būsto nuoma

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau karo pabėgėlių iš Ukrainos. Atvykę ukrainiečiai čia įsikuria, ieško gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebėjo, kad sumažėjo nuomos pasiūla visuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.  Būstų nuomos kaina irgi auga. Pasak specialistų, lietuviai nuomotojai elgiasi dvejopai: vieni baiminasi, kad ukrainiečiai bus nemokūs klientai, o kiti butus išnuomoja nemokamai.

Gyvenime yra etapų, kai buto nuoma ir reguliarus kraustymasis iš vienos vietos į kitą neatrodo labai varginantis. Pavyzdžiui, studijų metu, kai šeima dar nėra gausi, neturima daug daiktų, o ir dėl energijos bei laiko atsargų, kuriuos reikėtų skirti šiam procesui, nekyla jokių problemų.

Jau nuo kitų metų buto ar namo nuoma gali tapti sudėtingesnė. Finansų ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kuriais norima išnaikinti šešėlį, klestintį šioje srityje, priversti visus sudarinėti raštiškas nuomos sutartis ir jas privalomai registruoti. Naujos tvarkos pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

Po karantino sostinės senamiestyje būsto nuomos kainos smuko dešimtadaliu. Per karantiną kone išnykus trumpalaikės būsto nuomos rinkai, atsilaisvino šimtai anksčiau užsieniečių apgyvendinimui naudotų prabangiai įrengtų butų. Tiesa, būsto nuomos kainos kituose sostinės mikrorajonuose ir šalies miestuose išlieka panašios. Pasak ekonomistų, visi – ir nuomininkai, ir nuomotojai laukia rudens, kuomet ir pasimatys tikroji šalies ekonominė situacija ir galimybės.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Neringos valdininkai politikai pelnosi iš savivaldybės turto. Kone pusvelčiui jiems išnuomotus butus jie pernuomoja turistams. Visi šie veiksmai – teisėti ir tęsiasi jau du dešimtmečius. Tiesa, informacijai iškilus į viešumą, Neringos savivaldybė tikina sieksianti užkirsti kelią savivaldybės būsto subnuomai. Socialinio būsto Neringoje šiuo metu laukia 27 šeimos. Ir nors iš viso Neringos savivaldybės būstų fonde – 74 butai, tik 18 jų – socialiniai. Likusieji turi tarnybinių butų statusą.

Gyvenate nuomojamame bute, sąžiningai mokate pinigus šeimininkui, tačiau jus bet kada gali išmesti į gatvę. Viena į sostinę atvykusi studentė gyvena nežinioje ir nerimauja, nes jos buto šeimininkė nesutinka atlikti paprasto formalumo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad tokioje situacijoje nudegti gali abi pusės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kamilė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Pirmąjį ilgąjį karštos vasaros savaitgalį minios žmonių traukia jūros link. Palangos verslininkai sako jau nepamenantys tokio milžiniško poilsiautojų antplūdžio. Tad ne tik žmonių gausa, bet ir kainos šiame pajūrio kurorte jau pasIekė sezono piką. Internetinė viešbučių rezervavimo sistema rodo, kad šio savaitgalio užimtumas Palangoje – 98 procentai. Vietos verslininkai tokio žmonių antplūdžio nepamena. „16-i metai, kaip mes, va tarkim, dirbam šitą darbą, Pirmą kartą šitoks antplūdis.

Skrupulingai kiekvieną centą aštuonerius metus skaičiavęs būsto šeimininkas savo nuomininkei po daugiau nei metų priminė apie tariamą skolą už nesumokėtus mokesčius. Moteris pasimetusi – ji teigia skolą sumokėjusi, bet tai įrodančio dokumento neturi.

Vilnius nuolat auga, į jį traukia ir būsto nuomai ieško vis daugiau žmonių. Deja, visokio plauko aferistai naudojasi patikliais gyventojais ir vien už prašymą apžiūrėti dominantį būstą prašo susimokėti avansu. Tuo metu nekilnojamojo turto specialistai ragina būti budriais ir pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių. Butą Vilniuje išsinuomoti bandžiusi Julija liko priblokšta – buto šeimininkas vien už apžiūrą pareikalavo avanso.

Artėjant vasarai, mokslų pabaigos nekantriai laukia ir nekilnojamo turto savininkai bei brokeriai. Vasarą – pats paieškų įkarštis: būsimi studentai gerokai iš anksto dairosi būsto nuomai, kiti – tiesiog nori jį pakeisti. Bet štai, su kuo susiduria dar esami nuomojamo būsto gyventojai – neprašytais svečiais. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Miglė K., kuri pasakojo sulaukusi netikėtų svečių, nors apie tai nebuvo tartasi su buto savininkais.

Lietuvoje butų nuomos sutartys – vis dar retas reiškinys. Taip pat tik menka dalis nuomos pajamas gaunančiųjų pasiryžta sumokėti nustatytus mokesčius ir dalį nuompinigių atiduoda valstybei. Stengiantis pastarųjų skaičių padidinti Valstybinė mokesčių inpekcija (VMI) ėmėsi efektyvių priemonių. Nekilnojamojo turto analitikai pastebi, kad tai ženkliai sumažino būsto nuomos skelbimų skaičių.  VMI nustatyti nelegalios nuomos atvejus padeda nekilnojamojo turto (NT) skelbimų analizė.

Sekmadienį į Vilniaus policiją dėl bute nuomininkų padarytos žalos kreipėsi moteris. Nuostolis siekia apie 60 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. 1963 metais gimusi moteris teigė, kad nuomininkai didelės vertės turtą jos bute Vilniuje, Palangos gatvėje, sunaikino sekmadienio naktį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nepritarti Seime svarstomai iniciatyvai laisvės gynėjams kompensuoti pusę socialinio būsto nuomos išlaidų.

Nauji mokslo metai – vos už kelių dienų, tad būsto nesusiradusiems studentams šiuo metu, ko gero, pats paieškų įkarštis. Rinktis, atrodo, yra iš ko, tačiau kokią kainą už buto nuomą tektų ruošti į didmiesčius atvykusiems studentams, būsto paieškas atidėjusiems bene paskutinei minutei? Vilnius: buto nuoma – apytiksliai nuo 220 Eur mėnesiui Šiuo metu Vilniuje nuomojamų butų pasiūlymų portale Aruodas.lt yra apie 2200 ir jie sudaro apie 70 proc. butų nuomos skelbimų.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Jei nuomojate savo būstą naudodamiesi skelbimo portalu, tačiau nedeklaruodami jokių pajamų ir nemokėdami mokesčių, į jūsų duris gali pasibelsti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Dalis tokių žmonių jau identifikuota. VMI kartu su Kauno technologijų universitetu (KTU) išanalizavo viename iš skelbimo puslapių pateiktus būsto skelbimus, o po to, susiejo šią informaciją su skelbimuose nurodytais telefonų numeriais ir pateiktomis gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis.

Vilniaus apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dokumentų klastojimu, sukčiavimu, neteisėtu banko kortelės panaudojimu bei neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos kaltinamam Lietuvos piliečiui R. R. Teismas jam skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nustatyta, kad nuo neteisėtų R. R. veiksmų nukentėjo daugiau kaip 50 asmenų, 2015-2017 metais norėjusių išsinuomoti butą Vilniuje.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas teigia suradęs būdą, kaip sumažinti šešėlį būsto nuomos rinkoje ir papildomai į savivaldybės biudžetą susižerti kasmet net po 17 mln. Eur. G. Palucko skaičiavimais, per metus Vilniuje išnuomojama apie 32 tūkst. butų, o tai sudaro apie 163 mln. Eur apyvartą. Vicemero teigimu, per metus į savivaldybės biudžetą iš šių lėšų mokesčių pavidalu galėtų įkristi net 17 mln. Eur.

Pigių pinigų ir mažų paskolų palūkanų normų aplinkoje, vis daugiau gyventojų ir investuotojų dėmesį nukreipia į nekilnojamąjį turtą. Jo grąža kelis kartus viršija finansinę naudą iš įprastinių investavimo priemonių. Paslaugų centrų plėtra ir augantis turistų skaičius žymiai padidina būsto nuomos poreikį Vilniuje ir sustiprina gyventojų investicijas į NT. Bet ar ilgai tęsis šis renesansas, o gal jau kyla naujo burbulo grėsmė? Skubu atsakyti – burbulo dar nesimato.

Artėjant vasarai nekilnojamojo turto (NT) rinka dar labiau suaktyvėja. Didmiesčius papildo nauja studentų karta, o dėl to tenka matyti ir išaugusias kainas. Ekspertų teiraujamės ar norintiems įsigyti bei išsinuomoti būstą reiktų suskubti, ar verta palaukti sezono pabaigos. „Ober–Haus“ būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad sezono metu, dėl rinkos apykaitos kainos šokteli. Ypač tai jaučiama rudenį, kuomet nuomos kainos padidėja iki 10 proc., lyginant su kitais metų sezonais.

Beveik 80 proc. – tiek lietuviams reikėtų paaukoti vidutinio atlyginimo, norint nuomotis vieno kambario butą Vilniaus centre. Latviams už vieno kambario butą Rygos centre tektų atiduoti daugiau nei pusę – 57 proc. – vidutinio šalies atlyginimo, estams Talino centre dar mažiau – 47 proc. O vienos geriausių perspektyvų Europoje nuomotis vieno kambario butą centre yra Norvegijoje ir Švedijoje – ten nuomai reikėtų skirti kiek mažiau nei trečdalį vidutinio šių šalių atlyginimo.

Nida, Juodkrantė ar Palanga, o gal Juodosios jūros skalaujamas Bulgarijos kurortas Varna arba Ispanijai priklausančios Kanarų salos, kur net žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 15 laipsnių šilumos? Kuriame kurorte labiau apsimoka pirkti ir nuomotis būstą? Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

Neseniai atliktu tyrimu bandyta nustatyti, kuriose šalyse pragyvenimas būtų pigiausias. Nors tarp jų atsidūrė ir Lietuva, tačiau tenka pastebėti, kad kaimyninėse šalyse sąlygos gyventi – geresnės. Nustatant pigiausias gyventi šalis, GoBankingRates naudojosi 4 kriterijais: būsto nuomos, maisto produktų kainos, paslaugų kainos ir vietinės perkamosios galios indeksais. Visi šie šalių rodikliai buvo lyginami su Niujorko miesto rodikliu.

Būstą nuomoti, o ne įsigyti – ypač populiaru užsienyje. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje. Visgi, bankams siūlant žemas palūkanas, imama svarstyti, ką geriau pasirinkti – nuomą ar pirkimą. Jaunoji karta bei mobilesnė darbo rinka keičia tendencijas Lietuvoje, mano „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

 Gyventojai pastebi, kad įvedus eurą būsto nuoma per metus gerokai išaugo. Vis dėlto šie metai nuomininkams turėtų būti lengvesni - analitikai prognozuoja, kad kainos gali smuktelėti. „Kadangi nuomojamo būsto pasiūla, palyginti su vasaros piko metu, yra apytiksliai 20-25 proc.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Nuo praėjusių metų įsigaliojusi naujovė, leidžianti gyventojams vietoj socialinio būstų, kurių neužtenka visiems norintiems, rinktis piniginę kompensaciją, vargiai prigyja Lietuvos savivaldybėse. Didžiausia problema ta, kad sunku rasti žmones, kurie sutiktų nuomoti būstą legaliai, nes kompensacija įmanoma tik tokiu atveju.

Praėjusiais metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butus nuomojantys gyventojai beveik visus metus norėjo išnuomoti butus už didesnę kainą nei 2013 metais. Praėjus pirmajam šių metų mėnesiui matyti, kad nuomotojai butus nori išnuomoti keliais procentais brangiau nei praėjusių metų pabaigoje.

Pagal apibrėžtį, skurdas yra būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net mažiausiam visuomenei priimtam gyvenimo lygiui laiduoti. Jam matuoti nėra vieno rodiklio, nes būklė yra kompleksinė – priklauso nuo pajamų, išlaidų, pragyvenimo kaštų, paslaugų prieinamumo ir kt.

Palangos močiutės – kone legendiniai personažai, apdainuoti net dainose: jos net per didžiausius vasaros karščius pakelėse kantriai laukia klientų ir gali už neįtikėtiną kainą pasiūlyti puikiausią nakvynę vos 100 metrų nuo jūros. Balsas.lt komanda pasidomėjo būsto nuomos subtilybėmis Palangoje šią vasarą. Tiesa, teisybės vardan, visi Palangos prieigose sutikti pašnekovai buvo ne „močiutės“, o „diedukai“, bet jie vietinę rinką, tikime, išmano ne ką blogiau.

Niekam ne paslaptis, kad Tokijus – vienas iš labiausiai apgyvendintų miestų pasaulyje. Jame taip pat galima rasti ir bene mažiausius pasaulyje butus, bet neseniai naujienų programos parodė, kad būsto problema Japonijos sostinėje jau darosi absurdiška. Vien žiūrint į šiuos butus-spintas, įrengtus Tokijaus Šibuja (angl. Shibuya) rajone gali apimti klaustrofobija, bet žmonės už jų nuomą moka didžiulius pinigus, rašo odditycentral.com.

Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad pirmąjį savo būstą statistiškai britai išgali įsigyti prieš sulaukdami 40 –ties metų, rašo dailymail.co.uk. Per pastaruosius 50 metų pirkėjo amžius itin šoktelėjo dėl išaugusių nekilnojamojo turto (NT) kainų. Būtent dėl šios priežasties dauguma jaunų britų yra priversti gyventi su tėvais arba būstą nuomotis. Apklausą atlikę specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad 1960-1970 metais vidutinis būsto pirkėjo amžius siekė 24-erius metus.

Tik kas antras būsto savininkas ir nuomotojas pripažįsta, kad rinkdamasis, kam išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą, netaikytų nuomininkams jokių apribojimų. Kiti yra iš anksto nusistatę, kam būsto nenuomotų: nepaklausiausi yra nuomininkai su gyvūnais, mažiausiai abejonių kelia nuomotis norinčios vienos merginos. Iš portalo Aruodas.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Lietuva jau kurį laiką nuosavą būstą turinčių gyventojų skaičiumi lenkia daugelį europiečių, o būstą nuomotis visam laikui nusprendžia retas lietuvis. Ar išties būstą už paskolą pirkti yra geresnis sprendimas negu ilgalaikė nuoma? Pasak ekspertų, stiprų lietuvių nuosavybės jausmą lemia tai, kad ilgą laiką gyvenome priespaudoje be teisės turėti privačią nuosavybę, todėl dabar trokštame turėti savo būstą.

Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis tiek išlieka pakankamai didelės. Už minimalios algos sumą neretai galima išsinuomoti vos vieno kambario, senos statybos ir ne itin suremontuotą butą, kuris greičiausiai bus tolokai nuo miesto centro ar išvis nepatrauklioje miesto vietoje.

Britanijos labdaros fondas sunerimęs, kad dėl kitais metais Londone vyksiančių Olimpinių žaidynių kyla būsto nuomos kaina.Ji tampa neįkandama nedideles ir vidutines pajamas turintiems gyventojams. „Kainos kyla, esame stumiami iš gyvenamų vietų, o rasti tuos, kurie gali padėti, labai sunku“, – sako nuomininkė Natalie Bennett. Ji kreipėsi į labdaros fondą „Prieglauda“, bet šis taip pat sunerimęs.

Rinkdamiesi būstą, netgi 97 proc. Aruodas.lt respondentų atsižvelgia į šildymo tipą, o netgi pusei iš jų šildymo tipas yra pats svarbiausias dalykas, nesvarbu, būstą ruošiamasi pirkti ar nuomotis. Prasidėjus šildymo sezonui, viena pagrindinių diskusijų apie nekilnojamąjį turtą – šildymo išlaidų įtaka būsto nuomos kainoms. Atėjus šildymo sezonui, patys gyventojai prognozuoja, kad šaltasis metų laikas turės įtakos būsto nuomos kainoms. Dauguma (36 proc.) Aruodas.

Teiginiai, jog moterys linkusios gerokai ilgiau ieškoti būsto nei vyrai arba kad dailiosios lyties atstovėms svarbi tik būsto estetinė išvaizda – iš piršto laužti, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt liepos mėnesį inicijuota portalo lankytojų apklausa. Vienas ryškiausių skirtumų tarp lyčių – derybos. Nelinkę derėtis dėl būsto yra tik 9 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Apklausos rezultatai parodė ir tai, kad vyrams svarbu, kiek jie nusiderės, kitaip tariant, sutaupys.

Lietuvoje tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar nelinkę savo santykių įteisinti nuomos sutartimi. Per pastaruosius dvejus metus būsto sutarties nesudarė daugiau nei pusė (52 proc.) nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt inicijuotos apklausos dalyvių. Nepaisant to, 63 proc. mano, kad sudaryti sutartį yra labai svarbu.

Naujaisiais mokslo metais nuomojamame būste su draugais arba vieni žada gyventi net 36 proc. studentų, tai parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt birželio mėn. pradžioje atlikta apklausa. Tačiau įdomu tai, kad net 76 proc. visų apklaustų studentų mano, jog nuomotojai jais nelinkę pasitikėti – studentus vertina atsargiai ar net vengia jiems išnuomoti būstą. Nekilnojamojo turto nuoma užsiimančių įmonių atstovų teigimu, ši studentų nuomonė – pagrįsta.

Netrukus į didmiesčius masiškai ims plūsti studentai: vieni grįš po vasaros atotogų, kitiems – tai ne tik naujų mokslo metų, bet ir savarankiško studentavimo pradžia. Nors apsigyventi studentiškame bendrabutyje galima už 150-200 mėnesinį mokestį, į kurį įskaičiuotaos visos komunalinių paslaugų ir šildymo kainos, studentai vis dažnau renkasi nuomotis būstą privačiame sektoriuje. UAB „Nuomos biuras“ atstovė Sigita Šulnienė naujienų portalui Balsas.

Į aukštąsias mokyklas šiemet įstoję pirmakursiai bei aukštesnių kursų studentai jau sukruto ieškoti nuomojamų butų. Visi universitetai, akademijos turi bendrabučius, tačiau retame jų atvykusiems iš kitų miestų ar rajonų jaunuoliams užtenka vietų. Išeitis - nuomotis. Pasiūla padidėjo, kainos krito Kiekvienais metais daugiausia naujų studentų atvažiuoja į Vilnių. Tačiau čia ir būsto nuomos kainos didžiausios visoje Lietuvoje. Bendrabutyje galima gyventi vos už kelis šimtus. Bet vietų trūksta.

Ar teko kada nors atsidurti situacijoje, kai jums dėl lyties, šeimyninės ar socialinės padėties prieš pat nosį užtrenkiamos durys? Ieškodami butų nuomai su tuo galite susidurti net ir dabar, nors nuomos rinka yra gerokai susitraukusi ir būstų savininkams didžiuosiuose miestuose nėra taip lengva rasti laikinų gyventojų. Nuomos rinkos tarpininkų skaičiavimais, pasiūla didžiuosiuose miestuose padidėjo trečdaliu, o kainos sostinėje smuko kone per pusę.

Dar neseniai išsinuomoti butą, namą ar jo dalį Gargžduose buvo didelė problema. Ieškantieji nuomojamo būsto „Bangos“ redakcijos duris varstė kasdien. Dabar viskas atvirkščiai: siūlydami butus, namus per galvą verčiasi jų savininkai, tačiau pasiūla gerokai viršija paklausą. Kaip neapsigauti renkantis nuomininką, kaip išnuomoti būstą, kad nuomininkas ir sumokėtų nuomą, ir būsto nepaverstų landyne, galbūt padės dviejų gargždiškių patarimai ir karti patirtis.