta: parlamentinės VSD kontrolės šalyje nėra, tačiau nemanau, kad reikia a...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba nepatenkinamai ir šią įstaigą būtina depolitizuoti, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Artimiausiu metu šalies vadovė ketina teikti tai įteisinančią reformą. D. Grybauskaitė leido suprasti, jog tada galima tikėtis ir VSD vadovo pakeitimo.

Opozicijos lyderis "tvarkietis" Valentinas Mazuronis neskuba pritarti valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) inicijuojamam nepasitikėjimui Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Povilu Malakausku. Jis nuogąstauja, neva konservatoriai nori kontroliuoti ne tik Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriai vadovauja konservatorė Rasa Juknevičienė, bet ir perimti VSD kontrolę.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Faktas, jog prie šalies valdžios vairo sėdo moterys, Lietuvoje vertinamas prieštaringai: vadinamoji silpnoji lytis džiūgauja, o vyrai oriai tyli arba replikuoja, kad valstybę valdo „sijonai“. Tačiau yra ir šios lyties atstovų, kurie neslepia ilgai laukę moterų valdžios. Skeptikams teks susitaikyti su tuo, jog stereotipas „moters vieta prie puodų“ tampa atgyvena.

Lietuva remia Gruzijos dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, tačiau Gruzija, siekianti integracijos į Europos struktūras, turi nemažai nuveikti kurdama savo teisinę bazę, sakė Lietuvos Prezidentė. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje dalyvaujanti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį Niujorke susitiko su Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu.

Nors ir neaišku, kodėl Lietuva ištiesė raudoną kilimą paskutiniam Europos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai, bandykime ieškoti kokių nors teigiamų to įspūdingo darbo vizito rezultatų. Gal vertinga vien tai, kad mūsų jauni žurnalistai, iš A.Lukašenkos lūpų išgirdę vien melą ir patyčias, ims labiau vertinti demokratiją ir pagarbiau žiūrės į tuos nekenčiamus savus politikus? Baltarusijos prezidentas Lietuvoje jautėsi drąsiai.

Užsimota automobilių vairuotojams, kurie važiuoja įsijungę švyturėlius, leisti oficialiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles (KET). Specialistai įspėja, kad toks sprendimas faktiškai įteisintų specialiųjų tarnybų ir kai kurių aukštas pareigas einančių politikų dominavimą keliuose. Specialiosios tarnybos, turinčios teisę naudotis automobiliais, turinčiais garso signalą ir švyturėlius, neretai kaltinamos įgaliojimų keliuose viršijimu.

Dalia Grybauskaitė ir Aleksandras Lukašenka rugsėjo 16 dieną turėjo progą pažvelgti vienas kitam į akis. Dalis susitikimo vyko be liudininkų. Apie ką kalbėjo du nemažą politinę patirtį turintys žmonės? Apie abipusius verslo interesus? Apie demokratijos brandumą Lietuvoje ir Baltarusijoje? Apie rezonansines bylas? O gal patyręs Rusijos sulaikymo strategas A. Lukašenka aiškino valstybės kaimynės vadovei, kaip galima pasiekti pergalę prieš Rusiją „pieno kare“, mat vieną tokį Baltarusija šiemet la...

Neatvėsusioje lietuvių vežėjų problemų su Rusija istorijoje turbūt daugelis prisimena pasiūlymus, kaip derėtų oficialiajam Vilniui tinkamai elgtis su Maskva.  Intensyvesnių tarpžinybinių, diplomatinių derybų, tiesioginių kontaktų su Kremliumi, pagalbos Briuselyje bei Europos Sąjungos valstybių-narių sostinėse ir panašiuose paketuose nuskambėjo ir dar viena gaida.

Po 11 metų pertraukos į Lietuvą vėl atvyko Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vizito išvakarėse informacija apie jį buvo slepiama. Vakar vakare į Lietuvą per Medininkų pasienio kontrolės postą atvykusį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką iš Minsko atlydėjo apie 20 pareigūnų delegacija. Į užsienio vizitą gretimos valstybės lyderis turėjo atsivežti ir mažametį sūnų Nikolajų, kurį vadina savo įpėdiniu. A.Lukašenka apsistojo "Stiklių" viešbutyje.

Liustracija Lietuvoje vyksta neregėtais tempais, nes niekas jų neregėjo. Metai bėga, keičiasi kadencijos, įstatymai ir mados, o Lietuva toliau liustruoja vieną ir tą pačią Kazimirą Prunskienę. Buvo pirmoji atkurtos valstybės pemjerė, moterų partijos, vėliau mutavusios iki valstiečių ir dar liaudininkų, lyderė, signatarė, kandidatė į prezidentus ir ministrė Kazimira KGB bendradarbe „Šatrija“ ar nebuvo? Stebuklų šalyje įmanoma viskas. Teismai šiuo klausimu yra priėmę skirtingas nutartis.

Kitą savaitę, rugsėjo 16 dieną, Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A. Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika antrame ketvirtyje irgi augo. Antra vertus, vis dar yra vienas kontinento kampas, kur grįžimo prie augimo idėja išlieka tolima svajone.  Trys mažos šalelės atsiskyrė nuo žlungančios Sovietų Sąjungos beveik prieš du dešimtmečius, ir ilgą laiką buvo vertinamos kaip pavyzdiniai sėkmingo perėjimo nuo komunistinės planinės ekonomikos prie laisvos rinkos kapitalizmo atvejai.

Pirmieji preliminarūs ekonominio atsigavimo ženklai pastebimi Vokietijoje ir Prancūzijoje. Lenkijos ekonomika, besiremdama stipria vidine paklausa, antrame ketvirtyje irgi augo. Visa tai leidžia tikėtis, kad po vienerių metų Europos ekonominis negalavimas, atrodo, eina į pabaigą.

Geriausiu televizijų laiku – Arūno Valinsko pasirodymas. Pagrindinė žinia – jokio „Atia“ kol kas nebus. „Taip kad nepykite, bet šiandien jums tikrai nepasakysiu „Atia“. Taip būtų pasakęs kitas, ankstesnis Valinskas. O aš jums sakau – „iki pasimatymo rytoj, darbe. Vardan tos Lietuvos“, - sekmadienį nufilmuotame, o šiandien ištransliuotame video įraše pareiškia jis.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Prancūzijos televizijai "France 24" teigė, kad didžiausiomis problemomis Lietuvoje lieka ne tik visuomenės monopolizavimas bei oligarchų įtaka, tačiau ir politikos nuvertinimas bei disbalansas užsienio politikos klausimais. Paklausta, ką galima būtų kaltinti dėl Lietuvą ištikusios ekonomikos krizės Prezidentė atsakė, kad tam didelės įtakos padarė išoriniai faktoriai, kadangi Lietuvos ekonomika yra maža, atvira ir labai priklausanti nuo eksporto.

Penktadienį Paryžiuje pasirašytas pirmasis istorijoje Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės susitarimas. Politinę deklaraciją dėl strateginės partnerystės pasirašė Prancūzijoje su vienos dienos darbo vizitu viešinti Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė ir Prancūzijos Prezidentas Nikolia Sarkozi (Nikolas Sarkozy). Politinėje deklaracijoje nurodoma, jog abiejų šalių vyriausybės vėliau parengs konkretų veiksmų planą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš tai išvijusi iš Valstybės saugumo departamento (VSD) du generolo Povilo Malakausko pavaduotojus – Darių Jurgelevičių ir Dainių Dabašinską, ūmai pajuto pasitenkinimą paties generolo veikla. Tiksliai susigaudyti keblu, nes nelabai tinkamus pavaduotojus, net ir po parlamentinio tyrimo, apšvietusio jų „darbą valstybei“ ilgą laiką gynė ir globojo pats generolas.

Lietuvos Prezidentė ragina Lenkiją derinti veiksmus visose srityse, ypač kai prieš šalis bus taikomos protekcionistinės priemonės. Darbo vizito į Lenkijos Respubliką išvykusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos premjeru Donaldu Tusku (Donald Tusk). Dvišalio pokalbio metu aptartos svarbios abiems šalims bei visai Europos Sąjungai (ES) aktualijos.

Rugsėjo 1-ąją, naujųjų mokslo metų proga, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankys lenkų mokyklą Šalčininkuose, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

„Tu meluoji!”, - dešimtis kartų Balsas.lt studijoje šūkavo du parlamentarai – Arūno Valinsko morale neabejojantis Dainius Budrys ir "vieno iš trijų" galvos reikalaujantis Saulius Stoma. Kartu kūrę partiją, o dabar oponentais tapę politikai tarpusavy aiškinosi, kas iš kolegų dalyvavo nusikaltėlio Michos vestuvėse ir kas kieno interesams tarnauja.

Lietuvos diplomatų susitikime Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas Prezidentę Dalią Grybauskaitę pavadinęs „motina“, tikėjosi sulauksiąs gailestingumo. Tačiau Prezidentė diplomatams gailestinga nebuvo. Su ambasadoriais susitikusi Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad sunkmečiu jie išimčių nesulauks, dalis jų turės baigti tarnybą užsienyje, atsisakyti priedų. „Pirmiausia reikia radikaliai mažinti visas kompensacijas, kurias diplomatai gauna užsienyje“,- teigė Dalia Grybauskaitė.

Rugsėjo 17 d. planuojama surengti neeilinį Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimą, kuriame būtų susitarta dėl vieningos Europos pozicijos finansų reformos klausimais artėjančiam G20 susitikimui. Diplomatai patvirtino, kad ES pirmininkaujanti Švedija planuoja surengti vienos dienos aukščiausio lygio susitikimą.

Šalia Rūdninkų miške įsikūrusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) Vilniaus dalinio Taktikos ir specialaus parengimo centro gyvenantys žmonės LŽ pasakojo, kad prieš kelerius metus jame vis apsilankydavo amerikiečiai. Lietuvos pareigūnai atkakliai laikosi savo - jokio slapto Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo ten nebuvo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri penktadienį, pasak Lenkijos žiniasklaidos, lankysis Varšuvoje su vizitu, naujienų agentūrai PAP pareiškė dėsianti pastangas dar labiau sustiprinti Lenkijos ir Lietuvos strateginę partnerystę. Ji taip pat teigė esanti pasirengusi prisidėti prie lenkiškų pavardžių rašybos Lietvoje problemos sprendimo. "Pastaruosius 20 metų mūsų santykiai yra geriausi per pastarąjį šimtmetį.

Seimo pirmininko Arūno Valinsko kėdei drebant, buvusiems jo bendražygiams mėginant iš partnerių išsireikalauti daugiau įtakos ir portfelių, premjeras Andrius Kubilius į klausimus apie koalicijos tvarumą atsakinėja kaip iš vadovėlio. Grėsmės prarasti aritmetinę daugumą Seime valdančiosios koalicijos pirmininkas kol kas sau leidžia oficialiai nematyti.

"Daktarų" mafijos šešėlio persekiojamas Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas į teismą duoda buvusį bendražygį, Tautos prisikėlimo frakcijos narį Aleksandrą Sacharuką. Be to, A. Valinskas skelbiasi gavęs iš prokuratūros pažymą, kurioje nurodoma, jog jokios nusikalstamos veiklos jis nėra padaręs.