bažnyčia

Lietuvos Katalikų Bažnyčiai nusprendus atnaujinti pamaldas su tikinčiaisiais, teisininkai sako, kad ji turi formalių teisinių argumentų priimti savarankišką sprendimą, bet jo pagrįstumas kelia abejonių, įvertinus epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso. Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė, kad nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujins viešas pamaldas su tikinčiaisiais.

Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito pirmadienio, sausio 11 dienos, atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis, ribojant tikinčiųjų skaičių.  Tai antradienį BNS patvirtino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.  „Taip, yra priimtas tas nutarimas, kadangi vis tiek žmonės labai prašo, labai reikalauja. Manau, kad reikia to dvasinio peno žmonėms, jie labai ištroškę“, – sakė E. Bartulis.

Lietuvos bažnyčiose iki sausio 10 dienos pratęsti pandemijos valdymui įvesti ribojimai, tarp kurių – viešų pamaldų atsisakymas. Lietuvos vyskupų konferencija viešas pamaldas bažnyčiose buvo sustabdžiusi nuo gruodžio 16 iki sausio 3 dienos, o ketvirtadienį pranešta, kad ši tvarka pratęsiama dar savaitei. Bažnyčios lieka atviros, kad tikintieji galėtų privačiai melstis, atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją susitarę su kunigu. Kunigai budi bažnyčiose ar klebonijose ir priima tikinčiuosius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino rekomendacijas religinėms bendruomenėms karantino metu. Rekomendacijose numatyta, kaip saugiai organizuoti religines apeigas. Taip pat primenama, jog esant galimybei, religines apeigas prašoma organizuoti nuotoliniu būdu, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis  Tai nėra taikoma laidotuvių apeigoms, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų, išskyrus šeimos narius.

Pandemija yra iššūkis ir bažnyčioms, ypač pradėjusioms didelius remonto darbus. Kai kurie strigo įpusėję, tad Kaune, kad neliktų kiauras šventovės stogas žmonės socialiniame tinkle raginti aukoti. Esą dideli remontai – galvos skausmas, tad paramos prašoma ne tik valstybinių institucijų, bet ir miesto valdžios, nors šiai tuo rūpintis nepriklauso. O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.

Lietuvoje situacija dėl koronaviruso negerėja. Dirbti pradėjusi naujoji Ingridos Šimonytės Vyriausybė dar sekmadienį paskelbė naujausius karantino suvaržymus, kurie įsigalios nuo trečiadienio. Į tai sureagavo ir Lietuvos katalikų bendruomenė. Lietuvos vyskupų konferencija išplatino pranešimą žiniasklaidai, informuodami, kaip toliau bus vykdoma veikla. Tikinama, kad nuo gruodžio 16 d. iki sausio 3 d. tikintieji šv. Mišių galės klausytis tik nuotoliniu būdu.

Kiekvieno Kūčių stalo pagrindinis simbolis – kalėdaitis. Permatomų baltų paplotėlių, laužomų per Kūčių vakarienę, jokiame prekybos centre nenusipirksime, jų įsigyti galima tik bažnyčiose. Dažnai jie kepami ir vežami iš Lenkijos. Tačiau Lietuvoje yra išlikę ir senovinių kepimo aparatų, o vienas tokių – Šiaulių profesinio regimo centre. Kaip gimsta kalėdaičiai? Senoviniu aparatu Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytojas Mindaugas Bartkus kepa kalėdaičius.

Šilutės rajono valdžia prieš gražiausias metų šventes sukiršino vietos religines bendruomenes, teigia įvairių konfesijų dvasininkai. Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

Lietuvos Vyskupų Konferencija antradienį paragino naująją šalies valdžią tos pačios lyties asmenų partnerystės neprilyginti šeimai ar santuokai. „Suprantama, kad įstatymų leidėjai ieško tinkamos kitų bendro gyvenimo formų teisinės apsaugos. Tačiau tai negali būti daroma keičiant šeimos ar santuokos sampratas“, – rašoma Lietuvos vyskupų laiške.

Nuo sekmadienio prasidedant advento laikotarpiui, bažnyčios pradeda rinkti aukas už kalėdaičius. Ir nors šis metas finansiškai sudėtingas yra ir bažnyčioms, jų atstovai tikina, kad aukoti daugiau tikinčiųjų prašoma nebus. Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.

Nors dėl koronaviruso medikai ragina vengti kontakto su kitais žmonėmis ir masinių susibūrimų, tikintieji šios rekomendacijos paisyti nenori – eina į mišias, atlieka išpažintį, kviečiasi kunigus netgi į namus. Kokias alternatyvas išpažinties atlikimui ir saugiam buvimui bažnyčioje siūlo dvasininkai? Žmonės renkasi į rytines mišias Dievo Gailestingumo Šventovėje Vilniuje. Kunigas vienos moters netgi paprašo persėsti kitur išlaikant atstumą.

Kauną vis dažniau atranda kino kūrėjai. Į laikinąją sostinę juos vilioja unikali architektūra. Pirmą kartą juos į Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną įsileido ir ten gyvenančios seserys vienuolės. O šiemet ši unikali erdvė pretenduoja tapti geriausia kino lokacija Europoje. Filme „Jekaterina Didžioji“ imperatorienę vaidina Oskaro laureatė Helen Mirren.

Kalifornijos mieste San Chozėje du žmonės buvo mirtinai subadyti sekmadienį vakare per peiliu ginkluoto asmens išpuolį vienoje baptistų bažnyčioje, o dar keli buvo „sunkiai sužaloti“, pranešė policija ir meras Samas Liccardo. „Mūsų širdys – su dviejų bendruomenės narių, mirusių dėl durtinių žaizdų per ataką Malonės baptistų bažnyčioje miesto centre, šeimomis“, – sakoma vėlai sekmadienį paskelbtoje S. Liccardo „Twitter“ žinutėje.

Lytiniu išnaudojimu įtariamas lenkų kardinolas, kuriam Vatikanas buvo uždraudęs eiti savo pareigas, būdamas 97 metų mirė, pirmadienį paskelbė Lenkijos Katalikų Bažnyčia. Arkivyskupo, Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko Stanislawo Gadeckio pranešime sakoma, kad kardinolas Henrykas Gulbinowiczius „sukėlė skausmo“ tikintiesiems. H. Gulbinowiczius 1923 m. gimė Šukiškėse (Lietuvos teritorijoje), vėliau mokėsi ir studijavo Vilniuje, pasibaigus karui išvyko į Lenkiją.

Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui, kai kurios šalies bažnyčios jau dalija šventintus kalėdaičius. Dvasininkai neslepia tai darantys jau nuo rugsėjo ar spalio. Mat vadinamųjų plotkelių žmonės ėmė prašyti anksčiau ir dėl to, kad nori spėti išsiųsti užsienyje gyvenantiems ir Kalėdoms negrįšiantiems giminaičiams, ir dėl to, kad bijo karantino dėl kurio vėl gali būti uždarytos bažnyčios. Yra ir laikmečio naujovių, kai kuriose bažnyčiose žmonės šiemet galės gauti kalėdaičių ir be gliuteno.

Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai, perimdami kaimyninių šalių patirtį bei atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, nusprendė, kad nuo lapkričio 7 d. 00 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, šv. Mišios bus aukojamos ribojant tikinčiųjų skaičių.

Ispanakalbis kunigas mišių metu negalėjo sulaikyti juoko. Milijonus internautų ir dvasininką prajuokinusiame vaizdelyje užfiksuotas tikrai neeilinis mergaitės poelgis. Sensacija tapusiame įraše matyti, kaip kunigas laimina mergaitę. Po kelių akimirkų jis pakelia ranką, o mažoji mergytė pagalvoja, kad dvasininkas nori jai duoti penkis. Tad nieko nelaukusi mergaitė pliaukšteli kunigui į delną.

Mokslo metų pradžioje mokiniai pradeda eiti ne tik į mokyklas. Rugsėjo pradžioje dar registruojamasi ir į įvairius būrelius, popamokines veiklas, o taip pat ir į bažnytinius užsiėmimus. Rudenį dažniausiai pradedama ruoštis Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentų priėmimui. Naujienų portalas tv3.lt domėjosi, kaip priimti šiuos sakramentus pandemijos metu ruošiamasi skirtingose Lietuvos parapijose. Aštuntokė Tautginė šiemet pradėjo ruoštis sutvirtinimo sakramentui.

Lietuvos vyskupų konferencija, reaguodama Popiežiaus aptartą gėjų teisių temą, penktadienį kreipėsi į visuomenę prašydama nepamiršti įsiklausymo ir supratimo. Tuo metu Laisvės partijos kandidatė į Seimą Ausma Sakalauskaitė, kuri neslepia savo homoseksualumo, pasakoja, kad dėl netrolerancijos homoseksualumui buvo atleista iš vargonininkės pareigų bažnyčioje.

Popiežiaus Pranciškaus mintys apie būtinybę neatstumti homoseksualių asmenų atspindi nuolatinį Šv. Tėvo norą padėti asmenims, atsidūrusiems sunkiose situacijose, sako Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai.

Laisvės partijos atstovė, vargonininkė ir nevyriausybinės organizacijos „Sonantem“ vadovė Ausma Sakalauskaitė socialiniame tinkle pasidalino, kad rinkimų dieną patyrė du neapykantos išpuolius. Pasirodžius rinkiminiam vaizdo klipui, kuriame ji pasakoja apie save, neslepia savo seksualinės orientacijos, kunigas pasakė, kad ji bažnyčioje nebereikalinga kaip vargonininkė ir buvo atleista. Kunigas teigė, kad bažnyčios darbuotojams yra aukštesnė kartelė.

Lenkijoje vienas sporto klubas persivadino bažnyčia, siekdamas išvengti uždarymo įsigaliojus naujiems suvaržymams dėl COVID-19, privertusiems šalies sveikatingumo sektorių kūrybiškai ieškoti spragų sugriežtintose taisyklėse.

Aukos bažnyčiai daugeliui tikinčiųjų kelia nemažai klausimų. Žmonės dažnai nežino, kiek turėtų aukoti tam tikrų apeigų metu, kiek reikėtų skirti bažnyčiai už suteikiamas paslaugas? Tačiau bažnyčiai apibrėžus aukos sumą klausimų nesumažėja. Kadangi tai yra auka, kaip tiksliai ją galima įvardinti? Ar tada tai netampa mokesčiu?  Šį rudenį Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje miestelyje ir aplink jį gyvenantys vaikai pradėjo lankyti sutvirtinimo sakramento pamokėles.

Anksčiau įėjus į bažnyčią buvo įprasta įmerkti pirštų galiukus į šventintą vandenį ir persižegnoti. Tačiau ši tradicija nuo pavasario šiek tiek pasikeitė. Dėl koronaviruso grėsmės švęsto vandens indai bažnyčiose ištuštėjo, tad maldininkai jau turi apsieiti be šio ritualo. Tiesa, yra bažnyčių, kuriose apsišlakstyti šventintu vandeniu galima tiesiai iš dezinfekcinio skysčio dozatorių.

Nepaisant Raseinių rajone įvestu karantinu nustatytų rekomendacijų, katalikų pamaldos rajone nebus atšauktos, bet žadama jose laikytis ypatingo saugumo. Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas BNS teigė, kad ir iki lokalaus karantino rajone įvedimo keliolikoje rajono bažnyčių tikintieji net per sekmadienines mišias gausiai nesibūriavo.

Palendrių vienuolyne Kelmės rajone į dangų pakėlė 70 kvadratinių metrų – trijų kambarių buto dydžio meno kūrinį, kuriame pavaizduotas angelas. Angelo autoriai profesionalus dailininkas ir neįgali moksleivė. „Štai tokį angelo piešinį atspausdintą ant drobės kūrybiškumo ugdymo mokytojo Valdo Kančausko suburta komanda ruošiasi kelti nuostabioje vietoje prie Palendrių vienuolyno“, – sako kūrybiškumo ugdymo mokytojas Valdas Kančauskas.

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje melstasi už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus. Apie tai pranešė pati Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tokio elgesio nesupranta, o Vilniaus arkivyskupija tokį bažnyčios elgesį smerkia. Pirmadienį, rugsėjo 28-ąją, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus.

Italijoje iš Spoleto mieste esančios bažnyčios vagys išnešė popiežiaus Jono Pauliaus II relikviją – buteliuką su keliais velionio pontifiko kraujo lašais, ketvirtadienį pranešė Vatikano naujienų portalas.

Iki rugsėjo vidurio Šiluvoje bus minimi didžiausi Lietuvoje Šilinių atlaidai. Nors dėl koronaviruso grėsmės bus imtasi griežtų saugumo priemonių, numanoma, kad šiais metais atlaidai pritrauks mažiau piligrimų nei įprastai. Kunigas Simas Maksvytis teigia suprantantis žmonių nuogąstavimus, tačiau ragina nepasiduoti baimei.  Šiluvoje vykstantys Šilinių atlaidai skirti paminėti Švč. Mergelės Marijos gimimą.

Kaune atgimsta vienas pagrindinių simbolių – Soboras. Restauratoriai žada, kad ilgus metus akis badęs apleistas ir itin prastos būklės jo fasadas pasikeis po kelių mėnesių. Tam skirta daugiau kaip du milijonai eurų. Nusilupę dažai, sutrūkinėjęs fasadas ir pavojingai byrantis tinkas, – toks smarkiai apšepęs tikinčiuosius ir turistus Laisvės alėjoje jau daugybę metų pasitinka vienas unikaliausių Kauno statinių – Švento arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, visų vadinama tiesiog Soboru.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – Žolinė, arba kitaip Šv. Mergelės Marijos ėmimas į dangų. Kunigas Ričardas Doveika naujienų portalui tv3.lt sako, kad Žolinės šventė yra labai svarbi kiekvienam tikinčiajam, nes ji simbolizuoja viltį, žmogiškumą ir gyvenimą.

Prieš Žolines į Pilaitės parapiją Vilniuje grįžta dėl koronaviruso iš šalies bažnyčių išguitas šventintas vanduo ir tradicija žegnotis pašlaksčius juo rankas. Parapijos klebonas sugalvojo šventintą vandenį supilti į bekontaktes talpas, skirtas dezinfekciniam skysčiui. O specialistai tokią idėją sveikina ir džiaugiasi dvasininkų kūrybiškumu.  Pilaitės klebonas Ričardas Doveika tikintiesiems rodo pavyzdį – atėjus į maldos namus būtina dezinfekuoti rankas.

Gražiausios asmeninės šventės dažniausiai neįsivaizduojamos be širdį virpinančių ar gerą nuotaiką užtikrinančių dainų. Jas jau kelerius metus vestuvių ir krikštynų progomis kitiems dovanoja 22-ejų vilkaviškietė Gabija Kardauskaitė. Merginos tembrą ne vienas lygina su angelo balsu, o norintys jį išgirsti savo šventėje jos pasirodymą skuba užsakyti net metams į priekį.

Ilgametis Anykščių rajono Troškūnų miestelio klebonas Saulius Filipavičius už aplaidžią parapijos buhalteriją atsidūrė teisme. Tačiau, tik ėmus bylinėtis, paaiškėjo, kad klebonas ne tik dvasininkas, bet dar ir stambus ūkininkas bei palūkininkas. „Jei prokuroras sakytų Troškūnams paaukojo kažkas milijoną eurų ir klebonas pavogė, tvarkoj, įrodinėkit.

Po rekonstrukcijos atidarytą unikalią Zapyškio bažnyčią ir toliau lydi arši kritika. Tvarkant išskirtinės šventovės prieigas rajono valdžia išliejo didžiulę betoninę aikštę, kuri sudarkė žalių pievų apsuptyje stūksančios bažnyčios aplinką ir unikalumą – dėl to pyksta gyventojai, turistai ir architektai. Dabar padėtį architektai bando taisyti sodinant magiškus augalus – rūtas. Šventomis Mišiomis lauke Valstybės dieną Zapyškio Jono Krikštytojo bažnyčia atveriama visuomenei.

Kauno rajone, Zapyškyje, pirmadienį bus švenčiama Valstybės diena, rengiama Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios atidarymo šventė. Iki birželio 30-osios čia turėjo būti baigti įgyvendinti Zapyškio bažnyčios tvarkymo ir Senojo miesto teritorijos atgaivinimo projektai. Projekto vadovė Rūta Černiauskienė BNS teigė, kad bažnyčios prieigų tvarkymas baigtas, kaip ir planuota, nors Kauno paveldosaugininkai tvirtina kol kas oficialaus pranešimo apie tai dar nėra gavę.

Koronaviruso epidemijai slūgstant, Lietuvos bažnyčiose grįžtama prie šv. Komunijos dalijimo į burną, ketvirtadienį pranešė Lietuvos vyskupų konferencija. „Epidemijai atslūgstant, galima vėl sugrįžti prie įprasto Komunijos priėmimo būdo (į burną). Besitęsiant neįprastajai padėčiai, paliekama ir galimybė priimti Komuniją į ranką“, – pranešė Vyskupų konferencija.

Kaune pagaliau buvo surengtas iškilmingas arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo sutikimas Arkikatedroje. Prieš tai iškilmės dėl pandemijos buvo nukeltos net kelis mėnesius. Po trejų metų ganytojiškos tarnystės Telšiuose vyskupas Kęstutis Kėvalas grįžo dirbti į gimtąjį Kauną. Popiežius Pranciškus K. Kėvalą Kauno arkivyskupu metropolitu paskyrė dar vasario 19-ąją.

Popiežiaus Pranciškaus Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Jo Ekscelencija Kęstutis Kėvalas trečiadienį iškilmingai įžengs į Kauno arkikatedrą baziliką. Šventės išvakarėse 19 val. tikintieji kviečiami į maldos vigiliją su paskirtuoju Kauno arkivyskupu metropolitu. Minint Šv. Jono Krikštytojo gimimą, birželio 24-ąją naujojo arkivyskupo sutiktuvės prasidės 11 val. prie Kauno arkikatedros durų. Iškilmingą Eucharistijos liturgiją arkivysk.

Kaune šeštadienį neblaivi moteris kirviu apgadino viešojo transporto stotelę, bažnyčios duris. Incidentas įvyko 19 val. 50 min. Kaune, R. Kalantos gatvėje, pranešė Policijos departamentas. Moteris su kirviu išdaužė viešojo transporto stotelės stiklus ir apgadino Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios duris. Nuostoliai nustatinėjami. Įvykio vietoje sulaikyta neblaivi (2.92 prom. alkoholio) 1975 metais gimusi moteris, kuri pristatyta į policijos įstaigą.

Paveldosaugininkai sunerimę – pastaruoju metu padaugėjo vagysčių iš unikalių sakralių objektų. Vagys vieną po kito grobia religines statulėles iš koplytstulpių ir koplytėlių. Manoma, kad jie atsduria kolekcininkų rankose.  Vagims nėra nieko švento, Raseinių rajone, Padubysio kaime, ant medžio kabojusi šimtametė koplytėlė gegužę rasta tuščia. Kultūros paveldo specialistės rankose dokumentų aplankas – jame teišlikę senos nuotraukos ir aprašymai.

Pakaunėje gyvuojančio Panevėžiuko bendruomenė kiekvieną vakarą dabar pasitinka varpo dūžiais. Jie priverčia žmones stabtelėti ir susimąstyti. Tai šiame kaime vyksta nuo pat karantino pradžios. Taip skambinant kviesti žmones susitelkimui paragintos visos Lietuvos bažnyčios, tačiau ne visos tai daro. O štai Panevėžiuke šios iniciatyvos ėmėsi jaunas vaikinas.

Visus kūdikius, gimusius Kretingoje ir aplinkinėse vietovėse miestelio dvasininkai kaskart sveikina bažnyčios varpais. Kiekvienam mažyliui dūžiai skamba po 25 sekundes. Vietos Dievo tarnai tikina, kad Lietuvoje to dar nėra buvę. O idėją taip daryti miestelio valdžia nusižiūrėjo nuo kaimyninės Lenkijos. Tiesa, tokia nauja tradicija patinka ne visiems. Esą juk įprasta su varpo dūžiais žmogų iš šio pasaulio išlydėti, o ne pasitikti. Vieną kartą per savaitę kretingiškiai suklūsta.

Lietuvos katalikų bažnyčia po pusantro mėnesio pertraukos vėl atveria duris tikintiesiems dalyvauti sekmadieninėse pamaldose. Lietuvoje kovo 16 dieną dėl koronaviruso plitimo įvedus karantiną, buvo sustabdytos visos viešos pamaldos. Nuo balandžio 27 dienos mišios su tikinčiaisiais buvo atnaujintos šiokiadieniais. Bažnyčios atstovai sako, kad tikinčiųjų srautas bus ribojamas, jie privalo dėvėti kaukes, prie įėjimo į bažnyčias bus dezinfekcinės priemonės.

Nuo pirmadienio Lietuvos Vyskupų Konferencija leido aukoti mišias dalyvaujant žmonėms kasdien, išskyrus sekmadienį, BNS penktadienį sakė kunigas Ričardas Doveika. „Gavome raštą iš Vyskupų konferencijos. Bus įleidžiami į bažnyčią tikintieji su veidus dengiančiomis kaukėmis, išlaikant saugų atstumą tarp dalyvių, jei žmonės netelpa į bažnyčią, lauke esantys tikintieji turės laikytis 2 metrų atstumo vienas nuo kito.

Didžioji savaitė paprastai Dievo tarnams būdavo tarsi antros Kalėdos – ir daug tikinčiųjų bažnyčiose, ir dosnios aukos. Tačiau jau kone mėnesį dėl karantino nevykstančios pamaldos, atidedamos vestuvės ir krikštynos bažnyčių pajamas sumažino beveik iki nulio. Dievo tarnai neslepia, kad karantinas ir pandemija būtent pavasarį – per Velykinį laikotarpį – jiems finansine prasme smogė labai stipriai.

Atliekant Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros rekonstrukcijos darbus, šventoriuje darbininkai atkasė prieš daugiau nei penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kapai siekia laikus, kai šalyje siautėjo maras ir kitos ligos. Tačiau specialistai ramina, kad užkrato pavojaus nėra. Rekonstruojant Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrą, darbininkai šventoriuje rado prieš penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kaulams atidengti prireikė dviejų dienų kruopštaus darbo.

Nerimas ar nesaugumo jausmas kylantis dėl visą pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos neturi užgožti Velykų džiaugsmo ir ramybės, sveikindami su šventomis Velykomis pabrėžia Lietuvos vyskupai.  „Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis.

Dalis Lietuvos bažnyčių parapijiečius Velykų pamaldose kviečia dalyvauti nuotoliniu būdu – jos bus tiesiogiai transliuojamos socialiniuose tinkluose, teigia BNS kalbinti dvasininkai. Utenoje tokiu būdu šventines mišias ketina aukoti Dievo Apvaizdos bažnyčios kunigai. Kaip pasakoja parapijos klebonas kunigas Remigijus Kavaliauskas, virtualiai pamaldose tikintieji gali dalyvauti jau antrą savaitgalį. „Pirmą kartą transliaciją paleidome praėjusią savaitę. Mums tai – nauja patirtis.