bažnyčia

„Esu gimusi ir augusi katalikų šeimoje. Pas mus priimta dažnai eiti į bažnyčią, aukoti už jos išlaikymą, nueiti išpažinties. Tai darau pakankamai reguliariai – bent kartą per metus“, – rašo marijampolietė Dovilė. Stengiuosi laikytis tokių tradicijų, o jeigu užklumpa kokia nesėkmė, į bažnyčią užsuku ir dažniau – ilgus metus ten radau paguodą ir ramybę. Kai mano šeima ėmė griūti, o vyrą pradėjau įtarti neištikimybe, labai norėjau nueiti išpažinties.

Lietuvos tikintieji šiandien mini vieną svarbiausių katalikiškų švenčių – Grabnyčias. Tad šalies bažnyčiose šiandien žmonės šventina žvakes. Nuo seno tikėta, kad tokia Grabnyčių žvakė namie būtina – esą apsaugo ir nuo gaisrų, ir gamtos išdaigų.  Grabnyčių žvakę artimieji namie dega kai kažkas iš šeimos narių numiršta. Vos spėja suktis nuo ryto prie Kauno Soboro žvakutėmis prekiaujanti Arūnė. „Perka, perka“, – sako Arūnė.

Tęsiasi bažnyčią supurtęs skandalas. Teisėsauga krėtė Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausantį „Laidojimo paslaugų centrą“, kuris kartą jau naudotus karstus, nesudegintus per kremacijos procedūrą, perpardavinėjo kitoms šeimoms. Teisėsauga apklausė ir eilę asmenų, nors įtarimai ikiteisminiame tyrime kol kas niekam nepareikšti. Daugiau teisėsauga situacijos nekomentuoja, tačiau sako, kad įtariamieji byloje gali atsirasti surinkus daugiau duomenų.

Bažnyčią Meksike užplūdo keturkojai – ten tradiciškai kunigas laimino gyvūnus. Meksikiečiai sveikatos daugiausia linki ištikimiausiems savo draugams – šunims. O visų nuostabą sukėlė moteris, į bažnyčią atsinešusi du gaidžius. Meksiko miesto bažnyčia pilnutėlė vietoje nenustygstančių gyvūnų. Minint gyvūnų globėjo Šventojo Antano dieną, žmonės suplūdo palaiminti savo augintinių. Kai kurie jų tai daro kasmet.

Bažnyčią purto naujas skandalas. Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai priklausantis „Laidojimo paslaugų centras“ laidotuves užsakiusių šeimų žinios kartą jau naudotus karstus, nesudegintus per kremacijos procedūrą, perpardavinėjo kitoms šeimoms. LRT tyrimo duomenimis, bendrovė galėjo tokiu būdu uždirbti mažiausiai 45 tūkstančius eurų, o į Lietuvą iš Lenkijos nesudeginti grįžo apie 150 karstų.

Rekordiškai didelės sąskaitos už gruodį pasiekė ir Dievo namus. Dažnu atveju neapšildytos, kiaurais langais ir didžiulės bažnyčios gavo kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas. Dvasininkai sako, kad sąskaitoms apmokėti teks skirti didelę dalį parapijos santaupų, o nelikus jų, liks šildytis tik karštai meldžiantis. Vos gyventojus pasiekė sąskaitos už gruodį, socialinius tinklus kaip man užtvindė pasipiktinimai. Gautas sąskaitas žmonės vadina rekordinėmis.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą į neviltį varo ir bažnyčias. Pastatų šildymas atsieina tūkstančius, sutaupyti nepadeda net modernios sistemos. Kunigai prašo tikinčiųjų paramos, kad galėtų sumokėti. Vieni maldos namuose jau išjungia šildymą ir parapijiečius šildys tik pledais, kiti šildymui skiria remontams suplanuotas lėšas, kiti jau svarsto, ar nereikės parduoti ir dalies pastatų. Apie kompensacijas bažnyčioms iš valdžios kalbų nėra.

Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas Gintaras Grušas kviečia pagelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems neteisėtiems migrantams, kartu sakydamas, kad valstybė privalo stabdyti valstybiniu mastu veikiančios „gaujos“ vykdomą prekybą žmonėmis.

Netrukus – gražiausios metų šventės. Tradiciškai ant Kūčių stalo nuguls pagrindinis šventės akcentas – plotkelės. Prisipažinsiu, baisu net ištarti, kiek močiutė pinigų paliko bažnyčioje už vieną plotkelę“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo vilnietė Sofija. Mūsų šeimoje yra ilgaamžė tradicija – plotkelėmis pasirūpina močiutė. Ji prieš šventas Kalėdas eina išpažinties, tuo pačiu atneša ir plotkelių.

Restauruojant Šv. Jurgio kankinio bažnyčią ir greta esantį bernardinų vienuolyną Kaune išsaugota originali XVII amžiaus skliautų tapyba, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. Tapyba atidengta ir išsaugota vienuolyno refektoriaus arba valgomojo patalpoje. Tradiciškai tai stačiakampė patalpa, dažniausiai dengta skliautu ir dekoruota sienų tapyba. Ji būdavo didžiausia ir puošniausia konvento patalpa po pačios šventovės.

Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų vienuolyno gyventojos, ne vieną dešimtmetį puoselėjusios kalėdaičių kepimo tradicijas, šiemet jų atsisakė ir parapijoms simbolinės duonos – plotkelių – nebegamino. Kai kurie dvasininkai kalėdaičius vežasi iš Lenkijos, tik Krekenavos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas ir rektorius kun. dr. Gediminas Jankūnas liko ištikimas lietuviškai produkcijai, nes čia šventiniai paplotėliai gaminami pagal originalią receptūrą.

„Esu iš Kauno. Stengiuosi kiekvieną sekmadienį eiti į šalia namų esančią bažnyčią, tačiau praeitą savaitgalį nutariau mišių paklausyti kitoje bažnyčioje ir likau pakraupusi, ką kai kurie kunigai sau leidžia“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi Vida. Suprantu, kad kunigai ir jų sakomi pamokslai iki šiol kelia daug kalbų visuomenėje.

Baigiamas tvarkyti sostinės šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogas, užkeltas atkurtas ir sumontuotas pagrindinis akcentas – signatūrinis bokštas, šią savaitę skelbia Kultūros paveldo departamentas. Šalia Žaliojo tilto esančios bažnyčios stogo tvarkyba pradėta 2019 metais. Darbų metu restauruota ir konservuota stogo konstrukcija, pakeista pažeista mediena, plombuoti mūrtašiai, sijos, gegnės, stygos ir vėjo ryšiai.

Prasidėjus adventui, šalies bažnyčios pradėjo dalyti šventinius kalėdaičius. Juos įsigydamas aukoti, kaip sako kunigai, kiekvienas gali kiek tik panorėjęs, todėl kartais aukų dėžutėse dvasininkai ar jų padėjėjai randa ir metalinių eurų, ir 50 eurų kupiūrų. Tiesa, jau ne vienerius metus bažnyčios siūlo ne tik įprastus paplotėlius, bet ir spalvotus, ar be gliuteno. Paplotėlius galima išsikepti ir patiems, bet tik po specialios maldos bažnyčioje kalėdaitis tampa šventintu.

Religija yra objektyvi tema, todėl ne kiekvienas asmuo dvasingas, juolab išpažįstantis krikščionišką tikėjimą. Visgi, dalyvavimas mišiose, ypač artėjant Kalėdoms, vis dar yra socialinis ir viešas įvykis, reikalaujantis tam tikro elgesio ir pagarbos. Tam tikro bažnyčios etiketo laikymasis padės užtikrinti, kad atvykę į bažnyčią ir vykstamas mišias elgsitės atitinkamai, nesvarbu, ar lankotės kiekvieną sekmadienį, ar tik per tam tikras šventes.

Menu labai nesidomėję už grotų bausmę atliekantys kaliniai stebina kurdami neįprastus kūrinius – miniatiūrines medines bažnyčias su viduje mišias aukojančiais kunigais, arba šventųjų paveikslus, pavyzdžiui, iš daržovių dėžių. Graudindamiesi nuteistieji tvirtina, esą bažnytinė tematika jų kūriniuose pasirinkta ne šiaip sau – vieni atgailauja, kiti tiesiog raminasi laukdami, kada bus išleisti į laisvę.

„Neseniai krikštijome sesers dukrytę. Buvau pakviesta su draugu į krikštynas, todėl likus savaitei iki šventės nusprendžiau nueiti išpažinties. Deja, priklaupusi prie klausyklos norėjau skradžiai prasmegti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Vilija. Kaip ir įprasta, pradėjau vardinti savo kasdienes nuodėmes – pykausi su artimaisiais, gal kiek apkalbėjau už akių drauges, nešvenčiau sekmadienių ir pan.

Ko gero, pirmas toks atvejis Lietuvoje – medikai visus norinčius uostamiestyje nuo koronoviruso skiepijo bažnyčioje. Vakcinas čia gavo per šimtas žmonių, dauguma sako, kad juos pastūmėjo faktas, jog skiepą gaus būtent bažnyčioje. Neišvengta ir provokacijų – nešinos plakatais apie aborto liekanas vakcinose, čia pasirodė ir porelė antivakserių. Tikintieji neslėpė pasipiktinimo. Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nusidriekė eilė. Tačiau ne mišių žmonės čia laukia.

Spalio pradžioje pateiktas pranešimas, kuriame išsamiai aprašomi „instituciniai ir kultūriniai“ mechanizmai, kurie leido pažeidėjams gyventi lyg niekur nieko, sako tyrimo vadovas. Nepriklausomas tyrimas apie vaikų išnaudojimą Katalikų bažnyčioje sukrėtė Prancūziją. Komisijos tyrimas atskleidė, kad bažnyčioje veikė tūkstančiai pedofilų.

Užsikrėtimų COVID-19 liga atvejų skaičiui didėjant, esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir dėl to susidarius nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina rekomendacijas asmeninėms šventėms ir maldos namams.

Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje nuo 1950 metų veikė tūkstančiai pedofilų, naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomos komisijos, netrukus turinčios paskelbti savo ataskaitą dėl šio skandalo, vadovas. Komisijos tyrimo metu išaiškinta 2,9–3,2 tūkst. pedofilų – kunigų ir kitų Bažnyčios narių, sakė Jeanas-Marcas Sauve. Pasak jo, tai minimalus skaičius. Komisija savo 2,5 tūkst.

Skandalingai pagarsėjęs vienuolis, kunigas iš Kretingos Paulius Vaineikis ir vėl sukėlė audrą. Feisbuke jis viešai parašė, kad vakcina nuo koronaviruso, kurią visiems rekomenduoja ir popiežius, yra šėtonas bei kad pats matė po skiepų nuo COVID-19 mirštančius vaikus. Tokios melagienos kretingiškiams sukėlė pasipiktinimą, o medikams juoką pro ašaras.  Skandalingais pasisakymais pagarsėjęs pranciškonų vienuolis, kunigas P. Vaineikis ir vėl kursto aistras.

Rokonių kaimo gyventojai negali atsidžiaugti – turi nuosavą bažnyčią, kurią nuo nulio pastatė vietos ūkininkų šeima. Maldos namai kainavo net milijoną eurų, tačiau ūkininkas brangią dovaną paskyrė bendruomenei. Pro Rokonių – vieną seniausių Radviliškio rajono kaimų traukiančius keliautojus pasitinka didinga, raudonų plytų mūro, bebokštė bažnyčia. Didingi maldos namai, tai  ūkininko Kazimiero Masilionio dovana kaimui. Bažnyčia turi šventorių ir varpinę.

Kintų miestelyje, Mažojoje Lietuvoje, kone po 70-ies metų pirmą kartą skamba bažnyčios varpai. Po Antrojo pasaulinio karo čia stovėjusią liuteronišką varpinę sugriovė sovietai, o nauja taip ir neiškilo. Iki šiol. Vokietijos liuteronų bendruomenė Kintams padovanojo savo varpinę, kuri keltu ir vilkiku iki čia atkeliavo net neišardyta, ir su visais varpais.  Į nedidelį Mažosios Lietuvos Kintų miestelį įvažiuoja vilkikas.

Rokiškio bažnyčia vasaros keliautojus traukia ne tik savo įspūdingais neogotikiniais skliautais, ar auksu tviskančiu altoriumi, bet ir originalia Jono Pauliaus II-ojo skulptūra iš smėlio. Skulptoriaus Alberto Danilevičiaus kūrinys gimė perdarius Kūčioms prieš kelerius metus parapijiečiams lipdytą prakartėlę.

Kartais sunku suprasti, kaip žmogus gali visą savo gyvenimą paskirti kitiems, nelaukdamas už tai jokio atlygio. Būtent toks žmogus ir yra Vydmantų parapijos klebonas ir Telšių vyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Karolis Petravičius, kuriam, pradėjus dirbti parapijoje, net teko nakvoti palapinėje.

Pedofilijos skandalas Vilniaus arkivyskupijoje – po 17 metų pertraukos vilnietis menininkas apkaltino kunigą jį išnaudojus seksualiai. Esą tuomet vos dešimties berniuką kunigas ne tik glostė, bet ir kišo rankas į trumpikes. Kol vyksta bažnyčios tyrimas, ar tikrai kunigas galėjo išnaudoti vaiką, pedofilija įtariamas dvasininkas nušalintas nuo kunigystės. Tačiau nuo detalesnių komentarų bažnyčia susilaiko.

Sekmadieniais ne vienas apsilanko Bažnyčioje – ar švęsdami sekmadienį, ar tiesiog norėdami išreikšti dvasingumą. Tačiau pastaruoju karštuoju metu sunku pasakyti, kaip tinkamai apsirengti einant į apeigas. Apie tinkamą aprangos kodą Mišiose tv3.lt portalui pasakojo etiketo specialistė ir knygų autorė Alvyda Jasilionytė. Išreiškė susirūpinimą Prieš porą savaičių Garliavos Švč. Trejybės parapija savo Facebook paskyroje pasidalino mintimis, kad šv.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Vienas įtakingiausių Vokietijos vyskupų kardinolas Reinhardas Marxas penktadienį pranešė paprašęs popiežiaus Pranciškaus atleisti jį iš pareigų dėl Bažnyčios „institucinio ir sisteminio nesugebėjimo“ tinkamai reaguoti į vaikų lytinio išnaudojimo skandalus. „Man svarbu prisiimti dalį atsakomybės už Bažnyčios pareigūnų pastarųjų dešimtmečių seksualinės prievartos katastrofą“, – rašo R. Marxas gegužės 21 diena datuotame laiške pontifikui, kurį penktadienį paskelbė jo Miuncheno arkivyskupija.

Vieni į pajūrį, kiti – į maldos namus. Nuo šiandienos bažnyčiose vėl gali vykti pamaldos dalyvaujant tIkintiesiems. O šie į mišias patraukė nuo ankstaus ryto, sako išsiilgę bendruomenės ir Dievo žodžio ne per kompiuterio ar telefono ekraną. Saulėtas ankstus rytas, o į sostinės Šv. Juozapo bažnyčią vienas po kito jau traukia žmonės. Šiandien – pirmoji diena, kai tikintiesiems mišių metu bažnyčių durys vėl atsiveria.

Lietuvoje – karantino atlaisvinimai. Vyriausybė priėmė sprendimą pamažu atlaisvinti suvaržymus. Į tai sureagavo ir Bažnyčia. Penktadienį išplatintas pranešimas žiniasklaidai, kuriame rašoma, kad Bažnyčia vėl pradės organizuoti pamaldas kontaktiniu būdu.

Jungtinėje Karalystėje patrankos salvėmis ir bažnyčių varpų dūžiais atsisveikinama su vakar mirusiu karalienės Elžvietos II-osios vyru, princu Filipu. Iš viso pasaulio Karališkajai šeimai skrieja užuojautos, o šalis pradeda aštuonias dienas truksiantį visuotinį gedulą. Patrankų salvės skirtos pagerbti princą Philipą griaudi Londone prie Tauerio tilto.

Prie pandemijos ir karantino reikalavimų priversta taikytis ir bažnyčia. Jau metus, nuo pirmojo karantino, bažnyčiose uždraustas šventintas vanduo, kuris tikintiesiems būdavo laisvai pasiekiamas. O Velykos be švęsto vandens – katalikams neįsivaizduojama. Druskininkų klebonas sumanė, kaip šią problemą išspręsti, ir žmonėms siūlo šventintą vandenį buteliukuose. Į Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios mišias besirenkantys tikintieji traukia prie išrikiuotų buteliukų.

Nyderlandų policija pranešė, kad nedidelis sprogimas antradienį apgadino vieną Roterdamo apylinkėse esančią bažnyčią, kuri vėl atsidarė nepaisydama vyriausybės rekomendacijų dėl koronaviruso pandemijos to nedaryti ir kur buvo užpultas žurnalistas, mėginęs tai nušviesti. Krimpeno prie Eiselio gyventojai pranešė, kad juos pažadino garsus trenksmas, pasigirdęs apie 4 val. 30 min. vietos (5 val. 30 min.

Vatikanas pirmadienį pranešė, kad dviem lenkų vyskupams, kaltinamiems vaikų lytinio išnaudojimo dangstymu, bus nurodyta sumokėti į aukų fondą ir uždrausta viešai aukoti mišias.  Šventojo Sosto ambasada Lenkijoje taip pat nurodė, kad buvęs Kališo vyskupas Edwardas Janiakas ir buvęs Gdansko arkivyskupas Slawojus Leszekas Glodzis turės palikti savo buvusias vyskupijas.

Vatikanas paskelbė, kad nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungos, nes negali pritarti nuodėmei. Šį Šventojo Sosto pareiškimą patvirtino ir popiežius Pranciškus. Visgi kalbinti ekspertai tikina, kad šis Vatikano pareiškimas neprieštarauja praėjusiais metais išsakytai pontifiko paramai homoseksualų partnerystei, o Bažnyčia nelaiko homoseksualumo nuodėme.

Vatikanas pirmadienį paskelbė, kad Katalikų bažnyčia nelaimins tos pačios lyties asmenų sąjungų. Šiame popiežiaus Pranciškaus patvirtintame pranešime užsimenama ir apie „homoseksualumo pasirinkimo nuodėmę“. Savo sprendime Bažnyčia įvardijo homoseksualumą kaip „pasirinkimą“, pažymėjo, kad tai yra „nuodėmė“ ir kad jis negali būti būti pripažintas objektyviai atitinkantis Dievo planą.

Vilniaus arkivyskupijoje tarnavęs kunigas Amerikoje galimai išnaudojo 8-erių vaiką 2010 metais. Tai šeštadienį pranešė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Šiuo metu kunigo tarnystė Vilniuje sustabdyta. „Šitas atvejis yra apie kunigą, kuris šiuo metu gyvena ir tarnauja Vilniaus arkivyskupijoje, jis yra Telšių vyskupijos kunigas. O galimas nusikaltimas įvyko Amerikoje, Mičigano valstijoje, Detroito mieste“, – žurnalistams šeštadienį kalbėjo G. Grušas.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje nuskambėjus kritiškiems bažnyčios atstovų pasisakymams apie Stambulo konvenciją ir LGBT+ bendruomenę, jos nariai skelbia esą pavargę nuo kišimosi į jų gyvenimus. Formuojasi naujas judėjimas – visi, norintys išreikšti nepritarimą bažnyčios politikai, raginami formaliai palikti jos bendruomenę. Dvasininkai šio judėjimo nesureikšmina ir teigia, jog pasitraukimas iš bažnyčios kūdikystėje suteikto krikšto sakramento visgi nepanaikina.

Pastaruoju metu socialinėje erdvėje itin daug dėmesio sulaukė Stambulo konvencija. Vieni žmonės ją palaiko, o kiti – priešingai nusiteikę. Žmonės, kurie nepalaiko šio dokumento mano, jog konvencija neva kelia grėsmę tradicinei šeimai. Žurnalistė Fausta Marija Leščiauskaitė taip pat dažnai pasidalina savo mintimis ir šį kartą pranešė, jog prašo atsiskyrimo nuo Bažnyčios. Apie tai moteris pranešė feisbuke. F. M. Leščiauskaitė rašė. „Apsisprendžiau.

Lietuvoje ir toliau kaista aistros dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, kurią į valdžią atėję liberalai ketina ratifikuoti šios kadencijos metu. Nors pati konvencija nurodo kovoti su smurtu prieš moteris, tačiau jai besipriešinantys įsitikinę, kad vos viena frazė gali pakeisti šalies teisinę sistemą ir nusistovėjusį moters bei vyro lyčių apibrėžimą. Tam ypač prieštarauja bažnyčios hierarchai.

Nepriklausomos vaikų tvirkinimą Prancūzijos Katalikų Bažnyčioje tiriančios komisijos vadovas antradienį pareiškė, kad nuo 1950 metų šių nusikaltimų aukomis galėjo tapti iki 10 tūkst. nepilnamečių. Pasak Katalikų Bažnyčios sudarytos komisijos vadovo Jeano-Marco Sauve, pernai birželį pateikti preliminarūs duomenys apie 3 tūkst. aukų „tikrai yra nepakankamas įvertinimas“. „Gali būti, kad šis skaičius siekia mažiausiai 10 tūkst.

Jau įprasta matyti, kai už mišias, santuoką, krikštynas ar laidotuves bažnyčia paprašo aukos pagal kiekvieno galimybes, tačiau panorus anuliuoti bažnytinę santuoką taip nėra – yra nustatyta konkreti suma. Su tokia situacija susidūrė ir daugiau nei po dvidešimt metų bažnytinę santuoką nusprendusi nutraukti moteris. Ją nustebino bažnyčios prašoma suma už suteikiamą paslaugą – 200 eurų.

Nuo ateinančio trečiadienio daugumoje Lietuvos savivaldybių katalikų bažnyčiose bus atnaujintos pamaldos su tikinčiaisiais, paskelbė vyskupai.  „Matydami labai didelį poreikį žmonių dvasinį gyvenimą palaikyti ir tokiu būdu juos sustiprinti, manome, kad jau artėja laikas, kai laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo Pelenų trečiadienio, vasario 17-osios palaipsniui atnaujinti Eucharistijos šventimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivys...

Į Lietuvą atkeliavo Trys karaliai, skelbiantys kalėdinio laikotarpio pabaigą. Skirtingai nei pernai, dėl koronaviruso grėsmės, Trijų karalių šventė – itin kukli: be triukšmingos eisenos ir didesnių renginių. Tačiau grėsmingasis koronavirusas tradicijų nepalietė: bažnyčios tikintiesiems padalino šventintą kreidą, dvasininkai per nuotolį šventino visų norinčiųjų smilkalus, mirą ir auksą. Sekmadienį Krekenavos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje per mišias klebonas palaimino kreidą.

Didžiulis pasipiktinimas viešumoje kilo, kai Lietuvos bažnyčia paskelbė, jau nuo ateinančio pirmadienio kviečianti tikinčiuosius į viešas pamaldas užtikrinant šiuo sunkiu pandemijos metu lankytojams saugius atstumus. Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali.

Dar antradienį paskelbę apie tai, kad bus vėl atveriamos bažnyčios durys, Lietuvos vyskupai netruko būti sukritikuoti. Po visuomenės ir valdžios skatinimų persigalvoti, nuspręsta mišių vis dėlto neatnaujinti. Dar antradienį Lietuvos vyskupai paskelbė, kad nuo pirmadienio, sausio 11-osios, bažnyčiose vėl vyks mišios. Vyskupų sprendimas atnaujinti pamaldas netruko būti sukritikuotas – piktinosi visuomenė, politikai, sveikatos priežiūros specialistai.