brexit

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai ketvirtadienį baigė rengti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, pranešė abiejų šalių pareigūnai.   „Galiausiai pasiekėme susitarimą“, – spaudos konferencijoje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.   „Kelias buvo sunkus ir vingiuotas, tačiau pagaliau turime gerą susitarimą, – sakė ji. – Bendroji rinka bus sąžininga.

Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gali jau artimiausiomis valandomis pasiekti susitarimą dėl prekybos ryšių po „Brexito“, tebesitęsiant deryboms naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltiniai. „Esame galutinėje fazėje“, – sakė vienas pareigūnas. Paklaustas, ar tai reiškia, kad susitarimas gali būti sudarytas vėliau trečiadienį, deryboms artimas šaltinis atsakė: „Labai tikėtina – taip.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sekmadienį sutarė tęsti derybas dėl prekybos po „Brexito“ ir toliau siekti susitarimo. „Šįryt turėjome naudingą pokalbį telefonu, – rašoma bendrame B. Johnsono ir U. von der Leyen pareiškime, kurį Komisijos pirmininkė perskaitė per ES televiziją. – Aptarėme pagrindinius neišspręstus klausimus.

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai šeštadienį pradėjo bene paskutiniąsias diskusijų valandas, liekant mažai laiko iki nustatyto termino priimti sprendimą, ar abi šalys gali susitarti dėl prekybos ir kitų ryšių po „Brexito“. Britanija ir ES žadėjo sekmadienį nuspręsti, ar dar yra laiko mėginti įveikti lūkesčių atotrūkį prieš JK šių metų gale pasitraukiant iš ES bendrosios rinkos.

Keturi Jungtinės Karalystės (JK) karinių jūrų pajėgų laivai rengiasi saugoti jūrų sienas su ES šalimis, jei Londonas ir Briuselis nepasieks susitarimo dėl žvejybos, šeštadienį pranešė televizijos kanalas „Sky News“. Žuvininkystės klausimas – vienas iš kliūčių siekiant JK ir ES susitarimo dėl santykių pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po britų išstojimo iš Bendrijos.

Europos Vadovų Taryboje – šūsnis svarbių susitarimų. Pagaliau pasiektas kompromisas dėl milžiniško beveik dviejų trilijonų eurų Bendrijos biudžeto. Susitarimui nebesipriešina net Vengrija su Lenkija. Po ištisos nakties derybų, paryčiais lyderiai paskelbė ir apie proveržį dėl klimato susitarimo.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad paskutinės minutės derybos su Europos Sąjunga dėl susitarimo, turinčio reguliuoti tarpusavio prekybos santykius po „Brexito“, gali žlugti, ir paragino visuomenę ruoštis scenarijui „be sutarties“. „Dabar yra didelė tikimybė... kad turėsime sprendinį, kuris daug panašesnis į Australijos, o ne Kanados ryšius su ES“, – kalbėjo premjeras.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad derybos su Europos Sąjunga dėl prekybos ryšių po „Brexito“ nebus tęsiamos po savaitgalio, nebent Briuselis „reikšmingai pasistūmėtų“ svarbiausiais neišspręstais klausimais.    Trečiadienį vakare Briuselyje susitikę JK premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutarė iki sekmadienio priimti sprendimą, ar tęsti derybas.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga susitarė dėl schemos, kaip po „Brexito“ palengvinti prekių srautų judėjimą tarp Didžiosios Britanijos salos ir Šiaurės Airijos, trečiadienį pranešė Londonas. Prekyba su Šiaurės Airija buvo vienas kebliausių klausimų per „Brexito“ procesą, nes nuo sausio 1-osios Šiaurės Airija bus vienintelė Jungtinės Karalystės teritorija, turinti sausumos sieną su ES.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai tebėra įmanoma susitarti su Europos Sąjunga dėl prekybos ryšių  po „Brexito“. Šiuos komentarus vyriausybės vadovas išsakė ruošdamasis susitikti Briuselyje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Gera sutartis tebelaukia būti sudaryta. Tikiuosi šį vakarą aptarti ją su komisare von der Leyen“, – B. Johnsonas sakė Britanijos parlamentui.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį susitiks Briuselyje, mėgindami užtikrinti persilaužimą įstrigusiose derybose dėl Europos Sąjungos ir Britanijos prekybos santykių po „Brexito“. Dauningo gatvė nurodė, kad B. Johnsonas susitiks vakarienės su U. von der Leyen „tęsti diskusijų dėl JK ir ES ateities ryšių“. „Tikiuosi priimti JK ministrą pirmininką @BorisJohnson rytoj vakare“, – per „Twitter“ parašė EK vadovė.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė susitarusios, kaip po „Brexito“ bus prižiūrima prekyba su Šiaurės Airija, kurios riba nuo ateinančių metų taps vienintele JK sausumos siena su Bendrija. Po pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo JK aukšto rango ministras Michaelas Gove'as ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius nurodė, kad toks susitarimas buvo „iš principo“ susidarytas ir kad į jį įtrauktos nuostatos dėl režimo prie sienos.

Likus keturioms savaitėms iki „Brexito“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, derybos dėl ateities santykių tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vėl atsidūrė aklavietėje. Po įtempto derybų savaitgalio šiandien susitikę abiejų pusių derybininkai pripažįsta, kad norimo progreso ir vėl pasiekti nepavyko. Tuo metu Londonas vis garsiau kalba, apie pasitraukimą be jokios prekybos sutarties.

Jungtinė Karalystė atmetė bet kokią galimybę pratęsti pereinamąjį laikotarpį po „Brexito“ arba tęsti derybas šiuo klausimu ateinančiais metais, pirmadienį pranešė premjero Boriso Johnsono atstovas. Ši žinia nuskambėjo liekant vis mažiau laiko susitarti dėl tolesnių Europos Sąjungos ir Britanijos prekybos ryšių. „Esame pasiruošę derėtis, kol tam turime laiko, jeigu manome, kad susitarti vis dar įmanoma“, – žurnalistams sakė Dauningo gatvės atstovas.

Po Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen nerezultatyvaus pokalbio britai ir Europos Sąjungos atstovai sekmadienį vėl susitiks Briuselyje tęsti derybų dėl prekybos po „Brexito“, liekant vis mažiau laiko susitarimui pasiekti. B. Johnsonas ir U. von der Leyen šeštadienį po pietų maždaug valandą kalbėjosi telefonu ir sutarė, kad reikia paskutinio bandymo susitarimui pasiekti.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį sakė, kad „Brexito“ derybos su Europos Sąjunga pasiekė „sunkų tašką“, ir atmetė bet kokį susitarimą, kuriuo būtų varžomas šalies suverenumas. „Laiko labai mažai. Esame sunkiame derybų taške“, – žurnalistams sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. „Tikra tai, kad negalėsime pritarti susitarimui, kuriuo negerbiami mūsų pagrindiniai principai dėl suverenumo ir kontrolės susigrąžinimo“, – nurodė atstovas.

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos susitarimas gali būti pasiektas artimiausiomis dienomis, jeigu Europos valstybės „išsaugos savitvardą“, ketvirtadienį pareiškė Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney. JK oficialiai pasitraukė iš ES sausį po 2016 metais įvykusio referendumo, tačiau pagal pernai pasiekto skyrybų susitarimo sąlygas iki 2021 metų ji privalo laikytis daugumos Bendrijos taisyklių.

2020 m. gruodžio 31 d. oficialiai baigs galioti išstojimo susitarimas – t. y. Jungtinė Karalystė (JK) pasitraukus iš bendros Europos Sąjungos (ES) rinkos ir Muitų Sąjungos. Automatiškai tarp šalių nutrūks ir laisvas prekių bei paslaugų judėjimas, todėl svarbu žinoti apie esminius pokyčius, kurie palies maisto produktų eksportą, gyvūnų pervežimus bei keliavimo su gyvūnais augintiniais taisykles.

Europos Sąjungos aukšto rango diplomatas pirmadienį, prasidėjus lemiamai derybų su Jungtine Karalyste savaitei, perspėjo, kad susitarimas pavojingai vėluoja. Iki gruodžio 31-osios, kai baigsis Britanijai po „Brexito“ skirtas pereinamasis laikotarpis, ES bei JK reikia pasiekti naują susitarimą jų santykiams reguliuoti arba susitaikyti su laukiančia ekonomine suirute.

Jungtinė Karalystė nekeis savo pozicijos derybose dėl prekybos susitarimo su Europos Sąjunga, sekmadienį pareiškė į Briuselį derybų atvykęs britų derybininkas Davidas Frostas. „Mes stengiamės pasiekti susitarimą, bet vienintelis įmanomas yra toks, kuris yra suderinamas su mūsų suverenitetu ir mūsų įstatymų, prekybos ir vandenų kontrolės atgavimu. Tai buvo mūsų nuosekli pozicija nuo pat pradžių, ir aš jos nekeisiu“, – tviteryje parašė jis.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausiasis patarėjas Dominicas Cummingsas, prieštaringai vertinamas 2016 metų Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos kampanijos strategas, penktadienį atsistatydino iš pareigų. Žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad D. Cummingsas planuoja pasitraukti iki šių metų pabaigos, bet penktadienį jis buvo pastebėtas iš B. Johnsono rezidencijos Dauningo gatvės 10-ajame numeryje, nešdamasis kartoninę dėžę.

Nepriklausomai nuo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių derybų baigties, nuo 2021 pradžios tarp šių šalių atsiras laisvo prekių judėjimo kliūčių, kurių šiuo metu nėra. JK nedalyvaus ES bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje, nesinaudos ES tarptautinių susitarimų teikiamais pranašumais. Todėl su JK rinka dirbantis Lietuvos verslas turėtų rimtai domėtis laukiančiais pokyčiais, primena Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Dar prieš metus astrologė paskelbė savo prognozę – pasaulį iš vėžių išmuš virusas. Tuo metu astrologe niekas nepatikėjo, tačiau šiandien moteris dalijasi savo pranašystėmis ateičiai. Dar prieš metus astrologė Jessica Adams viešai paskelbė savo prognozę. Pasaulį iš vėžių išmuš virusas. Ji taip pat buvo numačiusi įvykio datą – 2020 metų sausio 10 diena. Tai ir buvo ta diena, kai Uhane, Kinijoje, mirė pirmoji koronaviruso auka.

Praėjus dienai po susitarimo pratęsti aklavietėje atsidūrusias derybas su Briuseliu, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sekmadienį pareiškė, kad Didžioji Britanija „gali stipriai suklestėti“ ir be „Brexito“ prekybos sutarties su Europos Sąjunga.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paskelbė, kad Briuselis imasi teisinių veiksmų dėl Jungtinės Karalystės bandymo panaikinti kai kurias „Brexito“ susitarimo su bloku dalis. „Šį rytą Komisija nusprendė nusiųsti oficialaus įspėjimo laišką JK vyriausybei. Tai pirmas pažeidimo nagrinėjimo procedūros žingsnis“, – sakė U. von der Leyen. „Laiške JK vyriausybė kviečiama per mėnesį atsiųsti savo pastabas“, – nurodė ji.

Naujausia statistika rodo, jog į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau tautiečių, o išvažiuojančių svetur skaičius taip pat stabiliai traukiasi. Lietuva eina itin geru keliu, sako ekonomistas Žygimantas Mauricas ir prognozuoja, jog ekonominei situacijai ir toliau gerėjant, šalies didieji miestai greitai savo patrauklumu pralenks netgi tokius megapolius kaip Londonas ar Paryžius.

Pastarosiomis savaitėmis investuotojams toliau ieškant ženklų, galinčių įkvėpti tolesnį akcijų rinkų kilimą, neraminančios naujienos ima viršų. Nesklandumai kuriant vakciną nuo koronaviruso, įsiplieskusi įtampa tarp ES ir Jungtinės Karalystės ir neatsigaunanti naftos paklausa prisidėjo prie prastesnių investuotojų lūkesčių.

Europietiškas veiklos licencijas po „Brexit“ praradę Anglijos bankai savo paslaugų Europos Sąjungoje gali neteikti – kai kurie iš jų jau ėmėsi veiksmų. Tūkstančiai užsienyje gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių jau sulaukė pranešimų iš bankų apie tai, kad per artimiausius kelis mėnesius jų sąskaitos bus uždarytos: vien „Lloyds“ apie tai įspėjo 13 000 savo klientų, kurie gyvena užsienyje. Nuo to jų neapsaugo ir tai, jeigu jie nurodo adresą JK.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pareiškė, kad pasienyje gali susidaryti 7 000 vilkikų eilės, o vairuotojams gali tekti laukti dvi dienas, kad patektų į Prancūziją, kai metų pabaigoje JK atskirs savo ekonomiką nuo Europos Sąjungos. JK kabineto ministrui Michaelas Gove'as, atsakingas už pasirengimą „Brexitui“, laiške logistikos įmonėms pavadino minėtą prognozę blogiausiu scenarijumi, ir pažadėjo trečiadienį pateikti Parlamentui daugiau informacijos.

​Artėjant terminui, kai turėtų baigtis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) suderėtas pereinamasis laikotarpis – 2020 m. gruodžio 31 d., kurio metu tariamasi dėl naujų ateities santykių, gyventojai vėl teiraujasi apie sveikatos paslaugų apmokėjimo pokyčius. Atėjus rudeniui tradiciškai daugiausia klausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) kyla Lietuvos jaunuoliams, vykstantiems studijuoti į užsienį.

Britų parlamentarai nepaisydami pasipiktinimo Briuselyje ir nerimo namuose dėl akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo pirmadienį parėmė naują įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai su Europos Sąjunga sudarytos „Brexito“ sutarties dalys. Bendruomenių Rūmų nariai 340 balsais pareiškė pradinį pritarimą JK vidaus rinkos įstatymui, sudarydami sąlygas keturias dienas šią ir kitą savaitę truksiančiam detaliam įstatymo projekto nagrinėjimui.

Jungtinė Karalystė privalo vykdyti savo įsipareigojimą įgyvendinti „Brexito“ sutartį, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir įspėjo, jog ant kortos yra pastatyta šalies tarptautinė reputacija. Londonui rengiant įstatymo projektą, kuriuo gali būti atmestas sunkiai suderėtas kompromisas dėl Airijos sienos su Jungtinei Karalystei priklausančia Šiaurės Airija, Ch.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Britų parlamente karštoji kėdė premjerui. Borisui Johnsonui teko aiškintis, kodėl jis dešimt mėnesių neviešino skandalingos ataskaitos apie Rusijos kišimąsi į politinius šalies procesus. Visgi premjeras tvirtina, kad dabar prieš jį rengiamas bandymas pakenkti „Brexitui“. Britų premjerui Borisui Johnsonui dėl vadinamosios „Rusijos ataskaitos“ tenka aiškintis parlamente.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį pranešė oficialiai informavusi Europos Sąjungą nesieksianti pratęsti pereinamojo laikotarpio po „Brexito“, turinčio pasibaigti šių metų gruodžio 31-ąją. „Oficialiai patvirtinau, kad JK neprašęs pereinamojo laikotarpio ir kad metas pratęsti dabar jau baigėsi“, –  po susitikimo su ES lyderiais per tviterį parašė JK kabineto ministras Michaelas Gove'as.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga (ES) antradienį bandys atnaujinti prekybos derybas – prasidės lemiama derybų savaitė, kuri galbūt parodys, ar dar yra vilčių pasiekti susitarimą.  Šimtai pareigūnų visą savaitę derėsis vaizdo ryšiu iš Londono ir Briuselio. Tai ketvirtasis ir paskutinis suplanuotas derybų ratas nuo sausio 31 dienos, kai Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš ES.    Trečiasis ratas baigėsi apsikeitimu piktais laiškais.

Reputacija kuriama lėtai, bet išnyksta staigiai – dažniausiai kai itin svarbūs įvykiai sufokusuoja senus, bet dar miglotus nuogąstavimus. Daugeliui žmonių buvo neramu dėl karingojo islamo dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-ąją. Vis dėlto tik po teroristų atakų Niujorke ir Vašingtone ši grėsmė buvo aiškiai suvokta.

Gegužės 11 dieną įvyko trečiasis derybų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės raundas dėl bendradarbiavimo po „Brexito“. „Kaip ir balandžio 24 dieną vykęs antrasis raundas, šis irgi neatnešė jokios pažangos“, – teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasiūlė Didžiajai Britanijai ir Europos Sąjungai (ES) pratęsti terminą, skirtą sudaryti prekybos susitarimą po „Brexito“, atsižvelgiant į koronaviruso keliamą neapibrėžumą. „Patarčiau ieškoti būdų, kaip sumažinti šį neapibrėžtumo elementą vardan visų – Jungtinės Karalystės, ES ir viso pasaulio – interesų“, – BBC televizijai pareiškė K. Georgieva, paklausta, ar patartų pratęsti terminą.

Po „Brexit“ ne vienas lietuvių emigrantas nusprendė ramų gyvenimą užsitikrinti priėmęs Jungtinės Karalystės pilietybę. Tačiau britiško paso priėmimas reiškia ir lietuviško atsisakymą. Pasirodo, kad Lietuva ne visada žino apie žmonių apsisprendimą pakeisti pilietybę, o ir paso su Vyčiu atsisakiusieji neįsivaizduoja, kokios pasekmės jų laukia. Po 2016 metais įvykusio „Brexit“ referendumo didelė dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių ėmė spręsti dilemą, ką daryti toliau.

Jokių neišsilavinusių žmonių ir pigios darbo jėgos – Jungtinė Karalystė ketina užverti duris žemos kvalifikacijos, anglų kalbos nemokantiems ir darbo sutarčių neturintiems užsieniečiams. Vyriausybė pristatė naująjį imigracijos planą, kuris įsigalios po pereinamojo „Brexit“ laikotarpio. Lietuvių prekybos centre „Lituanica“ Rytų Londone veikia knygynas, restoranas, juvelyrinių dirbinių parduotuvė, grožio salonas, lietuvių buhalterių įmonė. Čia darbuojasi dešimtys lietuvių.

Oficialiai palikusi Europos Sąjungą (ES) Didžioji Britanija ėmėsi reformų. Viena jų – sumažinti kai kuriems imigrantams algas, praneša BBC. Šiuo metu kvalifikuotų migrantų, atvykusių ne iš ES šalių minimalus darbo užmokestis siekia 30 000 svarų (34 129 eurų) per metus. Planuojama šią sumą mažinti iki 25 600 svarų (29 124 eurų) per metus. Šis sprendimas taip pat galios ir migrantams atvykusiems iš ES, kai gruodžio 31 dieną baigsis pereinamasis „Brexit“ laikotarpis.

„Ar Lietuvą netrukus užklups krizė?“ – šis klausimas pastaruoju metu skamba taip dažnai, kad pretenduoja tapti tokiu pat liaudies folkloru, kaip ir juokelis, kad „kelininkus žiema vėl užklupo netikėtai“. Yra gerų ir ne tokių gerų žinių. Geroji žinia, kad šiemet tikros žiemos dar nebuvo, kaip ir signalų, kad ekonomika perkaito, bet tai nereiškia, kad orų ir ekonominio klimato permainos neįmanomos.

„Brexit dienos“ proga Anglijoje platinti skelbimai, kurie perspėjo daugiabučių gyventojus kalbėti tik anglų kalba, sulaukė ir vietos policijos dėmesio. Pradėtas tyrimas dėl rasistinio išpuolio, rašoma naujienų portale theguardian.com. Dar penktadienio rytą atspausdinti skelbimai, su antraštė „Su „Brexit“ diena“, buvo kabinami Norviče, Anglijoje, ant kiekvienų daugiabučio butų durų. Tą dieną Jungtinė Karalystė oficialiai paliko Europos Sąjungą.

Sausio 31 dieną Didžioji Britanija oficialiai pasitraukė iš Europos Sąjungos. Ilgus metus trukęs chaosas pagaliau baigėsi. Tačiau kas laukia lietuvių gyvenančių Didžiojoje Britanijoje? Kiek jų jau grįžo ir dar grįš į Lietuvą? Ar valstybė yra pasirengusi jų sugrįžimui?  Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, viešėjęs naujienų portalo tv3.lt studijoje, tikino, kad pereinamuoju laikotarpiu, nuo vasario 1 dienos iki gruodžio 31 dienos visos sąlygos tiek Lietuvos verslui, tiek...

Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos (ES), šalyje registruotas finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“ klientus Vidurio ir Rytų Europoje aptarnaus per Lietuvą, skelbia britų laikraštis „The Telegraph“. Tai leidiniui patvirtino „Revolut“ administracijos vadovas Richardas Daviesas. Anot jo, klientai Vakarų Europoje bus aptarnaujami per Airiją, kur „Revolut“ taip pat siekia elektroninių pinigų įstaigos licencijos.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui toje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių, kaip ir Lietuvoje likusių jų artimųjų, kyla sveikatos paslaugų apmokėjimo klausimų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos.