butai

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Paaiškėjo, jog parlamentarų bendrabutyje naktis leidžia Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus. O yla iš maišo išlindo po to, kai politiko atžala šįryt savo automobiliu įsirėžė į Seimo viešbučio šlagbaumą ir galimai pasišalino iš įvykio vietos. Na, o valstietis Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas su žmona nemokamai gyvena Seimo viešbutyje, nors sostinėje kartu su žmona turi net tris butus, kuriuos nuomoja.

Butą uostamiestyje išnuomojusi moteris liko pasibaisėjusi, kai įžengė į jį pabėgus skolingiems nuomininkams. „Pati nuomininkė pareiškė: „Tai kam nuomojate, jei tikitės, kad nuomininkai gyvens tvarkingai?“ Viskas tuo ir pasakyta“, – buvusių buto gyventojų akiplėšiškumu negalėjo atsistebėti būsto savininkė. Socialiniuose tinkluose plinta šios moters perspėjimas.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,8 proc. didesnė nei pernai rugsėjį – 1951 euras už kvadratinį metrą. Sandorių padaugėjo 9,0 proc. iki 824-ių, o bendra sandorių vertė išaugo 9,4 proc. iki 87,5 mln. eurų. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 1,0 proc., sandorių padaugėjo 5,8 proc., rinkos apyvarta paaugo 4,5 procento.

Per tris šios vasaros mėnesius parduotų butų bei namų kiekis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir atsilikdo tik nuo prieš krizę matytų rekordinių aukštumų, išplatintame komentare nurodo Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis. Jo vertinimu, tokį spartų augimą lemiančių faktorių gali būti ne vienas, tačiau turbūt pagrindiniai jų yra bendras šalies ekonominės padėties gerėjimas ir sulig juo augančios gyventojų pajamos, o kartu ir noras šias pajamas investuoti į gyvenamąjį būstą.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

„Ąžuolyno klinikos“ psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna dažnai konsultuoja žmones nekilnojamojo turto nuomos sutarties klausimais, gilinasi į žmonių psichologiją įsigyjant nuosavą būstą. TV3 laidai „Statybų gidas“ interviu davęs vyras teigė, kad perkant būstą svarbu nepasiduoti emocijoms ir aplinkinių spaudimui. „Akivaizdu, kad žmonės, kurie dabar perka nekilnojamąjį turtą, paprastai tai daro, ko gero, pirmą kartą ir tos rizikos jiems yra nepažįstamos, svetimos.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Naujų butų pardavimai Vilniuje pastaruoju metu auga neadekvačiai, tačiau iki metų pabaigos augimas turėtų sulėtėti, teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. „Šių metų augimas ne visai adekvatus. Galima tai prilyginti su pakilimu į kosmosą ir kas žino, ar toks augimas išsilaikys iki metų pabaigos. Aš asmeniškai tuo abejoju“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Avulis.

Skolindamiesi būstui lietuviai sumušė visus rekordus. Tautiečiai šluote šluoja naujus butus, jų negąsdina nei kylančios kainos, nei augančios palūkanos. Lietuvos bankas šį procesą vadina normaliu, esą didžiulį skolinimąsi lėmė augę atlyginimai. Visgi centrinio banko vadovas perspėja neužmigti ant laurų: rizikų yra, o krizė visada ateina netikėtai.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlaiko augimo tempus – iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje – net ketvirtadaliu, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.

Pamirškite laikus, kai taupydami lietuviai naują būstą ilgus mėnesius įsirenginėjo savo rankomis. Naujos tendencijos rodo, kad vis dažniau perkami jau visiškai įrengti būstai. O kai kuriuose iš jų – ir stalo įrankiai jau būna virtuvės stalčiuose, ir lovos paklotos miegoti. Nekilnojamojo turto specialistai tikina, jog tokie butai parduodami taikantis prie šiuolaikinės kartos, kuri neturi laiko ir nemoka įsirengti namų patys.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

Vasario mėnesį nekilnojamo turto rinka išlaikė aktyvumo tempą, o Vilniuje ir Kaune butų pardavimai buvo rekordiniai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista beveik 8,9 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 12,5 proc. daugiau nei 2018 metų vasarį (7,9 tūkst.), tačiau 5,3 proc. mažiau nei šių metų sausį (9,4 tūkst.). Butų pardavimai per metus – šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, – išaugo 20,3 proc.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato vietoje Vilniaus Gedimino prospekte, tarp Lukiškių ir Nepriklausomybės aikščių, turėtų iškilti prestižiniai būstai. Pastatą perkanti bendrovė „JF investicijos“ patalpas ketina rekonstruoti. Įmonės vienintelis savininkas ir vadovas Jevgenijus Funikovas pasakojo, kad jame ketinama įrengti prestižinius butus. „Daug kas priklauso nuo paveldosaugininkų reikalavimų, taip pat neatsisakome minties perpirkti (turtą – BNS) iš kitų savininkų.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Šių metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo seniai fiksuotu aktyvumu. Pagrindinės NT kategorijos pagal per sausį fiksuotus parduotų objektų skaičius priartėjo prie rekordinių 2007-ųjų, o Vilniuje parduotų butų skaičius buvo rekordinis. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista kiek daugiau nei 9,3 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 17,7 proc. daugiau nei 2018 metų sausį (7,9 tūkst.

Būsto pirkimas yra vienas svarbiausių ir brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Vieni pirkdami būstą pasveria visas galimybes, kiti vadovaujasi intuicija. Tačiau, kokios tendencijos yra populiariausios šiandien, į ką reiktų atkreipti dėmesį ir kokių klaidų nepadaryti? Visą tai atskleidė „Urban Estate“ vadovas ir nekilnojamo turto brokeris Arnas Juonys. Svarbi lokacija Pasak A. Juonio, visada gyvenamąjį būstą žmonės renkasi pagal poreikius, pomėgius bei galimybes.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai mano, kad kitąmet nauji butai Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose turėtų šiek tiek pigti, Kaune jų kainos beveik nesikeis, o Klaipėdoje butai gali truputį brangti, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. Tyrimo duomenimis, naujų butų nuomos kainos neturėtų keistis, o biurų paklausos augimo laukiama Kaune ir Klaipėdoje.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Banko „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka Lietuvoje buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente užfiksuoti ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. „Trečiasis šių metų ketvirtis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems. Nori aktyvesnės valstybės rolės Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.  „Net 95 proc.

Augančios būsto nuomos kainos, gerėjantis žmonių pragyvenimo lygis, kitose Europos valstybėse plėtojami nuomojamo būsto projektai paskatino tokių projektų imtis ir Lietuvoje, BNS sako kalbinti analitikai ir plėtotojai. Anot jų, tikėtinas aukštas būsto nuomos pajamingumas ir jau įgyvendinami projektai gali paskatinti panašių projektų plėtrą.

Registrų centro duomenimis šį rudenį butų kainos mažėjo. Vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis. Lyginant š. m. III ketvirčio kainų vidurkį su pernai metais, būstas brango apie 5,4 proc., rašoma pranešime spaudai.  Senos statybos butai Senų butų kaina šalyje per III ketvirtį buvo 829 eurai už kvadratinį metrą – 1,6 proc. mažiau negu II ketvirtį, tačiau 6,7 proc.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Jau šią savaitę studentai pradeda keltis į gautus kambarius bendrabučiuose. Tuo tarpu kambarį norintys išsinuomoti, jau vėluoja. Eksperto teigimo, nuomos pasiūla šiemet kaip niekad maža, o tai turi įtakos ir kainai. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu senos statybos daugiabutyje būstą galima išsinuomoti už maždaug 9 eurus per kvadratinį metrą, o naujos statybos –11–12 Eur/kv. metrą.

Butų pardavimai Lietuvoje liepą aktyvėjo, nors Vilniuje ir Klaipėdoje jie per mėnesį smuko maždaug po 10 proc., pranešė Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, liepą šalyje perleista 10,65 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 0,4 proc. mažiau nei birželį ir 2,1 proc. daugiau negu pernai liepą. Lietuvoje liepą savininkus pakeitė 2,9 tūkst. butų – atitinkamai 1 proc. ir 4,2 proc. daugiau, bei apie 1 tūkst. namų – atitinkamai 6,5 proc. ir 4,2 proc. daugiau.

Seime rudenį svarstysimos pataisos dėl baudų už be perstojo lojančius keturkojus ir triukšmaujančius kaimynus suskaldė visuomenę. Kol vieni džiaugiasi noru užkirsti kelią erzinančiam triukšmui, kiti kelia klausimus, kaip pavyks įgyvendinti šį įstatymą, ar pareigūnai nebus apkrauti be reikalo ir galiausiai – ar už kiekvieną didesnį garselį bus baudžiama be pasigailėjimo? Seimo Peticijų komisija įregistravo Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, pagal kurias namuose laikomiems gyvūnams draudžiama skl...

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

Vasarai atėjus nekilnojamojo turto rinka darosi vėl aktyvesnė, o kainos ima ir toliau augti. Remiantis skelbimuose nurodytomis kainomis, matyti, kad labiausiai jos auga Kaune, toliau rikiuojasi Klaipėda ir Vilnius. Gegužės mėnesį nekilnojamojo turto skelbimuose už parduodamus butus Vilniuje buvo prašoma vidutiniškai 1783 Eur/kv.m – t.y. 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus ir beveik 1 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų mėnesį, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

 Antradienį – išskirtinis „TV Pagalbos“ tyrimas. Neįgalūs sutuoktiniai su nepilnamečiu vaiku metami iš savo namų. Kaip galima nupirkti žmogaus butą, jam pačiam apie tai nieko nežinant? Nuvykusi pas Oną, TV3 laidos „TV pagalba“ narė Rūta Filejeva buvo šokiruota – vietoj įprastų buto durų kabėjo užuolaida. „Taip mus terorizuoja naujieji buto šeimininkai. Jie išsivežė duris. Vėliau, sakė, išims ir langus. O jei ir po to mes neišsikraustysime, tada pradės nuodyti“, – pasakojo įbauginta moteris.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Bet yra tokių butų, kur vien išvydus kainą tenka griebtis už galvos. Pavyzdžiui, prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai prieš kurį laiką kainavo įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Kalendorinė žiemos pradžia ir įsibėgėjantis šildymo sezonas nuomininkams atveria naujų galimybių. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, atšalus orams paklausa yra mažesnė nei vasaros pabaigoje–rudens pradžioje. O ir nuomotojai nenusiteikę palikti tuščio buto žiemą, ypač jeigu jis didesnio ploto, kad jiems nereikėtų mokėti padidėjusių komunalinių mokesčių.

Bendrovė „Kauno būstai“ klaidino vartotojus, kai Palangoje statomas poilsio paskirties patalpas svečių namuose reklamavo kaip butus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba įmonei skyrė 6 300 Eur baudą. Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario keliose skelbimų svetainėse bendrovė „Kauno būstai“ reklamavo Palangoje, Paliepgirių kelyje, parduodamus naujai statomus butus ar būstus dvibučiame name, taip pat siūlė įsigyti gyvenamąjį trijų kambarių namą.

Lietuvos socialdemokratų partija įregistravo pasiūlymą neapmokestinti fizinių asmenų nekilnojamojo turto, jei jo vertė neviršija 150 tūkst. eurų. Pagal dabar galiojančią tvarką, nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jei jo vertė neviršija 220 tūkst. eurų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – įtvirtinti socialiai teisingą, proporcingą nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį, ar ją būtina registruoti, kaip apginti savo teises, kai kita šalis nepaiso susitarimų? Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Milda Lapinskaitė pateikia patarimų, kurie padės išvengti nesusipratimų ateityje. Pirmiausia, pravartu įsitikinti, kad asmuo, iš kurio ketinate nuomotis būstą, yra ne subnuomotojas, o gyvenamosios patalpos savininkas.

Vieniems pajūris – vasaros poilsio vieta nuomojamame viešbučio kambaryje, kitiems – antri namai. Tačiau vis daugiau lietuvių per vasarą nori ilsėtis ne viešbučiuose, o nuosavuose namuose. Tad kiek gi kainuoja būstas pajūryje? Štai šiuos butus ir kotedžus bene arčiausiai jūros Giruliuose naujoje gyvenvietėje siūlantys pardavėjai vilioja į saugų ir aptvertą kvartalą. Pusė būstų čia jau parduota ir labiausiai juos graibsto klaipėdiečiai kaip pirmąjį būstą. Trečdalis pirkėjų – kauniečiai.