brexit

Praėjus parai po JAV prezidento rinkimų galima apibendrinti labai paprastai: ir vėl! Ir vėl daugelis ženklų rodė, kad turėtų laimėti mažesnė blogybė: tiek debatų, tiek apklausų ir lažybų kontorų rezultatai rodė, kad Hillary Clinton turi didesnes galimybes tapti JAV prezidente, nei jos konkurentas. Ir vėl visi juokavo: ar tik nebus taip, kad lazda iššaus? Tačiau juokai greitai baigėsi, ir Donaldas Trumpas užtikrintai, anaiptol ne keliais balsais, rinkimus laimėjo.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Eksportas šiemet ir džiugina, ir nuvilia, o ateitis – neaiški. Pirmųjų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės, neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksporto vertė per metus augo apie 3,5 proc., t. y. du kartus daugiau nei pernai. Vis dėlto, šiais metais kur kas sunkiau sekasi eksportuoti į euro zoną, o p. Trumpo pergalė dar labiau pridėjo neapibrėžtumo pasaulio rinkose.

Dar vieni netikėtumų kupini metai. Iš pradžių referendumo dėl narystės ES rezultatai Jungtinėje Karalystėje, dabar Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose. Turbūt reikia pradėti pratintis, kad netikėti ir kartais neįtikėtini įvykiai tampa vis labiau tikėtinais. Taigi, ko laukti dabar? Kaip ir paaiškėjus Brexit šalininkų pergalės faktui, taip ir šiandien finansų rinkų reakcija nervinga – doleris, nafta ir akcijos pinga, kenčia JAV prekybos partnerių valiutos ir visi rizikingesni aktyvai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.

Donaldui Trumpui vis labiau artėjant prie JAV prezidento posto, naftos kainos trečiadienio ryte sparčiai smunka, JAV dolerio kursas trečiadienio ryte sparčiai smunka jenos ir euro atžvilgiu, o Meksikos peso kursas nusirito į rekordines žemumas. Sausio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ smuko 2,7 proc. iki 44,79 JAV dolerio už barelį. O gruodžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 3 proc.

Baltųjų rūmų šeimininkais tapti siekiantys Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas pirmadienį turėtų užbaigti savo dvikovą, kad užsitikrintų pergalę keliose valstijose paskutinę įtemptos rinkimų kampanijos dieną. Likus mažiau nei 48 valandoms iki rinkimų vis dar nežinia, ar demokratų kandidatei bus naudinga sekmadienį JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) paskelbta rekomendacija nekelti jai kaltinimų dėl elektroninių laiškų, neradus jokių H.Clinton ir jos biuro nusižengimų.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) nekreipia dėmesio į nepalankų teismo sprendimą dėl jos vyriausybės planų išstoti iš Europos Sąjungos ir toliau tvirtina, kad „Brexit“ bus visapusiškai įgyvendintas. Pasinaudodama laikraščio „The Sunday Telegraph“ skiltimi, ji sakė, kad jos vyriausybė „toliau tęs darbą“, nepaisydama Aukštojo teismo sprendimo, pagal kurį ji turi siekti parlamento pritarimo prieš inicijuodama išstojimo procesą.

Britų ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) vyriausybė priešinasi demokratiniam „Brexit“ proceso nagrinėjimui, nes dar neparengė jokių planų pasitraukimui iš Europos Sąjungos, sako opozicinės Leiboristų partijos lyderis.

Nuo grasinimų išžaginti ir nužudyti iki raginimų teisėjus pakarti – Aukštojo teismo sprendimas, kuriuo britų parlamentui suteikiama teisė balsuoti dėl „Brexit“, vėl pakurstė aistras ir tūžmingą retoriką. Pagiežingam diskursui vadovavo britų bulvariniai leidiniai, kurių antraštėmis buvo reiškiamas įnirtingas prieštaravimas ketvirtadienį priimtam Teismo sprendimui.

Šiemet tikrai negalime skųstis nuoboduliu rinkose ir geopolitikoje. Pirmąjį metų pusmetį ekonominis pasaulis gyveno Didžiosios Britanijos referendumo laukimu, antrąjį pusmetį gyvename JAV prezidento rinkimų nuotaikomis. Ir jei visai neseniai atrodė, kad netikėtumų dėl šių rinkimų neturėtų būti, kad D. Trumpas jau prisikalbėjo tiek, jog jau niekas jam nepadės, pastarųjų dienų pokyčiai rodo, kad įtampa iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo tik didės.

  Didžiosios Britanijos Aukštasis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad ministrė pirmininkė be parlamento pritarimo negali inicijuoti išstojimo iš Europos Sąjungos procedūros, o šis sprendimas tapo skaudžiu smūgiu Jungtinės Karalystės vyriausybei.   Vadinamojo „Brexit“ planai yra ginčijami byloje, galinčioje tapti svarbiu konstituciniu precedentu ir grindžiamoje galios pusiausvyra tarp parlamento ir vyriausybės.

Derybos tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dėl šios išstojimo gali tapti „piktos“, trečiadienį „Brexit“ temai skirtame susitikime su politikais ir verslo lyderiais perspėjo Airijos premjeras Enda Kenny. Pasak E.Kenny, Britanijos sprendimas išstoti iš ES Airijai yra „reikšmingiausias ekonominis ir socialinis iššūkis per pastaruosius 50 metų“, bet „Europa rizikuoja išprotėti“ dėl to, kokį susitarimą pasiūlyti Britanijai.

Lietuvoje lankęsis „Western Union“ viceprezidentas Johnas R. Dye‘us išskirtinio pokalbio metu pasidalino ne tik savo nuomone apie Lietuvos aplinką, bet ir visų šalių dėmesį pritraukusius Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. 57 metų amerikietis J. Dye‘us teigia, kad pažvelgus į žmonių nuotaikas, sunku atsakyti už ką jie balsuos. „Manau yra daug Donaldo Trumpo palaikytojų, kurie savęs taip neidentifikuoja, tačiau balsuos už jį.

Didžiosios Britanijos buvęs ministras pirmininkas Tony Blairas penktadienį pareiškė, kad nėra kliūčių surengti antrą referendumą dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, ir perspėjo, kad išsiskyrimas su Bendrija bus „labai labai sunkus“, kadangi Europos lyderiai nėra linkę būti atlaidūs.

Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ be jokio pranešimo Didžiojoje Britanijoje savo kai kurių prekių kainas padidino 20 proc. siekdama kompensuoti svaro sterlingų nuvertėjimą po britų referendume priimto sprendimo išstoti iš ES, rašo „The Verge“ ir „The Telegraph“. Dėl tokio sprendimo kompanijai „iMac“ ir „MacBook“ pabrango keliais šimtais svarų.

  Šiaurės Airijos aukštasis teismas Belfaste penktadienį atmetė skundą dėl „Brexit“, paskelbdamas pirmąją nutartį Jungtinėje Karalystėje, susijusią su šalies pasitraukimu iš Europos Sąjungos.   „Teismas atmeta prašymus visais klausimais“, – paskelbė teisėjas Paulas Maguire'as. Jungtinėje Karalystėje yra pateikta ir kitų teisinių prieštaravimų, todėl šį verdiktą atidžiai stebės politikai ir finansų rinkos.

Aukštasis teismas Belfaste penktadienį paskelbs nutartį dėl Šiaurės Airijos teisės vetuoti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Tai bus pirmoji JK teismo nutartis, susijusi su „Brexit“. Britanijos teismuose vykstant virtinei kitų procesų dėl „Brexit“, šalies politikai ir finansų rinkos nekantriai laukia pirmosios nutarties šiuo klausimu.

 Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sturdžen) pirmadienį perspėjo, kad nežiūrės kaip jos šalis „numetama nuo kieto „Brexit'o“ skardžio“, išreikšdama nusivylimą derybomis su britų premjere Theresa May (Tereza Mei). „Susitikimas didele dalimi buvo nuviliantis“, – sakė N.Sturgeon po derybų su T.May Londone, kuriose dalyvavo ir kitų Jungtinės Karalystės dalių – Velso ir Šiaurės Airijos – pirmieji ministrai.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Didžioji Britanija po pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamojo „Brexit“ – sieks didinti maisto produktų ir gėrimų, visų pirma savo tradicinių rūšių arbatos, uogienių ir sausainių tiekimą į kitas šalis, rašo britų laikraštis „The Telegraph“. Pasak aplinkosaugos ministrės Andrea Leadsom, šie planai per penkerius metus užtikrins papildomas 2,9 mlrd. svarų (3,6 mlrd. JAV dolerių) pajamas iš eksporto.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as ketvirtadienį įspėjo Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovę Theresą May, kad jos lauks sunkios derybos, jei ji laikysis savo pozicijos dėl vadinamojo kieto „Brexit“. Th.May savo pirmajame Europos Sąjungos viršūnių susitikime ragino Bendrijos lyderius dirbti drauge, kad Britanijos pasitraukimas iš bloko būtų sklandus. Tačiau F.Hollande'as pareiškė, kad jai nusprendus teikti pirmenybę „kietam“ išstojimui, šis procesas Londonui nebus lengvas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį perspėjo Didžiosios Britanijos ministrę pirmininkę Theresa May (Terezą Mei) – jeigu ji nori kieto „Brexit“, tuomet derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES taip pat bus kietos. „Pasakiau labai aiškiai: ponia Theresa May nori kieto „Brexit“, tuomet derybos taip pat bus kietos“, – sakė F.Hollande'as, atvykęs į ES vadovų susitikimą, kuriame dalyvauja ir Th.May – pirmą kartą nuo birželio, kai britai balsavo už pasitraukimą iš Bendrijos.

Jungtinei Karalystei sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) bei sudėtingais išliekantys ES ir Rusijos ekonominiai santykiai kelią didžiausią grėsmę Lietuvos ekonomikos augimui, tvirtina finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Viena iš pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

Borisas Johnsonas prie savo namų buvo nušvilptas birželio 24-ąją, kitą dieną, kai britai referendume pasisakė už „Brexit“. B. Johnsonas - vienas svarbiausių išstojimo iš Europos Sąjungos agitatorių, tą rytą išvadintas išdaviku ir niekšu. Tuo metu dar buvo manoma, kad B. Johnsonas sės į premjero Davido Camerono kėdę, tačiau vėliau pareiškęs, jog šio posto nesieks, jis tapo šalies užsienio reikalų ministru.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Didžiosios Britanijos balsavimas dėl išstojimo iš Europos bendrijos ne tik sukrėtė šalies ekonomiką, bet ir pastūmėjo britus labiau domėtis savo istorija ir ištakomis. Tą puikiai parodė šį savaitgalį nedideliame Anglijos miestelyje vykęs istoriškai svarbaus mūšio atvaizdavimas. Ietis, kovos kirvius ir kardus Anglijos laukuose surėmė net kelis kartus daugiau aktorių ir istorijos entuziastų nei įprasta.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Už euro reikalus atsakingas Europos Komisijos (EK) narys mano, jog vis dar yra šansų, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – bus taikus ir „minkštas“, tačiau pabrėžia, kad dėl to turi apsispręsti Londonas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad nebus jokių kompromisų dėl ES principų derybose dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, ir įspėjo, kad Londonui gresia „kietas“ išėjimas. „Mūsų užduotis bus apsaugoti visos ES ir kiekvienos iš jos 27 narių interesus“, – sakė D.Tuskas. Jis pareiškė, kad Britanija negali tikėtis apriboti migrantų iš ES judėjimą ir tuo pačiu likti Europos bendrojoje rinkoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad vienintelė alternatyva vadinamajam kieto „Brexit“ scenarijui, pagal kurį Didžioji Britanija pasitrauktų iš Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir įsivestų griežtas imigracijos kontrolės priemones, būtų sprendimas neišstoti iš Bendrijos. „Žiauri tiesa – kad „Brexit“ reikštų praradimus mums visiems“, – jis sakė kalbėdamas Europos politikos centre, Briuselio idėjų kalvėje.

  Europos Sąjunga 2015 metais netinkamai išleido 5,5 milijardus eurų, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos finansų kontrolės institucija ir įspėjo, kad Briuselis privalo atgauti Europos piliečių pasitikėjimą, susvyravusį po „Brexit“ ir kitų krizių.   Dalis šių iššvaistytų lėšų buvo skirta apmokėti dirbtinai išpūstoms personalo išlaikymo sąnaudoms nuotolinių išteklių valdymo paslaugų vystymo projektuose, nurodoma ataskaitoje.

Nuo birželio, kuomet Jungtinės Karalystės (JK) žmonės referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), svaro kursas darda žemyn . Tuo pačiu mažėja ir emigrantų siunčiamos piniginės perlaidos į Lietuvą. Neseniai BBC pranešė, kad daugelio JK oro uostų valiutų keityklose svaras pirmą kartą nukrito iki 99 euro centų. Tuo tarpu didieji JK verslai ragino vyriausybę išsaugoti laisvąją prekybą su ES, mat kitaip maisto produktai šalyje brangtų apie 20 proc., o automobiliai – 10 proc.

Labiausiai svaro kursas smuko per pastarąsias porą dienų. Euras dabar vertas maždaug 90 britiškų centų. O amerikiečiai už dolerį dabar gali gauti apie 80 pensų. Nenuostabu, kad Britanijoje apsilankyti planavę pasaulio turistai suskubo tai padaryti. O būtent anksčiau minėtų amerikiečių turistų išaugusiu antplūdžiu britai ir džiaugiasi labiausiai, mat iš už Atlanto čia atvykę žmonės išleidžia daugiausia pinigėlių. Svaras dolerio atžvilgiu kritęs žemiausiai per daugiau nei tris dešimtmečius.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Didžiosios Britanijos verslo lyderiai šeštadienį paragino šalies vyriausybę atsisakyti vadinamojo „kieto“ išstojimo iš Europos Sąjungos idėjos, nes neapibrėžtumas, susijęs su „Brexit“ sąlygomis, daro taką investiciniams sprendimams. „Norėtume, kad būtų atsisakyti tikrai blogiausio varianto“, – BBC radijui sakė Britanijos didžiausios verslo lobistų grupės CBI direktorė Carolyn Fairbairn.

Didžiajai Britanijai negalima leisti turėti prieigos prie ES bendrosios rinkos, jeigu ji nepritars žmonių judėjimo laisvei, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, perspėdama, kad ji neleis Londonui gauti visko. „Jeigu mes nesakysime, kad laisva prieiga prie vidaus rinkos yra susijusi su judėjimo laisve, tada Europoje prasidės toks judėjimas, kad visi darys ką norės“, – sakė A.Merkel Vokietijos pramonės federacijos (BDI) verslo lyderiams.

Didžiajai Britanijai gresia „kieto“ išstojimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“, perspektyva, kuri gali dar labiau sukelti nerimą rinkoms, anksčiau šią savaitę smukusioms iki istorinių žemumų. Kas yra „kietas“ „Brexit“? Po Didžiojoje Britanijoje birželio 23 d. įvykusio referendumo, kurio metu dauguma šalies piliečių nubalsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos, iš karto nebuvo aišku, koks bus tas atsiskyrimas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vyksta vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai sieks sutarimo dėl koordinuotų veiksmų, kurie sumažintų pasaulio ūkio plėtrai kylančias naujas grėsmes ir išjudintų ekonomikos augimą. „Pasaulio ekonomikos raida džiugių staigmenų nepateikė.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May sekmadienį pareiškė, kad Didžioji Britanija formalų išstojimo iš Europos Sąjungos procesą pradės 2017-ųjų kovo pabaigoje. „Mes iššausime iki kovo pabaigos kitais metais“, – sakė televizijai BBC Th.May.  Th.May dabar sakė daugiau detalių atskleisianti savo kalboje vėliau sekmadienį per jos pačios vadovaujamos Konservatorių partijos metinės konferencijos Birmingame atidarymą.

Lietuva pagal konkurencingumą yra 35 vietoje pasaulyje - viena vieta aukščiau nei pernai, rodo naujausias Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas. Tačiau nors endras vaizdas gražus, iš tiesų svarbiausiose srityse ženkliai kritome.  „Po 2015 metais buvusio šuolio per 5 reitingo pozicijas iš 41 į 36 vietą Lietuva tęsia stabilaus augimo tendenciją ir toliau kyla pasaulio konkurencingumo kontekste“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Ateinančiais metais Londone bus paprasčiau rasti kambarį viešbutyje, nes tarptautinės kompanijos rečiau siųs savo darbuotojus į komandiruotes į Londoną nerimaudamos, jog britų sprendimas išstoti iš ES, vadinamasis „Brexit“, sulėtins šalies ūkio augimą, mano „PricewaterhouseCoopers“ analitikai. Jie prognozuoja, kad Londono viešbučių užimtumo rodikliai ateinančiais metais sumažės 1 proc. iki 80 proc. – mažiausio lygio per devynerius metus. O vieno kambario pelningumas šiemet smuks 2,8 proc.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė sieks ateinančių metų pradžioje oficialiai inicijuoti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą pagal Bendrijos sutarties 50-ąjį straipsnį. „Kalbamės su mūsų draugais ir partneriais Europoje, tikėdamiesi, kad iki ateinančių metų ankstyvosios dalies pamatysite laišką dėl 50-ojo straipsnio.