biudžetas

Vakar žiniose labai pralinksmino vaizdelis, kuriame vyrai krovė Rusijos Federacijos 2011-2013 m. biudžeto projektą į sportinius krepšius ir vežė juos į parlamentą. Nors biudžete numatyta pradėti vykdyti naujas biudžeto programas, taip pat numatytas ir lėšų taupymas - federalinių valstybės tarnautojų skaičius bus sumažintas 20 proc.. Planuojama biudžeto deficitą sumažinti 4 proc.

Generalinės prokuratūros susidomėjimą sukėlusios šimtais milijonų litų valstybės iždą patuštinusios Valdovų rūmų statybos šešėlį meta su aukštais šalies pareigūnais ilgą laiką sietam ir valstybinių užsakymų nestokojusiam Panevėžio statybos trestui. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą įvertinusi Valstybės kontrolė savo išvadose pripažino neradusi pagrįstų argumentų, kodėl rūmų projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. litų iki daugiau nei 367 mln. litų.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad kitų metų šalies Lietuvos biudžeto deficitas sudarys apie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot premjero, „kitų metų biudžetas bus taupus ir nepaliksiantis ateities kartoms nepakeliamų skolų.“ „Deficitas – tiek, kiek ir skelbėme, – apie 6 proc., galbūt net ir mažiau. Tai būtų mūsų tikslas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas. A. Kubilius pabrėžė, kad deficitas – nesavitikslis dalykas.

Kasdieniame gyvenime esame įpratę mokesčius mokėti nuo konkretaus objekto. Pildamasis benziną žinai, kad į mokamą sumą įskaičiuotas akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, gaudamas atlyginimą supranti, kad gyventojų pajamų ir sveikatos draudimo mokesčiai išskaičiuoti, retesnis kuris žino, kokio dydžio įmokas „Sodrai“ už jį moka darbdavys. Šiame kontekste pelno mokestis atrodo kaip „ne šio miško žvėris“, nes jo bazė yra daug painesnė ir sunkiau apčiuopiama.

Valstybės institucijos su mokesčių mokėtojų pinigais elgiasi taip, kaip užsimano. Beveik nėra įstaigų, kurios tvarkydamos mūsų visų lėšas nepažeistų įstatymų. Į kurią instituciją Valstybės kontrolė beda pirštu – ten ir užfiksuoja didžiulių pažeidimų. Tačiau naudos iš to maža, mat Europos Sąjunga uždraudė auditoriams atlikti baudžiamąją funkciją. Pradangino milijonus Valstybės kontrolė praėjusią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd.

Vyriausybė suplanavo, kad stichinės nelaimės šįmet Lietuvos nebeaplankys. Jos rezervo fondas, iš kurio paremiamos jų aukos, – beveik tuščias. Deja, prognozės nepasitvirtino. Rugsėjo pradžioje Rokiškyje siautėjęs gaisras nusinešė penkias gyvybes, paliko be pastogės išgyvenusiuosius. Tačiau nuspręsta, kad paramos labiau reikia ne jo aukoms, o gražuolių konkursui. Rugsėjo pradžioje Rokiškyje kilęs gaisras nusinešė penkių žmonių gyvybes.

Diplomatai sako už konsulines paslaugas į biudžetą surenkantys gerokai daugiau mokesčių nei gauna asignavimų joms teikti ir prašo papildomų pinigų. Mažiau dirba daugiau Užsienio reikalų ministerija (URM) tikisi, kad kitąmet konsulinėms funkcijoms atlikti net ir skylėtame biudžete bus skirta daugiau lėšų nei šiemet. Finansų ministerija atsargiai vertina tokią galimybę.

Didžiosios Britanijos biudžetas praėjusiais metais negavo 42 mlrd. svarų sterlingų mokesčių, kurie būtų padėję išvengti išlaidų mažinimo ir valstybės tarnautojų atleidimo bangos, rašo šalies laikraštis „The Independent“.„Mokestinė skylė 2009“ susidarė dėl daugelio priežasčių, teigia ekspertai. Vieną iš jų nurodė Britanijos mokesčių inspekcija. Ši žinyba paskelbė, jog per praėjusius metus skirtumas tarp gyventojų deklaracijose nurodytų ir sumokėtų sumų pasiekė 4 mlrd. svarų sterlingų.

Dar net neprasidėjus Seimo rudens sesijai ir nepasirodžius 2011 m. valstybės biudžeto projektui, dėl jo jau pradėtos kryžiuoti politinės špagos. Aštriausią dūrį kol kas atliko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareikšdama, „kad netoleruos rinkėjų pirkimo valstybės biudžeto lėšomis“. Taip, tai labai bloga parlamentarų praktika. Tačiau šios lėšos dažniausiai dar pasiekia gyventojus ir vienaip ar kitaip kažkokia tai forma pasitarnauja bent kokios tai visuomenės dalies interesams.

Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad kitų metų biudžetas bus „dietinis“, tačiau verslas gaus ir „pyragėlių“. Vyriausybės valandoje Seime liberalas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ministrės klausė, kokių pozityvių dalykų kitų metų biudžete galėtų tikėtis verslas: „Akivaizdu, kad kitų metų biudžetas bus dietinis, kaip ir šiemet. Ar be biudžetinės dietos bus numatoma ir kokių pyragėlių verslui?“, – teiravosi K. Glaveckas.

Europos Sąjungos biudžeto perspektyvas su Lietuvos politikais penktadienį aptars Lietuvoje viešėsiantis už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Europos Komisijos narys Janušas Levandovskis (Janusz Lewandowski). Europos Sąjungos institucijos narys susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Seimo Europos reikalų komiteto nariais.

Visagino atominė elektrinė (VAE) teiks ekonominę naudą tiek valstybei, tiek Visagino savivaldybei, tiek eiliniam namų ūkiui. SEB banko patarėjas dr. Gitanas Nausėda trečiadienį dienraščio „Verslo žinios“ organizuotoje konferencijoje „Galimybės Lietuvos verslui: naujoji atominė elektrinė“ teigė, jog VAE mokės mokesčius ir valstybei, ir Visagino savivaldybei. Taip pat bus užimta regione esanti darbo jėga bei namų ūkiai bus aprūpinti pajamomis.

„Visa Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Džiaugiuosi, kad Lietuvos vardas vėl skamba pasaulyje, kad jūs sugebėjote bent laikinai suvienyti valstybę, kad jūs esate jauni ir dar nesugadinti, turintys noro mylėti Lietuvą ir už ją kovoti. Jūs esate ir būsite sektinas pavyzdys mūsų jaunajai kartai ir mums visiems“, – Prezidentūroje sveikindama šalies krepšinio rinktinę sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Likviduojamų dešimties apskričių viršininkų administracijų darbuotojai neskuba kreiptis į teritorines darbo biržas, gauna iki 5 mėnesių trunkančias vidutinio atlyginimo kompensacijas arba įsidarbina kitose valstybės įstaigose. Todėl ir panaikinus apskritis finansinė našta mokesčių mokėtojams ir šalies biurokratų skaičius beveik nesumažėjo. Apskričių panaikinimą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tikėjosi, kad valstybė sutaupys 30–35 milijonus litų.

Rudens sesijos išvakarėse su Seimo valdybos nariais susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė būsimo politinio sezono prioritetus. Šalies vadovė žadėjo laikytis labai griežtos pozicijos biudžeto priėmimo procese, kad jis netaptų rinkiminių pažadų paketu. „Rinkėjų pirkimas biudžetu dar esant sudėtingai ekonominei situacijai nebus toleruojamas. Tokio įstatymo nepasirašysiu ir norėčiau, kad tai būtų aišku visiems ir visoms politinėms jėgoms Seime.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė mano, jog vyriausybės nuostatos tautos atžvilgiu yra neparemtos ekonominiais dėsniais. Kas? Kam? Už ką? – Neseniai premjeras vėl pakartojo, kad Lietuvoje labai populiarios išlaikytinių nuotaikos. Kas ką Lietuvoje išlaiko? Kas kam skolingas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Maldeikienės. – Tai vienas fundamentaliausių klausimų Lietuvoje. Vadinamasis normalus lietuvis yra įsitikinęs, kad biudžetininkai Lietuvoje yra išlaikytiniai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kol šlubuoja socialinės išmokos, ministrams kitų metų valstybės biudžete prašyti didesnio finansavimo savo sritims būtų nekorektiška. „Jeigu nesugebame vykdyti visų savo socialinių įsipareigojimų, nesugebame žmonėms mokėti visų socialinių pašalpų, jeigu užššaldėmė pensijas, tuomet jokios pretenzijos iš jokios srities į padidintą finansavimą 2011 metais yra nekorektiškos“, – LTV „Panoramai“ nurodė D. Grybauskaitė.

Valstybės skolą skaičiuojančio portalo 2g.lt duomenimis, rugpjūčio pabaigoje valdžios sektoriaus skola bus 32,8 mlrd. litų. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje vienam gyventojui tenkanti skolos dalis perkops 10 tūkst. litų ribą. Tai paaiškėjo sužinojus naujausius Statistikos departamento duomenis apie tikslų gyventojų skaičių. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje oficialiai gyveno 3 349 872 gyventojai.

Piniginė – tai daiktas, kurį turime beveik kiekvienas iš mūsų. Ir visai nesvarbu dydis, spalva, išvaizda – daug svarbiau jos turinys: į kurį skyrelį ir kiek atsidedame uždirbtų pinigų, iš kurio traukiame, užklupus nelaimei, o kuriame laikome einamiesiems, kasdieniams reikalams.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius lyginant su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, akcizo mokesčio už etilo alkoholį sumokėta 15 proc. mažiau. Valstybės biudžeto pajamos iš etilo alkoholio per septynis šių metų mėnesius sudarė 274,76 mln. litų, t.y. 48,48 mln. litų mažiau nei pernai, kuomet į biudžetą pateko 323,24 mln. litų. Vien per šių metų liepos mėnesį, į valstybės biudžetą buvo sumokėta 33,27 mln. litų akcizo už etilo alkoholį, tai 33,2 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra "Standard & Poor's" sumažino ilgalaikio Airijos skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-. Reitingai buvo sumažinti dėl vis didėjančios vyriausybės paramos bankams. Tai gali dar labiau padidinti Airijos biudžeto deficitą. Tai žemiausias reitingas nuo 1995 metų. “Fitch" ir  “Moody's" Airijai reitingus iki Aa2 sumažino dar praėjusį mėnesį. "Standard & Poor's" mano, kad Airijai teks išleisti 90 mlrd. eurų, kuri bus skirti bakų sistemos pagalbai.

Pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo Premjeras Andrius Kubilius, atsakinėdamas į opozicijos siūlymus pinigus iš Vyriausybės rezervo fondo skirti tik nukentėjusiesiems nuo stichijų, sakė nepamenąs, kad Vyriausybė būtų skyrusi pinigų šeštadienį pasibaigusiam grožio konkursui „Misis Visata“. „Žinokit, neatsimenu, tikrai“, – sakė Premjeras. Vyriausybė konkursui liepą skyrė 63 tūkstančius litų.

JAV ekonomikos padėtis ateityje dar labiau suprastės, nedarbo lygis išliks aukštas, o lėtas pramonės augimas darys neigiamą įtaką ekonomikos atsigavimui, teigia biudžeto analitikas Douglas Elmendorfas.Pasak analitiko, JAV nedarbo lygis nepasieks 5 proc. ribos dar mažiausiai iki 2014 m. D.Elmendorfas teigia, kad be reikšmingų pokyčių JAV mokesčių ir išlaidų įstatymuose vyriausybė nepajėgs susitvarkyti su biudžeto deficitu.

Kad prasidėjus mokslo metams į darželius susirinkę vaikai neliktų gurgiančiais pilvais, Panevėžio savivaldybė privalo surasti mažiausiai pusę milijono litų. Tokios sumos miestui pritrūko pamaitinti ikimokyklines įstaigas lankančias socialiai remtinų šeimų atžalas. Savivaldybės finansininkai pripažįsta, kad trūkstami 500 tūkst. litų gali būti dar ne riba. Tokia suma apskaičiuota pagal gegužę miesto darželius lankančių vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų skaičių.

Ginklai be šovinių, uždarytos ambasados, basi policininkai, prasiskolinusios ligoninės. Tokią ateitį regi ministerijos, jeigu kitąmet negalės išleisti daugiau, rašo "Lietuvos rytas". Pradėjusios planuoti kitų metų išlaidas ministerijos pageidavo iš viso 4 mlrd. litų daugiau negu šiemet. Tada Finansų ministerija nurodė iki šios savaitės pradžios pateikti realius planus – 2011-ųjų išlaidos neturinčios viršyti šiųmetinių.

Liepą į valstybės biudžetą surinkta 1,097 mlrd. litų. Tai, anot Finansų ministerijos, 6,7 proc. daugiau nei prognozuota (1,029 mlrd. litų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per liepą į valstybės biudžetą buvo surinkta 1,511 mlrd. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 413,6 mln. litų). Liepos mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio – 678,5 mln. litų, o buvo planuota surinkti 562,5 mln. litų. Per šį laikotarpį 191,1 mln.

Apkarpiusi pensijas ir išmokas motinoms, Vyriausybė surado dar vieną galimybę sutaupyti labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Senatvės ar ligų tarp keturių sienų įkalinti ir ne mažiau nei iš 700 litų besiverčiantys varguoliai privalės susimokėti už juos namuose aplankančių socialinių darbuotojų paslaugas. Iki šiol už jas atsilyginti reikėjo tiems, kurių pajamos viršydavo 1050 litų ribą. Panevėžio socialinių paslaugų centro taikomas valandos įkainis siekia 7,28 lito.

Iš žlugusios karinės misijos Afganistane, matydami tik didėjantį beginklių žmonių aukų skaičių, traukiasi net ištikimiausi NATO rėmėjai. Tačiau Lietuvos karo šalininkai ketina didinti pajėgumą: reikalaujama papildomų 130 milijonų iš biudžeto. Mat reikia penktadaliu didinti išlaidas karui Afganistane. Siurbs pinigus karui Pirmąjį šių metų pusmetį Afganistane žuvo beveik 1300 nekaltų civilių – tai 31 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Latvijos finansų ministerija, ruošdama kovos su šešėline ekonomika planą, paskelbė apie planuojamą dalinę mokesčių amnestiją juridiniams asmenims nuo 2011 m. liepos 1 d. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, kad Darbo partija pritaikyti mokesčių amnestiją Lietuvos mokesčių mokėtojams siūlė dar sausio mėnesį, tačiau tada Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tiesiog pasišaipė iš darbiečių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak I. Šimonytės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.

Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnai tikina, kad susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį. Susiveržė 1,5 proc.

Sukauptą patirtį vaikams perduodančius sportininkus valstybė skriaudžia. Metų pradžioj penktadaliu sumažinę sportininkų rentas, dabar funkcionieriai sporto srityje dirbantiems čempionams kirto dar kartą – valstybė nusprendė, kad rentų gavėjai privalo sėdėti namie ir neužsiimti jokia papildoma su sportu susijusia veikla, iš kurios gautų draudžiamųjų pajamų.

Seimas, privertęs visą Lietuvą krapštyti didesnius mokesčius ir tenkintis mažesnėmis pensijomis bei išmokomis, savęs nenuskriaudė. Kitąmet parlamentas didins išlaidas šventėms ir niekučių pirkimui, išleis keletą milijonų kalboms mokytis. Tačiau seimūnų tikinimu, jie susispausti nebegali, o pinigų prasimanys net parduodami savo viešbutį.

Programų tikslai, uždaviniai ir priemonės turėtų būti aiškiai suformuluoti ir aptarti biudžeto programų planavimo stadijoje, o pasiekus užsibrėžto tikslo, programa turėtų būti užbaigiama. Tai – vienas iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizėje pateiktų pasiūlymų, kaip mažinti biudžeto planavimo ir vertinimo ydas.

Kažkada bandžiau surašyti sritis ar sektorius, kurias Ūkio ministerija rėmė ar siūlė remti vis aiškindama, kad tos sritys padės mums suklestėti. Lietuva turėtų tapti šalimi, kur plėtojama 1. IT, finansinės ir kitos paslaugos, 2. biotechnologijos, 3. medicininis turizmas, 4. ekologiškas kaimo turizmas, 5. tranzitas, 6. švari energetika, 7. žinių ekonomika, 8. verslo turizmo  ir t.t. šalimi.

Utenos vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Edmundas Pupinis šiandien kreipėsi į šešis Aukštaitijos regiono rajonų merus, reikalaudamas principingai ištirti garsiąją Utenos sąvartyno pirties istoriją.

Seimūnai giriasi, jog 2008 metais per naktį įvykdyta mokesčių reforma jau atšaukta. Klaidos ištaisytos. Sąlygos plėtoti verslą labai puikios. Kam? Kur? Jei sąlygos puikios, kodėl žmonės dumia iš Lietuvos tarsi patrakę. Verslininkai iškelia savo verslus į ne tokias puikias valstybes. Čia kažkodėl masiškai bankrutuoja. Matyt, esame mazochistai. Adrenalino fanatikai. Nenorime likti Lietuvoje. Per geros čia sąlygos. Tegul čia lieka tik pensininkai. Verti paties geriausio gyvenimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai iš Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) reikalavo į valstybės biudžetą pervesti 141 tūkst. litų esą neteisėtai imto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už studentų pažymėjimų gaminimą, nutarė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Nors niekas iš valdžios atstovų garsiai nekalba, tačiau yra tokie šokiruojantys skaičiai: mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra daug mažiau negu įvairių išmokų gavėjų. Ir svarstyklės vis labiau svyra pirmųjų nenaudai. Dirbančių vis mažiau Valstybė kiauro savo biudžeto nebesugeba užlopyti net skolintais milijardais. To priežastis labai paprasta: kuo toliau, tuo labiau mažėja mokesčių mokėtojų ir beveik tokiu pat greičiu auga išmokų gavėjų skaičius.

Nacionalinis aktyvių mamų sambūris apgailestauja, kad įstatymas dėl motinystės išmokų mažinimo priimtas, nesvarsčius jų siūlymo – minimalią visiems vienodą išmoką skirti iš biudžeto, o kitą dalį, susietą su buvusiomis pajamomis, stažu ir vidutiniu atlyginimu, mokėti iš „Sodros". Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sambūrio atstovės aiškino, kad tiek iš biudžeto, tiek iš „Sodros" skiriamas išmokas būtų galima susieti su esama ekonomine padėtimi, įtraukiant į formulę vidutinį atlyg...

Šiandien pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikę su prezidentės patarėjais pateikė argumentus, kodėl reikia vetuoti Seimo skubotai priimtą Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymą. Iki šiol pareigūnai susirgę tarnybos metu gaudavo vidutinio darbo užmokesčio nedarbingumo išmoką. Pagal Seimo priimtą įstatymą – ši išmoka pareigūnams mažėtų daugiau nei perpus.

Šiaulių miesto biudžeto pusmečio užduotis surinkti 52,5 milijono litų įvykdyta su kaupu - surinktas 61 milijonas litų. Viena vertus, planas vykdomas, kita vertus, palyginus realius skaičius pinigų nedaugėja - įplaukos dviem procentais mažesnės negu pernai pirmąjį pusmetį. Šiauliečiai vien gyventojų pajamų mokesčio sumokėjo šešiais procentais mažiau. Tai lėmė išaugęs nedarbas ir sumažėję atlyginimai.

„Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta, remiantis šiuo rodikliu, išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES) – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius teigia, kad vėl mažindama motinystės pašalpas, taip pat mechaniškai ilgindama pensijinį amžių, A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė tęsia Lietuvos žlugdymo politiką. Atimdami iš jaunų šeimų ir pagyvenusių žmonių pasitikėjimą valstybės socialine sistema valdantieji naikina tautą, skatina naują emigracijos bangą ir gimstamumo nuosmukį. Anot politiko, uždirbtų ir pažadėtų motinystės išmokų dar vienu mažinimu valdantieji tyčiojasi iš jaunų šeimų.

Pramonininkai siūlo Vyriausybei formuojant kitų metų biudžetą taupymo priemonių ieškoti ne didinant mokesčius, o skatinant ekonomikos augimą. Rezervų siūloma pasidairyti ir motinystės išmokose.

Trišalė taryba su Lietuvos pramonininkų konfederacija nuogąstauja, kad nauji Vyriausybės taupymo planai, o ypač ketinimai įvesti naujus mokesčius, pribaigs vos kvėpuojantį Lietuvos verslą ir visiškai nuskurdins gyventojus. Užuot vėl siekus svetimos kišenės, valdžiai siūloma pirmiau susitvarkyti savo darže. Diržus verš iš naujo Dauguma Trišalės tarybos narių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų, yra pasirašę Nacionalinį susitarimą tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių.

Vakar su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi susitikęs Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) sveikino Vyriausybę, priėmusią sunkius sprendimus taupyti, bet papildomos Europos Sąjungos paramos skurdo nualintai Lietuvai nežadėjo. Po susitikimo su premjeru A.Kubiliumi Europos Komisijos pirmininkas Ž.M.Barozas gyrė Lietuvos pastangas konsoliduoti biudžetą ir viešus finansus, tačiau su valdančiųjų taip trokštamu euro įvedimu šių pastangų per daug nesiejo.

Siūloma nustatyti pareigą seniūnaičiams teikti metinę veiklos ataskaitą seniūnui ir seniūnaitijos gyventojams. Tokį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Pasak jo, įstatymo pataisa parengta siekiant įtvirtinti seniūnaičių, kaip reikšmingo savivaldos instituto gyvybingumą, efektyvų funkcionavimą, pagerinti atsiskaitymo seniūnaitijos gyventojams kokybę.

Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo Lietuvai mažinti biudžeto deficitą apmokestinant nekilnojamąjį turtą ir automobilius, dar labiau karpant motinystės ir kitas socialines išmokas. Tačiau šių žiaurių priemonių efektyvumas nė iš tolo neprilygsta klondaikui, kurį praryja neskaidrūs viešieji pirkimai. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje beveik dvi savaites, pareiškė, kad valdžios sektoriaus deficitą būtina sumažinti 4,5 mlrd. litų.