branduolinis ginklas

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

Kremliaus planuose – bandymai surengti diversijas Vakarų dujotiekiuose, priversti Kyjivą kapituliuoti ir pasinaudoti branduoliniu ginklu, jeigu Ukraina atsisakytų paklusti, išklausęs V. Putino kalbą pareiškė „Carnegie“ fondo analitikas Aleksandras Baunovas.

Rusijos prezidentas pagrasino panaudoti Ukrainoje taktinius branduolinius ginklus, tačiau toks žingsnis duotų mažai naudos ir galėtų pradėti plataus masto branduolinį konfliktą su Vakarais. Tokie grasinimai nėra naujiena, bet šį kartą karą Ukrainoje Putinas apibūdino, kaip egzistencinį mūšį su Vakarais, kurie, anot jo, nori susilpninti, suskaldyti ir sunaikinti Rusiją. JAV prezidentas Joe Bidenas kritikavo Putino atviras branduolines grėsmes Europai.

JAV senatorius Lindsey Grahamas, komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos teritorijų aneksiją ir nuolat eskaluojamą galimo branduolinio ginklo panaudojimo „kortą“, pareiškė, kad tai galėtų būti vertinama kaip NATO puolimas. Senatoriaus teigimu, branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimo atveju radiacija pasklistų į aplinkines valstybes, „įskaitant Lenkiją“, o tai reikštų, kad yra pažeidžiamas NATO 5-asis straipsnis, kuris numato visų aljanso valstybių atsaką vienos iš jų puolimo atveju.

Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad šalis pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą ir pasvarstė apie „teorinę galimybę“ panaudoti jį Ukrainoje. Nepaisant to, kad eilinį sykį apie branduolinio ginklo panaudojimą pirmasis prabilo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, savo „mobilizacinėje“ kalboje pagrasinęs, kad Rusija „ne blefuoja“, D. Medvedevas kažkodėl įžvelgė Vakarų atstovų iniciatyvą šiuo klausimu.

Buvęs Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomužas mano, kad, grasindamas branduoliniu karu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balansuos iki peržengdamas ribą, laukdamas kitų šalių reakcijos į jo grasinimus.  Pasak M. Malomužo, V. Putinui svarbia „branduoliniam klubui“ priklausančių valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, Šiaurės Korėjos, Izraelio – reakcija.

Jungtinės Valstijos privačiai įspėjo Rusiją dėl katastrofiškų pasekmių, jei ji per savo invaziją Ukrainoje panaudotų branduolinius ginklus, sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, po ukrainiečių pergalių mūšio lauke skelbdamas dalinę mobilizaciją, netiesiogiai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus.

Vladimiro Putino grasinimai Vakarams branduoliniu ginklu paskleidė baimę Vakaruose – ar karas neišsiplės ir į NATO. Nors ekspertai ramina, sakydami, kad tai tik į kampą įspausto diktatoriaus blefas, ICDS vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad atsakyti į grasinimus yra būtina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naujausioje savo kalboje pagrasino, kad tiems, kurie prieš Rusiją esą vykdo branduolinį šantažą, tai gali atsiliepti, tačiau karybos ekspertas tame didelės dramos neįžvelgia. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavęs karybos ekspertas Darius Antanaitis teigė, kad yra nemažai šansų, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą ir tiksliai įvardijo, kokiu atveju ryžtųsi tai padaryti.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį paskelbė, kad šalies karinio oro laivyno lėktuvai yra „parengti“ nešti branduolinį užtaisą. Anksčiau Baltarusijos prezidentas skelbėsi paprašęs iš Kremliaus, kad jam leistų šalies teritorijoje dislokuoti „NATO atgrasantį“ branduolinį ginklą.

Ant slenksčio ribos. Taip paprastai yra vertinama žmonijos padėtis pačiomis pavojingiausiomis branduolinės eros akimirkomis. Tačiau, kaip yra pastebėjęs branduolinės strategijos tėvu laikomas Thomas Schellingas, ši frazė yra klaidinanti. Jis rašė, kad branduolinis frontas nėra: „Uolos kraštas, ant kurio galima atsistoti, pasižiūrėti žemyn ir nuspręsti, ar šokti, ar ne.“ Verčiau tai: „Šlaitas, prie kurio stovint atsiranda pavojus nuslysti žemyn.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paragino branduolinių ginklų turinčias šalis laikytis įsipareigojimo pirmoms nepanaudoti savo atominių arsenalų. JT vadovas taip pat perspėjo, kad augant tarptautinei įtampai vėl prasidėjo branduolinio ginklavimosi varžybos.

Pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialu „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“, perspėjo Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas, šeštadienį lankydamasis Hirošimoje minint pirmojo atominio bombardavimo 77-ąsias metines. Per kasmet rengiamą minėjimą A. Guterresas perspėjo dėl krizių Ukrainoje, Viduriniuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje keliamos rizikos ir priminė apie dviejų Japonijos miestų patirtą atominio bombardavimo siaubą.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį perspėjo, kad žmoniją nuo branduolinio susinaikinimo skiria „vos vienas apsiskaičiavimas“, o pasaulis susiduria su tokia grėsme, kokios nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. „Iki šiol mums nepaprastai sekėsi. Tačiau sėkmė nėra strategija.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau kelis mėnesius, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas be kita ko pradėjo braškinti ir branduolinį kardą. „Kas bando mums trukdyti, jau nekalbant apie grėsmes mūsų šaliai ir jos žmonėms, turi žinoti, kad Rusijos atsakas bus neatidėliotinas ir sukels pasekmes, kurių niekada nematėte istorijoje“, – vasarį paskelbė Putinas viename iš daugelio pareiškimų. Tai buvo įspėjimas apie galimą branduolinį smūgį.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, bendraudamas su iš Maskvos atvykusiu Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Maskva „turi būti pasirengusi branduolinio ginklo panaudojimui“ ir pasiskundė, kad Baltarusija tokio neturi. Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje pasiūlė Maskvai „būti pasirengusiai“ branduolinio ginklo panaudojimui, pažymėjęs, kad Baltarusijos teritorijoje branduolinių užtaisų sandėlių nėra.

Po 35 branduolinės ginkluotės susitraukimo metų per ateinantį dešimtmetį jų skaičius pasaulyje augs, nes pasaulinė įtampa didėja vykstant Rusijos karui Ukrainoje, pirmadienį pranešė SIPRI mokslininkai.

Rusija pažeidė Budapešto memorandumą ir todėl Vakarai turi teisę padovanoti Ukrainai branduolines galvutes, kad ši galėtų apsaugoti savo nepriklausomybę, pareiškė europarlamentaras Radoslawas Sikorskis.

Prieš daugiau nei 100 dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, o vėliau įspėjo ir apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, rašo „The Economist“. Pabrėždamas savo turimų atominių ginklų galią ir žadėdamas pavergti Ukrainą jis grasino, kad šalys, kurios padeda ukrainiečių karinėms pajėgoms, išvys tokias pasekmes, kurių dar „neregėjo per visą pasaulio istoriją“. Nuo to laiko rusų propagandinėje televizijoje rodomi pliurpalai apie artėjantį Armag...

Šiaurės Korėja patikrino „branduolinio detonavimo įtaisą“, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas Pietų Korėjos prezidentūroje ir pridūrė, kad Pchenjanas naują branduolinį bandymą gali surengti artimiausiu laiku. JAV ir Pietų Korėjos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis ne kartą perspėjo, kad Pchenjanas galimai ruošiasi atlikti septintąjį branduolinį bandymą.

Dešimtmečius Kinija turėjo palyginti nedaug branduolinės galios, tačiau, remiantis dabartiniais JAV žvalgybos skaičiavimais, šis arsenalas iki 2030 m. padidės keturis kartus bei pasieks iki 1000 ginklų, o šis skaičius padės Kinijai gerokai viršyti bet kurią kitą branduolinę galiūnę, išskyrus Rusiją ir JAV, rašo foreignaffairs.com. 2021 m. birželio pabaigoje palydoviniai vaizdai atskleidė, kad Kinija Gobio dykumos pakraštyje stato 120 tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM) šachtų.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nemato jokių požymių, kad Rusija ruoštųsi panaudoti taktinius branduolinius ginklus karo draskomoje Ukrainoje, šeštadienį pareiškė agentūros direktorius Williamas Burnsas. „Šiuo metu mes, žvalgybos bendruomenė, nematome praktinių įrodymų, kad Rusija planuoja dislokuoti ar net potencialiai panaudoti taktinius branduolinius ginklus“, – sakė W. Burnsas. „Atsižvelgdami į žvanginimą ginklais.

Maskva mano, kad gali nebaudžiama vykdyti karo nusikaltimus, nes yra branduolinė valstybė, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kaip rašo BBC, apie tai V. Zelenskis kalbėjo Karališkąjam tarptautinių reikalų institutui (Chatham House). „Jie (rusai – aut. past.) nemano, kad gali būti patraukti atsakomybėn už karo nusikaltimus, nes jie turi branduolinės valstybės galią“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusijos socialinių tinklų naudotojai aktyviai aptarinėja propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo pasirodymą Dubajuje ir vertina jo „nepakankamą patriotizmą“. Vos spėjęs savo televizijos laidoje papasakoti apie tai, kaip Rusijos „sarmatai“ skrenda sunaikinti Didžiosios Britanijos salyno, žymus Kremliaus propagandininkas pastebėtas besiilsintis Dubajuje.

Nobelio taikos premiją pelnęs Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas antradienį pasmerkė Rusijos propagandą, kuria įrodinėjama, kad per karą Ukrainoje reikia panaudoti branduolinius ginklus, ir perspėjo, kad tai žymėtų „žmonijos pabaigą“. „Neatmesčiau galimybės, kad galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai“, – žurnalistams Ženevoje per vertėją sakė D. Muratovas. Jis kalbėjo per Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą renginį.

Rusijos propagandinės televizijos laidos ir toliau aktyviai aptarinėja galimą Didžiosios Britanijos sunaikinimą branduoliniu ginklu. Nepaisant Rusijos valdžios patikinimų, kad „niekam nesiruošiame skelbti branduolinio karo“, šios šalies žiniasklaidoje aktyviai aptarinėjami galimi britų sunaikinimo būdai.

Europos Sąjunga pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai. Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą. Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.

Po pirmųjų karinių nesėkmių Ukrainoje Vladimiras Putinas ėmėsi branduolinio šantažo. Vakarų žurnalistai, ekspertai ir politikai domisi, kas bus, jei Kremlius nuspręs panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas paaiškinti Rusijos poziciją dėl branduolinio ginklo, patikino, kad „niekas negalvoja apie branduolinio ginklo panaudojimą“. Tačiau kartu jis pridūrė, kokiu atveju Rusija imtųsi tokio veiksmo.

Dingęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu daugeliui kelią nemažai klausimų, tačiau jo situaciją politologas Nerijus Maliukevičius vadina tragikomiška. TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Maliukevičius aiškino, kad jis gali būti nušalintas arba slapstosi pats, kadangi nenori prisiimti atsakomybės už nepavykusius Rusijos planus Ukrainoje.

Ukrainoje – daugiau nei mėnuo laiko nuo tos akimirkos, kai į šalį įsiveržė Rusijos kariai. Greitos pergalės pasiekti okupantams nepavyko, todėl dar ir šiandien Ukrainos teritorijoje žūva žmonės, yra naikinami pastatai. Karas verčia visuomenę diskutuoti ir apie galimas alternatyvas, įvairius scenarijus. Vienas jų – branduolinio ginklo panaudojimas, apie ką Rusija ir užsimina.

Tarptautinės tyrėjų grupės „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas teigia, kad Rusijos Federacija svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą. Tokios galimybės kiek anksčiau neatmetė ir Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. Vis dėlto, kaip televizijai „Ukraina 24“ sakė Ch. Grozevas, įsakymą panaudoti branduolinį ginklą turi vykdyti penki žmonės. Kremlius baiminasi, kad vienas iš šių žmonių gali atsisakyti, rašo UNIAN.

Pentagonas pasmerkė Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo atsisakymą atmesti branduolinio ginklo panaudojimą konflikto Ukrainoje metu. Rusijos prezidentas yra padidinęs branduolinių pajėgų parengtį antradienio interviu CNN metu akcentavo D. Peskovas, atsisakęs visiškai atmesti branduolinio ginklo panaudojimo galimybę, rašoma „The Guardian“. D. Peskovas pranešė, kad tokio tipo ginkluotė galėtų būti panaudota, jeigu Rusija susidurtų su „egzistencine grėsme“. Rusija yra daugiausiai branduolinių už...

Vis dar vykstant Rusijos karui Ukrainoje, nenustojama spėlioti, ar rusai drįs panaudoti cheminį, biologinį ar branduolinį ginklus. Kariuomenės vadas teigė, kad lengviau yra nuspėti orus nei atsakyti į šį klausimą, tačiau jų panaudojimas būtų nelogiškas. TV3 žinių „Dienos komentare“ Valdemaras Rupšys aiškino, kad tada jau nebūtų kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje, konfliktas – eskaluotųsi.

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba Maskvos prašymu penktadienį rengia skubų posėdį dėl įtariamos biologinių ginklų gamybos Ukrainoje, nors anksčiau surengtos sesijos dėl Sirijos metu buvo suabejota pačios Rusijos patikimumu kalbant apie cheminius ginklus. Ketvirtadienį Rusija apkaltino Jungtines Valstijas, kad jos esą finansuoja biologinių ginklų mokslinius tyrimus Ukrainoje, kurią nuo vasario 24 dienos puola dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu. Tarptautinė įtampa yra smarkiai išaugusi dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o šis V. Putino įsakymas neabejotinai dar labiau padidino nerimą.

Kyla pavojus, kad bus panaikinta metų metus trukusi branduolinio neplatinimo pažanga visame pasaulyje. Šaltojo karo pabaiga atvedė prie stebuklingo branduolinio nusiginklavimo momento, rašo politico.eu. Žlugus Sovietų Sąjungai, dėl atkaklių diplomatinių manevrų iš Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano buvo išvežti sovietų strateginiai branduoliniai ginklai, taip pat taktiniai branduoliniai ginklai iš kitų sovietinių respublikų.

Šiaurės Korėja sekmadienį per rekordinį septintą raketų bandymą šį mėnesį paleido galingiausią nuo 2017 metų raketą, o Seulas perspėjo, kad dabar Pchenjanas galėtų išbandyti branduolinius ir tolimojo nuotolio ginklus. Šiaurės Korėja iki šiol niekada nebuvo surengusi tiek daug raketų bandymų per vieną kalendorinį mėnesį, be to, praeitą savaitę pagrasino atsisakyti kone penkerius metus trunkančio savanoriško branduolinių ir ilgo nuotolio ginklų bandymų moratoriumo.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusi informacija, kad Rusija į Baltarusiją gali įvežti branduolinį ginklą, daug kas sunerimo, tačiau Arvydas Anušauskas teigė, kad mes, NATO valstybė, esame saugūs. Krašto apsaugos ministras TV3 Žinių „Dienos komentare“ sakė, kad ranka negalime numoti ir į tai, kad toks ginklas yra Kaliningrade. Junginės Valstijos prasitarė, kad yra grėsmė, jog Rusija į Baltarusiją atveš branduolinius ginklus.

Vakarų šalių diplomatai „The New York Times“ užsiminė, kad derybų metu Rusijos pusė perspėjo apie galimą branduolinių raketų perkėlimą „arčiau JAV krantų“. JAV tuo metu pademonstravo savo branduolinės triados povandeninį laivą Guamo uoste, o Rusijos bendrovės dėl investuotojų panikos neteko dešimčių milijardų dolerių. JAV žiniasklaidos šaltinių teigimu, Maskva gali imtis tokių veiksmų, jeigu Vakarai nepatenkins Kremliaus reikalavimų dėl saugumo Europoje garantijų.

Kinija antradienį pareiškė, kad ir toliau „modernizuos“ savo branduolinį arsenalą, ir paragino JAV bei Rusiją mažinti savo atsargas. Toks pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai penkios branduolinės galybės pažadėjo neleisti platinti atominių ginklų ir vengti branduolinio konflikto.

Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, JAV ir Prancūzija išplatino pranešimą dėl „branduolinių ginkluotės ginklavimosi varžybų išvengimo“. Jame akcentuojama, kad tos šalys, kurios jau turi tokią ginkluotę sutaria dėl jau galiojančių dvišalių ir daugiašalių susitarimų svarbos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas pranešimus apie Rusijos branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje galimybę, sakė manantis, kad tai yra informacinė ataka siekiant įbauginti. „Man atrodo, kad kažkokių bauginimų dėl branduolinių ginklų migracijos iš Rusijos Federacijos į įvairius pasaulio kampelius mes daug kartų girdėjome – ir apie branduolinio ginklo dislokavimą laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje. Dabar girdime informaciją... dėl Baltarusijos.

Pastaruoju metu buvo spekuliuojama, ar Iranas artimiausiu metu sukurs branduolinį arsenalą. Atrodo, kad Iranas pervertina savo skiliųjų medžiagų atsargas, siekdamas daryti spaudimą JAV. Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas rugpjūčio pradžioje JT Saugumo Tarybai pasakė, kad „Iranui <...> liko tik apie dešimt savaičių iki medžiagų, būtinų branduoliniam ginklui, įsigijimo“. „Dabar metas darbams – žodžių neužtenka.

Jungtinė Karalystė ketina 40 proc. padidinti savo branduolinį arsenalą, sakoma šalies gynybos ir užsienio politikos apžvalgoje. Planai nuo 180 iki 260 padidinti iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Trident“ branduolinių galvučių skaičių rodo, kad tris dešimtmečius vykdytas laipsniškas nusiginklavimas stabdomas. „Pagrindinis mūsų branduolinio potencialo tikslas – palaikyti taiką ir atgrasyti agresiją.

Panašu, kad Šiaurės Korėjos gyventojai palaiko lyderį Kim Jong Uną dėl jo parlamento ruošimosi patvirtinti šalies branduolinių ginklų programos išplėtimo planą, keliantį grėsmę JAV sąjungininkams ir net JAV žemyninei daliai.