brangimas

Pavasarį pradeda veikti Vilniaus regioninė atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kur apdoroti bus suvežamos visos komunalinės atliekos iš sostinės ir gretimų savivaldybių. Kol nėra galimybės apdorotas atliekas sudeginti, jos greičiausiai bus saugomos, tačiau atliekas tvarkyti vilniečiams vis tiek brangs apie 30 procentų, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas neturime deginimo pajėgumų, todėl MBA gamykla atliekas tik atskirs į kelias atskiras krūvas.

Baltijos šalyse užfiksuotas elektros energijos kainų šuolis. Elektra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pabrango daugiau nei 50 proc. Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje pasiekė 61,61 EUR/MWh ir buvo net 59 proc. didesnė, palyginti su savaite trukusia nuo gruodžio 28 iki sausio 3 dienos. Tokį staigų elektros brangimą lėmė regione užfiksuotas elektros energijos deficitas ir kainos augimas Šiaurės šalyse.

  Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 0,3 proc. mėnesio defliacija. Metinė defliacija (gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,1 proc., o vidutinė metinė - 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus šalyje labiausiai brango loterijų bilietai, labiausiai pigo - degalai ir kuras, o per mėnesį itin brango lėktuvų bilietai, o pigo daržovės. Statistikų teigimu, gruodį kainų pokyčiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusios degalų ir tepalų (2,5 proc.

Praūžusios didžiosios metų šventės prekybininkams buvo dosnios. Žmonės intensyviai ruošėsi Kalėdoms ir Naujiesiems metams: pirko dovanas artimiesiems, ruošė šventinį stalą. Naujųjų metų šventimas neįsivaizduojamas be fejerverkų. Prekiautojai pirotechnikos gaminiais vienbalsiai teigė, kad lietuviai vis dar mėgsta pirkti paskutinę minutę. Taip pat pastebėjo, kad nepaisant pakilusių kainų, lietuviai fejerverkus pirko noriai.

 Visų laukiamos žiemos šventės – Kalėdos ir Naujieji metai ne visiems siejasi su laisvadieniais ar poilsiu. Taksi paslaugas teikiančioms įmonėms – tai pats darbymetis. Nors šiais metais praūžusios Kalėdos dideliu klientų srautu nepasižymėjo, tačiau taksi įmonių savininkai vieningai teigia, kad Naujųjų metų išvakarės bus išimtis ir vėl pradeda didinti kelionės įkainius.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, lapkričio mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį pabrango žaliosios vynuogės – 16,5 proc., bulvės – 3,2 proc., pomidorai – 1,8 proc., o atpigo plautos morkos – 18,5 proc., svogūnai – 7,5 proc., obuoliai – 6,8 proc., burokėliai – 4,8 proc., bananai – 3,8 proc., baltagūžiai kopūstai – 2,7 proc.

Nors SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad devyni iš dešimties respondentų mano, jog įvedus eurą bendras kainų lygis pakilo, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ penktadienį sakė, kad iš tikro pabrango ne viskas, kai kas net ir atpigo, ir tai rodo oficiali statistika. „Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliacijos lygį Lietuvoje, vertina maždaug tūkstančio prekių ir paslaugų kainas. Niekada nebūna taip, kad viskas brangsta arba viskas pinga.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Vilniaus energija“ sąmoningai atidėjo kai kuriuos mokėjimo prašymus iki pasibaigiant savivaldos rinkimams, ir tai vilniečiams rudenį graso didesniais mokesčiais už šildymą, penktadienį paskelbtame interviu pareiškė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „(...) kai kurios bendrovės sąskaitos, kurios jau seniai turėjo būti pateiktos, laukė laiko po savivaldybių rinkimų.

 Nuo š.m. liepos 1 d., didėjant minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), keičiasi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos dydis, kuris nuo šiol sieks 29 Eur. Teisės aktuose įtvirtintas PSD įmokos dydis nesikeičia – jis ir toliau lieka toks pat – 9 proc. nuo MMA. Svarbu žinoti, kad tie žmonės, kurie PSD įmokas iki š.m. liepos 1 d. jau sumokėjo į priekį už kelis mėnesius ar metus (t.y. vykdantys individualią ir žemės ūkio veiklas, įsigiję verslo liudijimus), neturėtų nerimauti.

 Siekiant pažaboti šešėlinį verslą ir užtikrinti tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, siūloma pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymą, tiksliau reglamentuojant įvežamų automobilių bei jų dalių apmokestinimą ir suvienodinant reikalavimus atliekų tvarkymui, teigiama Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) pranešime. Tačiau išlieka labai aukšta tikimybė, kad importuojami automobiliai ir jų dalys galutiniam vartotojui brangs.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Lietuvoje naujas skandalas – brangsta vaistai. Diabetu sergančios moterys piktinasi, neva už vaistus turėjusios primokėti per pusantro šimto litų, nors anksčiau iš viso nereikėdavo atverti piniginės. Ligonių kasų, Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir dauguma vaistų gamintojų tik gūžčioja pečiais – jų skaičiavimu, už mėnesiui vartoti reikalingus vaistus daugiausia gali tekti primokėti 10 litų.

Nekilnojamo turto bendrovės „Ober-haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad šiuo metu nekilnojamo turto pardavimo rinka yra labai aktyvi, bet tik didžiuosiuose ir kurortiniuose miestuose. Čia per tris pirmuosius metų mėnesius parduota 50 proc. daugiau butų nei 2013 m. „Žmonės labiausiai baiminasi kainų kėlimo. Kol kas kainos yra pakankamai stabilios.

Zina Paškevičienė, Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus keturiems mėnesiams po euro įvedimo latviai tebevažiuoja prekių į pasienio miestelius Lietuvoje, nes čia – pigiau. Pasak latvių, po euro įvedimo kai kurios prekės brango. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad dėl euro įvedimo mūsų šalyje kainos neturėtų daug kilti. Jas griežtai kontroliuos Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos institucijos.

Keturių asmenų šeimai mėnesiui rekomenduojamo maisto produktų krepšelio kaina Baltijos šalyse per metus padidėjo nežymiai. Daugiausia – 4.3 proc. – Estijoje, mažiausiai – 3.2 proc. Lietuvoje. Eurą įsivedusioje Latvijoje padidėjimas siekė 4.1 proc. Tokius rezultatus atskleidė antrus metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliktas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Kovo mėnesį investavimas.lt organizuotoje apklausoje dalyvavo 76 investuotojai iš kurių 88% balandžio mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Nepaisant to fakto, kad kovo mėnesį auksas patyrė didžiausią nuostolį (-3.14%), balandžio mėnesį investuotojai ir toliau didžiausią portfelio dalį paskirtų tauriajam metalui (25%). Taip pat gana didelė investicijų portfelio dalis (17%) būtų nukreipta į žaliavas.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinančios valstybės kontroliuojamos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas sako, jog socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujamos komisijos paskelbtos išvados dėl projekto neatitinka tikrovės ir jam kenkia. Rokas Masiulis įspėja, jog dabar pagal planą įgyvendinamas projektas gali vėluoti ar pabrangti. „Iki šios dienos ir kol komisija dirbo, mes pakankami sukandę dantis tylėjome.

Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės organizacinis komitetas nuo kovo 17 dienos brangina bilietus į pasaulio ledo ritulio čempionatą. „Tai planuotas branginimas. Pardavimų pradžioje skyrėme laiką bilietus įsigyti pigiau iš anksto didžiausiems ledo ritulio gerbėjams. Šiuo metu bilietų prekyba vyksta labai gerai, susidomėjimas čempionatu didžiulis. Į Lietuvą atvyksta apie 200 britų sirgalių, kurie jau įsigijo bilietus, sujudo ir lenkai.

Kainų komisija ketina patvirtini trečdaliu didesnes vandens kainas Vilniuje. Komisija ketvirtadienį turėtų vienašališkai nustatyti, kad kubinis metras „Vilniaus vandenų“ tiekiamo vandens daugiabučių gyventojams nuo gegužės 1 dienos brangtų 34,6 proc. iki 5,88 lito (su PVM), individualių namų savininkams – 22 proc. iki 5,33 lito. Kainų komisija jau bandė patvirtinti didesnes vandens kainas – pernai spalį ji nustatė naujus tarifus, tačiau miesto taryba jų netvirtino.

Kaune nuo kovo pradžios brangsta dalis viešojo transporto bilietų. Vienkartinis bilietas, perkamas iš autobuso ar troleibuso vairuotojo, kainuos 2 litus 40 centų vietoj buvusių 2 litų. Už kelionę maršrutiniu taksi mokėti reikės nebe 2,5, o 3 litus. Brangiau kainuos ir elektroniniai vienkartiniai bilietai, jų kaina nuo 1,8 lito kils iki 2 litų.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Kauno miesto taryba svarstys siūlymą branginti važiavimą miesto transportu. Kauno miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras Žinių radijui pažymėjo, kad viešojo transporto tarifai nebuvo didinti nuo 2009 metų.   „Per tą laiką ženkliai išaugo kai kurios kaštų sudedamosios dalys – tiek dyzelino kaina, tiek elektros energijos kaina. Visą tai pakaučiavus yra pateiktas pasiūlymas toks, kad visiškai nebrangtų bilietų kainos keleiviams, besinaudojantiems terminuotais bilietais.

Gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričio mėnesiu., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios degalų ir tepalų, avalynės, spirituotų gėrimų kainos bei padidėjusios daržovių ir bulvių, keleivinio oro transporto paslaugų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių kainos. Vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų kainos padidėjo 0,3 procento.

Kauno miesto savivaldybės tarybai siūloma pakelti vienkartinių viešojo transporto bilietų kainas mieste. Kaip BNS antradienį sakė savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis, iki šiol 1 litą 80 centų kainavę vienkartiniai bilietai kainuotų 2 litus, o 2,5 lito kainuojančiais maršrutiniais taksi kauniečiai naudotųsi už 3 litus. „Didėja vienkartinio važiavimo kaina, bet nedidėja ir išlieka tos pačios kainos, jeigu žmonės turi mėnesinį bilietą.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ 2013-ieji Lietuvos vartotojams buvo neramūs. Nors šalis brenda iš ekonomikos krizės, būtiniausių vartojimo prekių kainos stabilios anaiptol nebuvo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, koks būtiniausių vartojimo prekių kainų pokytis laukia kitąmet. Lapkričio pabaigoje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija paskelbė elektros energijos persiuntimo paslaugos ir visuomeninės elektros energijos kainas bei jų taikymo tvarką 2014 metais.

Butų kainos nuo krizės pradžios pakilo daugiausiai. Bendrovės „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje lapkritį buvo užfiksuotas 0,6 proc. kainų kilimas, o vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė beveik 4200 litų. Per metus butų kainos Vilniuje pakilo 2,5 proc.   Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pastebi, kad butus vis dažniau įsigyja vyresnio amžiaus žmonės:   „Tų, kurie turėjo šeimas, vaikai užaugo ir pradėjo savarankiškai gyventi – žmonės pradėjo ieškoti mažesnio būsto.

 Pirmadienį NASDAQ OMX biržos indekso vertė krito, nepaisant puikių nuotaikų Vakarų Europos rinkose. Atlikti 254 sandoriai, akcijų perleista už 435 tūkst. eurų. Daugiausia sandorių atlikta „Teo LT“ vertybiniais popieriais, jų kaina krito 1,05 proc. iki 0,755 euro. Neseniai valstybės vykdytame aukcione buvo parduota apie 360 tūkst. šių akcijų 0,751-0,754 euro ribose. Didžiausia apyvarta užfiksuota prekyboje „Aprangos“ akcijomis, jų vertė nepakito.

Mokamos televizijos žiūrovams nuo Naujųjų metų gali pabrangti, nes kai kurie lietuviški komerciniai kanalai mokamos TV operatoriams nori kelti mokesčius už teisę rodyti savo programas, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“. Televizijos paslaugas teikiančios „Init" generalinis direktorius Paulius Živatkauskas sakė, kad TV3 nori apie 30 proc.

Vos penktus metus teveikianti 130 mln. litų kainavusi Panevėžio termofikacinė elektrinė tampa nuostolinga, po poros metų gali būti visiškai uždaryta ir, statyta šilumai atpiginti, grasina panevėžiečiams virsti akmeniu po kaklu. Kitąmet iš termofikacinių elektrinių, gaminančių ir elektrą, ir šilumą, valstybė planuoja supirkti dar mažiau elektros nei šįmet. Energetikos ministerijos parengtame projekte kitąmet iš „Panevėžio energijos“ žadama nupirkti 65 tūkst.

Technologijų milžinė „Google“ pranešė, kad liepos-rugpjūčio laikotarpiu uždirbo 2,97 mlrd. JAV dolerių pelno. Vis dėlto vieno paspaudimo – pagrindinio reklamos kainos mato – vertė krito 8 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Kompanijos akcijos pabrangdamos 6 proc., pasiekė didžiausią kainą per visą „Google“ gyvavimo laiką. Mokamų nuorodų skaičius nuo pernai augo 28 proc. arba 8 proc. nuo praėjusio ketvirčio.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Klaipėdos regione dalį į sąvartyną keliavusių atliekų pradėjus deginti, brangsta jų atvežimas į sąvartyną. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras aiškina, kad, nupirkus deginimo paslaugą, tai neišvengiama. Tačiau dvi iš 7 regiono savivaldybių sprendimą didinti sąvartyno vartų mokestį ginčija teisme.

Aurelija Malakauskaitė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą rekordiškai išaugusios pieno supirkimo kainos gerokai pabrangino ir lietuviškus pieno produktus. Pieno gamintojai nesiima prognozuoti, ar trūkstant žaliavos pienas ir toliau brangs. Tuo metu prekybininkai perspėja, jog antrąjį pieno produktų kainų šuolį pajusime maždaug spalį.

Jau nuo spalio už vandenį mokėsime daugiau. Miesto Savivaldybės taryba po ilgų aptarinėjimų pritarė naujoms, šešių litų ribą perkopusioms vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo kainoms. Kodėl kai kurie Tarybos politikai šią situaciją palygino su vertimu panevėžiečius mokėti už bandeles iš dar neveikiančios kepyklos, domėjosi Daiva SAVICKIENĖ. Ilgos diskusijos Miesto Savivaldybės taryba po ilgų aptarinėjimų pritarė naujoms, didesnėms vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainoms.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijas Lietuvoje brangsta pieno produktai. Kai kurie prekybos centrai kainas jau pakėlė. Pasak pieno perdirbėjų, kainos didėja dėl pabrangusios žaliavos. Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa LRT radijui teigia, jog pieno produktų kainos didėja todėl, kad brangiau už žaliavinį pieną mokama ūkininkams. „Žaliava, palyginti su praėjusiais metais, yra pabrangusi per 15 procentų. O žaliavinio pieno dalis mūsų produktuose yra pati didžiausia.

Štai jau tris savaites Amerikos doleris brangsta visų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Kai kur daugiau, kai kur mažiau, tačiau visur vyksta augimas. Kame tokio elgesio priežastis? Kokie faktoriai sukelia amerikietiškosios valiutos pabrangimą? Ir kada laukti sustojimo? Visų pirma, dolerio augimo priežastis – tai pozityvi makroekonominė statistika mėnesio pradžioje. Nedarbo lygis nukrito nuo 7,6% iki 7,5%. Tačiau ši naujiena tik viso labo suteikė bendrą foną nuotaikoms.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laidą „Panorama“, LRT.lt Padangų pardavėjai sako, kad 2013 m. padangos kainuos panašiai kaip ir pernai – kainos tikrai nesikeis, o kai kurių gamintojų produkcija bus parduodama netgi apie 15 proc. pigiau. Padangų pardavėjai teigia, kol kas didesnio vairuotojų dėmesio dar nesulaukė. Tam įtakos turi vėluojantis pavasaris ir nedžiuginančios sinoptikų prognozės.

 Vilniaus savivaldybės kontroliuojama didžiausia Lietuvoje vandens tiekimo bendrovė „Vilniaus vandenys” 2013–2015 metais ketina investuoti 220 mln. litų. Dėl investicijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina turėtų padidėti iki 0,77 lito už kubinį metrą, BNS informaciją pateikia „Lietuvos rytas”. Beveik pusę numatomų investicijų sumos – 93,69 mln. litų – bendrovė skirs iš nuosavų lėšų, o 90,17 mln. litų skolinsis. Be to, įmonė ketina investuoti 33,79 mln.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš dešimt metų surengta pirmoji šventė „Palangos stinta“ sulaukė vos vieno kito dalyvio. Šiemet į ją sunkiai sutelpa visi norintys. Plačiai atverti duris žada paprastai žiemai užsidarančios kavinės ir restoranai; viešbučiai užsakymus registruoja nuo pernai lapkričio.

Mažųjų saulės elektrinių Lietuvoje jau pakaks. Taip mano naujoji valdžia. Todėl naujųjų projektų žadama net nepriimti, šiandien rašo "Lietuvos rytas". Eilėje gauti leidimus statyti saulės jėgaines laukia keli tūkstančiai bendrovių ir fizinių asmenų. Visus viliojo galimybė uždirbti, nes mažų jėgainių saulės energija superkama 12 metų už solidžią kainą – 1,44–1,88 lito už kilovatvalandę. Tuo susigundė nemažai verslininkų. 2012-ųjų pabaigoje jau buvo išduota beveik 7 tūkst.

Slidžius kaip gyvatė ir sunkiai prognozuojamus – tokius ateinančius metus žvelgdami į galimas būtiniausių produktų ir paslaugų kainas žada specialistai. Kaip ir kasmet, beveik visuose svarbiausiuose sektoriuose prognozuojamas produktų brangimas, bet maisto kainos žymiai kilti neturėtų.

Šventinis laikotarpis – galimybė daugiau užsidirbti ne tik prekybininkams, bet ir daugumai taksi vairuotojų. Tai pastarosiomis dienomis pastebėjo ne vienas keleivis. Pasirodo, kai kurios miesto taksi įmonės prieš Kalėdas suskubo padidinti tarifus. Kelionės mieste ir priemiestyje gyventojams gali brangiau atsieiti ir per Naujųjų sutiktuves. Tiesa, gyventojams taksi išsikviesti tampa vis sunkiau – nesulaukus dvi valandas, gali tekti kulniuoti pėsčiomis.

Lietuvoje elektra brangsta ne tik dėl planuoto Visagino atominės elektrinės projekto, brangstančių dujų, pranašautos pasaulio pabaigos ar kokių nors gamtos kataklizmų. Į kiekvienos elektros kilovatvalandės kainą buvusi valdžia įskaičiuodavo ir vis didėjantį Apmokėjimo už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) mokestį, kuriuo subsidijuojama brangios elektros iš vėjo, saulės bei kitų atsinaujinančių šaltinių gamyba.

Naujoji Vyriausybė ketina iš sąstingio išjudinti gyvulininkystę, tačiau jos planai gali atsimušti į prekybininkų ir perdirbėjų oligopolijų tvirtovę. Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė dalis to, ką už maisto produktus sumoka vartotojai. Tačiau duomenys rodo, kad Lietuvoje nepažabojami prekybininkų ir perdirbėjų apetitai, o žemės ūkio produkcijos gamintojams tenka vidutiniškai tik apie trečdalis galutinės maisto produktų kainos.

„Euro Pacific Capital“ prezidentas Peteris Schiffas mano, kad artimoje ateityje auksas gali pabrangti iki 3 tūkst., 5 tūkst. JAV dolerių už unciją arba dar daugiau, skelbia „Yahoo Finance“. Šiuo metu jo kaina siekia apie 1,7 tūkst. JAV dolerių už unciją, palyginti su rekordiniu 1,9 tūkst. JAV dolerių pernai birželio mėnesį. Pasak P. Schiffo, aukso kainos šiuo metu mažėja, nes JAV investuotojai skuba fiksuoti pelną, kol neišsipildė didesnio kapitalo prieaugio mokesčio prognozės.

Nuo ateinančių metų Londone smarkiai brangs viešojo transporto paslaugos, patvirtino Didžiosios Britanijos sostinės meras Borisas Džonsonas (Boris Johnson), kuriuo remiasi šalies spauda. Metropoliteno ir autobusų bilietai ateinančiais metais padidės daugiau už šiuo metu šalyje fiksuojamą infliaciją. Pasak B. Džonsono, bilietų kainos nuo 2013 metų sausio 2 d, augs vidutiniškai 4,2 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino 2013 m. visuomeninės kainos viršutinę ribą buitiniams elektros vartotojams bei nustatė 33 proc. didesnį Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą. Dėl to elektra vartotojams gali pabrangti nuo 46 iki beveik 50 centų už kilovatvalandę. VIAP yra viena elektros kainos vartotojams sudedamųjų dalių. Kitais metais VIAP biudžetas sieks 963,961 mln. litų, arba net 240,3 mln. litų daugiau nei šiemet.

Dėl brangstančių pašarų ir augančio maisto produktų vartojimo Azijoje, ypač Kinijoje, kyla kiaulienos kainos. Parduotuvių lentynose netrukus pasirodys brangesnė kiauliena ir jos produktai. Ūkininkams jau dabar brangiau mokama už kiaules, tačiau jie neskuba džiaugtis po ilgo laiko pakilusiomis supirkimo kainomis. Brangstant kiaulienos gamybai ir gausėjant įvairių reikalavimų, kiaulių augintojų šalyje mažėja, o vartotojams vis daugiau tenka vokiškos, daniškos ar lenkiškos produkcijos.

Šiau­lių mais­to tur­gu­je kiau­lie­na pa­bran­go li­tu. Pre­ky­bos cent­rai jau in­for­muo­ti apie kiau­lių au­gin­to­jų no­rą di­din­ti kai­nas 5–15 pro­cen­tų. Že­mės ūkio mi­nist­ras siū­lo ma­žin­ti rei­ka­la­vi­mus au­gin­to­jams, kad dau­gė­tų kiau­lių. Šiau­lių ra­jo­no ūki­nin­kas An­ta­nas Mi­šei­kis ma­no, jog kai­nas la­biau­siai di­di­na go­du­mas.