biudžetas

Priešingai nei pagrindinis konkurentas, Lietuvos futbolo A lygos čempionė Marijampolės „Sūduva“ tarpsezonį išgyveno pakankamai ramiai. Vienuolikės vairą ir toliau tvirtai laikys patyręs futbolo specialistas iš Kazachstano Vladimiras Čeburinas, o pokyčiai komandos sudėtyje nėra itin ryškūs, kadangi sūduviečiai išlaikė beveik visą praėjusio sezono branduolį, kuris Marijampolėje rungtyniauja jau ne vienerius metus.

Vasario 6 dieną Vilniuje įvyko eilinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos sesija. Sesijoje dalyvavo 54 LTOK nariai bei 23 LTOK garbės nariai, LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas, Seimo nariai Virgilijus Alekna ir Algirdas Sysas, KKSD vadovė Kornelija Tiesnesytė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus patarėjas dr. Rolandas Zuoza.

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybai pristatytame šių metų sostinės biudžete švietimui ir ugdymui numatyta skirti beveik 288,2 mln. eurų, skelbia Vilniaus savivaldybė. Tai – 10 mln. eurų mažiau nei pernai. „Nuo vaikų vasaros stovyklų, antrokų plaukimo pamokų iki stadionų prie Vilniaus mokyklų – būtent šiems darbams planuojama skirti švietimui ir ugdymui numatytą finansavimą. Šiais metais ir toliau bus tęsiamos pradinukų užimtumo didinimo programos.

Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokyklų sistema, kurios atsiradimą lėmė menkas viešojo sektoriaus finansavimas. Taip teigia tv3.lt transliacijoje dalyvavęs ekonomistas Romas Lazutka, negailėjęs kritikos šįmet įsigaliojusiai mokesčių reformai. Pinigai nukeliauja korepetitoriams  „Valdžia vietoje to, kad ekonomikai augant sutelktų daugiau lėšų ir stiprintų viešąjį sektorių, atiduoda žmonėms po keliasdešimt eurų. Juos žmonės išleis mokėdami korepetitoriams už papildomą vaikų mokymą.

Sostinės valdininkai nusprendė, kad nuo 2019 metų miestas sporto klubus rems pagal kriterijus, kuriuos vertins nebe tarybos nariai, o nepriklausomi ekspertai. Bent jau taip deklaruojama viešai. Nors konkursas dėl šių ekspertų samdymo paskelbtas tik penktadienį, tačiau lrytas.lt žiniomis, miesto pinigai sporto klubams neoficialiai jau yra paskirstyti. Vilniaus „Rytas“ turėtų susižerti gerokai didesnę sumą nei gaudavo anksčiau – 1,5 milijonų eurų kasmet.

Daugiau nei 10,5 milijardo eurų. Tokio dydžio valstybės biudžetą 2019 metams antradienį patvirtino Seimas. Didžiausia naujojo biudžeto išlaidų dalis, arti 6 mlrd. eurų, tradiciškai keliaus socialinei apsaugai, mažiausia, 240 mln. eurų – būstui ir komunaliniam ūkiui. Beveik penktadalį ateinančių metų biudžeto lėšų sudaro ES paramos lėšos.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Seimui trečiadienį patvirtinus 2019 metų valstybės biudžetą, premjeras negaili liaupsių biudžeto projektui ir laiko jį geriausiu šioje Seimo kadencijoje. Tuo metu konservatorius Gabrielius Landsbergis teigia, kad biudžetas slepia daug bėdų ir nesprendžia esminių problemų. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių.

Seimas trečiadienį galutinai palaimino 2019 metų valstybės biudžetą, kuriame didžiausios išlaidos teks socialinėms reikmėms. Nors biudžetas priimtas be didesnių ginčų, opozicija valdantiesiems kritikos nepagailėjo. 2019 m. valstybės biudžeto pajamos (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) sudarys 10,586 mlrd. eurų, apie 75,7 proc. jų – iš mokesčių. Priėmimo stadijoje 89 Seimo nariai balsavo už, 31 – prieš, 5 susilaikė.

 Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad opozicijoje esančių konservatorių tikslas yra sužlugdyti kitų metų valstybės biudžeto priėmimą. Anot jo, laiku nepriėmus biudžeto, ištiktų krizė. „Konservatorių tikslas – bet kokia kaina sužlugdyti biudžetą. Norima kad visiems Lietuvos gyventojams, visiems dirbantiesiems, pensininkams, jaunoms šeimoms auginančioms vaikus, visiems norima padaryti krizę ir krachą (...) Dabar tikslas pagrindinis šiame etape, kad nebūtų valstybės biudžeto.

Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam 2019 metų biudžeto projektui, kuriame numatyta skirti papildomų lėšų savivaldybių biudžetams ir pedagogų atlyginimams. Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, siekia 10,59 mlrd. eurų, išlaidos – 11,696 mln. eurų, o biudžeto deficitas – 1,106 mlrd. eurų. Palyginti su pirmuoju 2019 metų biudžeto projekto variantu, kitų metų pajamos didėja maždaug 3,5 mln.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė paskirti kiek daugiau nei 21,5 mln. eurų Krašto apsaugos ministerijai, kad gynybos biudžetas šiemet siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Skyrus papildomų pinigų, Lietuvos gynybos biudžetas šiemet sieks maždaug 894 mln. eurų. Seimas spalį leido Vyriausybei pasiskolinti gynybos reikmėms, kad Lietuva šiemet pirmą kartą peržengtų 2 proc. BVP ribą.

Konservatoriai reikalauja nukelti biudžeto svarstymą dėl slepiamos informacijos ir ministrų vengimo atsakyti į klausimus.  Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis bei Biudžeto ir finansų komiteto nariai Andrius Kubilius  su Mykolu Majausku šiandien kreipėsi į Viktorą Pranckietį ir premjerą Saulių Skvernelį, ragindami juos išreikalauti iš ministrų šiuo metu parlamentarams nepateikiamos informacijos dėl biudžeto projekto ir...

Madrido „Real“ klubas naują futbolo sezoną pradėjo labai vangiai ir po 11-o Ispanijos „La Liga“ turo rungtynių čempionate užima vos šeštą vietą. Nepaisant prasto starto, karališkasis klubas netrukus turėtų pasirašyti pelningiausią sutartį sporto istorijoje, skelbia ispanų dienraštis „Marca“. Anot minėto šaltinio, Madrido „Real“ pasiekė susitarimą su „Adidas“ kompanija dėl naujos sutarties, galiosiančios artimiausią dešimtmetį.

Europos Komisija antradienį atmetė Italijos pasiūlytą biudžetą, pirmą kartą žengdama tokį žingsnį kurios nors valstybės narės atžvilgiu, ir nurodė, kad italų populistų vyriausybės išlaidų planai ateinantiems metams yra netinkami, prieštaraujantys pažadams mažinti valstybės skolą. EK nori, kad Italijos vyriausybė parengtų naują biudžeto pasiūlymą, taip eskaluodama ginčą su šia šalimi.

Pretendentas į šalies prezidento postą, ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės parengtame 2019 metų biudžeto projekte nepakankamai atsižvelgta į galimos ekonominės krizės ženklus. Anot jo, išlaidų augimas socialinei apsaugai yra palyginti nedidelis, tad ateinančiais metais nepavyks pastebimai mažinti socialinės atskirties, o mokesčių surinkimas planuojamas pernelyg ambicingai.

Vyriausybei antradienį pritarus 2019-ųjų valstybės biudžeto projektui, finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį jį pateikė Seimui. Parlamentarai ministrą užvertė klausimais, kuriuos šiuo metu kelia dauguma darbuotojų – kaip keisis jaunųjų medikų bei pedagogų algos. Preliminariai planuojama, kad kitąmet valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšas, bei išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus didesnis, nei numatyta šiemet.

Vyriausybė pritarė vaiko pinigų didinimui iki 50 eurų. Šiuo metu kas mėnesį mokama išmoka visiems tėvams ir globėjams, auginantiems vaikus iki 18 metų (arba iki 21 metų, jei vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje) už kiekvieną vaiką siekia 30 eurų. Išmokų vaikams įstatymo pakeitimais taip pat numatyta skirti papildomus 20 eurų vaikams, auginamiems ar globojamiems gausiose ir nepasiturinčiose šeimose.

Vyriausybės antradienį patvirtintas kitų metų biudžetas parengtas paisant finansinės drausmės ir nėra paveiktas artėjančių rinkimų, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Biudžetas tikrai nėra paveiktas artėjančių rinkimų, turime jau trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą (...) Nuosekliai vykdome Vyriausybės programą ir numatytus įsipareigojimus ir nieko bendro su rinkimais neturi.

Vyriausybė antradienį pritarė 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 16,7 proc. (1,516 mlrd. eurų) iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 22,2 proc. (2,121 mlrd. eurų) iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln.

Lietuvos krašto apsaugos biudžetas kitąmet turėtų pasiekti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo antradienį paskelbtas projektas. Krašto apsaugos ministerijai 2019 metų valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 948,009 mln. eurų. „Pateiktame įstatymo projekte Krašto apsaugai numatyta 2,01 BVP. Skaičiuojama pagal Finansų ministerijos rudenį atnaujintą 2019 metų BVP prognozę ir OECD prognozę“, – BNS informavo Finansų ministerijos atstovė.

Kitų metų biudžetas bus socialiai atsakingas, o jį patvirtinus, poveikį pajus didelė gyventojų dalis, teigia premjeras Saulius Skvernelis, Vyriausybei antradienį numačius patvirtinti ir pateikti Seimui biudžeto projektą.

Šitų metų biudžetas yra orientuotas į reformas, o skirstant valstybės iždo pinigus didžiausias dėmesys bus skiriamas švietimui, sveikatos apsaugai, pensijoms, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tikisi, kad parlamentas palaikys Vyriausybės biudžeto projektą. „2019 metų biudžetas atlieps reformas, galima jį vadinti reformų biudžetu, nes didžiosios sumos ir padidėjimai yra numatyti būtent švietimo, sveikatos, pensijų sritims, inovacijų sričiai.

Šią savaitę Vyriausybė pradeda svarstyti kitų metų biudžetą – trečiadienį dokumentas bus pateiktas ministrams Vyriausybės pasitarime. Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad 2019 metais planuojamas 0,6 proc. BVP viešųjų finansų perteklius (toks pats, kaip ir šiemet), tačiau valstybės biudžetas išliks deficitinis. Anot ministro, didžioji dalis planuojamo papildomo finansavimo teks struktūrinėms švietimo, sveikatos, mokesčių ir pensijų pertvarkos reformoms.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–rugpjūčio mėnesiais siekė 5,749 mlrd. eurų – 1 proc. (54,9 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 7,8 proc. (416,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 4,538 mlrd. eurų – 0,5 proc. (21 mln. eurų) didesnės nei planuota ir 6,1 proc. (260,2 mln. eurų) didesnės nei per aštuonis 2017 metų mėnesius, pranešė Finansų ministerija. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų šiemet surinkta 2,395 mlrd.

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas ketvirtadienio rytą pristatė artėjančio sezono klubo biudžetą. Paaiškėjo, kad 2018-2019 metų sezone ekipa galės pasigirti 10,7 mln. eurų biudžetu.   Pernai „Žalgiris“ buvo numatęs 8,5 mln. eurų biudžetą, tačiau surinko 10,3 mln. eurų. Todėl klubas turi 0,6 mln. eurų atsargoje. Juos „Žalgiris“ iš banko sąskaitos pasiims tik tuo atveju, jei artėjantį sezoną nesurinks norimo biudžeto. „Žalgiris“ numatė, kad iš rėmėjų gaus 3 mln.

Kauno šių metų biudžetas didinamas 6,7 mln. eurų, nes paaiškėjo, kad miesto savivaldybė pajamų surinks dar daugiau, nei planuota. Miesto tarybai pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad papildomų 1,3 mln. eurų atneš dividendai, 102 tūkst. eurų daugiau, nei manyta planuojant šiųmetį biudžetą, bus sulaukta iš ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos, rašo „Kauno diena“. Dar papildomi 1,1 mln. eurų – dotacijos iš ES finansinės paramos lėšų. Nurodomos ir kitos įplaukos.

Norintys sėkmingai planuoti savo asmeninius finansus, turėtų kasdienybėje pritaikyti gerai žinomą taisyklę „50–20–30“, pataria marketingo specialistas Deividas Kranauskas. Garsioji „50–20–30“ formulė sako, kad visą savo mėnesinį biudžetą reikėtų suskirstyti į tris kategorijas. „Kategorija 50 yra visos jūsų pajamos, skirtos būtinosioms gyvenimo išlaidoms padengti – būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui, transportui ir t. t. – viskam, ko jums reikia išgyventi. 20 proc.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Šiuo metu visas įmonių sumokėtas pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą. Tokia tvarka neskatina savivaldybių konkuruoti dėl verslo susidomėjimo, gerinti sąlygas dirbantiems ar mažiau kištis į konkurenciją. Kaip tik dėl šių priežasčių Seime užregistruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma savivaldybėms skirti ketvirtadalį jose įregistruotų įmonių sumokėto pelno mokesčio. Šiuo metu panašia tvarka savivaldybėms skiriama gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių maždaug 1,2 mlrd. eurų arba šeštadaliu didesnę sumą, nei jiems skiriama šiemet, remdamosi Finansų ministerija rašo „Verslo žinios“. Tačiau į daugumą papildomų pageidavimų veikiausiai nebus atsižvelgta.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 4,352 mlrd. eurų – 0,1 proc., arba 5,9 mln. eurų daugiau nei planuota ir 6,2 proc. (256 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Valstybės biudžeto pajamos šiemet buvo 3,433 mlrd. eurų – 4,9 proc. (159,1 mln. eurų) daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį, pranešė Finansų ministerija. Šiemet tik vieno iš keturių pagrindinių mokesčių – PVM – surinkta daugiau nei prognozuota.

Finansų ministras Vilius Šapoka prognozuoja, kad kitų metų biudžete bus matomas 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) perteklius, tačiau tikslesni skaičiai bus atskleisti rudenį, rašo 15min.lt. "Bendrus skaičius, žinoma, kad matome, atitinkamai sudėliotas biudžeto planas, derybos su ministerijomis puikiai pavyko. Prognozuojame remdamiesi Stabilumo programa - buvo numatyta, kad perteklius 2019 metais sieks apie 0,6 proc. BVP. Tai tokį ir planuojame", - tvirtino V. Šapoka.

Vestuvių planuotojai Laurai Vagonei ši vasara itin įtempta. Moteris neslepia, kad vasara vis dar yra populiariausias sezonas vestuvėms. Apie naujausias vestuvių tendencijas, išlaidas bei nusibodusius elementus moteris papasakojo tv3.lt tiesioginėje vaizdo konferencijoje. Vestuvės ne tik vasarą „Darbų darbelių daug, su visa komanda dirbame be išeiginių, bet kai darbas patinka, tada galima dirbti iš peties, – juokėsi ji.

Prieš porą mėnesių darbą pradėjusi naujoji nacionalinio transliuotojo LRT administracija rado gerokai viršytą programoms skirtą biudžetą, dėl to teks peržiūrėti visas šių metų išlaidas, teigia naujos administracijos atstovai. „Kalbant apie biudžetą, programų pirkimo eilutė yra smarkiai viršijama pagal buvusias pasirašytas sutartis, kurias atėjusi nauja administracija gavo kaip palikimą.

Padidėjus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifui, asmenys, pateikę metinę pajamų deklaraciją, galės susigrąžinti daugiau pinigų iš valstybės biudžeto, tačiau tokias galimybes apriboja nustatytos lengvatos ribos, rašo "Verslo žinios". VŽ skaičiuoja, kad po mokesčių reformos dabartinis 15 proc. GPM didėtų iki 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė teigia, kad jeigu gyventojas gaus vien 21 proc. apmokestinamas pajamas (darbo užmokestį), jam grąžintina dalis padidės.

Naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai gali sumažėti maždaug penktadaliu. Pagal Briuselio siūlomas formules, 2021–2027 metais šalis iš sanglaudos politikos gali gauti nuo 5,5 iki 6 mlrd. eurų. Tokias projekcijas BNS pirmadienį pateikė kelių skirtingų institucijų pareigūnai, susipažinę su Europos Komisijos projektu. Jie kalbėjo anonimiškai, nes nėra įgalioti komentuoti viešai dar nepaskelbto projekto.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sveikina didesnį dėmesį gynybai šią savaitę Europos Komisijos pristatytame bendrijos biudžeto projekte. Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Sofijoje dalyvavęs R. Karoblis teigė, jog tai – svarbi politinė žinia, ypač dėl nusiteikimo skirti lėšų infrastruktūrai, kad būtų paspartintas karinių pajėgų judėjimas žemyne. „Karinio mobilumo gerinimas Europoje yra prioritetinis klausimas tiek NATO, tiek ES.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog jeigu niekas nebus daroma dėl taršių automobilių, po trejų metų iš biudžeto teks mokėti su tarša susijusias išmokas. „Jokio automobilio mokesčio nėra, negalvojama ir nebus teikiama, tačiau mes turime labai taršų automobilių parką ir jeigu nieko nedarysime, tai po trejų metų mums reikės mokėti pakankamai dideles išmokas iš biudžeto, susijusias su tarša“, – interviu Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

Žvelgiant iš šalies, Lietuvos viešieji finansai demonstruoja puikią sportinę formą. Vietoje planuoto valdžios sektoriaus biudžeto deficito praėjusiais metais valdžios sektorius fiksavo didžiausią biudžeto perteklių modernios Lietuvos istorijoje, siekusį 0,6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus skola sumažėjo iki 39,7 proc. BVP. Visgi būtina pastebėti, kad geresni nei planuota rodikliai pernai didžiąja dalimi pasiekti dėl geresnės nei tikėtasi ekonominės situacijos ir mažėjusios šešėlinės ekonomikos.

Vilniuje vyko eilinis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kuriame buvo priimti sprendimai dėl šių metų LFF biudžeto bei dalyvių 2018 m. Pirmos lygos varžybose. Vienas iš posėdžio klausimų buvo 2018 m. biudžeto tvirtinimas. VK nariams buvo pristatytos šių metų biudžeto rengimo prielaidos ir akcentai, įplaukų ir išlaidų struktūra bei pateikti siūlomi 2018 m. biudžeto rodikliai.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvos ir Lenkijos prioritetai naujame daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete – panašūs. D. Grybauskaitė penktadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) ir daugiausiai dėmesio skyrė bendrijos ateities biudžetui. „Prezidentės teigimu, dauguma Lietuvos ir Lenkijos prioritetų naujame daugiamečiame ES biudžete sutampa.

Iki karališkųjų vestuvių liekant vis mažiau laiko, kuo toliau, tuo dažniau į žiniasklaidos akiratį pakliūva princo Harry sužadėtinė Meghan Markle. Išlaidumu ir prabanga pasižyminti būsima karališkosios šeimos narė šįkart ir vėl nustebino savo sprendimu. Ne vienas nustebo, kai M. Markle savo sužadėtuvių fotosesijai pasirinko „Ralph & Russo“ suknelę, kainavusią per 60 tūkstančių eurų, tačiau, pasirodo, kad visa tai buvo tik menkas juokas.

 Penktadienį per viršūnių susitikimą Briuselyje Europos Sąjungos lyderių nuomonė dėl Bendrijos biudžeto po to, kai iš jos išstos Didžioji Britanija, išskyrė. Nesutariama dėl raginimų didinti šalių įnašus į biudžetą siekiant užkimšti skylę, kuri atsivers po Jungtinės Karalystės išstojimo. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donldas Tuskas sakė, kad 27 lyderiai, susitikę be Britanijos aptarti ateities planų, nori daugiau lėšų skirti gynybos, migracijos ir saugumo klausimams.

Pernai „Sodra“ pirmą kartą per pastaruosius dešimt metų turėjo biudžeto perteklių. Preliminariais duomenimis, per praėjusius metus „Sodra“ surinko įmokų 123 mln. eurų daugiau negu išleido. „Sodros“ biudžeto perviršis planuojamas ir šiemet. Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų – 92,5 mln. eurų daugiau nei planuota ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.

Kilus nepasitenkinimui dėl nuolat kintančio finansavimo kultūriniams leidiniams, siūloma kultūros leidinių finansavimą tvirtinti nebe vieniems, o trejiems metams, kitų metų biudžete žadama leidiniams skirti ir daugiau lėšų. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad galimus kultūrinės spaudos problemų sprendimus aptarė ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Vilniaus miesto biudžeto pajamos, įskaitant tikslinę valstybės biudžeto dotaciją ir Europos Sąjungos bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, šiemet turėtų siekti 590,951 mln. eurų. Įskaitant 31,214 mln. eurų apyvartos lėtų likučius, Vilniaus biudžetas šiemet sieks 622,166 mln. eurų. Tai numatantį 2018 metų biudžetą Vilniaus taryba patvirtino trečiadienį. Daugiausiai pajamų šiemet metais – 333,418 mln. eurų – planuojama gauti iš mokesčių.

 Finansų ministerija susikaupusią „Sodros“ 3,7 mlrd. eurų skolą nuo šių metų pradžios perkėlė į valstybės iždą, kaip numatyta Vyriausybės programoje. Pastaraisiais metais „Sodros“ biudžetas buvo subalansuotas. Skolos perkėlimas į valstybės biudžetą leis aiškiau matyti „Sodros“ finansų srautus, lengviau planuoti įmokų ir išmokų pokyčius, teigiama Finansų ministerijos pranešime. Taip pat sumažės finansų administravimo sąnaudos ir fondas sutaupys daugiau nei 100 mln.