brexit

Europos Sąjunga pasistengs, kad vadinamasis „Brexit“ būtų „labai skausmingas“ Didžiajai Britanijai, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico  pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu ir pridūrė, kad Londonas „blefuoja“ apie savo derybines galias. „ES pasinaudos šia galimybe, kad galėtų visuomenei parodyti: „Paklausykit, žmonės, dabar jūs pamatysite, kodėl svarbu yra likti ES. Tokia bus (ES) pozicija“, – interviu „Financial Times“ sakė R.Fico, kurio šalis dabar pirmininkauja Bendrijai.

Ekonomistai Lietuvoje mėgsta skambinti pavojaus varpais. Ypač tada, kai šalį sudrebina naujos ir netikėtos grėsmės. Šiuo metu panašiai kalbama apie „Brexit“ įtaką. Lietuvos banko ekspertai prieš kelias dienas pasidalijo daugeliui ekonomistų netikėtomis prognozėmis Lietuvai. Vienas įdomesnių faktų – Lietuvai ateityje gali kilti keblumų ne dėl anksčiau taip dažnai minėtos Rusijos, o dėl Didžiosios Britanijos. Tiesa, ekonomistai net ir čia nėra vieningi.

Apokaliptinės prognozės, skelbtos po to, kai britai apsisprendė išstoti iš Europos Sąjungos, iki šiol taip ir nematerializavosi, nors tuomet kalbėta apie recesiją. Britų sprendimas birželio 23 d. vykusio referendumo metu nubalsuoti už pasitraukimą iš Bendrijos šokiravo pasaulį. Tuomet tarptautinės institucijos ir pačios Britanijos centrinis bankas perspėjo, kad šalyje kils ekonominis nuosmukis. Tačiau iki šio, rodos, viskas atrodo puikiai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos (ES) valstybių viršūnių susitikime, skirtame aptarti Europos ateitį po Britanijos pasitraukimo iš bendrijos. 27 ES valstybių vadovai Slovakijos sostinėje sieks įvertinti po „Brexit“ balsavimo susiklosčiusią padėtį ES ir išgryninti ateities viziją. Britanija, kurios gyventojai birželį referendume nubalsavo už išstojimą iš ES, pirmą kartą per 43 narystės metus šiame susitikime nedalyvaus.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris įsteigė specialią darbo grupę, kuri derėsis su Didžiąja Britanija dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos, sakoma trečiadienį paskelbtame pareiškime. „Ši nauja darbo grupė bus sudaryta iš Komisijos geriausiųjų ir gabiausiųjų“, – sakė J.-C.Junckeris. Jis pridūrė, kad paskyrė vokietę Sabine Weyand Europos Komisijos vyriausiojo derybininko, prancūzo Michelio Barnier pavaduotoja.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) baigė susitikimų su į Seimą kandidatuojančiomis politinėmis partijomis ciklą. Apibendrindamas susitikimus LPK prezidentas Robertas Dargis sakė, kad visų partijų programos daugiausia nukreiptos į socialines problemas ir mažai orientuotos į ekonomikos auginimą. Nė viena partija neturi aiškaus plano, ką siūlys koalicijos partneriams iškart po rinkimų derybose dėl Vyriausybės formavimo.

Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas antradienį perspėjo lyderius, kad jie negali nekreipti dėmesio į Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš Bendrijos („Brexit“) pamokas ir kad būtina atsižvelgti į visuomenės susirūpinimą dėl migracijos, kai jie vėliau šią savaitę susitiks Bratislavoje.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo antradienį susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o jo atstovas sakė, kad vyriausybės vadovė reikalavo didelių Europos Sąjungos reformų. Antradienio susitikimas įvyko prieš neformalų ES viršūnių susitikimą be Didžiosios Britanijos, penktadienį vyksiantį Bratislavoje.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Didžiosios Britanijos ministras, kuriam pavesta rūpintis tarptautine prekyba po „Brexit“, pareiškė, jog šalies verslas, kuriam atsiveria naujos galimybės, yra pernelyg „nusipenėjęs ir tingus“, kad jomis pasinaudotų.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Lenkija sekmadienį paskelbė skubiai išsiųsianti tris ministrus į Londoną dėl Didžiojoje Britanijoje įvykdytų išpuolių prieš lenkus, įskaitant nužudymą, kuris galbūt bus pripažintas neapykantos nusikaltimu. Pranešimas apie delegaciją, siunčiamą į Britaniją, buvo paskelbtas praėjus dviem valandoms po žinios, kad du lenkai buvo užpulti viename Jungtinės Karalystės mieste.

Šių metų rugsėjo 1-ąją JAV išplėtė sankcijų sąrašą Rusijai – į jų akiratį pakliuvo „Gazprom-media“ ir bendrovės, dalyvaujančios Kerčės tilto statybose. Tuo pat metu, ES duoda signalų, kad rugsėjo 15-ąją bus pratęstos jau galiojančios sankcijos Kremliui. Apie tai, kaip buvo priimamos sankcijos Rusijai, kokių tikslų tuo siekiama ir kodėl JAV laiko jas efektyviomis, leidinys „Meduza“ pakalbino Danieliu Friedu – JAV diplomatą, kuris šios šalies gynybos ministerijoje atsako už sankcijų taikymą.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon penktadienį inicijavo naują didelį tyrimą dėl krašto suverenumo ir pareiškė, kad Didžiosios Britanijos apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos pakeitė sąlygas, egzistavusias 2014 metais, kai Škotija referendume nubalsavo prieš savo nepriklausomybę.

„Brexit" paskatintas imigranto nužudymas sukrėtė Londoną. Šeši nepilnamečiai žiauriai nužudė 40-metį lenką. Sumušimai buvo tokie smarkūs, kad vyras ligoninėje mirė. Policija sako, kad paaugliai nusikaltimą padarė iš neapykantos imigrantams. Ant suolelio Harlou dedamos gėlių puokštės. Būtent čia penki penkiolikmečiai ir vienas šešiolikmetis – visi britai – šeštadienį užpuolė du lenkus.

Vokietijai atstovaujantis Europos Komisijos (EK) narys antradienį išreiškė abejones dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), pareiškęs, kad už „Brexit“ „nestatytų“. Interviu vokiečių dienraščiui „Bild“ Guentheris Oettingeris pareiškė manąs, kad birželį vykusiame referendume priimtas sprendimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES yra „privalomas“. „Tačiau visai įmanoma, kad po „Brexit“ balsavimo pablogėjus ekonominei padėčiai visuomenės nuomonė pakryps į kitą pusę...

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Šią vasarą Europos ekonomiką labiausiai grasino nustekenti sumaištis dėl Brexit, Italijos bankų sektorius ir dar viena rizikos zonoje atsidūrusi šalis, kurią žymiausi ekonomistai dažnai net pamiršta paminėti. Tai Portugalija ir itin sumenkęs šios šalies ekonomikos augimas, rašoma marketwatch.com publikuotame straipsnyje. Ypač sudėtingos šaliai buvo pastarosios savaitės.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Žmonės visame pasaulyje vis labiau nerimauja dėl imigracijos, pasiekusios didžiausią mastą nuo Antrojo pasaulinio karo, sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje. Mažiausiai šeši dešimtadaliai apklaustųjų Prancūzijoje ir Belgijoje, neseniai nukentėjusiose nuo pražūtingų džihadistų atakų, yra įsitikinę, kad imigracija daro „neigiamą poveikį“, rašo viešosios nuomonės tyrimo institutas „Ipsos“. Panašios nuotaikos buvo užfiksuotos Rusijoje, Vengrijoje ir Italijoje.

Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pirmadienį tvirtino, kad netikėtas Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos nesugriaus šio bloko. Lyderiai susitiko lėktuvnešyje, išmetusiame inkarą prie Italijai priklausančios Ventotenės salos – vieno iš svajonės apie suvienytą ir integruotą Europą lopšių. Jie pažadėjo stiprinti Europos projektą po vadinamojo „Brexit“ referendumo Britanijoje.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) jau pradeda kirsti per kišenę britų vartotojams. Netikėto sprendimo pasekmės iki šiol buvo daugiausia teorinės, tačiau naujausi duomenys rodo, kad jos, arba bent kai kurios iš jų, visai netrukus virs tikrove. Nuo birželio 23 dieną įvykusio referendumo svaras euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo 10–15 procentų.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Prasta Jungtinės Karalystės ekonomikos perspektyva nusvers bet kokį potencialų darbo užmokesčio padidėjimą dirbantiems Britanijoje, jeigu šaliai išstojus iš Europos Sąjungos bus apribota imigracija, perspėjama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo, visų pirma dėl nuogąstavimų dėl vadinamojo „Brexit“ ir prastų sunkumų slegiamų Prancūzijos ir Italijos rezultatų. Eurostato paskelbtais oficialiais duomenimis, bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais paūgėjo 0,3 proc. ir prieaugis buvo perpus mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,6 procento.

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Turtingieji laiko vis daugiau grynųjų savo piniginėse, o tai rodo jų baimę dėl ateities, teigiama „Business insider“. Naujausia „Wealth-X“ ataskaita rodo, kad likvidumas – lėšos grynaisiais, kurios gali būti lengvai pasiekiamos, – šiuo metu siekia 22,2 proc. Tai reiškia, kad 2,22 iš kiekvieno 10 dolerių yra laikomi grynaisiais – aukščiausias lygis nuo 2010-ųjų. Ataskaita apžvelgia 2473 milijardierius, kurių bendras turtas vertinamas 7,7 trln. dolerių.

Dėl Didžiosios Britanijos priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) atpigus svarui, vadinamųjų dolerinių milijardierių skaičius šalyje iki rugpjūčio pradžios sumažėjo nuo 130 žmonių metais anksčiau iki 106 žmonių, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“, cituojantis turto tyrimų įmonės „Wealth-X“ ataskaitą. Bendras visų šalies milijardierių turtas per pastaruosius dvylika mėnesių sumažėjo nuo 395 mlrd. iki 295 mlrd. JAV dolerių.

Po „Brexit“ kilęs sąmyšis palietė daugelio žmonių gyvenimus. Iškart pasipylė pranešimai apie Didžiojoje Britanijoje užpuldinėjamus emigrantus, kitus su „Brexit“ susijusius neramumus. Bet ar tikrai viskas yra taip blogai? Apie situaciją Didžiojoje Britanijoje tv3.lt papasakojo Anglijoje jau dešimtmetį gyvenanti bei dirbanti Ona Markinienė. Sugrįžo trumpam Į Lietuvą atostogoms sugrįžusią Oną tv3.lt komandai pavyko sutikti Palangoje.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Atidžiai stebimas kas mėnesį atliekamas ekonominis tyrimas rodo, kad Didžiajai Britanijai priėmus sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) šalies ekonomikai trečiąjį ketvirtį gresia nemažas nuosmukis, tuo tarpu euro zonos ekonomika, regis, išvengė neigiamo vadinamojo „Brexit“ poveikio – bent jau kol kas.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Buvau ankstesnio Šaltojo karo pėstininkas ir vienas pirmųjų apžvalgininkų, paskelbusių pavojaus signalą (2007 metais parašytoje knygoje) dėl naujojo, vykdomo Vladimiro Putino režimo. Dabar man didesnį nerimą kelia ne priešininkų stiprybė, o mūsų pačių silpnumas. Per Šaltąjį karą žinojome, kas mūsų priešas. Jam pasibaigus dešimtmečius galvojome, kad nugalėjo mūsų idėjos. Vakarų modelyje politinis susitelkimas buvo suderintas su ekonomikos sėkme.

Viena iš „Brexit“ referendumo pasekmių – daugeliui kilęs klausimas „Ar Londono Sitis pakeis gyvenamąją vietą?“. Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas. Liuksemburgo finansų ministras taip pat teigia, kad jo šalis yra „akivaizdus pasirinkimas“ persikeliančiam finansų centrui.

Praėjusią savaitę ES pateikė savo rekomendacijas, kuriose Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ veiksmai, dėl kurių buvo faktiškai sutrikdyta šalies Konstitucinio teismo veikla, yra vertinami neigiamai. Šaliai yra suteikiami 3 mėnesiai imtis atitinkamų veiksmų, kitokiu atveju yra kalbama net apie galimą balso teisės pačioje sąjungoje panaikinimą.

Pasinaudojusi Didžiosios Britanijos svaro kurso smukimu po britų sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, Kataro aviakompanija „Qatar Airways“ padidino savo turimą „British Airways“ savininkės IAG akcijų paketą iki 20 proc. Apie tai pati bendrovė pranešė pirmadienį. Išplatintame pranešime Kataro aviakompanijos vadovas Akbaras Al-Bakeras sakė, kad jo bendrovė dėl esamos padėties rinkoje IAG turimų akcijų paketą padidino nuo 15,01 iki 20,01 proc.

Analizuojant „Brexit“ priežastis bei pasekmes ir diskutuojant apie jas, daugiausia dėmesio skiriama imigrantams, o šešėlyje lieka dar vienas svarus argumentas, kuris svarbus britams jau nuo šeimos ir mokyklos suolo. Britų imperija beveik šimtą metų buvo didžiausia ir svarbiausia Vakarų pasaulio imperija, jos žmonės įprato visą pasaulį vertinti britocentriškai, todėl dabar jiems sunku suvokti, kad žaidimo taisyklės pasikeitė, o Jungtinės Karalystės ekonomika sudaro vos 4 proc. pasaulio ūkio.

2,0 proc. – tiek per antrąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo Lietuvos ekonomika. Nors tai yra didesnis augimo tempas nei praėjusiais metais, kuomet ekonomika vidutiniškai augo 1,6 proc.

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė.

Ateityje Šveicarija, kuri nors ir nėra Europos Sąjungos narė, tačiau yra su ja tampriai susijusi ekonominiais saitais, gali susilaukti rimtų problemų santykiuose su ES – net iki pat visų tarpusavio sutarčių nutraukimo, pranešama „Der Spiegel“. To priežastimi, anot leidinio, gali būti Šveicarijoje 2014-ais įvykdytas referendumas dėl užsieniečių atvykimo ribojimo, atitinkamai pakeičiant Konstituciją. Atitinkamas įstatymas turi būti priimtas iki 2017-ųjų vasario.

Pasiruoškite postatlantinei Europai. Kaip prognozuoja lošimų agentūros, Donaldo Trumpo tikimybė laimėti lenktynes dėl Amerikos prezidento posto – 30 procentų. Ar jis blogesnis negu Hillary Clinton – nuspręs amerikiečiai. Tačiau Amerikos sąjungininkų pasirinkimas aiškus. Ponas Trumpas žada didžiausius potencialius pokyčius jų saugumą užtikrinančios šalies užsienio politikoje per kelis pastaruosius dešimtmečius. Toms šalims reikia pradėti planuoti jau dabar. Pono Trumpo nedomina senos taisyklės.

Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos priimtas sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padidino Jungtinių Valstijų finansiniam stabilumui kylančios grėsmės lygį, teigiama pirmadienį išplatintoje JAV iždo departamento ataskaitoje. JAV finansinių tyrimų biuro teigimu, rizika Amerikos ekonomikai išlieka „vidutiniame“ diapazone, tačiau ją padidino netikėta pasisakančiųjų už Britanijos išstojimą iš ES pergalė birželio 23 d. įvykusiame referendume.

Jungtinės Karalystės balsavimas už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) padidino riziką pasaulio ekonomikai, sekmadienį per susitikimą Kinijoje sakė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių finansų vadovai. Praėjusio mėnesio referendumo Didžiojoje Britanijoje rezultatas „didina netikrumą pasaulinėje ekonomikoje“, sakė susitikimui vadovavęs Kinijos finansų ministras Lou Jiwei.

Nepaisydama Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių prieštaravimų, Europos Komisija neatsisako siūlomų naujų taisyklių, pagal kurias darbuotojams, dirbantiems kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, turi būti mokamas toks pat darbo užmokestis, kaip ir tos šalies vietos darbo rinkoje. Iki šiol darbdavys komandiruotiems darbuotojams turėjo užtikrinti tik minimalų tos šalies, į kurią jie siunčiami, darbo užmokestį.