Belaruskalij

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas tiesiai šviesiai pripažįsta, kad jo atstovaujama partija ir prezidentas Gitanas Nausėda užsižaidė „liliputų karuose“, o nuo to kenčia valstybė. Tačiau jis siūlo nebesiaiškinti, kas ką pirmas pasakė ar padarė, mat visi galėtų išrašyti savo nuoskaudų katalogą, o verčiau pradėti suvokti užsienio, gynybos ir nacionalinio saugumo politikos svarbą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako nematantis savo klaidų aiškinantis, kas atsakingas už tebesitęsiantį „Belaruskalij“ trąšų eksportą įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei. Taip A. Latakas kalbėjo susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui suabejojus, ar jis gali dirbti toliau. Uosto direkcijos valdyba penktadienį dar kartą svarstys pasitikėjimo generaliniu direktoriumi klausimą. „Turbūt nematau (savo klaidų – BNS)  Nežinau.

Demokratų frakcijos Seime „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skatina parlamente pradėti „Belaruskalij“ tranzito aplinkybių tyrimą, kadangi ministrų teikiamos versijos vis keičiasi. Anot parlamentaro, atsakomybę turi prisiimti visi prie skandalo prisidėję asmenys. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo nariu S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Komentuodamas baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandalą sakėte, kad ši valdžia bankrutavo.

Baltarusiškų trąšų skandalas pradeda aiškėti. Esmine jo ašimi tampa 2021 m. spalio mėnesio 21 d. sudarytas susitarimas tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį pakeitė taip, jog galėjo gauti avansinius mokėjimus, bet nebegalėjo sutarties nutraukti anksčiau joje buvusiu pagrindu.

Seimas ketvirtadienį atmetė 50 opozicinių frakcijos narių siūlymą steigti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. Jai siūlyta pavesti tirti šių baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Pasiūlymui nepritarę Seimo nariai siūlo tyrimą atlikti Seimo komitetams, o kartu ištirti ir prezidento vaidmenį šioje istorijoje. 61 Seimo narys balsavo už, 54 prieš, 13 susilaikė, pasiūlymui nepritarta, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento žodžius, kad jos sprendimas dėl dviejų ministrų yra pralaimėjimas. Vyriausybės vadovė siūlė Prezidentūrai pastebėjimus apie dvigubus standartus taikyti ir sau. Premjerė taip pat nemato reikalo kurti specialią Seimo komisiją tyrimui dėl baltarusiškų trąšų. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą dėl užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų vertinantis kaip pralaimėjimą.

Saulius Skvernelis teigia, kad būtina parlamente ištirti trąšų tranzito istoriją, kadangi ministrų teikiamos versijos keičia. Vienas opozicijos lyderių kategoriškai nesutinka su susisiekimo ministro pareiškimu, kad parlamentinis tyrimas tik įpils žibalo į ugnį. Seimas ketvirtadienį svarstys opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo kodėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. Ji aiškintųsi visas susidariusios situacijos dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina opozicijos norą sudaryti komisiją, kuri ištirtų baltarusiškų trąšų tranzito istoriją. Parlamento vadovė nesutinka ir su prezidentūros kritika, kad politikai slepiasi už valstybinių įmonių vadovų nugarų, o „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tapo atpirkimo ožiu. Seimas ketvirtadienį svarstys opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo kodėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją.

Vyriausybei nepavykus laiku įgyvendinti JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, susisiekimo ministras teigia, kad trąšas gabenantys „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties su ja pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito.

Dėl „Belaruskalij“ situacijos reikėtų atlikti parlamentinį tyrimą, teigė Vytautas Bruveris. Pasak apžvalgininko, kuris savo poziciją išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“, tokiu būdu būtų atsakyti visi klausimai.  V. Bruveris pastebėjo, kad valdantiesiems tai nemaloniausias ir skaudžiausias momentas.  Ar galėjo Vyriausybė šioje situacijoje pasielgti kitaip? Juk Europos Sąjunga netaikė sankcijų „Belaruskalij“. Dvi plotmės – teisinė formalioji ir politinė, kuri čia ir yra svarbiausia.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiima prognozuoti, kas laukia baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bet pažymi, kad tolesnį sprendimą priims Nacionalinio saugumo komisija. Ji sako, kad Lietuvai iki sausio 31-osios turi turėti visus reikalingus sprendimus. „Tą dieną mes turime turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus. Nes yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Kaltų paieškos nurimo. Kilus skandalui dėl sankcijų baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, antradienį vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba paskelbė apie įmonės vadovo Manto Bartuškos pasitraukimą. Po to sulaukta ir žinių apie premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą nepatenkinti dviejų ministrų, siejamų su šia krize, atsistatydinimo prašymų.

Kai kurie Latvijos krovinių vežėjai patvirtino sulaukę Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ užklausų apie galimybę vežti prekes tranzitu per Latvijos teritoriją ir krauti jos uostuose. Vis dėlto vežėjai tikina, kad Latvija, kaip ir Lietuva, laikosi tarptautinių sankcijų ir nenori jų pažeisti.  Taip jie kalbėjo Lietuvos Vyriausybei svarstant uždrausti „Belaruskalij“ tranzitą per šalį.

Dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito Seimo opozicija siūlo steigti laikinąją tyrimo komisiją, siekiant išaiškinti visas susidariusios situacijos aplinkybes. Antradienį Seime registruotas tą numatantis nutarimas, jį pasirašė 50 opozicinių frakcijų narių. Dėl komisijos sudarymo parlamente planuojama balsuoti ketvirtadienį.

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad šiemet rudenį pasirašyti sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ pakeitimai nebuvo esminiai. Taip valstybės valdoma įmonė komentuoja premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymą, kad sutarties pakeitimai turėjo būti pateikti vyriausybinei komisijai, vertinančiai, ar sandoriai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. „Pakeitimas dėl išankstinių atsiskaitymų yra neesminis, dėl to nebuvo kreiptasi į komisiją.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Politinę krizę sukėlęs „Belaruskalij“ skandalas tebesitęsia, o visuomenė tebeieško kaltų. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis prisiėmė atsakomybę ir pranešė pasirengę pasitraukti iš pareigų, dalis ekspertų jų kaltės neįžvelgia. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvą toliau drebina baltarusiškų kalio trąšų skandalas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valstybė galėtų skolintis geležinkelių infrastruktūros išlaikymui tik su sąlyga, jog tai nedidins viešųjų finansų deficito. Taip jis komentavo Vyriausybės sprendimą pritarti skolinimosi galimybei, jeigu būtų uždraustas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą. „Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu 3,3 proc. BVP.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą yra rimtas. „Tolimesnis žingsnis yra premjerės rankose. Tiesiog aš norėjau parodyti, kad mano sprendimas yra rimtas ir, jeigu jam pritartų premjerė, tada būtų kiti žingsniai“, – žurnalistams pirmadienį Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Vyriausybei ir Seimui siūloma įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams. Tai leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją. Susisiekimo ministerija penktadienį įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Atsakomybę dėl to prisiėmė ir apie pasirengimą pasitraukti iš užimamų pareigų pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pastarasis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Buvę premjerai skirtingai žvelgia į kilusį baltarusiškų trąšų skandalą. Saulius Skvernelis teigė, kad susiklosčiusi situacija daro žalą Lietuvos reputacijai, o bandymai taisyti padėtį įvedant nacionalines sankcijas yra kvailystė. Andrius Kubilius tikina, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera ir šią krizę mato kaip puikią galimybę nutraukti sutartis su Baltarusijos įmonėmis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nemananti, kad ministrų atsistatydinimai išspręs baltarusiškų trąšų tranzito problemą. „Problemų sprendimai neturi sukelti naujų problemų. O tai, kas vyksta dabar panašu būtent į tai. Į veiksmus, kurie ne sprendžia situaciją, o tik ją komplikuoja. Neklystančių nėra, o tie, kas šiandien sako, jog atsistatydinimai išspręs problemas, mano vertinimu, irgi klysta“, – įraše feisbuke teigė parlamento vadovė.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Šią savaitę Lietuvoje – „Belaruskalij“ trąšų skandalas. JAV įvedus sankcijas Baltarusijos įmonėms paaiškėjo, kad Lietuva, kaip sąjungininkė, jų vykdyti negali. Baltarusijos įmonė anksčiau įvykdė avansinį mokėjimą, todėl sutarties šiuo metu be didesnių pasekmių nutraukti negalima. Tokia paaiškėjusi žinia supurtė Lietuvos politinį pasaulį. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad jei prireiks – yra pasiruošę trauktis.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, investuotojas Algimantas Variakojis teigia, kad Lietuvos žmonės ir ekonominiai klausimai mūsų šaliai yra svarbesni nei politinės reputacijos klausimas. Kai jis dar buvo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, Latvija dėjo didžiules pastangas, kad „Belaruskalij“ persiviliotų pas save. Jis svarsto, kad dabar viskas gali pasukti per Latviją. „Visos sankcijos ties tuo ir baigsis.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio nuomone, dabartinė Lietuvos užsienio politika yra nesolidi ir nešanti visokeriopus nuostolius šaliai. Politikas mano, kad Lietuva turėtų daryti viską, jog sankcijos Baltarusijos trąšų įmonei būtų įgyvendintos. Po kilusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį surengė diskusiją situacijai aptarti.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupė, atsižvelgdama į rizikas ir planuodama veiklos diversifikaciją, iš strateginių krypčių pašalino „Belaruskalij“ krovinius. Toks sprendimas buvo priimtas šiemet spalį valdybai svarstant atnaujintą Grupės strategiją. Be to, lapkritį valdybai pristatytas 2022 m. Grupės biudžetas, jis suplanuotas be „Belaruskalij“ krovinių, rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito daro didžiulę reputacinę žalą Lietuvai, o ministrai, jei teigia, kad yra pasiruošę atsistatydinti, tą ir turėtų padaryti. „Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia, padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti.

Atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ketvirtadienį prisiėmęs ir apie ketinimą trauktis iš posto pranešęs susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.   Jis pranešė paprašęs „Lietuvos geležinkelių“ valdybos įvertinti įmonės vadovo Manto Bartuškos veiksmus, be to, teigia sunkiai įsivaizduojantis, kaip toliau galėtų dirbti Klaipėdos uosto vadovybė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog niekas neverčia Lietuvos valdžios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą dėl įsigaliojusių JAV sankcijų šiai vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų ir eksportuotojų. „Tie, kas stebi viešąją erdvę, supranta, kad tos sankcijos, kurios taikomos JAV ir įsigaliojo nuo 8 dienos (gruodžio 8 dienos – BNS), jos netaikomos tranzitui.

Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų pareiškimai, kad yra pasiryžę trauktis dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, yra tušti, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas. „Tie pareiškimai yra tušti, Landsbergis yra daugumos politinis lyderis, ir dabar jį atleis iš ministro posto?“ – penktadienį Žinių radijui sakė Ramūnas Karbauskis. „Tai šnekėjimas vardan šnekėjimo, kad geriau atrodytų.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. „Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą.

„Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ tarptautinės teisės požiūriu gali būti nutraukta esant teisiniam pagrindui – sankcijoms, nenugalimos jėgos aplinkybei ar specialios komisijos Lietuvoje sprendimui, sako tarptautinės teisės ekspertas Andrius Mamontovas.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Ketvirtadienį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška paaiškino, kad jo vadovaujamai ir valstybei priklausančiai bendrovei grėstų bankrotas, jeigu ji nustotų pervežti baltarusiškas trąšas Seimui ar Vyriausybei nepriėmus atitinkamų sprendimų. Įmonės vadovas paaiškino, kad trąšų tranzitas per Lietuvą be finansinių pasekmių galėtų būti nutrauktas tik tuo atveju, jeigu atitinkamus sprendimus priimtų Seimas arba Vyriausybė.

Vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų  Baltarusijos „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKK) vadovas sako neįsivaizduojantis situacijos, kad baltarusiškos trąšos nustos važiuoti per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Politinės atsakomybės prisiėmimas ir ministrų atsistatydinimai neturi užgožti būtinų sprendimų, kad „Belaruskalij“ įvestos sankcijos iš tiesų pradėtų veikti, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Šita situacija yra neeilinė. Mes politinės atsakomybės akivaizdoje turime nepamiršti, kad sprendimus taip pat reikia priimti, kad nebūtų taip, jog atsistatydina žmonės, o trąšos toliau važiuoja“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Aušrinė Armonaitė.

Lietuvą sudrebino skandalas, kai išaiškėjo, kad įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ atliko avansinį mokėjimą „Belaruskalij“ už paslaugas gruodžiui ir daliai sausio. Tuomet kilo didžiulis skandalas, kaip Vyriausybė ir ministerijos galėjo leisti tokį dalyką.