butai

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Karo Ukrainoje pasekmės: Lietuvos daugiabučių statytojus slegia aukštos metalo kainos, darbuotojų trūkumas, o dalis pirkėjų prasidėjus karui išsigando ir atidėlioja planus pirkti naują bustą. Visa tai jau keičia nekilnojamojo turto kainas. Ekonomistai aiškina: butų kainos Lietuvoje priklausys nuo Ukrainos sėkmės. Ką prognozuoja specialistai ir kokiu atveju butų kainos sostinėje galėtų mažėti? Sostinės Skroblų gatvėje Vilkpėdės mikrorajone kyla daugiabučiai.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusius metus išaugo 12 proc. iki 902 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Pernai butų kainos ūgtelėjo visuose pagrindiniuose Rygos „mėgamuosiuose“ mikrorajonuose, o sparčiausias jų augimas užfiksuotas Bolderajoje. Vien tik per paskutinį praėjusių metų mėnesį senos statybos butai Rygoje brango vidutiniškai 0,6 procento.

Vilniuje parduodamų butų kainos per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, išaugo 19 proc. (rugsėjį – 16,4 proc.), visoje Lietuvoje – 19,6 proc., o be Vilniaus – 19,8 proc. (17,4 proc.). Kaune metinis kainų augimas siekė 19,2 proc. (17,8 proc.), Klaipėdoje – 13,1 proc. (9,8 proc.).   Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) spalio reikšmė augo 1,05 proc.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Sostinėje planuojamas projektas adresu Kareivių g. 5 šalia čia veikiančio apdailos centro. Ypač intensyviai besikeičiančioje Verkių ir Žirmūnų mikrorajonų sandūroje bei „Ogmios miesto“ kaimynystėje planuojamas daugiafunkcinis projektas su būstais, komercinėmis, prekybos bei laisvalaikio erdvėmis, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Būsto projektų valdymo įmonė „Citus“ skelbia, kad 1,81 ha teritorijoje plėtojamo projekto bendras statomas plotas sieks beveik 35 tūkst. kv.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc. LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors du trečdalius visų sandorių sudarė butų įsigijimai, ekspertai pastebi tendenciją, kad smarkiau išaugusios butų kainos ir mažėjanti jų pasiūla didina individualių namų patrauklumą, rašoma banko pranešime.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Šiemet Vilniuje planuojama išjungti 40 liftų, kurie dėl nusidėvėjimo ir keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai gali būti sustabdyti. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose, rašoma pranešime spaudai.  Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu yra apie pusė tūkstančio liftų, kurių amžius siekia 35–56 metus.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

Pastaruoju metu Lietuvoje būstas brango beveik 10 proc. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai nuogąstauja, kad dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų, kainų augimas nesustos. Didelę įtaką tam gali turėti ir Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams. Jeigu įstatymas bus priimtas vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangs 25 tūkst. eurų.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Dažnam naujo būsto pirkėjui tenka atsakyti į klausimą: pirkti būstą pažvelgus vien į būsimo namo projektą, ar tik tada, kai namas yra jau beveik pastatytas. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kuo išties rizikuojate pirkdami būstą pažvelgę vien į gražiai atrodančią vizualizaciją. „Labai dažnai, kuo anksčiau perki statybos pradžioje, tuo labiau tu gali sutaupyti. Jau visiškai pastatytas nekilnojamasis turtas brangsta nuo 7 iki 12 proc“, – pastebi NT brokeris Arūnas Adamonis.

Jeigu karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sąstingyje, šiuo metu ji vis sparčiau atsigauna. Tautiečiai butams ir namams pirkti išleidžia daugiau pinigų nei pernai. O būsto kainos nuosekliai auga. Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Šių metų pasaulinė būsto kainų dinamika yra nenuspėjama ir palietė visus žemynus. Kam koronaviruso pandemija smogė labiausiai, o kur pokyčiai ne tokie reikšmingi, žiūrėkite TV6 laidos „Statybų gidas“ parengtame reportaže. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia žymiai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30 procentų mažesnį susitraukimą. Lietuvos statybininkų asociacijos atliktos statybų sektoriaus įmonių apklausoje, net 40 proc.

Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandorių. Per septynis pirmuosius mėnesius įregistruotų sandorių yra daugiau nei 65 tūkstančiai, o tai devyniais procentais daugiau nei pernai sausį-liepą. TV3 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pasaulinė pandemija palietė kitų šalių NT rinkas. Iš viso Lietuvoje šiais metais įregistruota daugiau kaip 17 tūkst. butų pardavimų, o tai 15 proc.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

47 proc. pusė šalies gyventojų mano, jog per artimiausius dvylika mėnesių būsto kaina Lietuvoje didės, rodo SEB banko apklausa.  Banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dar balandį daugiau apklaustųjų teigė manantys, kad būsto kaina Lietuvoje mažės, o ne didės, tačiau birželį gyventojai buvo optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių negu balandį, ir SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas priartėjo prie lygio, buvusio prieš koronaviruso protrūkio pradžią.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.

Kai kurie Seimo nariai siūlo leisti daliai žmonių pigiau įsigyti dabar iš savivaldybių nuomojamą būstą. Taip būtų pagelbėta žmonėms, dėl objektyvių priežasčių per butų privatizavimą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį nenusipirkusiems nuomojamo būsto.    Seimas ėmėsi pataisų, siūlančių pakeisti lengvatine tvarka parduodamo savivaldybės būsto kainos apskaičiavimą. Metodiką Seimas įtvirtino pernai vasarį.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Koronavirusui ir toliau plintant Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad būtina laikytis visų nurodymų ir likti namuose. Be to, Lietuvos policija teigia, kad asmenims, kurie nesilaikys saviizoliacijos, bus taikomos atitinkamos bausmės. Tuo metu būtų nuomininkai, reaguodami į tai, pradėjo siūlyti naują paslaugą – buto nuoma 14 d. karantinui.

Butų nuoma, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra nemenkas galvos skausmas. Dar liūdniau, jei nuomai galite skirti labai mažą pinigų sumą, vos 50 ar 100 eurų. Tada belieka dairytis jau, regis, atgyvenusio nuomos varianto – kambario kelių kambarių bute ir gyventi kartu su buto savininkais arba kitais nepažįstamas buto nuomininkais.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Nuosavo būsto poreikis sostinėje pastaraisiais metais, regis, perkopė visus galimus lūkesčius. Lietuviai intensyviai perka nekilnojamą turtą, o investuotojai nepailstančiai stato namus, siūlydami kuo įvairesnę pasiūlą. Apie tai, kurie sostinės miegamieji rajonai naktimis gyventojams vis dar kelia šiurpą, kaip saugumas koreguoja NT kainas ir kur Vilniuje galima pigiausiai įsigyti būstą tv3.lt studijoje kalbamės su nekilnojamo turto ekspertu, „Real Data“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Antanavičiumi.

Vilniuje gruodį augo bendri butų pardavimai, tačiau pirminėje rinkoje jų parduota mažiau nei lapkritį. Kaune bei Klaipėdoje atvirkščiai – mažėjo bendri, tačiau didėjo pardavimai tiesiai iš statytojų. Butų kainos toliau didėjo, tuo metu lūkesčiai dėl jų neprastėja, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gruodį Lietuvoje parduotų butų skaičius  mažėjo 3 proc. iki maždaug 3 tūkst., o per metus augo 12,9 proc.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.