creditinfo

Per 2013 metus Lietuvos verslo subjektams buvo įregistruota 11,3 tūkst. turto areštų, tai yra 650 mažiau nei ankstesniais metais. Areštų suma, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,5 karto, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikini apribojimai valdyti, disponuoti ir naudotis turtu turėjo neigiamos įtakos įmonių mokumo perspektyvoms.

Bendras piratavimo lygis Lietuvoje siekia net 54 proc. Pas kaimynus – Latvijoje, Lenkijoje – jis yra panašus. Tačiau piratavimas namuose ir įmonėse absoliučiai skiriasi. Net tik paplitimu, bet ir pasekmėmis. „Skaičiai, kurie paaiškėjopirminės analizės metu, yra neraminantys. Lietuvoje per 20 tūkst.

Lapkričio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 867 turto areštai, kurių bendra suma sudarė 113,6 mln. litų. Daugiausiai laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu teko statybos ir nekilnojamojo turto sektoriui, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Turto areštų skaičius, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo penktadaliu, o areštuoto turto suma tuo pačiu laikotarpiu išaugo 6 proc.

Spalio mėnesį verslo subjektų pradelstų mokėjimų portfelis sumažėjo 172 mln. litų ir laikotarpio pabaigoje sudarė 4,88 mlrd. litų. Verslo skolų sumažėjimą nulėmė atnaujinti bankrutavusių įmonių turto pardavimo duomenys, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. “Sumažėjus įmonių įsiskolinimams, kurie tenka finansų įstaigoms, padidėjo pradelsti mokėjimai komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas bei prekes teikiančioms bendrovėms.

Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir finansų drausmės klausimams. Dažnas, pasiklydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų birželį net 259 tūkst.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vėlavimo atsiskaityti rizika Lietuvos versle sumažėjo. Mokumo rizika labiausiai sumažėjo verslo sektoriuose, kurie pasižymi aukščiausia rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. Sparčiausiai vėlavimo atsiskaityti rizika per ketvirtį sumažėjo viešbučių ir restoranų (-2,1 procentinio punkto), statybos (-1,73 p.p.), paslaugų (-1,17 p.p.) ir nekilnojamojo turto (NT) (-1,02 p.p.) sektoriuose.

Sukčiams Lietuvoje surandant naujų būdų, kaip apgaule išgauti asmeninius gyventojų bei prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, sparčiai daugėja ir prevencines priemones naudojančių asmenų. Nepageidaujančiųjų greito kredito registre, skirtame apsaugoti gyventojus nuo sukčių svetimu vardu sudaromų kredito bei lizingo sutarčių, per metus užsiregistravo 6000 gyventojų.

Praėjusį mėnesį verslo subjektų uždelsti įsipareigojimai padidėjo 51 mln. litų, o bendras skolų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų ribą. Per metus verslo įsiskolinimų portfelis sumažėjo 4 proc., rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Labiausiai verslo skolos per mėnesį padidėjo bendrovėms, veikiančioms komunalinių paslaugų ir finansų sektoriuose. Verslo skolų suma šiems sektoriams per mėnesį išaugo atitinkamai 4,5 proc. ir 2 proc. Vėlavimai atskirai „Sodrai“ sudarė 439 mln. litus – tai 2 proc.

Šių metų rugpjūtį gyventojai skolų padengė už 145 mln. litų, tai yra daugiau nei pernai buvo padengta per visus tris vasaros mėnesius. Šią vasarą fiziniai asmenys skolų grąžino už 378 mln. litų – beveik trigubai daugiau nei praėjusiais metais, rodo asmeninės kreditų istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. „Gyventojai daugiausia skolų padengė finansiniam sektoriui – šis skaičius gerokai didesnis už skolas, sumokamas komunalininkams ar telekomunikacijų teikėjams.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kelerius pastaruosius metus gyventojai skolinasi paprastiems buitiniams poreikiams ir smulkesnes sumas. Apmažėjęs noras leisti dar neuždirbtus pinigus siejamas ir su išgąsdinusia bei be darbų palikusia krize, ir su naujais reikalavimais, kad kreditavimas taptų atsakingas. Skolintojai sutaria, kad atvejų, kai žmonės ėmė didžiules sumas galvodami, jog jų nereikės grąžinti, o išleisti jas galima kad ir linksmybėms, vis mažiau.

Lietuvos gyventojų uždelsti mokėjimai pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 113 mln. litų ir išlaikė panašų augimo tempą visą laikotarpį. Birželį suma padidėjo 22,5 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,34 mlrd. litų. Tokius duomenis atskleidžia asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. Šių metų sausio–birželio mėnesiais fiziniai asmenys padengė 38 proc. daugiau anksčiau susidariusių skolų nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šiemet suma siekė 401 mln.

Per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį buvo užregistruota 776 įmonių bankrotų atvejai – tai 131 atveju arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenys. Bankroto atvejų statistika labiausiai augo paslaugų, transporto ir prekybos verslo sektoriuose, o žemės ūkio ir maitinimo bendrovių bankrotų - sumažėjo. Neigiamas bendros bankrotų statistikos tendencijas didžiaja dalimi lėmė 57 proc. padažnėję paslaugų įmonių bankrotai.

Verslo pradelsti mokėjimai gegužės mėnesį sumažėjo 77 mln. litų. Iš jų didžiausiu tempu - finansų įstaigoms. Tačiau įsiskolinimų padaugėjo išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pasak Alinos Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės, verslo įsiskolinimų portfelis, augęs nuo metų sandūros, gegužės mėnesį ženkliai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 5 mlrd. litų.

4315 gyventojų užsiregistravo registre, kurio naudotojai atsisako sudaryti greitojo kredito ar išperkamosios nuomos sutartį, taip prevenciškai apsisaugodami nuo sukčiavimo, kai kito asmens vardu paimamas kreditas. „Kiekvienas gyventojas savo asmens ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis turėtų laikyti paslaptyje, nes jų atskleidimas gali pridaryti rimtų finansinių bėdų.

Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje gyventojų pradelsti įsipareigojimai pasiekė 3,28 mlrd. litų, kurie, palyginti su metų pradžia, padidėjo 33 mln. litų. Tai yra lėčiau nei 2012 m. analogišku laikotarpiu, kai fizinių asmenų skolos išaugo 77 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Sparčiausiai kovo mėnesį gyventojų įsiskolinimų suma padidėjo komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms – atitinkamai 5 proc. ir 2 proc.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį įmonių bankrotų skaičius išaugo iki 419 – tai yra 85 atvejais daugiau nei 2012 metais analogišku laikotarpiu. Šis augimas buvo lauktas po 2012 m. išaugusio skolų ir įmonių turto areštų skaičiaus, praneša kreditų biuras „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija. “Derėtų atkreipti dėmesį, kad praėjusį ketvirtį fiksuotas bankrotų augimas nebuvo staigmena, o natūralus paskutiniu metu stebimų rodiklių – įmonių skolų ir įmonių turto areštų padidėjimo – padarinys.

Įmonių pradelsti mokėjimai pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 191 mln. litų, o bendras verslo įsiskolinimų portfelis pasiekė 5 mlrd. litų. Praėjusį ketvirtį įmonėms įregistruoti 2962 laikini apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Pirmojo ketvirčio verslo skolų augimas, palyginti su pernykščiu, buvo 3 kartus lėtesnis.

Gyventojų pradelsti įsipareigojimai per vasario mėnesį padidėjo 12 mln. litų ir vasario pabaigoje pasiekė 3,26 mlrd. litų. Praėjusio mėnesio skolų augimas buvo dukart lėtesnis nei analogišku laikotarpiu prieš metus, be to, augimo tempas buvo 42 proc. mažesnis, palyginti su ankstesnių trijų mėnesių vidurkiu, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Įmonių uždelsti mokėjimai vasarį padidėjo 162 mln. litų, o bendras verslo įsiskolinimų portfelis pakė 5 mlrd. litų. Tai yra riba, kuri buvo pasiekta ir praėjusių metų gegužę. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį įsiskolinimai daugiausia išaugo bankams ir kredito unijoms, o lizingo ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms skolos nežymiai sumažėjo. Palyginimui, įmonių įsiskolinimai atskirai „SoDrai" vasarį padidėjo 16 mln. Lt ir sudarė 442 mln. Lt.

Šiandien Lietuvoje pradeda galioti Fizinių asmenų bankroto įstatymas, sudarantis sąlygas bankrutuoti gyventojams, kurių skolos siekia arba viršija 25 tūkst. litų. Šį įstatymo kriterijų atitinkančių fizinių asmenų skaičius kovo 1 d. siekia daugiau nei 12 790, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. „Nors 25 tūkst.

Kreditų biuro „Creditinfo“ pajamos per praėjusius metus pasiekė beveik 11,6 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, išaugo 2,3 mln. litų. „Creditinfo“ pelnas prieš mokesčius tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 350 tūkst. litų ir sudarė 1,36 mln. litų. 2013 metais planuojama daug dėmesio taip pat skirti naujoms sritims.

Afganistano centrinio banko paskelbtą konkursą šalyje sukurti kreditų biurą laimėjo „Creditinfo“, kuriai projektą įgyvendinti padės ir Lietuvoje veikiančios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ specialistai. Tarptautiniame konkurse priežiūros funkcijas atliko ir finansavimą skyrė Pasaulio bankas. Sutartis su Afganistano centriniu banku pasirašyta vasario 19 d. Kabule. Sandorio vertė – 1 mln. JAV dolerių. „Džiaugiamės galėdami eksportuoti Lietuvoje sukauptas žinias ir patirtį.

Kreditų biure „Creditinfo“ kaupiama informacija nuo šiol naudosis ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri įmonės produktus naudos verslo kredito ir sukčiavimo rizikai valdyti. „Privatus verslas jau įvertino kredito rizikos vertinimo teikiamus pranašumus jų klientų portfelio kokybei, o pastaruoju metu augantis viešojo sektoriaus susidomėjimas kreditų biuru rodo, kad mūsų veikla pasiekė naują lygmenį.

Įmonių pradelsti mokėjimai sausio mėnesį beveik nepakito, taigi bendras verslo įsiskolinimų portfelis išliko ties 4,8 mlrd. litų. Pirmąjį šių metų mėnesį įsiskolinimai nežymiai sumažėjo bankams ir kredito unijoms, o telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėms skolos nežymiai padidėjo, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruoti 980 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 94, o areštuoto turto suma išaugo 23 mln. Lt ir pasiekė 119 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Išaugęs turto areštų skaičius transporto veikloje buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl areštų statistika kyla aukštyn.

 Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“ Tikriausiai kiekvienam iš mūsų pažįstama situacija: iki algos likę savaitė ar kelios dienos ir kaip tyčia sugedo automobilis ar koks kitas darbui ar kasdienai mirtinai reikalingas prietaisas ar daiktas, o kišenėse švilpauja vėjai.

Įmonių pradelstos skolos praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., sumažėjo 300 mln. litų, arba 6 proc., ir sudarė 4,8 mlrd. litų. Skolų sumažėjimui didžiausią įtaką (300 mln. litų) turėjo sumažėję įsipareigojimai finansų sektoriui. Tuo tarpu verslo įsiskolinimai išperkamosios nuomos ir vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms nežymiai išaugo – 25 mln. litų. Per 2011 m. verslo pradelsti mokėjimai buvo padidėję 151 mln. Lt.

Per praėjusius metus užfiksuoti 1 375 įmonių bankroto atvejai – tai 64-iais daugiau nei metais anksčiau. Be to, pernai sutrumpėjo bankrutavusių įmonių vidutinis veiklos amžius, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. Maitinimo įstaigų sektoriuje bankrotų skaičius išaugo didžiausiu tempu, t.y. 55 proc., iki 113. Šis rodiklis mažmeninėje prekyboje per metus padidėjo 42 proc. Dinamiško bankrotų augimo mažmeninėje prekyboje nesustabdė ir gyventojų vartojimo suaktyvėjimas.

Praėjusiais metais įmonėms įregistruoti 12 042 laikini apribojimai valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniais metais, turto areštų atvejų padaugėjo 749, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Neigiamas tendencijas dar labiau paryškina areštuoto turto sumos. Pernai areštuota įmonių turto, kurio vertė siekė 2,4 mlrd. Lt, palyginti su 2,1 mlrd.

Per lapkričio mėnesį verslui įregistruoti 1004 turto areštai. Laikino apribojimo atvejų valdyti, naudotis ar disponuoti įmonės turtu buvo 129 mažiau nei ankstesnį mėnesį, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Įmonių turto areštų lapkritį ypač sumažėjo prekybos, transporto, pramonės ir prekybos sektoriuose, o padidėjo - tik tarp statybos ir nekilnojamo turto bendrovių.

Keturis mėnesius mažėję įmonių pradelsti mokėjimai spalį padidėjo 82 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,2 mlrd. litų. Didžiausiu tempu verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai sumažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėm. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Per spalio mėnesį įregistruoti 1123 įmonių turto areštai. Tai 141 atveju daugiau nei ankstesnį mėnesį. Paskutinį kartą 1000 įregistruotų turto areštų riba buvo viršyta rugpjūtį, kai rodiklis pasiekė 1012, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu spalį ypač padaugėjo mažmeninės prekybos, transporto ir pramonės sektoriuose, o mažėjo tik tarp statybos ir nekilnojamo turto bendrovių.

Asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenimis, per 9 šių metų mėnesius gyventojų pradelsti įsiskolinimai padidėjo 444,56 mln. Lt, o skolų portfelis pasiekė 3,2 mlrd. litų. Skolų augimas per tris šių metų ketvirčius buvo lėtesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai skolų padaugėjo 778 mln. Lt. Vien per rugsėjo mėnesį gyventojų pradelsti mokėjimai sumažėjo 812 tūkst. litų. Pradelstų mokėjimų turėjo kiek daugiau nei 245 tūkst. žmonių – tai pusšimčiu mažiau nei mėnesiu anksčiau.

Gyventojai nuo šiol gali lengviau apsisaugoti nuo sukčių, kurie apgaule išvilioja asmens duomenis ir kito asmens vardu gauna greituosius kreditus. Tam sukurtas Nepageidaujančių greito kredito asmenų registras, kuris taip pat sudarys prielaidas gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo perteklinio greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.

Antrąjį šių metų ketvirtį verslo vėlavimo atsiskaityti rizika, priešingai nei pirmąjį ketvirtį, sumažėjo daugelyje sektorių. Sparčiausiai ši rizika mažėjo tarp statybos, apgyvendinimo paslaugų bei transporto bendrovių. Rizika padidėjo komunalinių paslaugų bei išgaunamosios pramonės veiklose, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ ekonometrinis vėlavimo atsiskaityti reitingas. „Statistikos departamento paskelbti antrojo ketvirčio įmonių finansiniai rodikliai išliko stabilūs.

Ekologiškais produktais prekiaujančios įmonės – tai paprastai ekonomikos sunkmečiu veiklą pradėjęs verslas, kuriam dažniausiai vadovauja moterys. Dauguma „žaliaisiais“ produktais prekiaujančių įmonių dirba nuostolingai, tačiau pasižymi laiku vykdomais finansiniais įsipareigojimais, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

Per rugpjūčio mėnesį įregistruota 1012 įmonių turto areštų, tai beveik tiek pat kaip ir liepos mėnesį (1011). Tai pirmas kartas per šiuos metus, kai 1000-o įregistruotų turto areštų riba viršijama du mėnesius iš eilės, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Praėjusį mėnesį laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu ypač pagausėjo tarp statybos, nekilnojamo turto (NT), prekybos, apgyvendinimo bei maitinimo įmonių.

Per liepos mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 2,5 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų. Skolų portfelyje – daugiausia nekilnojamo turto, statybos, prekybos, paslaugų ir apdirbamosios pramonės atstovų skolos, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. „Skolų analizė rodo, kad nepaisant liepos mėnesį stebėto nežymaus skolų sumažėjimo, tvirtų mokumo pagerėjimo požymių vis dar nematyti. Tad liepos mėnesio statistika yra daugiau išimtis nei stabilizacijos ženklas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 225 mln. litų, palyginti su 288 mln. litų praėjusiais metais tuo pačiu metu. Vien per birželio mėnesį pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 36 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. “Pradelstų įsiskolinimų portfelis per pirmąjį pusmetį augo lėčiau nei praėjusiais metais.

Per 5 šių metų mėnesius Lietuvoje registruoti554 įmonių bankrotai - tai ketvirtadaliu daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.Mažmeninės prekybos ir maitinimo veiklose bankrotų skaičius  didėjo sparčiausiai. Daugumamažmeninės prekybos bankrotų tenka palyginti jaunoms – nuo 3 iki 5 metų – amžiaus įmonėms, atskleidžia kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, parengta pagal Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis.

Kiekvienais metais dėl nesąžiningo elektros energijos vartojimo, kuomet savavališkai prisijungiama prie elektros skirstymo tinklo įrenginių, patiriami milijonais litų skaičiuojami nuostoliai, už kuriuos galiausiai sumoka sąžiningi elektros energijos vartotojai. Elektros skirstomieji tinklai priklauso kiekvienam piliečiui. „Lesto“ visoje Lietuvos teritorijoje aptarnauja daugiau nei 1,5 mln. klientų, todėl aptikti nesąžiningus vartotojus, ypač atokiose vietovėse, nėra paprasta.

Per gegužės mėnesį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 235 mln. litų ir pasiekė 5,4 mlrd. litų. Įmonių pradelstos skolos sparčiausiai augo finansų įstaigoms, o telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų bendrovėms jos nežymiai sumažėjo. Praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo 33 tūkst. įmonių, rodo kreditų biuro “Creditinfo" statistika. Per 5 šių metų mėnesius verslas taip pat padengė 290 mln.

Per balandį įregistruoti 956 įmonių turto areštai arba 173 atvejais mažiau nei kovą. Praėjusį mėnesį įregistruotų turto areštų skaičius labiausiai mažėjo statybos, nekilnojamo turto, prekybos ir transporto sektoriuose. Tuo tarpu išregistruotų turto areštų buvo 809, palyginti su 919 prieš mėnesį, teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį verslo uždelsti įsiskolinimai padidėjo 977 tūkst. litų ir sudarė 5 mlrd. litų. Įmonės per pirmuosius tris šių metų mėnesius padengė 415 mln. litų uždelstų skolų, t. y. 108 mln. litų daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.

Kreditoriumi gali būti ne tik bankai, išperkamosios nuomos bendrovės, vartojimo kreditus teikiančios bendrovės ar kreditų unijos, bet ir 500 litų ar panašią sumą savo draugui ar kaimynui paskolinęs paprastas pilietis. Kaip „Respubliką“ patikino kreditų biuro „Creditinfo“ asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.

Kredito istorija – informacija apie asmens prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą per pastaruosius dešimt metų. Ją turi visi nuo 18 metų Lietuvos gyventojai. Svarbiausia tai, kad kredito istorija gali turėti tiesioginę įtaką mūsų finansiniam gyvenimui. Deja, ne visuomet pačią maloniausią. Pradėkime nuo to, kad kredito istorijoje kaupiami tiek teigiami, tiek neigiami faktai apie gyventojų finansinius įsipareigojimus. Šie duomenys saugomi kreditų biure.

Kelionių agentūrų pradelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus padidėjo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos „Sodrai“ – 350 tūkst. litų. Pusė kelionių agentūrų Registrų centrui nėra pateikusios metinių finansinių rezultatų. 15 proc. šios srities įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, o kas dešimta turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų – rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.