būsto paskola

Šimtams tūkstančių žmonių – žinios dėl brangstančių paskolų. Palūkanų normų didėjimas – nebe miglota ateitis, o artima realybė. Lietuvos centrinio banko vadovas atskleidžia, kad pirmą kartą „Euribor“ palūkanos tikriausiai kils jau vasarą, o vien iki metų pabaigos paskolos gali pabrangti procentu, vėliau – gal ir dar daugiau. O tai kai kam reikštų nebūtinai dešimtis, bet ir šimtus papildomų eurų. Sunerimę dėl didesnių išlaidų žmonės svarsto, galbūt palūkanas pulti fiksuoti.

Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko nereikėtų. Ką būtina apsvarstyti prieš priimant šį sprendimą ir kaip tai padaryti, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Nekilnojamas turtas (NT) ir toliau išlieka populiariausia investicija, kurią dar labiau skatina nuomos paklausa. Gyvenamuosius būstus perka ne tik gyventojai, bet ir įmonės. NT specialistai pastebi, kad palūkanų augimas gali sumažinti pirkėjų skaičių ir spaudimą augti kainoms. Taip pat paaiškina, kodėl fiksuotos palūkanos Lietuvoje nėra populiarios.

Nusprendus įsigyti būstą, neužtenka turėti pradinį įnašą ar net visą prašomą sumą. Būsto pirkėjui dar teks susimokėti papildomus administravimo mokesčius. O jeigu būstą padės surasti nekilnojamo turto (NT) brokeris – dar ir komisinį mokestį jam. Šios išlaidos gali siekti ir daugiau nei 4 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Inga pasakojo, kad ketina įsigyti butą Vilniuje.  „Būsto ieškau tiek naujos, tiek senos statybos. Viską nulems kaina ir vieta.

Gyventojai skaičiuoja, kad brangsta kone viskas, tiek prekės, tiek paslaugos. Tačiau ekonomistai įspėja, kad jau vasara gali imti didėti ir būsto paskolų palūkanos. Tad mėnesinė paskolos įmoka irgi augs. Skaičiuojama, kad ji didės nuo kelių dešimčių eurų iki  200 eurų.

Europos centrinis bankas bazinę palūkanų normą gali didinti dar šiais metais, prognozuoja ekonomistai. Pasak ekspertų, bazinė palūkanų norma didės laipsniškai per kelis kartus – rudenį ir žiemą, kol kitąmet, tikėtina, pasieks ir vieną procentą. Tad jau netrukus gyventojų kišenes patuštins ne tik infliacija, bet ir išbrangusios būsto paskolos. O priklausomai nuo paskolos dydžio įmokos už būstą per mėnesį išaugtų keliasdešimčia eurų.

Būsto kainoms toliau augant Lietuvos bankas nusprendė rinką vėsinti apsunkindamas antrojo būsto kreditavimą. Nuo vasario 1 d. iki 30 proc. auga pradinio įnašo reikalavimas antrajai ir paskesnei būsto paskolai. Tačiau nekilnojamo turto (NT) specialistų nuomonės dėl šios priemonės išsiskyrė. Vieni siūlo įvesti dar daugiau priemonių, kiti skaičiuoja, kad būsto kainos ir toliau augs.

Bankai suskaičiavo, kad pernai gyventojams išdavė apie 20 proc. paskolų daugiau nei pernai ar užpernai. Nors bankų atstovai tikina, kad paskolų išdavimo tvarka nesikeis, palūkanos taip pat kol kas nesidės. Lietuvos bankas informuoja būsto pirkėjus apie paskolų išdavimo pokyčius jau nuo vasario mėnesio – augs antrosios paskolos pradinis įnašas. O nuo liepos mėnesio paskolų išdavimo pokyčius pajus ir bankai, jie turės padidinti antrosios paskolos pinigų rezervą.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Kasmet šalyje veikiantys komerciniai bankai iš gyventojų ir įmonių uždirba šimtamilijoninius pelnus. Net jei klientai yra atseikėję tūkstančius eurų palūkanų, bankininkai gali ginčytis ir dėl keliolikos eurų, kurių nenori grąžinti. Gyventojams tenka gerokai pavargti, kad mokėtų mažiau. Tuo galėjo įsitikinti „Swedbank“ klientas, kuriam teko ilgai įrodinėti, kad banko veiksmai neatitinka būsto paskolos sutartyje numatytų sąlygų.

Būsto rinkos aktyvumas ir toliau auga, o kainos kyla. Nekilnojamo turto (NT) specialistai ėmė ieškoti sprendimų, bet jų nuomonės išsiskyrė. Vieni siūlė būstą ne pirkti, bet nuomotis, kuo daugiau žmonių nuomosis, tuo labiau kris pardavimo kainos. O kiti NT specialistai pažymėjo, kad žmonėms svarbu saugumas, todėl jie būstą tik pirks. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad Lietuvoje būtų galima didinti būsto nuomos rinką.

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiuo metu maždaug kas antras su būsto paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra naujausios 2019−2020 m. statybos. Mūsų šalies gyventojai įsigyti naujausios statybos būstą renkasi kur kas dažniau nei šalių kaimynių gyventojai Estijoje ir Latvijoje, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak šio banko Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato, gyventojų pasirinkimas įsigyti naujai pastatytą būstą kasmet nuosekliai augo, ir ši tendencija praėjusiais metais tik dar labiau sustiprėjo.

Metų pradžia būsto paskolų finansavimo rinkoje dažniausiai būna ramesnė – po šventinio dovanų maratono ateina taupymo metas. Tačiau Covid-19 pandemija pakeitė šią tendenciją. „Luminor“ banko duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais dėl paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti į banką kreipėsi dvigubai daugiau asmenų nei pernai. Iš viso šiemet būstui įsigyti jau paskolinti 73 mln. eurų, tuo tarpu tokiu pat metu pernai buvo sudaryta būsto paskolų sutarčių už daugiau nei 39 mln.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Nusprendus įsigyti savo svajonių namus dažnai vienas iš pirmųjų žingsnių yra paskola. Tačiau būsto paskolos gavimas dažnam tampa tikru iššūkiu. TV3 laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ studentė Aušra lankėsi pas „Luminor“ banko būsto paskolų ekspertą Andrių Kvakšį ir teiravosi, kaip pasiruošti būsto paskolos gavimo procesui, kad šis būtų sklandus.

Nors dėl pandemijos ir ekonominio neapibrėžtumo dalis gyventojų šiais metais buvo linkę atidėti būsto įsigijimą, tačiau apsisprendusieji perka brangesnį nekilnojamą turtą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinė būsto paskolos suma sudarė beveik 73 tūkst. eurų, tai yra 7 proc., arba maždaug 5 tūkst. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, teigiama „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos gyventojai nuo 20 iki 30 metų labiausiai norėtų gyventi privačiuose namuose bet kuriame Lietuvos mieste, išskyrus Vilnių. Panaši tendencija ir Latvijoje – čia 40 proc. jaunimo nori gyventi nuosavame name aplink Rygą, tuo tarpu net trečdalis jaunų estų nori gyventi kaimo name. Tačiau visose Baltijos šalyse didžioji dauguma jaunimo nusiteikę geriau mokėti būsto paskolą nei nuomą. „Luminor“ banko užsakytas tyrimas atskleidė, kad net 34 proc.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

Paskolos palūkanos paprastai susideda iš dviejų dalių: banko maržos ir tarpbankinių palūkanų normos. Netrukus vienos iš jų planuojama atsisakyti. Dėl to dešimtims tūkstančių gyventojų palūkanos bus perskaičiuotos, o jų bankams mokama suma padidės arba sumažės. Pasiskolinus pinigų, reikia grąžinti ne tik pasiskolintą sumą, bet palūkanas – kažką panašaus į mokestį už galimybę turėti ir naudoti svetimus pinigus. Jis susideda iš dviejų dalių.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams. Tai numatyta naujuose  vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimuose, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl paskelbto karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų.

Antradienį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias „kredito atostogos“ netekus trečdalio pajamų būtų suteikiamos 3 mėnesiams. Trečias didžiausias bankas šį terminą žada pailginti. „Susiklosčius ypatingai situacijai dėl viruso poveikio verslui bei gyventojams, atkreipiame dėmesį, kad priėmėme sprendimą, jog būsto paskolų mokėjimai gali būti atidedami 6 mėn. terminui, jeigu klientas iki šiol nebuvo pradelsęs paskolos mokėjimų.

Naujų namų įsigijimo procesas yra malonus, tačiau sudėtingas. Labai dažnai kyla klausimų, kokius veiksmus reikėtų kruopščiai suplanuoti perkant būstą su paskola.

Planuojantiems įsigyti pirmą būstą, išsirinkti tą vienintelį, nėra lengva. Ypač kai norisi, kad brangus ir svarbus pirkinys džiugintų ilgą laiką. Kiekvienas būstą renkasi turėdamas tam tikrus tikslus. Poreikį gyventi savuose namuose neretai lemia ne finansinės aplinkybės, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje.

Nuosavo būsto klausimas kiekvienam lietuviui itin jautri tema. Tuo lietuviai labai skiriasi nuo kitų Europos šalių gyventojų. Dauguma gyvenančiųjų Lietuvoje turi nuosavą būstą ir tik labai nedidelė dalis jį nuomojasi. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad Vakaruose būstą nuomotis ir jį dažnai keisti yra įprasta ir normalu, tačiau pas mus stipriai įsišaknijęs įsitikinimas, kad būtina turėti savo kampą.

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi. Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau.

Apie nuosavą būstą pasvajoja daugelis, o pasiryžusiems šią svajonę išpildyti dažnai tenka imti būsto paskolą. Visgi sudarant kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į detales apie palūkanų normas ir jų nustatymą. Tai būtina norint išvengti nesusipratimų, nes net ir susitarus dėl palūkanų, bankas gali jas pakeisti ir tai ne visada naudingiau asmenims, turintiems kreditą.

Viename ar kitame gyvenimo etape galiausiai tenka apsispręsti: turėti savo būstą, ar nuomotis? Kas naudingiau konkrečiam gyventojui, pasakyti apibendrintai sunku, tačiau yra bendri principai, kuriuos naudinga žinoti tiek nuomojantis būstą, tiek planuojant jį pirkti.

Visos prie altoriaus žengiančios poros planuoja kartu kurti savo buitį ir turėti bendrus namus. Nors ne visi sutuoktiniai kartu ima paskolą būstui, nė viena paskolą kartu imanti šeima neplanuoja būsimų skyrybų ir veikiausiai neapsvarsto, kaip išsiskyrus teks elgtis su šeimos paskola. Portalas tv3.lt pasidomėjo, ką tokiais atvejais siūlo didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Jeigu gavote banko paskolą būstui įsigyti, sutartimi veikiausia įsipareigojote jį ir apdrausti. To nepadarius bankas gali pareikalauti grąžinti visą paskolą arba pritaikyti paslaugos mokestį, dėl kurio paskola gerokai pabrangs. Vilnietis Kęstas portalui tv3.lt pasakojo daugiau kaip prieš 10 metų įsigijęs naują butą sostinėje. Jis sakė nesukęs galvos dėl būsto draudimo, kol vieną dieną gavo grėsmingą laišką iš banko.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia – visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymus dėl užsienio valiuta suteikiamų paskolų būstui įsigyti. Seimo nario Stasio Jakeliūno teikiamais ir Finansų ministerijos koreguotais pasiūlymais siekiama palengvinti emigrantams galimybę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, bet, kita vertus, norima apsaugoti vartotojus nuo rizikos sudarant sutartis užsienio valiuta.

Praėjusiais metais didesnis skaičius šalies gyventojų rinkosi brangesnius būstus – vidutinė „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos suma paskutinį metų ketvirtį siekė 60 tūkst. eurų ir buvo 10 proc. didesnė negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendra „Swedbank“ 2017-aisiais gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė, palyginti su ankstesniais metais, išaugo ketvirtadaliu ir sudarė daugiau kaip 400 mln. eurų.

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Nuo liepos įsigalios naujas įstatymas, reguliuojantis kredito būstui išdavimą. Žmonės, imantys paskolą nekilnojamam turtui pirkti, bus geriau informuojami ir turės daugiau laiko apsispręsti. Ekspertas sako, kad bankams bus užkirstas kelias gudrauti keliais ne visai sąžiningais būdais.

Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais stiprinama būsto ar kito nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjų teisinė apsauga, skatinama kredito paslaugų rinkos plėtra ir konkurencija tarp kredito davėjų bei tarpininkų. „Šiuo įstatymu atveriame keliame naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia - stipriname vartotojų apsaugą.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo stiprinti būsto paskolų gavėjų apsaugą - institucijos parengė Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą. „Iki šiol Lietuvoje nebuvo vieningo teisės akto, kuris išsamiai nustatytų būsto ir kitų kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teisinį reguliavimą.

Lietuvos bankas rinkos dalyviams pateikė pasiūlymus dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų. Jais būtų įtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmė spartintų paskolos grąžinimą ir mažintų perteklinio įsiskolinimo galimybę. „Dabartinės palūkanų žemumos didina riziką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

SEB bankas šių metų pirmą ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų. SEB banko duomenimis, daugiau kaip 50 proc. naujų sutarčių sudarytos pirkti būstą Vilniuje ir jo apskrityje, 25 proc. – Kaune ir jo apskrityje, 11 proc. – Klaipėdoje ir jos apskrityje.

Mažos indėlių palūkanos bankuose gyventojus ir investuotojus verčia ieškoti alternatyvų, todėl vis daugiau žmonių susirengia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), tarp jų ir emigrantai, ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtoje konferencijoje sakė „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius. „Aktyvumas pernai, lyginant su ankstesniais metais, buvo pastebimas visuose NT sektoriuose.

Lietuviai neišmoko skaudžių krizės pamokų ir imdami kreditus būstui įsigyti kartoja tas pačias klaidas kaip ir prieš penkerius metus. Tokį priekaištą trečiadienį išsakė Finansų ir kreditų valdymo asociacija (FIKVA). Vėluojamų mokėti įmokų kreditus teikiančioms bendrovėms vertė šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų, o per tą patį ketvirtį ši suma padidėjo net 9 proc.