bankrotas

Graikai pesimistiškai žvelgia į savo šalies ateitį. Remiantis nuomonių instituto „Kapa Research“ atlikta apklausa, daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad Graikijai nepavyks išvengti nemokumo. Tačiau 70 proc. apklaustųjų nurodė nenorintys, kad tokiu atveju šalis pasitrauktų iš euro zonos. Tik kas penktas graikas yra už senosios valiutos – drachmos – grąžinimą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Portugalijoje protestavo prieš vyriausybės taupymo priemones. Profsąjungos CGTP duomenimis, sostinėje Lisabonoje į gatves išėjo 130 tūkst., o Porte – 50 tūkst. žmonių. Policija duomenų apie demonstrantų skaičių nepateikė, tačiau vietos žiniasklaida minėjo mažesnius skaičius.

Sprendimo, kaip ištraukti iš skolų Savivaldybei pavaldžią įmonę, Panevėžio politikai taip ir nerado. Nors Panevėžio Savivaldybės taryba parengtą sprendimo projektą, įpareigojantį Panevėžio autobusų parko bendrovę nekeisti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais bilietų kainų bei parengti veiklos efektyvumo didinimo priemonių planą iki lapkričio 1 dienos, vakar svarstė kelias valandas, galiausiai įstrigo ir jokio sprendimo nepriėmė Kelis kartus posėdyje ...

Graikijos derybos su kreditorių iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovais, atnaujintos ketvirtadienį Atėnuose, vyksta sklandžiai, pranešama Graikijos finansų ministerijos pareiškime. Kreditorių trejeto (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos banko) vadovai sugrįžo ketvirtadienį į Atėnus po netikėto išsiskirstymo rugsėjo pradžioje.

Japonija teigia, kad apsvarstytų galimybę prisidėti prie Graikijos ekonomikos gelbėjimo plano, praneša BBC. Japonijos finansų ministras Jun Azumi teigia, kad euro zonos šalys turi pateikti racionalų planą, padėsiantį nuraminti pasaulio finansų rinkas. Pirmadienį Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009-ųjų balandžio. Prastus rezultatus lėmė neblėstantis nerimas dėl galimo Graikijos bankroto.

Graikijos finansų ministerija paneigė sekmadienio pranešimus, esą šaliai gresia bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos išplatino pareiškimą, kuriame kelių didžiausių Graikijos laikraščių publikacijas pavadino „prastos kokybės literatūra“. Minėtieji laikraščiai sekmadienio numeriuose publikavo straipsnius apie šalies bankroto scenarijus. „Panašu, kad šių publikacijų redaktoriai nesuvokia, kiek rimta ir pavojinga šaliai situacija“, - sakė E. Venizelas.

Įklimpusi į skolas Italija greičiausiai bus priversta skelbti bankrotą, tuo tarpu Ispanija dar gali jo išvengti. Prie tokios išvados priėjo įtakingo britų Ekonominių ir verslo tyrimų centro ekonomistai, skelbia BBC. Sudarę įvykių modelius abiejose šalyse pagal "blogąjį" ir "gerąjį" scenarijus, ekonomistai padarė išvadą, kad Italijai nepavyks išvengti nemokumo, jeigu šalies ekonomikoje nebus smarkaus šuolio aukštyn, o tai dabartinėmis sąlygomis vargu ar tai įmanoma.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad reikia išgelbėti Graikiją nuo bankroto, nes jis sukeltų grėsmę viso pasaulio ekonomikai, informuoja „RIA Novosti“. „Reikėtų išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Jeigu ji bankrutuotų, kiltų grėsmė viso pasaulio ekonomikos stabilumui“, - šeštadienį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimo metu žurnalistams sakė A. Kudrinas.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie praeitą savaitę aviakompanijos airbaltic atšauktus skrydžius, galimai esamus nuostolius ir šios aviakompanijos akcininkų nesutarimus. Ši informacija sukėlė nerimą ne tik tarp vartotojų, bet ir kelionių agentūrų.

Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos penktadienį dar kartą paneigė pranešimus apie galimą šalies bankrotą. Graikija gauna finansinę paramą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) mainais į „diržų veržimosi“ politiką.

Švedijos teismai po ilgų dvejonių pagaliau leido automobilių gamintojui „Saab“ pradėti restruktūrizaciją. Tai gali išgelbėti prie bankroto ribos atsidūrusią kompaniją. Švedų kompanijos „Saab“ vadovybė rado sprendimą, kuris padės bent laikinai apsisaugoti nuo gresiančio bankroto ir sulaukti investicijų – „Saab“ dar mėnėsio pradžioje kreipėsi į teismą su prašymu leisti pradėti restruktūrizaciją.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino didelių JAV bankų „Bank of America“, „Citigroup“ ir „Wells Fargo & Co“ skolinimosi reitingus ir pažymėjo, kad JAV vyriausybei tampa vis problematiškiau gelbėti didelius kreditorius. „Tikimybė, kad vyriausybė leistų dideliam finansinių sunkumų slegiamam bankui bankrutuoti, dabar yra didesnė nei finansų krizės metu“, - teigia agentūra.

Graikijos bankrotas Europai atsieitų brangiau nei jos ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas. Apie tai trečiadienį paskelbė Prancūzijos biudžeto ministrė Valeri Pekres per šalies televiziją BFM. „Šiandien mes dedame visas pastangas, kad išgelbėtume Graikijos ekonomiką, - pareiškė ji. - Mes nesvarstome įvykių scenarijaus, pagal kurį Atėnai bankrutuotų“. Pasak V. Pekres, „Graikija bus išgelbėta“, jeigu Europos valdžiai pavyks įgyvendinti finansinės paramos planą ir skirti graikams 160 mlrd.

„AirBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas pareiškė, kad tikrai kitais metais nebus šių avialinijų vadovu. „Kitąmet aš tikrai nevadovausiu „airBaltic“. Jei nebūčiau vienas iš šių oro linijų savininkų, jau seniai būčiau palikęs bendrovę“, – savo „Twitter“ paskyrose B. Flicką iš Londone vykstančio Pasaulio pigių skrydžių oro bendrovių kongreso cituoja Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus ir portalo apie aviaciją laranews.net redaktorius Bernie Baldwinas.

Ar prisimenate „Amber promotions“ – įmonę, kuri Lietuvoje nežabojama veikė dvejus metus, o vėliau persivadino į „Atostogų sandėlį“ ir toliau viliojo iš žmonių pinigus? Pastarajai prieš kelis mėnesius buvo panaikinta licencija tęsti veiklą, o „Amber promotions“ jau seniai iškelta bankroto byla. Buvusi „Amber promotions“ darbuotoja Inga (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sutiko papasakoti, kaip įmonės apgaulės mechanizmas veikė Lietuvoje.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Graikija įstrigo uždarame nemokumo, žemo konkurencingumo lygio ir vis gilėjančios depresijos rate, „Financial Times“ tinklaraštyje rašo ekonomistas Nourielis Roubini. Apsunkinta žiaurių fiskalinio griežtinimo priemonių, Graikija dabar artėja prie 200 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos lygio. Norėdama pabėgti iš šio uždaro rato, Graikija privalo pradėti tvarkingą ir organizuotą bankrotą, savanoriškai pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos.

Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių. Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as atšaukė vizitą į Jungtines Valstijas, kad galėtų sušaukti sekmadienį skubų vyriausybės posėdį likus dienai iki ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) inspektorių susitikimo su Graikijos finansų ministru Evangelosu Veniselosu.

Graikija turi pasiskelbti bankrutavusi ir palikti euro zoną, teigia Slovakijos parlamento pirmininkas ir partijos „Laisvė ir solidarumas“ lyderis Richardas Sulikas. Partija „Laisvė ir solidarumas“ priklauso valdančiajai vyriausybinei koalicijai. Slovakijos parlamento vadovo manymu, dabartinėje kritinėje situacijoje euro zonos narės turi griežtai laikytis euro funkcionavimo taisyklių ir pradėti taupyti. „Pirmas žingsnis – Graikija turi paskelbti bankrotą.

Šią savaitę per Vyriausybės posėdį Premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitų metų liepos minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų didėti iki 850 litų. Po šio pranešimo pasipylė arši kritika - kritikuojama tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos verslininkai. A. Maldeikienė: mokesčių mokėtojai išlaiko neefektyvų verslą Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomonė apie MMA egzistavimą Lietuvoje ypač kategoriška.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Trečiadienį Azijos akcijų rinka smunka, nes ją slegia nerimas dėl Europos skolų krizės, praneša „Associated Press“. Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ trečiadienį sumažėjo 1,1 proc., iki 8524,12 punkto, Honkongo akcijų indeksas „Hang Seng“ smuko 1,3 proc., iki 18775,39 punkto, o Šanchajaus akcijų biržos indeksas - 0,5 proc., iki 1458,42 punkto. Pietų Korėjos indeksas KOPSI Seulo biržoje sumažėjo net 2,7 proc., iki 1764,04 punkto.

Finansinių konsultacijų bendrovė „Prudentia“ ir pagrindinis „airBaltic“ kreditorius „Latvijas Krājbanka“ susitarė dėl trumpo laikotarpio 10 mln. latų paskolos su mokumo problemomis susiduriančiai oro bendrovei, informuoja delfi.lv. Pranešama, jog ši paskola tėra tik trumpalaikis sprendimas, kol vyriausybė priims sprendimą dėl bendrovės kapitalo didinimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad Europa daro viską, ką gali, kad išvengtų Graikijos bankroto, ir įspėja, jog šalies pasitraukimas iš euro zonos sukeltų domino efektą, todėl jo reikia vengti visomis išgalėmis.

Vokietija sugriežtino savo retoriką skolose skendinčios Graikijos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris teigia, kad Graikijos bankroto galimybės nebegalima atmesti, o šalies deficito mažinimo priemonės yra neveiksmingos. „Turime apsvarstyti visus variantus, galinčius apsaugoti eurą. Tarp tokių variantų blogiausiu atveju būtų Graikijos bankrotas“, – laikraščiui „Die Welt“ sakė P. Roesleris.

Švedijos teismas atmetė automobilių gamintojos „Saab“ ieškinį dėl apsaugos nuo bankroto, nes nemano, kad bendrovės ketinimai pritraukti papildomų lėšų bus sėkmingi, praneša BBC. Papildyta 17.25 val. Švedijos profesinės sąjungos teigia ketinančios pareikalauti, jog „Saab“ bankrotas būtų paskelbtas jau artimiausiomis dienomis. „Saab“ pateikė ieškinį dėl apsaugos nuo bankroto, nes norėjo užsitikrinti papildomas finansavimą.

Antradienį vykusiame posėdyje Latvijos vyriausybė nusprendė nacionalinei oro bendrovei „airBaltic“ skirti 50–70 mln. latų. „Prioritetinis sprendimas yra padidinti kompanijos akcinį kapitalą“, – žurnalistams teigė premjeras Valdis Dombrovskis.

Rytoj „Saab“ profesinės sąjungos gali priimti sprendimą dėl dėl bankroto inicijavimo šiai kompanijai – rugsėjo pirmą dieną baigiasi visi terminai, kai „Saab“ turi panaikinti įsiskolinimus darbuotojams. „Saab“ ne vieną kartą vėlavo mokant algas kompanijos darbuotojams, todėl kompanijos profesinės sąjungos, panašu, praranda kantrybę. O profesinės sąjungos yra viena iš jėgų, kuri turi teisę inicijuoti įmonės bankrotą.

JAV doleris nuo FED įkūrimo dienos prarado 95 proc. savo vertės. Ne kartą minėjau, koks didelis Amerikos ekonomiką bebaigiantis sužlugdyti monstras yra FED - Federalinis rezervų bankas. Šis labai neskaidrus „valstybinis“ privačių bankų hibridas ne tik nekontroliuojamai manipuliuoja JAV doleriais, bet rūpinasi tik turtingųjų reikalais ir jų finansavimu.

Ketvirtadienį vis dar nesimatė ženklų, kad euro zonos politikai artėtų prie susitarimo dėl Suomijos prašomo užstato mainais už dalyvavimą Graikijai teksiančiai 110 mlrd. eurų paskolos programoje, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl nesibaigiančio ginčo kyla nerimas, kad Graikija gali bankrutuoti. Pastaruoju metu rinkos itin sunerimusios dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokia grėsmė didėja, nes šią savaitę nepavyko išspręsti užstato klausimo.

Vienai greičiausiai besiplečiančių kompanijų pasaulio istorijoje – „Groupon“ – šiuo metu itin stinga pinigų. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad kompanija bankrutuoja, be to, jeigu įmonės IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas visuomenei) bus vis atidėliojamas, ši gali pritraukti papildomo privačių rinkų kapitalo, rašo businessinsider.com.

Nuo išpūsto Šiaulių miesto biudžeto siūloma nubraukti 17 milijonų litų. Įvairiomis „interpretacijomis“ įrodinėjama, kad dar – ne bankrotas. Kada bus bankrotas? „Kada nebeišmokėsime algų, ir prie Savivaldybės ateis protestuotojai“, – sako Savivaldybės kontrolierius Arvydas Ušeckas. Algų biudžetininkai nesulauks jau gruodį. Kai kurias skolas svarstoma parduoti.

Rugpjūčio 2 d. vakare, likus suskaičiuotoms valandoms iki galimo šalies bankroto, JAV prezidentas Obama pagaliau pasirašė įstatymą, laikinai išsprendusį skolos limito pakėlimo krizę. Įstatyme numatyta skolos limitą pakelti iki $16,4 trilijono, taip pat numatytas mechanizmas, kaip per artimiausią dešimtmetį sutaupyti kelis trilijonus dolerių. Visą praeitą mėnesį pasaulio dėmesį buvo prikaustęs JAV Kongrese ir Baltuosiuose rūmuose įsiliepsnojęs karas dėl šalies finansinės ateities.

Italijos valstybės skolos birželio mėnesio rodiklis priartėjo prie rekordinio lygio - 1,9 trln. eurų (2,7 trln. dolerių), penktadienį pareiškė Italijos centrinis bankas. Penktadienį rengiamas skubus ministrų kabineto posėdis, kuriam pirmininkaus Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). Ministras aptars, kaip subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

Penktadienį jau antrose surengtose varžytinėse pasiūlyta prabangaus parduotuvių komplekso „Fashion gates“ drabužių kolekcija pirkėjų nesudomino. Kaip praneša „Delfi.lt“, garsių dizainerių drabužių kolekcijos kaina šįsyk buvo kiek sumažinta, tačiau bendra jos suma vis tiek siekė apie 9 mln. litų. „Fashion gates“ užsidarė 2010 m., bendrovei paskelbus bankrotą. „Fashion Gates“ valdė „Vilniaus vartų" komplekse veikiančius „boutique“ salonus, atstovaujančius garsiausiems pasaulio mados namams.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ patvirtino Prancūzijos skolinimosi reitingą ties AAA lygiu su stabilia perspektyva. Agentūra paskelbė savo komentarus atsakydama į „Reuters“ užklausą, kai pasklidus gandams, neva Prancūzijos skolinimosi reitingas gali būti sumažintas, Prancūzijos bankų akcijos ėmė staigiai pigti. Banko „Societe Generale“ akcijos atpigo daugiau nei 11 proc., Europos bankų indeksas „STOXX Europe 600“ sumažėjo 4,2 procento, praneša ELTA.

Iš pažiūros Lietuvos pašto veikla auga ir plečiasi – siūloma vis daugiau kokybiškų paslaugų, leidžiami nauji paslaugų ir prekių katalogai, pagrindiniai pašto skyriai kompiuterizuojami ir panašiai. Tačiau apie tikrąją pašto situaciją rodos yra nutylima. „Kalbėjau ne su vienu Lietuvos pašto padalinio provincijose darbuotoju. Situacija pakankamai dramatiška. Darbuotojų etatai sparčiai mažinami, argumentuojant tuo, jog darbo krūvis mažėja. Tačiau patys darbuotojai teigia visai ką kita.

Istorija byloja, kad per pastaruosius porą šimtų metų bankrutavo apie 170 valstybių. Tačiau jų bankrotas atrodo kitaip negu firmų, kurios tokiu atveju išnyksta. Ant bankroto slenksčio atsidūrusi Amerika praėjusią savaitę pasiekė istorinį kompromisą ir dar kartą padidino šalies skolos limitą. Biudžeto deficitas bus sumažintas, tačiau skolos, į kurias įklimpo ši valstybė, nedingo.

Šią savaitę šalies spaudoje Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas pareiškė tiesiai – Šiauliai per toli nuvažiavo, miestas prasiskolino ir grimzta į nemokumo duobę. Būtų galima manyti, kad P. Vadopolas tik bando nukreipti Finansų ministerijos žvilgsnį nuo savų problemų, rodydamas kitų „nuogą karalių“, jei ne balandį atliktas patikrinimas, po kurio valstybės auditoriai pripažino, kad Šiaulių biudžeto pajamų ir skolų santykis siekiantis 84 proc., tad miestas bankroto ribą senai peržengė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šventės ir girtadieniai“. Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius.

Bankrotinė Šiaulių situacija sulaukė audringos skaitytojų reakcijos. Liejasi pasipiktinimas eksmero Genadijaus Mikšio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus „komanda“, kuri per vieną kadenciją sugebėjo 84 procentais praskolinti miesto biudžetą. „Šiaulių kraštas“ klausė, kaip tokį „palikimą“ vertina pirmą kartą miesto Taryboje dirbantys politikai.

Ignalinos atominės elektrinės likimas panašėja į Černobylio: milijonai sukišti, o būtiniausi darbai nepadaryti. Lietuva garsiai kalba apie naujos Visagino atominės jėgainės statybą, tačiau nesugeba nudirbti paprastesnio darbo – už Europos Sąjungos (ES) pinigus sklandžiai uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Milijonai jau sukišti į būtiniausius uždarymo projektus, tačiau jie nejuda iš mirties taško.

Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, o bendra tokių įsiskolinimų suma sudaro 1,96 mlrd. litų. Minėtas asmenų skaičius galėtų pasinaudoti galimybe bankrutuoti, jeigu Seimas priimtų Fizinių asmenų bankroto įstatymą, pagal kurį bankrutuoti Lietuvoje galėtų tik tie asmenys, kurių skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų. „Gyventojų, kurių pradelstos skolos sudaro 20 tūkst.

Likus dienai iki skolos „lubų“ didinimo termino, respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų rūmai 269 balsų persvara prieš 161 pritarė biudžeto deficito sumažinimo 2,1 trilijono dolerių planui, kurį parengė Kongreso lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama. Tikimasi, kad Senatas pritars įstatymo projektui antradienį (19.00 val. Lietuvos laiku). Vėliau dokumentas bus įteiktas B. Obamai pasirašyti ir tik tada taps įstatymu.

Nors Panevėžio biudžetas praskolintas 39 procentais, meras Povilas Vadopolas įsitikinęs: bankrotas, jau šiepiantis dantis kaimynams šiauliečiams, mūsų miestui negresia ir esamos skolos jo į nemokumo duobę nenutemps. Nors Šiaulių miesto vadovai teigia, kad skolinimosi riba neperžengta, Finansų ministerijos pateikti duomenys kitokie: šių metų balandžio 1 dieną Šiaulių miesto biudžeto skola – 41,6 procento.