daina gudzinevičiūtė

Šią vasarą į Krokuvoje (Lenkija) vyksiančias trečiąsias Europos žaidynes vyks rekordinio dydžio Lietuvos rinktinė – 125 sportininkai. Tiesa, misijos vadovas pastebi, kad šis skaičius gali dar augti. „Europos žaidynės – didžiausias dalyvių skaičiumi sporto renginys žemyne, į kurį susirenka elitiniai sportininkai. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvos rinktinė kaskart auga, tikiuosi, kad sportininkai sirgalius nudžiugins medaliais.

Provokacija Kaune vykusiame bokso turnyre: iš pergalę šventusio ukrainiečio Danylo Zamorylo Europos bokso konfederacijos siųstas prorusiškas techninis delegatas atėmė Ukrainos dvispalvę. Lietuvos bokso federacijos prezidentas įsitikinęs, kad taip Putiną palaikančios tarptautinės bokso organizacijos kerštauja Lietuvai, mat ši nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos boikotavo rusų sportininkus ir visus turnyrus su jais. Esą veikiausiai provokacija buvo tikėtasi sukelti muštynes.

Balandžio 1-osios vakarą tarptautinio Algirdo Šociko bokso turnyro finaliniame renginyje Ukrainos boksininkas Danylo Zamorylo, ant nugaros užsijuosęs Ukrainos dvispalvę, lipo ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio, tačiau vėliavą jam nuo pečių liepė nusiimti turnyro techninis delegatas iš Rumunijos Sima Viorelis.

Lietuva po Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rekomendacijos dėl rusų ir baltarusių atletų neutralaus statuso varžybose turėtų išreikšti aiškų nepritarimą ir dirbti, kad rusų bei baltarusių atletai olimpinėse žaidynėse nedalyvautų, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Didėja tikimybė, kad bent dalis rusų ir baltarusių sportininkų dalyvaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Antradienį į posėdį susirinkęs Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė naujas rekomendacijas tarptautinėms sporto federacijoms rusų ir baltarusių atžvilgiu, kurios kai kuriais atvejais praveria duris sugrįžti minėtų šalių atstovams po neutralia vėliava. TOK išplatino rekomendacijas, kuriose teigiama, kad sportininkai, turintys Rusijos arba Baltarusijos pasą galėtų varžytis tik po neutralia vėliava.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kurio metu dar kartą patvirtinta principinė organizacijos pozicija dėl rusų ir baltarusių nedalyvavimo 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. „LTOK nepritaria rusų ir baltarusių dalyvavimui nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriame kitame sporto renginyje, kol Ukrainoje vyksta karas. Turime daryti viską, kad ne mūsų, o jų, agresorių, olimpinėse žaidynėse nebūtų.

Garsus sporto žurnalistas ir komentatorius Nerijus Kesminas išsakė savo nuomonę apie pastarųjų dienų įvykius ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) ketinimus sugrąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautinę areną. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad IOC norėtų, kad minėtų valstybių sportininkai dalyvauti Paryžiaus žaidynėse, bet po neutralia vėliava.

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė virtualiai susitiko su naujuoju Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentu Vadimu Gutcaitu. Pagrindinė pokalbio tema – palaikymas Ukrainai ir priemonės, kurių reiktų imtis, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių durys Rusijos ir Baltarusijos sportininkams liktų užvertos. „Ukrainos sporto bendruomenė mato ir vertina vieningą Europos poziciją ir palaikymą.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kol kas sako neplanuojantis boikotuoti kitais metais Paryžiuje vyksiančios olimpiados. Anot komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės, apie tai kalbėti dar per anksti, o lietuviams nedalyvaujant žaidynėse, rusų sportininkams būtų sudaromos išskirtinės galimybės pasirodyti.

Kodėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas nesvarsto olimpiados boikoto, jeigu joje dalyvautų Rusijos sportininkai? „Dėmesio centre“ viešnia – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Vėl pasigirdus kalboms apie galimybes  suspenduotiems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2024 metais, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tikina, kad bent jau kol kas situacija nesikeičia, bet kartu pripažįsta TOK poziciją. Dar prieš mėnesį pirmą sykį pasigirdo kalbos, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) svarsto kelius, kaip rusams ir baltarusiams būtų leista varžytis artėjančiose olimpinėse žaidynėse.

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomajam komitetui buvo pristatyta 2022 m. LTOK biudžeto įvykdymo apyskaita ir šių metų planai. Nepaisant ženkliai mažėsiančių pajamų, 2023 m. biudžete numatyta ir pagalba sporto federacijoms. Šis Vykdomojo komiteto posėdis skirtas pasiruošti LTOK Generalinės asamblėjos eilinei sesijai, kuri vasario 24 d. vyks Vilniuje. Praėję metai buvo pažymėti kardinaliu ne tik viso olimpinio sporto, bet ir LTOK finansavimo pokyčiu.

Olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė antradienį dalyvavo iškilmingoje Lenkijos sporto apdovanojimų gala ceremonijoje. Varšuvoje vykusiame renginyje D. Gudzinevičiūtei buvo įteiktas tarptautinių „Auksinio mangusto“ (angl. „Golden mongoose“) sporto apdovanojimų medalis.

2022-ieji buvo intensyvūs metai Lietuvos sporto bendruomenei: sportininkai džiugino pasiektais rezultatais, keitėsi olimpinio sporto finansavimo sistema, prasidėjo pasiruošimas 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, pasaulį aptemdė karas Ukrainoje. Apie praėjusius metus Lietuvos ir pasaulio olimpinio sporto bendruomenei – LTOK interviu su olimpine čempione, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Ketvirtadienį Druskininkuose vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Posėdyje pristatytas kitų metų LTOK veiklos plano ir biudžeto projektas. Nors LTOK įplaukos kitąmet sumažės daugiau nei dvigubai, o visą olimpinio sporto finansavimą perėmė valstybė, vis dėlto planuojama sporto federacijoms kaip ir kasmet skirti vienkartines dotacijas. Dėl šiemet pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, kitais metais planuojama gauti 3,8 mln.

Rusijos olimpinio komiteto (ROC) prezidentas Stanislavas Pozdniakovas pareiškė, jog šalies sportininkai turėtų jaustis pagerbti kariaudami prieš Ukrainą. Tokias mintis jis išsakė po to, kai Vladimiras Putinas paskelbė dalinę šalies mobilizaciją. „Iš ROC pusės, mes, būdami savo šalies piliečiai, tarnavimą savo šaliai laikome garbinga pareiga. Ją turėtų atlikti kiekvienas pilietis, net ir nacionalinių sporto komandų sportininkai“, – S. Pozniakovą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Antradienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame pristatytos biudžeto vykdymo ataskaitos bei pasirengimas Europos jaunimo vasaros olimpiniam festivaliui. Pirmąjį šių metų pusmetį LTOK pajamos siekė 8,5 mln. eurų. Didžiąją šių lėšų dalį sudarė iš bendrovės UAB „Olifėja“ mokėti dividendai bei paramai skirti 8 proc. nuo pajamų, gautų iš parduotų bilietų. „Kadangi nuo liepos 1 dienos paramai skirtus 8 proc.

Ši liepos 1-oji Lietuvos sporto pasaulyje žymi svarbių pokyčių metą – 30 metų veikusio olimpinio sporto finansavimo modelio pabaigą. Nuo šios dienos visą aukšto meistriškumo sporto finansavimą perima valstybė.

Pagarba, pastangomis pelnytas džiaugsmas, tobulumo siekimas, proto, kūno ir valios darna bei kilnus elgesys – olimpizmo ugdymo temos, kuriomis praplėstas švietimas gali tapti raktu į sėkmę ugdant XXI amžiaus asmenybę. Apie tai kalbėjo jau septintą kartą Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuoto Olimpinio švietimo forumo dalyviai.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto nariai ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į Lietuvos sporto federacijas, klubus, sporto centrus ir kitas organizacijas kviesdami padėti Ukrainos sportininkams Lietuvoje sportuoti bei dalyvauti varžybose. „Mūsų visų palaikymas Ukrainai šiuo metu yra ypatingai svarbus, todėl džiaugiuosi, kad Vykdomojo komiteto nariams kilo ši iniciatyva.

Trečiadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Jo metu papildytas olimpinių kandidatų ir stipendininkų sąrašas, aptarta Ukrainos sportininkų padėtis Lietuvoje. Kartu su augančiu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu, Lietuvoje auga ir sportininkų iš Ukrainos skaičius. Skaičiuojama, kad iš 10 tūkst. į Lietuvą atvykusių moksleivių, 20 proc. jau sportuoja savivaldybių sporto centruose.

Iki Pekino žiemos olimpinių žaidynių finišo liko vos viena diena, tačiau Lietuvos olimpiečiams jos jau baigtos. Dalis sportininkų jau grįžo namo, o kartu su jais – LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Apie įspūdžius, tikslus ir lietuvių pasirodymą Pekine D. Gudzinevičiūte papasakojo olimpinėje naujienų portalo tv3.lt studijoje. Lietuva Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse turėjo rekordinę – 13 olimpiečių delegaciją.

Lietuvių pasirodymai žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine – baigti. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad rezultatai galėjo būti geresni, tačiau tam trūko vieno elemento.  TV3 žinių „Dienos komentare“ D. Gudzinevičiūtė teigė, kad viską pakelti aukštyn galėjo kiti dailiojo čiuožimo atstovai. Pekino žiemos olimpinės žaidynės artėja į pabaigą, poryt užges olimpinė ugnis Kinijoje.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė sekmadienį dalyvavo Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdančiosios tarybos posėdyje. Šios tarybos nare ji tapo, kai buvo išrinkta Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidente.

Ilgai laukta žiemos sporto šventė prasidėjo. Penktadienį Kinijos sostinėje Pekine įspūdingos ceremonijos metu startavo olimpinės žaidynės, kurios vyks iki vasario 20 dienos. Svarbiausius sporto įvykius naujienų portalo tv3.lt laidoje „Pekinas 2022“ kasdien apžvelgs sporto komentatoriai Tautvydas Kubilius ir Rytis Vyšniauskas. Šiemet Lietuvai Pekino žaidynėse atstovauja rekordinio dydžio delegacija – net 13 atletų.

Jau šiandien Pekine įvyks iškilminga žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, duosianti oficialų startą svarbiausiam žiemos sporto renginiui. Į Kiniją Lietuva šiemet siunčia rekordinę sportininkų delegaciją – 13 olimpiečių. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ragina visus palaikyti mūsiškius ir džiaugtis net nedidelėmis jų pergalėmis.

Pekino žiemos olimpiada prasidės jau visai netrukus. Vasario 4-20 dienomis vyksiančiame didžiausiame žiemos sporto renginyje, kurį transliuos TV3 kanalų grupė, dalyvaus 90 nacionalinių olimpinių komitetų bei 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio, o tarp jų – ir 13 Lietuvos sportininkų. Kaip seksis šiai rekordinei Lietuvos rinktinei? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte.

Sporto kino festivalio metu pristatytas antrojo lyčių lygybę sporte skatinančio projekto „He For She“ sezonas. Jungtinių Tautų projektą Lietuvoje prieš metus inicijavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kviesdamas vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis aktyviai siekti lyčių lygybės sporte bei būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.

Pastaraisiais metais vis sparčiau augant ledo ritulio populiarumui merginų tarpe, šį sezoną moterų ledo ritulio atstovės mūsų šalyje žengs dar vieną svarbų žingsnį: pirmą kartą bus surengtas Lietuvos moterų 3x3 ledo ritulio čempionatas. Ne vienerius metus brandinta idėja Lietuvoje surengti moterų čempionatą pagaliau tapo realybe – šiemet moterų komandos pirmą kartą varžysis dėl stipriausios šalies komandos titulo.

Lapkričio 3 dieną Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus mini 95 metų jubiliejų. Sportas V. Adamkaus gyvenime visada užėmė ypatingą vietą. Jaunystėje jis mėgo šokti, aktyviai užsiėmė lengvąja atletika, buvo didelis NBA klubo „Chicago Bulls“ gerbėjas.

Trečiadienį vyko nuotolinis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis, kuriame patvirtinta pirmųjų trijų ketvirčių biudžeto apyskaita, atnaujinti olimpinių stipendijų skyrimo kriterijai bei pristatyti artėjantys renginiai bei projektai. Ruošiamasi žiemos žaidynėms Posėdį LTOK prezidentė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė pradėjo informacija apie pokalbį su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentu Thomu Bachu.

Po vienerių metų pertraukos Lietuva ir vėl ieško kilniai besielgiančių sportininkų ir sporto aplinkos atstovų, o padėti juos surasti kviečiama visa sporto bendruomenė. „Kilnus elgesys sporte sukelia pasididžiavimo jausmą ir įkvepia bendruomenę. Džiaugiuosi, kad šių herojų apdovanojimai jau tapo gražia ir svarbia tradicija. Sportuojant labai svarbu suprasti, kad pagarba yra ne mažiau svarbi nei pergalės.

Pirmadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) apdovanoti Tokijo olimpinėse žaidynėse prizines vietas užėmę sportininkai, jų treneriai ir medikai. „Kaip sportininkė ir penkių olimpinių žaidynių dalyvė žinau, kiek jėgų reikalauja pasiruošimas svarbiausioms karjeros varžyboms. Kiek jaudulio, nerimo ir spaudimo kiekvienas iš šių sportininkų patyrė.

Trečiadienį Seime surengtas „Lietuvos sporto ateities forumas“, kurio iniciatoriai – šalies olimpiečiai, su baime žvelgiantys į artėjančias permainas. Nors forumo tikslas buvo diskusija, kurios labiausiai ir pasigenda sportininkai, bet pranešimai ir renginio eiga priminė vienpusį eismą. Oficialiais sporto ateities forumo rengėjais įvardinti trys sportininkai – irkluotojas Mindaugas Griškonis, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Mokytojų dienos išvakarėse „Geriausių Lietuvos fizinio ugdymo mokytojų apdovanojimų“ metu jau trečią kartą buvo pagerbti aktyviausi, inovatyviausi ir labiausiai nusipelnę fizinio ugdymo pedagogai. Apdovanojimų ceremonija surengta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, o laureatus sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) su nerimu laukia spalio viduryje Seime vyksiančio posėdžio, kuriame bus svarstomi sportininkų finansavimo pakeitimai. Jie galėtų įsigalioti jau netrukus – po kelių mėnesių ar po kiek daugiau nei metų. Posėdyje bus svarstomas klausimas dėl loterijų apmokestinimo ir loterijų organizatorių skiriamos paramos sportui. Pagal siūlomus pakeitimus LTOK gaunamą loterijų paramą pakeistų finansavimas iš valstybės biudžeto.

Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene prezidentūroje aptarė šalies sporto problematiką. Lietuva visai neseniai pasibaigusiose Tokijo žaidynėse iškovojo vos vieną medalį. Tai antras kartas nuo nepriklausomybės atkūrimo, kai olimpiadoje Lietuva iškovojo vos vieną apdovanojimą. Olimpiadoje šaliai atstovavo 38 sportininkai. Tai yra mažiausia olimpinė rinktinė per 30 metų.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pirmadienį apdovanojo Tokijo olimpinių žaidynių šaudymo varžybų nugalėtojus. Buvusi šaulė apdovanojimus teikė šaudymo į skrendančius taikinius apvalioje aikštelėje rungties nugalėtojams. Aukso medalį iškovojo Vincentas Hancockas, sidabru pasipuošė danas Jesperas Hansenas, o bronza – Kuveito atstovas Abdullah Alrashidi.

Iki Tokijo olimpinių žaidynių liko visai nedaug – jos prasidės jau kitą savaitę. Tad ko tikėtis iš pandeminių žaidynių? Kiek medalių Japonijoje iškovos lietuviai?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte. Primename, kad jau visai netrukus, liepos 23–rugpjūčio 8 dienomis, pasaulį sudrebins laukiamiausias metų sporto įvykis, Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentę, olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę. Savo asmeninį gyvenimą po devyniais užraktais slepianti sportininkė šįkart prakalbo apie skyrybas. D. Gudzinevičiūtė sako, kad prieš kelerius metus skirtingais keliais pasuko bendru sutarimu ir savo skyrybų istorijos dramatiška nelaiko. „Neskraidė nei lėkštės, nei dar kas nors. Negabi aš tam.

2000-ųjų rugsėjo 18 diena tapo lemtinga – tuomet Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse Daina Gudzinevičiūtė tapo olimpine šaudymo į skriejančius taikinius čempione. Sportininkė tapo pirmąja moterimi, iškovojusia olimpinį auksą, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, o jos pasiekimai pateko į olimpinių žaidynių istoriją – tais metais pirmąjį kartą surengtos moterų šaudymo tranšėjinėje aikštelėje varžybos.

„Aš esu vėliava“ – taip pavadintas didingas, uždegantis Vido Bareikio kūrinys, skirtas sportininkams, kurie atstovaus Lietuvai Tokijo olimpinėse žaidynėse. Emocijomis turtingame vaizdo klipe – ir olimpiečių sunkaus darbo bei pergalių vaizdai. O įrašų studijoje prie mikrofono netikėtai atsidūrė ir žinomi šalies žmonės, kuriuos ne kasdien išgirsi dainuojant.

Rytoj, birželio 22 d., centrinis bankas į apyvartą išleidžia kolekcinę 20 eurų monetą, skirtą XXXII olimpiadai Tokijuje. Tai jau 7-oji Lietuvos banko moneta, skirta olimpinėms žaidynėms. Šįkart joje įamžinta irklavimo sporto šaka ir Lietuvos irkluotojai. „Liekame ištikimi tradicijai – Lietuvos sportininkus į vasaros olimpines žaidynes palydime išleisdami kolekcinę sidabro monetą.

Olimpinę dvasią Lietuvoje bus galima pajusti kur kas anksčiau nei įvyks Tokijo žaidynių atidarymo ceremonija – lygiai po mėnesio Vilnius taps rekordiškai ilgos ir unikalios Olimpinės dienos sostine. Tradiciniu jau tapusį renginį visai šeimai organizuojantys Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos olimpinis fondas (LOF) šiemet sportuoti kvies net šešias dienas.

Ketvirtadienį vykusiame virtualiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptartas pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms bei papildytas Lietuvos olimpinės pamainos sportininkų sąrašas. Į olimpinės pamainos sąrašą Vykdomojo komiteto nutarimu įtraukti triatlonininkas Igor Kozlovskij ir sunkiaatletis Karolis Stonkus.

Laidoje „Nematoma pusė“ apsilankė olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 55-erių moteris prisiminė savo karjeros pergales ir pažvelgė į artėjančias Tokijo olimpines žaidynes. Šiemet sueina lygiai 20 metų nuo Sidnėjaus žaidynių, kuriose D. Gudzinevičiūtė laimėjo aukso medalį šaudymo į skriejančius taikinius rungtyje.

Iki Tokijo olimpinių žaidynių likus mažiau kaip 100 dienų, neatsakytų klausimų dar liko nemažai. Tačiau visi – sportininkai ir jų treneriai, medikai, delegacijų vadovai – rengiasi sporto šventei, kuri gal bus kiek kitokia nei įprastai, bet kartu taps viltimi, kad dėl pandemijos sustojęs pasaulis pamažu vėl grįš į įprastą gyvenimą. „Olimpinės žaidynės – didžiausia sporto šventė, net ir tokiomis sąlygomis.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) trečiadienį surengė spaudos konferenciją – liko šimtas dienų iki 2021-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių. Yra dar kovojančių, tačiau yra ir ramių – Lietuva, kaip ir įprasta, tikrai turės savo atstovų Tokijuje. Pokalbį moderavęs TV3 laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis leido žiūrovams pažinti atletų pasirengimą didžiuliam sporto įvykiui. Pirmasis jų – lengvaatletis, ėjikas Arturas Mastianica.

Trečiadienį surengta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) nuotolinė spaudos konferencija. Jos metu, likus 100 dienų iki Tokijo olimpinių žaidynių, pristatytos pasiruošimo gairės. TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiutė ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ruošiasi didžiausiam sporto įvykiui pasaulyje – Tokijo olimpinėms žaidynėms liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis. Kai kurie atletai dar kovoja dėl galimybės būti tarp geriausiųjų, tačiau Lietuvos vėliava plėvesuojančių tikrai bus.