brangimas

Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių, neaplenks kiaulienos kainų šuolis. Kiauliena brangsta dėl aplinkosauginių reikalavimų – dėl šių naminių gyvulių skleidžiamo kvapo kiaulių ūkiuose auginama mažiau, o tai ir brangina kiaulieną, teigia žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Visus tris vasaros mėnesius elektros energijos kaina augo, tačiau vidutinė jos kaina buvo mažiausia nuo laisvosios elektros rinkos atidarymo 2010 metais. Nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ duomenimis, Lietuvoje rugpjūtį elektros kaina dar ūgtelėjo 18,1 proc. iki 18,68 ct/kWh. Brangimas užfiksuotas ir Estijoje bei Suomijoje, tačiau šiose šalyse vidutinė elektros kaina vis tiek buvo iki 30 proc. mažesnė nei Lietuvoje. Estijos laisvojoje elektros rinkoje kainos augo 12,5 proc.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozės dėl šilumos kainų. Kaip ir prognozavo VKEKK, miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra brangusios gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs ir vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais kainavo 2005 lt/tne. Tai yra 15 proc.

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti projektą, kuriuo siūloma didžiųjų šalies miestų termofikacinėms elektrinėms elektros gamybos kvotas ne didinti, o mažinti. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) perspėja, kad toks žingsnis užkerta kelią šilumos kainų mažinimui. „Akivaizdu, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesiruošia palengvinti gyventojams mokėjimų už šildymą naštos, todėl šilumos vartotojų laukia sunkus šildymo sezonas.

Liepą metinė infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiu mėnesiu, praneša Statistikos departamentas. Metinės infliacijos didėjimas fiksuotas po keturių mėnesių pertraukos. Per mėnesį labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo – drabužiai ir avalynė. Žymiai padidėjo valstybės institucijų reguliuojamos kainos.

Teks didinti kainas, nes nuo rugpjūčio reikia pakelti atlyginimus. Tokią žinią gyventojams ir verslo klientams pranešė kai kurios bendrovės. Daugiausia tos, kurios savo darbuotojams moka minimalią algą. Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.

Britanijos automobilininkų draugijos (RAC) atliktame tyrime skelbiama, kad septyni milijonai šalies transporto priemonių savininkų išgrindė savo namų pieveles, kad galėtų laikyti automobilius nemokamai. Nuolat didėjant parkavimo mokesčiams Britanijos savivaldybės iš jo per metus surenka beveik pusę milijardo svarų pelno. Tačiau vis daugiau žmonių nutaria verčiau atsisakyti žalumos po langais ir kiemus iškloti trinkelėmis ar kita kieta danga, kad savo automobilių nereikėtų palikti gatvėje.

Kauno miesto taryba, kaip numatoma, ketvirtadienį patvirtins naujas bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainas. Ir tuomet po kelių savaičių vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas kauniečiams kainuos brangiau nei dabar.

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

Ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino didesnes dujų kainas buitiniams vartotojams. Dujų kainos gyventojams brangs apie 20 proc. „Lietuvos dujų“ prašymu padidinti tarifai gyventojams įsigalios nuo liepos 1 d. Vartotojai, kurie per metus sunaudoja iki 500 kub. m. gamtinių dujų mokės kintamą 2,79 Lt/kub. m. (46 ct daugiau). Gyventojai, suvartojantys per metus 500–20 000 kub. m., mokės 2,17 Lt/kub. m. (42 ct daugiau). Daugiau nei 20 000 kub.

Nematoma rinkos ranka visus ketverius metus Taivane laikė elektros energijos pardavimo kainas žemiau savikainos. Tai pasmerkė nacionalinę energetikos kompaniją Taipower „prisidaryti“ 4.3 mlrd. JAV dolerių skolų (2012 metų vasario pabaigos duomenys). Kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose, degalų kainų tikrai nemažina. Taigi Taivano vyriausybė paskelbė apie elektros kainų didinimą nacionaliniams vartotojams.

AB „Lietuvos dujos“ valdyba, vykdydama įstatymo nuostatas ir įvertinusi importuojamų gamtinių dujų kainų pokyčius šių metų pirmame pusmetyje bei naftos, valiutų rinkų pasaulines tendencijas, priėmė sprendimą dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams, galiosiančių nuo liepos 1 dienos, padidinimo vidutiniškai 22 proc.

Benzino kaina degalinėse priartėjo prie penkių litų ribos ir žymesnis pigimas artimiausiu metu nežadamas. Jau užvakar A98 markės benzino litras kai kuriose degalinėse kainavo daugiau nei penkis litus. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, kad degalų brangimą lemia pasaulinės tendencijos: kainą pakėlė atsigavusi JAV ekonomika, didelės įtakos turi Vakarų santykiai su Iranu.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Pagrindinių plokščių gamyba užsiimančios kompanijos (daugiausia veikiančios Taivane) svarsto galimybę padidinti savo produkcijos kainas maždaug 3 - 5 proc.

Infliaciją besivejantys traukinių bilietų brangimai liausis tik 2019 metais, skelbia „London Evening Standard“. Tikimasi, kad geležinkelio paslaugas teikiančioms kompanijoms bus nurodyta sutaupyti 3,5 milijonus svarų tam, kad nereikėtų toliau sunkinti finansinės naštos keleiviams.

Per kelias praėjusios Vilniaus knygų mugės dienas kai kurie smulkesnieji leidėjai gavo tiek pajamų, kiek įprastos prekybos dienomis sukaupia per pusmetį. Vis dėlto giliausias knygų verslo vagas toliau aria du didieji prekybos pegasai. Dviejų grupių dominuojamoje rinkoje vartotoją pasiekianti knyga dažnai yra dvigubai brangesnė nei leidėjo numatyta savikaina.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad vykstant iš Londono į Vilnių teks krautis į lagaminą dešrų, sūrių ir net duonos. Taip taip, ne atvirkščiai, rašo „Vakaro žinios“. Atėjo diena, kai pagrindiniai maisto produktai jau net Londone pigesni. Čia, Lietuvoje, maisto kainoms pasiekė rekordines aukštumas ir vis kyla, nors pusės šalies gyventojų mėnesio pajamos mažesnės nei 800 litų.

Vairuotojus rengiančios mokyklos pastarosiomis dienomis pabrangino vairavimo kursus, rašo „Lietuvos rytas“. Sostinėje jų kaina šoktelėjo kone ketvirtadaliu. Pavyzdžiui, būsimieji vairuotojai, kurie vasario 2-ąją rinksis į pirmąją paskaitą A. Žukausko vairuotojų rengimo centre (VRC), už kursus mokės gerokai brangiau nei tie, kurie į mokslus kibo sausio viduryje – kursai brangsta iki maždaug 1 700 litų. Iki šiol reikėjo mokėti 620 litų už teoriją ir 680 litų už vairavimo pamokas.

Daugiabučių bendrijos skambina pavojaus varpais. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas gresia didžiulėmis išlaidomis: gyventojams teks ne tik rūpintis, bet ir išpirkti šilumos punktus. Jie nerimauja, kad įstatymo pakeitimai kainų už šildymą nesumažins, o padidins 8–9 procentais ar net daugiau. Trisdešimties Šiaulių miesto bendrijų pirmininkai jau kreipėsi į Prezidentę.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasirašius Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis numatomas griežtesnis kompensacinis mechanizmas autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais, „Topo centras“ prognozuoja į pataisas įtrauktų prekių grupių brangimą. „Šiandien kone 50 proc. namų technikos prekių asortimento Lietuvoje sudaro įvairi kompiuterinė technika ir jos priedai.

Vilniuje, Neries krantinėje stūkso provokuojantis plakatas. Jame teigiama, kad dujos brango, brangsta ir brangs. Tokia  žinia yra sveikinami  Vilniaus gyventojai.

Iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvai toliau drastiškai brangsta. Rugsėjo mėnesį šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Ši kaina net 122 litais didesnė nei rugpjūtį, kai dujos kainavo 1751 Lt/tne.Dar šių metų balandį dujos su transportavimo mokesčiu kainavo 1482 Lt/tne – net 391 litu, arba 26 procentais, mažiau nei šiandien.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pradeda skaičiuoti kitų metų elektros kainas. Tačiau kol kas net preliminariai negali pasakyti, į kurią pusę jos keisis. Mat Energetikos ministerija dar nepateikė nei remtinų elektros supirkimo kvotų, nei remiamų gamintojų sąrašo. Komisijos pirmininkė sako, kad laiku negavusi šių duomenų Kainų komisija tvirtins tik dalinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą.

Aukštųjų mokyklų svarstymai didinti studijų kainą atskirose studijų programose dėl per menko finansavimo dėstytojų atlyginimams kelia nerimą studentams ir verčia abejoti aukštųjų mokyklų pasiryžimu investuoti į studijų kokybę. Tai interviu Lietuvos radijui šiandien pareiškė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, komentuodamas šią savaitę žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis AB „Panevėžio energija“ 2011 m. balandžio 28 d. valdybos sprendimu nustatė naujas šilumos ir karšto vandens kainų dedamąsias. Galiojanti šilumos kaina - 20,70 centų už kilovatvalandę (be PVM) nuo 2011m. liepos 1d. didėja 6,5 proc.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Auksas pabrango nuo 1 tūkst. 516,05 iki 1 tūkst. 520,70 JAV dolerio už unciją. Penktadienį agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Graikijos reitingą, o šeštadienį tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pakeitė Italijos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, leisdama suprasti, kad problemos Europoje sparčiai gilėja.

Daugeliui vairuotojų išlaidos automobilių degalams tampa vis didesniu rūpesčiu, nes kas mėnesį tenka atseikėti ne mažiau kaip kelis šimtus litų. Vairuojantys asmenys suka galvas, kaip sutapyti: kaip nuvažiuoti daugiau su tuo pačiu degalų baku arba kaip išleisti mažiau pinigų kurui. Beveik pusė vairuotojų degalams išleidžia 300–500 Lt per mėnesį, trečdalis vairuojančiųjų – apie 200–300 Lt, rodo autotransporto portalo Autogidas.lt apklausos duomenys.

Dėl cukraus stygiaus Europos Sąjungoje (ES) cukraus kainos kai kuriose ES šalyse šiemet išaugo net 70 proc., praneša naujienų agentūra "Bloomberg", remdamasi banko "Robobank" pranešimu. Kad sumažintų stygių, kovą ES leido importuoti 300 tūkst. tonų cukraus be muito mokesčio. Pagal ES taisykles, vietos gamintojai rinkai gali tiekti ribotą cukraus kiekį, o bet koks perteklius turi būti eksportuojamas arba skirtas su maistu nesusijusiam vartojimui.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, dėl euro įvedimo Estijoje sausį kainos šalyje pirmą šių metų ketvirtį išaugo 0,2-0,3 proc. Taip pat buvo ir kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. "Eurostat" mano, kad euro įsivedimo padariniai Estijoje buvo jaučiami, tačiau ne tokio dydžio, kad smarkiai paskatintų infliaciją", - teigiama "Eurostat" tinklapyje.

Už mokesčius atsakingo Europos komisaro Algirdo Šemetos naujas pasiūlymas įvarė siaubo automobilių gamintojams ir dyzelinių mašinų vairuotojams: dėl lietuvio idėjos Europoje pakils dyzelino kaina. A.Šemeta siūlo keisti degalų apmokestinimo tvarką visose ES šalyse, rašo „Lietuvos rytas".Europos Komisijos mokesčių ir audito komisaras norėtų apmokestinti degalus ne pagal jų kiekį, kaip yra dabar, o pagal degalų sukuriamą energiją ir išmetamų teršalų kiekį.

Neseniai kai kas raudonu žymekliu pabraukė dvi naujienas. Pirmoji – „McDonald's“ planuoja didinti kainas. Įvairiose vietose – įvairiai, bet priežastis visur ta pati – brangsta maisto produktai. Vadinasi, ir „Big Mac“ indeksas keisis. Į šį rodiklį daugelis žiūri juokais, nes savaitraštis „The Economist“ neatrodė rimtai, kai 1986 metais vienas iš jo autorių sugalvojo „Big Mac“ indeksą. Bet indeksas iš tiesų rimtas.

„Cukrus brangs vos ne dvigubai“, – ši pastaruoju metu sklandanti žinia verčia žmones kaupti atsargas. Ir gamintojai, ir prekybininkai ginasi: cukrus tikrai pabrangs, bet pamažu ir ne taip smarkiai, rašo „Lietuvos rytas“. „Cukrus brangs iki 6 litų už kilogramą. Tokią kainą tiekėjai jau pateikė prekybos centrams“, – ši vakar Utenoje pasklidusi žinia sukėlė lengvą paniką.

Sparčiai didėjant maisto poreikiui ir kainoms mūsų žemdirbiai ir maisto produktų gamintojai galėtų nemažai uždirbti, tačiau dėl aukštų biurokratinių barjerų vargu ar taip atsitiks. Daugelis ekspertų prognozuoja, kad artimiausiu metu dar sparčiau pradės didėti maisto produktų paklausa, todėl jie brangs stulbinančiais tempais. Šiomis dienomis apie tai prabilo pagrindiniai pasaulio laikraščiai – žemės ūkio produktų kainų augimas pranoksta didžiausias prognozes.

Rumunijoje prieš degalų brangimą protestuojantys vairuotojai atvažiavo į degalines automobiliais, į kuriuos buvo įkinkyti arkliai. Akcija, kurią parodė televizijos kanalas „Realitatea“, buvo surengta trečiadienį Konstancos mieste. „Mes pašaipa atsakėme į naftos produktus realizuojančių kompanijų savininkų patyčias – jie per metus jau kelis kartus didino benzino ir dyzelino kainas“, – sakė žurnalistams vienas iš akcijos dalyvių.

Išaugusi prekyba dyzelinu ir smarkiai kritęs benzino pardavimas. Toks šių metų rezultatas degalų rinkoje. Nors vairuotojai protestavo degalinėse, o verslininkų biuruose buvo atliekamos kratos, Lietuva visus metus išliko brangiausio benzino Baltijos šalyse lyderė, rašo „Lietuvos rytas„. Per metus benzinas degalinėse pabrango apie 40 centų už litrą – metų pradžioje kaina svyravo apie 4 Lt, o metų pabaigoje – 4,4 Lt. „Prekyba benzinu per šiuos metus smuko 23 procentus.

Netrukus miesto daugiabučių gyventojams šilumos punktų priežiūra kainuos dar daugiau. Šildymo sistemų prižiūrėtojai dėl to trina rankas, mat ankstesni tarifai jiems nešė vienus nuostolius ir vertė eiti nemokamų atostogų. Šią žiemą miesto daugiabučių gyventojų piniginę plonins ne tik mokesčiai už šilumą, bet ir šoktelėję šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatavimo įkainiai.

Pastaruoju metu šalyje sparčiai kyla degalų kainos, tačiau palengvėjimo vairuotojų piniginei nežadama net ir po Naujųjų. Baugiausia, kad dėl to gali brangti ir kitos prekės bei paslaugos.Degalų kainų kilimą lėmė kelios priežastys. Bene svarbiausios jų – nestabilus JAV dolerio kursas ir smarkiai per pastaruosius porą metų išaugusios pasaulinės naftos kainos. Vakar Panevėžyje įvairiose degalinėse litras populiariausio A-95 benzino kainavo daugiau nei 4 litus 30 centų.

Medienos rinkoje kitąmet didelių permainų nesitikima. Spėjama, kad visų rūšių medienos kaina ūgtelės vidutiniškai dešimtadaliu, o didesnės trinties laukiama tik tarp biokuro ir popiermedžio gamintojų, nes žaliavos paklausa šioje nišoje auga. Šalies urėdijose – pirmieji apvaliosios medienos pardavimo konkursai kitiems metams. Šiaulių miškininkai sako sulaukę du kartus daugiau pirkėjų. „Kainų kilimas stebina.

Šaltas vanduo Vilniuje brangs 15 centų už kubinį metrą, arba 3,5 proc. Už tokį sprendimą penktadienį balsavo 3 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nariai, 2 buvo prieš. Bendrovė Vilniaus vandenys " prašė VKEKK šalto vandens kainą padidinti 50 proc. –i ki 6,33 lito (su PVM) už kubinį metrą.

2010 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Tai 0,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį, praneša Statistikos departamentas. Spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,6 proc.

Žemės sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus drastiškai krito. Ar jos stabilios, ar vis dar rieda žemyn? Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurių žemės sklypų kainos krito net 80 proc., tačiau jų prognozės dėl dabartinės situacijos skiriasi – vieni teigia, kad kainos jau stabilios, kiti sako, kad kainų dugnas dar nepasiektas. „Dabar kainos jau stabilizuojasi. Kristi pradėjo 2008 metų 1–2 ketvirtyje.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prognozuoja, jog nuo kitų metų už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Skaičiuojama, jog elektra gali brangti 1-2 ct/kWh. Tai lemtų didėjanti importuojamos rusiškos elektros kaina ir dujų brangimas, rašo delfi.lt. Gyventojams, sunaudojantiems 100 kWh elektros per mėnesį, sąskaitos padidėtų 1-2 Lt. Sekmokas mano, kad mažesnis elektros kainos tarifas turintiems elektrines virykles turėtų išlikti ir kitų metų pradžioje.

Kaunas gali „didžiuotis" ne tik auksine tupykla, bet ir auksiniu vandeniu. Laikinojoje sostinėje kubinis metras pašildyto vandens kainuoja daugiau nei keli gramai aukščiausios prabos aukso bet kurioje supirktuvėje. Normalu, kad brangu Kaunietė Justė Petrulytė, gyvenanti J.Lukšos–Daumanto g. 2 name, pakraupo, gavusi „Kauno energijos" sąskaitą už rugsėjo mėnesį. Du kubinius metrus karšto vandens sunaudojusi ir tiek pat deklaravusi mergina turi sumokėti net.

Kitų metų savivaldybių tarybų rinkimams organizuoti reikės net 8 mln. litų daugiau, nei kainavo praėję savivaldos rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė skaičius kitų metų biudžetą rengiančiai Finansų ministerijai, kiek kainuos surengti 2011 m. vasario 27-ąją vyksiančius savivaldos rinkimus - tam biudžete paprašyta numatyti apie 26 mln. litų. Tuo tarpu 2007 m. įvykusiems savivaldybių tarybų rinkimams buvo skirta 18 mln. litų.