creditinfo

Kreditų biuras „Creditinfo“, naudodamas savo ekonometrinį bankroto reitingą, nustatė, kad didelė bankroto tikimybė per ateinančius 12 mėnesių prognozuojama 3 proc. arba 2,1 tūkst. įmonių iš realiai veikiančių juridinių asmenų. Didžiausia aukštos bankroto rizikos įmonių koncentracija telkiasi nekilnojamo turto, statybų bei viešbučių ir maitinimo įstaigų veiklose. Per šių metų sausio-spalio mėnesius bankrutavo 1 123 Lietuvos įmonių arba 1,6 proc. iš visų realiai veikiančių juridinių asmenų.

„Netrukus ketinu įsigyti butą ir teks kreiptis į kurį nors banką paskolos. Todėl nusprendžiau pasidomėti, kokie mano šansai ją gauti. Tačiau mane gerokai nustebino kriterijai, kuriais remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ skaičiuoja vadinamąjį asmeninį kredito reitingą“, – „Balsas.lt“ rašo vilnietis Mindaugas. Vyriškio teigimu, kreditų biuras domėjosi, ar jis neskolingas telekomunikacijų bendrovei, bet visai nesidomėjo, koks jo atlyginimas.

Remiantis oficialia statistika, šiuo metu bendra Lietuvos gyventojų pradelstų skolų suma siekia 2,5 mlrd. litų. Neoficialūs skaičiai yra žymiai didesni, nes vis dar gyva praktika, kuomet gyventojai pinigus skolina tik gavę kito asmens ar įmonės žodinį pasižadėjimą. Neretai toks nepasvertas pasitikėjimas tampa finansinių nuostolių priežastimi. Juk skolintojas atidžiau nepasidomėjo, ar jo skolininkas pajėgs grąžinti pinigus, be to, neturi jokių teisinių įrodymų, kurie padėtų skolą išieškoti.

Per rugpjūčio mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 40 mln. litų ir siekė 4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos labiausiai sumažėjo finansų įstaigoms, o nežymiai išaugo telekomunikacijų paslaugų kompanijoms. Per rugpjūtį verslas padengė 220 mln. litų pradelstų skolų arba dvigubai daugiau nei liepos mėnesį. „Antrą mėnesį iš eilės fiksuojamas nežymus verslo pradelstų skolų mažėjimas. Nuo metų pradžios skolas visiškai padengė daugiau nei 14 tūkst. įmonių.

Trečdalis apgyvendinimo įstaigų priskiriamos aukštai ir aukščiausiai vėlavimo atsiskaityti rizikoms, o dar trečdalis minėtos veiklos bendrovių nepajėgios vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimų. Finansinis apgyvendinimo įstaigų pajėgumas, lyginant su kitais sektoriais, yra vienas iš silpniausių – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo 41 mln. litų ir siekia 2,46 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro pradelsta skola siekia 4,4 vidutinius darbo užmokesčius, o vienos moters – 2,8. Šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 222 tūkst. gyventojų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys. „Gyventojų pradelstos skolos auga, tačiau paskutinį pusmetį kiekvieną mėnesį įsiskolinimai didėja lėtesniais tempais.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per pirmuosius septynis šių metų mėnesius įregistruotų 4 875 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 3,9 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais bendrovėse, kurios turi nepadengtų pradelstų skolų, turto areštų, yra likviduojamos, bankrutuojančios ar bankrutavusios. „Šiemet, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užfiksuota 8 proc. daugiau įmonių su neigiamomis verslo sąsajomis.

Birželį, lyginant su gegužės mėnesiu, verslo įsiskolinimų portfelis padidėjo nežymiai ir siekė 4,2 mlrd. litų. Šiuo metu šalyje yra užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios turi pradelstų finansinių įsipareigojimų. Per birželį verslas padengė 70 mln. litų skolų arba 20 mln. litų mažiau nei praėjusį mėnesį. „Labiausiai verslo pradelsti įsipareigojimai sumažėjo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų kompanijoms, tačiau jie didėjo bankams, kredito unijoms ir lizingo bendrovėms.

Pirmieji teigiami požymiai statybų sektoriuje pradėti fiksuoti nuo antrojo praėjusių metų pusmečio, o neigiami rodikliai, artėjant 2010 metų pabaigai, mažėjo. Statybos darbų apimčių didėjimas rodo sugrįžtantį veiklos aktyvumą, tačiau finansavimas pajudėjo tik garantuoto likvidumo projektams ir tik Vilniaus apskrityje. Pernai statybų įmonių vėlavimo atsiskaityti rizika didėjo ir sektorius išliko su didžiausia (66 proc.) įmonių koncentracija aukštos ir aukščiausios vėlavimo rizikos segmente.

Didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje „Vilniaus vandenys“ ketina sumažinti nedeklaruoto vandens kiekius, nustatydama neteisingai skaitiklių rodmenis nurodančius klientus. Bendrovei specialią ekonometrinę klientų elgsenos vertinimo sistemą per tris mėnesius turėtų sukurti ir įdiegti kreditų biuras „Creditinfo“. „Vilniaus vandenys“ tikisi, kad projektas padės išvengti gyventojų ir įmonių įmokų, skiriamų padengti visų vartotojų skoloms, didinimo.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai išaugo 40 mln. litų ir siekia 4,1 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį, lyginant su vasariu, įmonių pradelstos skolos padidėjo 1 proc. Kovą verslas padengė 81 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba 1,5 karto daugiau nei vasario mėnesį. Vidutiniškai per pastarąjį pusmetį verslas kiekvieną mėnesį padengdavo po 120 mln. litų skolų.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo beveik 97 mln. litų ir siekia 2,2 mlrd. litų. Per praėjusį mėnesį, palyginus su vasariu, gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo 2 kartus sparčiau. Per kovą naujų skolininkų, prieš tai neturėjusių pradelstų skolų, skaičius išaugo beveik 13 tūkst., o šiuo metu pradelstų įsiskolinimų turi 212 tūkst. gyventojų. Per kovo mėnesį pradelstas skolas visiškai padengusių gyventojų skaičius padidėjo 44 proc.

Per praėjusius metus užfiksuoti 3 275 kreditinio sukčiavimo atvejai. Lyginant su 2009-aisiais jų sumažėjo 3 proc. Taip pat nežymiai mažėjo  atvejų, kuomet neteisėtai pasinaudojama elektroninės bankininkystės duomenimis, siekiant gauti kreditą internetu. Tai rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė pagal Vidaus reikalų ministerijos duomenis. „Statistika rodo, kad nuo 2007-ųjų kreditinio sukčiavimo mastai išaugo beveik du kartus.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, daugiausiai – 5 proc. – vėlavimo atsiskaityti rizika išaugo tarp oro transporto bendrovių ir metų pabaigoje siekė 46 proc. Per atitinkamą laikotarpį minėtas rodiklis labiausiai sumažėjo tarp elektros, dujų, garo ir vandens tiekimo bendrovių.

Praėjusias metais kilusiai paslaugų sektoriaus apyvartai didžiausią įtaką turėjo transporto įmonių veikla. Pernai viso paslaugų sektoriaus apyvarta, palyginti su 2009 m., augo daugiau nei 9 proc., kai šis rodiklis tarp transporto įmonių siekė beveik 29 proc. – nustatyta, remiantis Statistikos departamento duomenimis. Transporto įmonių sustiprėjusius mokumo pajėgumus rodo ir kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį verslo pradelstų skolų augimas buvo vienas mažiausių per paskutinius 6 mėnesius. Sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai, lyginant su gruodžiu, išaugo beveik 25 mln. litų, ir siekia daugiau nei 4 mlrd. litų. Per pastarąjį pusmetį verslo skolų portfelis laviravo ties 4 mlrd. litų ir išliko pakankamai stabilus. Sausį įmonės padengė 170 mln. litų pradelstų įsiskolinimų arba tiek pat, kiek vidutiniškai padengdavo kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, iš per praėjusius metus Lietuvoje įregistruotų 7078 naujų įmonių (UAB ir IĮ) vadovų 4,3 proc. yra buvę ar tebėra vadovaujančiais asmenimis ar akcininkais įmonėse, kurios turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, turto areštų, yra likviduojamos ar bankrutavusios. Pernai, palyginti su 2009 metais, užfiksuota 115 įmonių daugiau su tokiomis neigiamomis verslo sąsajomis.

Gruodžio mėnesį įregistruoti 1 103 įmonių turto areštų atvejai arba mažiausias jų skaičius, palyginus su kitais praėjusių metų mėnesiais. 2010-aisiais buvo įregistruota beveik 50 proc. mažiau turto areštų nei per 2009 metus. Sparčiausiai pernai gruodį areštuojamo įmonių turto atvejų mažėjo komunalinių paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų sferose – teigia  kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, lapkritį įmonių uždelstų įsiskolinimų portfelis, lyginant su spaliu, išaugo 35 mln. litų ir siekė 4,13 mlrd. litų. Palyginimui, tai sudaro trečdalį viso per dešimt šių metų mėnesių valstybės surinkto biudžeto. Lapkritį įmonės padengė 107 mln. litų uždelstų skolų, arba 11 proc. mažiau nei spalį. Pastarąjį pusmetį verslo uždelstų įsiskolinimų augimas išlieka vienu lėčiausių, lyginant su kitais šių metų mėnesiais.

Spalio mėnesį įregistruotų įmonių turto areštų skaičius buvo 6 proc. mažesnis nei rugsėjį ir siekė 1 099 atvejus. Palyginus su aktyviausiu turto areštų augimo laikotarpiu, t.y. 2009 m. kovu, šių metų spalį turto areštų buvo įregistruota net tris kartus mažiau. Sparčiausiai jų skaičius mažėjo transporto ir prekybos sektoriuose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt. Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. „Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.

Vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai linkę skolintis mažesnėmis sumomis, tačiau vartotojų skaičius auga, rodo Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) duomenys. LVLKA vienijamų vartojimo lizingą ir kreditus teikiančių bendrovių „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ klientų skaičius I-ąjį šių metų pusmetį pasiekė beveik 190 tūkst. Vartotojų skaičius nuo kovo (I-ojo ketvirčio) išaugo 7,5 proc., ir apie 40 proc.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų likimų sulaužo greitųjų kreditų bendrovės. Joms jau prasiskolinęs kone kas dešimtas žmogus. Neišgalintiesiems laiku grąžinti skolos skaičiuojamos keliasdešimt tūkstančių procentų siekiančios metinės palūkanos. Seimas tam galėjo užkirsti kelią, tačiau sprendimus atidėjo vėlesniam laikui. Skolos vis auga Kreditų biuro “Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį Lietuvos gyventojų pradelstos skolos išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų.

Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai per liepos mėnesį išaugo daugiau nei 44 mln. litų ir siekė 1,65 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Liepą gyventojų pradelstos skolos, lyginant su birželio mėnesiu, didėjo 3 proc. lėčiau. Per praėjusį mėnesį gyventojai padengė beveik 28 mln. litų pradelstų įsiskolinimų. „Jau kelis mėnesius iš eilės šalies gyventojų pradelstos skolos augo lėtesniais tempais.

Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, per gegužės mėnesį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 145 mln. litų ir siekė 3,9 mlrd. litų. Pastarąjį mėnesį įmonių skolos didėjo lėčiau nei balandį, kuomet pradelstų įsiskolinimų augimas sudarė 156 mln. litų. Per gegužę verslo padengti įsiskolinimai viršijo 104 mln. litų.

Sausį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 81 mln. litų ir siekė 1,3 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Per praėjusį mėnesį gyventojų pradelstos skolos augo sparčiau nei pernai gruodį. Tačiau sausį gyventojai padengė daugiau nei 49,3 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 15 mln. litų daugiau nei praėjusių metų gruodį.

Sparčiausiai įmonių pradelsti įsiskolinimai sausį augo finansų įstaigoms ir kitiems ekonomikoms sektoriams, o komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms – mažėjo. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, sausį įmonių pradelsti įsiskolinimai išaugo 200 mln. litų ir siekė 3,2 mlrd. litų. Per pirmąjį šių metų mėnesį verslas padengė 91 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai yra beveik 61 mln. litų mažiau, nei pernai gruodį.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, per šių metų spalio mėnesį bendras įmonių pradelstų įsiskolinimų portfelis išaugo beveik 277 mln. litų ir sudaro daugiau nei 2,7 mlrd. litų. Tačiau per spalio mėnesį įmonės padengė virš 99 mln. litų pradelstų įsiskolinimų, tai didžiausia padengta suma per pastarųjų trijų mėnesių laikotarpį. „Spalį įmonių įsiskolinimai finansų įstaigoms ir toliau augo sparčiausiai.

Beveik 50 proc. per šių metų spalio mėnesį įvertintų Lietuvos įmonių turėjo aukštą įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tarp įmonių, kurios per atitinkamą laikotarpį kreipėsi į šalyje veikiančius bankus dėl kreditavimo, šis rodiklis siekė net 70 proc.