biudžetas

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis apsilankė TV3 studijoje. Valstiečių lyderis ne tik atsakė apie tai, ar, jo nuomone, valdantiesiems pavyko pateisinti žmonių lūkesčius, bet taip pat ir kitus klausimus – apie prezidentės kritiką, artėjančius pokyčius 2018-aisiais bei pastarųjų savaičių skandalą dėl LRT finansavimo. „Aš manau, kad žmonėms dar sunku spręsti per metus laiko, ar pasiteisino ar ne.

Visai netrukus Lietuva papildys dosniau savo gynybą paremiančių NATO valstybių klubą. Nors žinia džiugina, specialistai lieka skeptiški – vargu, ar didesnės lėšos reikšmingai paveiks mūsų ginkluotę, nes šiuos pinigus... jau išleidome. Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus 2018 metų valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto įstatymus, pranešė Prezidentūra Seimas gruodžio 12 dieną patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc.

Balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto parodė, kad Seime turėtų užtekti politinės paramos ir kitoms reformos vykdyti, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Galvojau, kad (balsų Seime – BNS) bus šiek tiek mažiau.

Seimas patvirtino 2018 metų biudžetą – pirmą kartą planuojamos valdžios sektoriaus pajamos viršys išlaidas, o Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 15. Opozicijos teigimu, kitų metų šalies pajamų ir išlaidų planas nėra orientuotas į ateitį, valdantieji sako, kad jis – geresnis nei ankstesnių metų.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Kitų metų biudžetas yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė. „Matome, kad šitas biudžetas išties yra socialiai jautresnis ir atsakingesnis ir atspindi būsimų metų prioritetus. Pagal socialinei sričiai skiriamų viešųjų išteklių dalį turėjome didelį atotrūkį nuo Europos vidurkio. 2018 metais Lietuvos dalis turėtų būti apie 13 proc., o Europos vidurkis yra 18–19 procentų.

Seimas antradienį ketina priimti 2018 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. PENSININKAS Nuo sausio vidutinė senatvės pensija, turint 30 metų stažą, turėtų siekti 332 eurus – apie 30 eurų daugiau nei dabar. Stažo nesukaupusiems žmonėms ji gali augti apie 12 eurų. Be būtinojo stažo į pensiją išeina apie ketvirtadalis žmonių. Kritikai sako, kad toks netolygus pensijų augimas gali didinti atskirtį tarp pačių pensininkų.

  Vyriausybė, pirmadienį dar kartą apsvarsčiusi kitų metų biudžeto projektą, jo išlaidas padidino dar 1,447 mln. eurų – daugiausiai lėšų skirta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų algų didinimui, kalėjimų prižiūrėtojų gydymui ir bibliotekoms – knygoms įsigyti.   „Biudžetas atspindi mūsų prioritetus – turtinės atskirties mažinimas, dėmesys socialinei apsaugai, krašto apsaugos finansavimo didinimas.

Vyriausybė nusprendė kitų metų biudžeto išlaidas padidinti 55 mln. eurų, lyginant su pirminiu projektu, kad galėtų pakelti medikų, valstybės tarnautojų algas ir išplėsti socialinę paramą savivaldybėms, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Visi tie patys prioritetai išliko, tik šiek tiek paaugo – apie 55 mln. eurų.

Lietuva į „turčių klubu“ vadinamą EBPO bando patekti jau porą metų, tačiau iki tol dar reikia įgyvendinti šūsnis rekomendacijų. Nors dauguma jų susijusios su mokesčių pertvarkymu ar patobulinimu, galime pasisemti ir gerosios organizacijos praktikos dėl savo šalies biudžeto.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė 2018 metų nedeficitinio „Sodros“ biudžeto projektui. Galutinis balsavimas numatomas gruodžio 12 dieną. Už tai balsavo 71 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 21 parlamentaras. Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad kai kurios „Sodros“ įmokos ir išmokos nėra subalansuotos, o tai, pasak jo, neleidžia didinti pensijų. „Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas 124 mln. eurų, motinystės išmokos – 33 mln.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Seime vykstant maratonui dėl pinigų dalybų kitų metų valstybės biudžetui, opozicinės frakcijos nepraleido progos išsakyti savo kritiškos nuomonės apie Vyriausybės planus. Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

Panašu, kad Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė pričiupo Finansų ministeriją pagražinant faktus. Ministerijos teigimu, Europos Komisija patvirtino, jog Lietuvos biudžetas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus. Tačiau faktai rodo kitką.

 Seimas imasi pirmojo 2018 metų šalies biudžeto svarstymo – valstybės biudžetas numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai. Valdantieji sako, kad Vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai.

Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė, kad Lietuvos 2018 m. biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte keliamus fiskalinius reikalavimus – laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, o struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas. EK prognozuoja, kad 2017 ir 2018 m. struktūrinis valdžios sektoriaus balanso deficitas sieks 0,9 proc. BVP.

Seime svarstomame kitų metų valstybės biudžete Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai siūloma skirti 1,5 mln. eurų, pranešė Kauno miesto savivaldybė. Tokį pasiūlymą biudžeto projektui pateikė Seimo nariai „valstiečiai“ Aušra Papirtienė ir Gediminas Vasiliauskas, pranešė Kauno miesto savivaldybė. „Pateikėme biudžeto pataisą, kurios esmė paprasta – lėšų skyrimas visų taip laukiamo stadiono statybų pradžiai.

Trims komitetams prašant kitąmet skirti papildomą finansavimą įvairioms sritims, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Vyriausybės kol kas prašo įvertinti beveik 80 mln. eurų vertės pageidavimus. Pats komitetas pritaria tik beveik 50 mln. eurų papildomam finansavimui. BFK sutinka, kad daugiau lėšų būtų numatyta melioracijai, polderių priežiūrai, Teisėjų tarybai ir Generalinei prokuratūrai.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.

„Turbūt gaučiau Nobelio premiją, jei pasiūlyčiau receptą, kaip valstybei nustoti švaistyti milijonus“, - šypsodamasi sako Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė. Tačiau situacija visai nejuokinga, viešuosiuose pirkimuose kasmet cirkuliuoja milijardai, o apmaudžios klaidos, valstybei kainuojančios dešimtis milijonų, vis dar nėra išimtis iš taisyklės. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, vien pernai bendra viešųjų pirkimų Lietuvoje vertė viršijo 4 mlrd. eurų.

Seime jau prasidėjo intensyvus pageidavimų koncertu vadinamas procesas dėl kitų metų biudžeto išlaidų – per dvi savaites parlamentarai pateikė pasiūlymų daugiau kaip 240 mln. eurų padidinti išlaidas įvairioms sritims. Tačiau dauguma šių siūlymų, kaip ir kasmet greičiausiai bus atmesta, rašo „Verslo žinios“. „Dėmesingai bus nagrinėjami visi argumentuotieji pasiūlymai dėl biudžeto. Vis dėlto privalome laikytis griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Kaip kitąmet bus didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, lems, ar socialdemokratai balsuos už kitų metų valstybės biudžetą, sako partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo užmokesčio kėlimas yra esminis dalykas“, – trečiadienį po Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė jis.

2018 metų biudžetas yra įtemptas ir daugiau išlaidų didinti nebegalima, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tačiau papildomo finansavimo įvairioms sritims prašantys Seimo nariai Vyriausybės vadovo negirdi - prašymus teikia ir valdantieji, ir opozicija. „Jis yra tikrai pakankamai įtemptas - ant ribos, kalbant apie mūsų įsipareigojimus. Jeigu bus siūloma išlaidos kažkur, tai turi būti pasiūlyta, kur mažinti“, - antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras.

Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį suplanuotas perteklinis 2018 metų Lietuvos biudžetas, sako finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos, tai daryti būtina, nes ekonomika sparčiai auga ir reikia kaupti rezervus mažiau palankiam laikui. „Ekonomika šyla, tai akivaizdu iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto.

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma. Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą.

2018 metų biudžetas pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis, sako finansų ministras. Pasak Viliaus Šapokos tai daryti būtina, nes ekonomika šyla ir reikia kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams. „Ekonomika šyla, akivaizdu tai iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto.

Seime registruoti 2018 metų pertekliniai valstybės ir „Sodros“ bei subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Projektai Seimo nariams bus pristatyti ketvirtadienį. Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Pirmą kartą jis bus suplanuotas nedeficitinis. 2018 metų biudžeto projekte numatytas valdžios sektoriaus balanso perviršis sieks 0,6 proc.

Vyriausybei trečiadienį pritarus 2018 metų biudžeto projekui, kuris yra pirmą kartą rengtas iš anksto planuojant teigiamą valdžios sektoriaus balansą. BNS pateikia pagrindinius konsoliduotus 2018 metų finansų skaičius. Valdžios sektoriaus teigiamas balansas sieks 240,7 mln. eurų - 0,6 proc. BVP. Sektoriaus finansų balansas būtų teigiamas trečius metus iš eilės. Vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų perviršis sudarys atitinkamai 109 mln. ir 310,2 mln. eurų - 0,3 proc. ir 0,7 proc. BVP.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė 2018 metų biudžeto projektui, kuris pirmą kartą rengtas planuojant bendrą viešųjų finansų perteklių. Tai pranešė premjeras Saulius Skvernelis. „Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, daugiau nei 600 mln. eurų skiriama socialinėms reikmėms.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

 Kitų metų biudžetą palaikys 85 – 90 parlamentarų, prognozuoja valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Biudžeto priėmimas, kuris mūsų laukia, pats svarbiausias metų įstatymas, jo metu ir pasirodys, kokia yra valdančioji dauguma. Aš prognozuočiau 85 – 90 balsų“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas. Anot jo, tai bus analogų per pastarąjį dešimtmetį neturintis biudžetas, jis bus perteklinis.

 Vyriausybei trečiadienį teikiamas 2018 metų biudžeto projektas. Jis pirmą kartą rengiamas planuojant viešųjų finansų perteklių. Valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetų projektus Vyriausybė svarstys pasitarime trečiadienį. Finansų ministras Vilius Šapoka šia savaitę patvirtino, kad 2018 metų valstybės biudžetas bus perteklinis. Anot jo, papildomos pajamos bus atidėtos į rezervą sunkesniems laikams.

Kitų metų biudžetas bus perteklinis, o jo išlaidos, palyginti su šiais metais augs, tikina finansų ministras Vilius Šapoka. Tačiau jis nedetalizuoja jokių su biudžetu susijusių skaičių ir teigia, kad 2018 metų biudžeto projektas oficialiai bus pristatytas trečiadienį. „Pristatėme visiems ministrams ir premjerui biudžeto projektą, aptarėme gan detaliai visas sritis, manome, kad projektas yra gan optimalus.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą - pirmadienį dokumentas bus pristatytas ministrams, o trečiadienį turėtų būti svarstomas Vyriausybės posėdyje. Tai, kad biudžeto projektą ministrai aptars jau pirmadienį, BNS patvirtino premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

  2018 metų biudžeto projektą Vyriausybė svarstys kitą savaitę, sako premjeras Saulius Skvernelis.   „Tikėtina, kad pirminis oficialus Vyriausybės aptarimas bus sekantį trečiadienį (spalio 11 dieną - BNS) - po savaitės“, - antradienį žurnalistams teigė ministras pirmininkas. Finansų ministras Vilius Šapoka neseniai sakė, jog kitų metų biudžetas bus perteklinis, bet nepranešė, kiek pajamų planuojama surinkti daugiau nei išleisti.

Jeigu ko ir turėjome pasimokyti iš ekonominių krizių, tai – atsidėti „juodai“ dienai. Būtent tokį pasiūlymą – valstybei susirūpinti rezerviniu fondu – Seime iškėlė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau ekonomistai parlamentaro idėją vertina itin kritiškai ir primena, kad kaupti pinigus, kai ir taip esame skolingi – nelabai logiška. 2017 m. valstybės biudžeto deficitas siekia apie 500 mln. eurų, tačiau šiemet pavyko surinkti 22,5 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi.

 Kitų metų biudžeto projektą Seime, be valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų, gali palaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRI) bei „tvarkiečių“ frakcijų nariai, mano Seimo pirmininkas. „Manau, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcija taip pat dažnai paremia ir yra mums artimų pažiūrų, „Tvarkos ir teisingumo“ atskiri frakcijos nariai taip pat jie dažnai prisidėdavo paremiant“, - trečiadienį interviu Žinių radijui teigė Viktoras Pranckietis.

 Jungtinių Valstijų Senatas priėmė nacionalinio saugumo biudžeto projektą, pagal kurį numatoma suteikti Ukrainai 500 mln. dolerių (apie 418 mln. eurų) pagalbą saugumo ir gynybos srityse, anksti antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. P.Porošenkos „Facebook“ žinutėje taip pat sakoma, kad JAV Senato priimtą nacionalinio saugumo poreikių finansavimo 2018-aisiais fiskaliniais metais įstatymo projektas numato, kad Ukraina gali būti aprūpinama letaline gynybine ginkluote.

Seimui grąžinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinį tarifą šilumai, galiosiantį nuo spalio iki metų pabaigos, šalies biudžetas negaus 11 mln. eurų pajamų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Dėl sprendimo nuo spalio 1 dienos - trims mėnesiams - negautume 11 mln. eurų pajamų“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras. S.Skvernelis sako, kad tuo atveju, jeigu Seimas nesutiktų nuo 2018 metų sausio PVM tarifą šildymui padidinti nuo 9 proc. iki 15 proc.

Vyriausybė tęsi pažadą grąžinti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Finansų ministras Vilius Šapoka trečiadienį Vyriausybei pristatys tai numatančias įstatymo pataisas. „Šiandien Vyriausybei pateiksiu pasiūlymą grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui ir karštam vandeniui“, - BNS sakė V.Šapoka. Ministro teigimu, lengvata galiotų nuo spalio 1-osios iki gruodžio pabaigos ir tik centriniam šildymui.

Finansavimas gynybai ateityje priklausys nuo biudžeto galimybių ir kariuomenės poreikių, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tikslindamas praėjusią savaitę išsakytą poziciją. „Po 2018 metų turime svarstyti žiūrėdami į poreikius ir atliepdami tuos poreikius bei galimybes. (...) Mums reikia balansuoti tarp šių dalykų, nes kariuomenės poreikiai gali būti labai dideli ir tiesiog nepakeliami biudžetui“, – BNS pirmadienį sakė parlamento vadovas.

„Vaiko pinigai“, didesni atlyginimai mokytojams, didesnės pensijos, socialinės atskirties mažinimas, kylanti minimali alga, išlaidos gynybai – šie ir kiti pasiūlymai pilasi iš Seimo narių lūpų, paklausus, kam kitąmet vertėtų skirti daugiausiai valstybės pinigų. Pasiūlymų daug, o valstybės biudžetas – ne guminis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad kitų metų biudžetas turi būti socialiai orientuotas bei užtikrinti šalies saugumą. Anot jos, tai yra vienas rudens politinio sezono prioritetų.